Egiptas piramides

Žinomi septyni pasaulio stebuklai: Egipto piramidės,

kabantieji Babilono (Semiramidės) sodai, Halikarnaso

mauzoliejus, Efeso Artemidės šventykla, Rodo kolosas, Olimpo

Dzeuso statula ir Aleksandrijos švyturys. Jų skaičių lėmė

magiška septyniukės galia, ribotos žmonių atminties galimybės,

antikinio pasaulio užimamas plotas ir, svarbiausia, tradicijų

pastovumas. Maždaug IIIa. pr.m.e. kažkas šią septyniukę

paskelbė esant stebuklų etalonu. Buvo atvejų, kai buvo bandoma

įvesti vieną kitą pataisą, pvz. septintuoju stebuklu kartais

buvo laikoma Aleksandrijos biblioteka, Koliziejus ar Pergamo

altorius.

Praslinkus tūkstantmečiui po Romos žlugimo, pamažu vėl imta

domėtis seenojo pasaulio stebuklais. Antikos autoritetas buvo

toks didelis, kad minėtuosius septynis stebuklus buvo imta

laikyti nedaloma visuma, nors kai kurie iš jų jau buvo

visiškai sunykę ir minimi tik senoviniuose rankraščiuose bei

padavimuose. Tada ir atsirado žinomas posakis “aštuntasis

pasaulio stebuklas”. Juo buvo laikoma Palmyra, Peterburgas,

Venecija, netgi Eifelio bokštas. Devintojo stebuklo nebuvo ir

negalėjo būti. Prie septynių stebuklų galima prijungti tik dar

vieną, tuo pabrėžiant, kad šis yra pranašesnis už viską, ką

žmonės yra sukūrę įsigalėjus kanonui.

Graikai buvo patyrę keeliautojai, tačiau retai teišplaukdavo už

Viduržiemio jūros baseino ribų, todėl nežinojo Indijos, Pietų

Azijos, Kinijos, Afrikos pietinės dalies nuo Sacharos. Todėl į

“septynetą” nepateko stebuklai, esantys už graikų pasaulio

ribų, taip pat žuvę arba pamiršti iki to laiko, kai graikai

ėmė ke

eliauti artimosiomis jūromis arba atsiradę jau

įsigaliojus labai griežtai ir subjektyviai atrankai.

Apie septynis pasaulio stebuklus yra nemažai mokslinės bei

grožinės literatūros, sukurta kino filmų. Daugybėje pareiškimų

galima rasti teiginių, kad mūsų protėviai nebūtų pajėgę

pastatyti Egipto piramidžių, Baalbeko šventyklų, nulieti

geležies kolonos Delyje ir pan. Seniau žmonės manydavo, kad

tokius didžiulius senovės paminklus padėjo pastatyti dievai,

džinai ar raganos, šiandien gi prietarai pridengiami

moksliškumo skraiste. Kadangi toli gražu ne visi žino, kaip

buvo pastatyta kokia šventykla ar paminklas, žmonės lengvai

patiki hipotezėmis apie visagalius ateivius, kurie neva

praeityje pas mus atskrisdavę ir ką nors pastatydavę ar apie

nuskendusio Atlantidos kontinento išsigelbėjusius gyventojus,

kurie perdavę savo žinias likusiam pasauliui.

Egipto atradimas

Tie, kurie čia statė iš granito, kurie išmūrijo piramidėje
salę, kurie savo grražiu darbu sukūrė šiuos puikius
daiktus.Jų aukurai tokie pat tušti, kaip ir tų pavargėlių,
kurie miršta prie pakrantės pylimo, nepalikę įpėdinių”.
(Senovės Egipto sentencija).

Egipto archeologiniam atsiradimui pradžią padarė du žmonės –
imperatorius Napoleonas I ir dailininkas, rašytojas Vivanas
Denonas. Pastarąjį imperatoriui rekomendavo jo meilužė
Žozefina de Boharnė. Denonas sugebėjo Napoleonui įtikti ir šis
pasiėmė jį į ekspediciją kaip mokslinį bendradarbį.

1797m., pasibaigus karo žygiui į Italiją, Napoleonas grįžta į
Paryžių. Neramiai vaikštinėdamas ankštame kambarėlyje,
deginamas garbėtroškos, lygindamasis su Aleksandru ir
grauždamasis dėl to, kas dar ne

epadaryta, jis rašė: “Paryžius
mane slegia lyg koks švininis šarvas! Kurmio urvas – štai kas
ta jūsų Europa! Tik Rytai su šešiais šimtais milijonų
gyventojų yra vieta, kur galima kurti galingas imperijas ir
vykdyti didžiąsias revoliucijas!”

1798m. gegužės 19d. Napoleonas su 328 laivais ir 38 000
kareivių išplaukė iš Tulono per Maltą į Egiptą. Planas buvo
toks kaip Aleksandro. Napoleonas žvelgė toliau negu į Egiptą –
į Indiją. Jūros žygiu į imperijos koloniją jis ketino suduoti
mirtiną smūgį Anglijai, kuri Europoje, savo salose, jautėsi
neįveikiama. Nors kariniu atžvilgiu ši operacija nepavyko, jos
pasekmė buvo politinis dabartinio ir mokslinis senovinio
Egipto atradimas. Prancūzai savo laivuose turėjo ne tik du
tūkstančius patrankų, bet ir 157 civilius mokslininkus,
biblioteką su beveik visomis prancūziškomis knygomis apie Nilo
baseiną ir kelias dešimtis dėžių su moksliniais aparatais ir
matavimo prietaisais.

Sekdamas paskui Napoleoną Dominikas Vivanas Denonas glemžė
meno trofėjus ir padėjo pamatus vienai iš didžiausių
Prancūzijos kolekcijų. Žygio per Egiptą metu jis nupiešė
daugybę eskizų, taip pat nukopijavo senovinius hieroglifus.
Sakaroje nupiešia laiptuotąją piramidę, Denderoje didžiulius
vėlesnių laikų pastatų likučius, Elefantinoje Amenhotepo III
kapo šventyklą. Piešdamas jis laikėsi realizmo, kaip tik todėl
Denono darbų mokslinė vertė yra neįkainojama, būtent jie davė
daugiausia medžiagos parašyti pamatiniam egiptologijos
veikalui “Egipto aprašymai” (Description de l’Egypte).

Tuo metu Kaire buvo atidarytas Egipto institutas. Ko

ol Denonas
piešė, kito mokslininkai matavo ir skaičiavo, tyrė ir rinko
viską, ką tik rado Egipto žemės paviršiuje. Tada visur dar
buvo gausybė neištirtos medžiagos tad kasinėjimų nė nereikėjo.
Tai buvo liejiniai, užrašai, kopijos, piešiniai, įvairiausi
floros ir faunos pavyzdžiai, į rinkinį pateko 27 statulos ir
keli sarkofagai. Ypatingas radinys – juoda poliruoto bazalto
plokštė su iškaltais trijų skirtingų kalbų tekstais, dar
žinoma kaip “trikalbis rozetės akmuo”, visų Egipto paslapčių
raktas, kadangi pagal jį buvo iššifruoti hieroglifai.

Apie Egipto piramides žinių, be abejo, būta ir anksčiau, bet
tie duomenys greičiau buvo legendinio pobūdžio, labai
netikslūs. Muziejai turėjo nedaug paminklų iš Egipto, Romoje
buvo Kapitolijaus laiptų liūtai, 12 obeliskų, keletas reljefų
ir miniatiūrinės skarabėjų figūrėlės, iš pradžių naudotos kaip
amuletai, vėliau kaip papuošalai ir antspaudai. Iš knygų prieš
Denoną buvo 1805m. išverstų Strabono, apvažinėjusio Egiptą
Augusto laikais, veikalų penkiatomis. Antroje Herodoto knygoje
taip pat buvo šiokių tokių duomenų.

“Šiuolaikinė” piramidologija prasidėjo 1859m., kai Džonas
Teiloras išleido knygą “Didžioji piramidė: kodėl ji buvo
pastatyta? Kas ją pastatė?” (“The Great Pyramid: Why was It
Built? And Who Built It?”). Teiloras buvo pirmasis, suradęs
keistas matematines sąsajas piramidės struktūroje.

Pirmasis įėjimas į Didžiąją piramidę buvo užregistruotas 820m.
Tai buvo Caliph Al Mamoun sumanymas, kuris, įkvėptas senovinių
legendų, kad joje slepiami didžiuliai turtai ir

r žinios, nutarė
pasipelnyti. Negalėdami surasti slapto įėjimo, jo žmonės
pradėjo kasti 35m. tunelį iš šiaurinės piramidės pusės, kol
juos užgriuvo akmenų lavina. Dideliam nusivylimui kalifas
aptiko, kad piramidė buvo apiplėšta jau prieš jį, ir nežinia
nei kas, nei kada tai padarė. Taip pat nežinoma ir kas ten
buvo sudėta.

Piramidžių statyba

IIIa., kai prigijo formulė “septyni stebuklai”, jie visi dar
tebestovėjo mažai pažeisti laiko bei žmonių ir lengvai
prieinami. Smalsus keleivis juos galėjo apžiūrėti daugiausiai
per kelis mėnesius, mat nė vienas jų, išskyrus Babiloną,
nebuvo toli nuo jūros. Bet ir į Babiloną vedė daugybė judrių
prekybos kelių. Netrukus stebuklai vienas po kito pradėjo
nykti. Jau nė Romos keliautojas nebebūtų pamatęs visų
septynių, o iki mūsų dienų išliko tik vienas – Egipto
piramidės.
Per šimtmečius piramidės buvo minimos kartu su prakeikimais,
Atlantida, Bermudų trikampiu, Meksikos piramidėmis, Biblijos
pranašystėmis, veidais Marse, aukšto išsivystymo
civilizacijomis, kosminiais ateiviais ir t.t.

Didžioji Egipto piramidė – seniausias ir vienintelis iš
septynių pasaulio stebuklų, išlikęs ir po šiai dienai. Tai
viena seniausių struktūrų žemės paviršiuje ir, gali būti,
geriausiai pastatyta. Ji laikoma gražiausia ir aukščiausia iš
trijų piramidžių, stūgsančių Gizos lygumoje netoli Kairo.
Daugelis mokslininkų laiko, kad piramidės buvo pastatytos
prieš 4500 – 4600 metus, didžiajam faraonui Cheopsui (Chufui)
Ketvirtosios dinastijos valdymo metais. Pasak egiptologistų,
po Didžiosios piramidės buvo pastatyta mažesnė Chefreno
(Chafros), o po jos pati mažiausia, užbaigianti kompleksą –
Mikerino. Kaip rašo graikų istorikas Herodotas, seniausias
žinomas autorius, aprašęs piramides 500m. pr.m.e., piramidė
buvo statoma 20 metų, vienu metu statybose dirbo iki 100 000
žmonių, kurie buvo pakeičiami kas trys mėnesiai. Tačiau
Herodotas piramides aplankė 2 700 metų vėliau, nei jos buvo
pastatytos ir gali būti, kad jo spėjimai buvo pagrįsti vien
nuogirdomis.

Gan sudėtinga geometrinė forma slepia painią vidinių praėjimų,
kambarių, oro šachtų sistemą ir daugelį kitų įpatybių, kurių
neturi jokia kita pasaulio piramidė. Didžioji piramidė
pastatyta iš 2,3 mln. kruopščiai aptašytų akmens luitų, kurių
kiekvienas sveria ne mažiau, kaip dvi tonas, o kai kurie
luitai net iki 70t. Vien pleištais ir kūjais luitai buvo
iškertami kitapus Nilo esančiose Mokatamo skaldyklose. Į
uolose išgręžtas angas darbininkai sukaldavo baslius ir tol
juos laistydavo vandeniu, kol šie išbrinkdavo ir uoliena
aplink juos imdavo eižėti. Luitai būdavo vietoje apdailinami,
papirusiniais lynais, rogėmis ir volais atvelkami iki vandens,
parplukdomi, atitempiami į statybos aikštelę ir kartu su
piramide augusios kalvos šlaitu užtempiami į viršų. Stebina
statybos tikslumas. Piramidės pagrindas beveik tikslus 55 cm.
aukščio kvadratas, kraštinių ilgiai skiriasi tik 20 cm. Visi
kampai beveik tiksliai po 90 laipsnių, o piramidės įžambinės
suorientuotos pasaulio šalių atžvilgiu. Jos aukštis 137m.,
(anksčiau buvo apie 147m., tačiau viršūnė nugriuvo), pagrindo
plotis daugiau kaip 230m., piramidė užima 54 300 kvadratinių
metrų plotą.

Ką mąstė architektas, projektuodamas Didžiąją piramidę? Jos
estetinis grožis, geometrinė forma, jos sudėtingas vidinis
išplanavimas ir statybos tikslumas nukreipia ieškoti projekto
plano. Deja, jokie projektiniai planai neišliko. Didžioji
piramidė neturi jokių užrašų apie jos planavimą, nežinoma ir
jos autoriaus pavardė. Visgi ji nebuvo pirmasis toks statinys
ir nors nežinomas jos autorius, užtat žinomas tas, kuris
pirmasis sugalvojo piramides. Tai Imchotepas. Iki to laiko
akmeninių pastatų beveik nebuvo statoma. Gyvenamosios patalpos
buvo statomos iš medžio, nendrių arba molio, o stambesni ir
reikšmingesni statiniai – iš žalių, kartais dalinai degtų
plytų. Iki Imchotepo laidojimo statiniai, mastabos, buvo
statomos iš plytų ir buvo keturkampės, panašios į degtukų
dėžutes. Trečiosios dinastijos valdovui Džoseriui valdant,
Imhotepas jam statydina didžiulę 70m aukščio mastabą.
Paprasčiausiai ant tradicinės mastabos buvo pastatyta kita,
mažesnė, ant šios dar mažesnė ir taip kol statinys iškilo į
70m. aukštį. Antrasis statybinis Imchotepo išradimas irgi
susijęs su Džoserio piramide. Jis aplink ją pastatė šventovės
kompleksą, taip pat iš akmens, nors neatsisakė ir medinių
puošybos elementų. Imchotepas buvo ne tik archhitektas, kaip
ir daugelis įžymių senovės žmonių jis buvo šventikas, taip pat
rašytojas. Jo “priežodžiai” buvo senovės Egipto literatūros
užuomazga ir išliko tautosakoje. Po mirties jis tapo dievu –
raštininkų globėju, Memfyje jam buvo pastatyta šventykla,
nukaldinta daugybė statulų.

Piramidžių statymą galima paaiškinti iš ekonominės pusės –
susikaupė pridedamojo produkto ir valdovams geriausiai atrodė
jį panaudoti žemiškosios ir dangiškosios valdžios
išaukštinimui. Piramidžių atsiradimą galima paaiškinti ir
psichologiškai – faraonas, gyvas dievas, turėjo gauti tokią
atilsio vietą, kuri savo įspūdingumu tiesiog stulbintų
žmogiškąją vaizduotę. Piramidžių statymo prasmę padeda suvokti
ypatingos senovės Egiptiečių religinės pažiūros, įsitikinimas,
kad žmogus po mirties tęsia gyvenimo kelią amžinybėje. Todėl
velionis buvo aprūpinamas viskuo, kas, kaip buvo manoma, jam
pravers pomirtiniame pasaulyje: valgiai ir gėrimai, vergai,
namų apyvokos daiktai. Tačiau pirmiausia stengėsi apsaugoti
kūną nuo įvairių kenksmingų poveikių, kadangi buvo manoma, kad
tik tada, kai kūnas sveikas, mirusiojo siela po mirties
atsiskyrusi, gali laisvai judėti erdvėje. Šio įsitikinimo
išraiška buvo dvejopa: egiptiečiai lavonus mumifikuodavo ir
statė panašius į tvirtoves kapus – kiekviena piramidė turėjo
pasaugoti mumiją nuo bet kokio priešo, nuo bet kokio mėginimo
įsibrauti į neliečiamą vietą ir sutrikdyti ramybę. Religiniai
įsitikinimai nustelbdavo visus ekonominius argumentus ir
moralinės išminties balsą, jos yra besaikio egocentrizmo
vaisius. Savo didumu paminklai griovė bet kokias saiko normas.
Jos nebuvo skirtos kaip krikščionių bažnyčios ir katedros
tikinčiųjų bendruomenei, nebuvo dievų buveinės ar šventyklos,
kaip Babilono bokštai zikuratai. Jos buvo skirtos tik vienam
žmogui – faraonui, tik jo mirusiam kūnui.

Netrukus tokias didžiules piramides imta statyti vis rečiau, o
pagaliau ir visai liautasi, beje, kaip tik tuo metu, kai
karaliai buvo nė kiek ne menkesni, nei Cheopsas, Chefrenas ar
Mikerinas ir net labiau už savo pirmtakus dievinami, o, pvz.,
Setį I ir Ramzį nuo vergaujančios liaudies skyrė dar didesnė
praraja. Viena iš priežasčių buvo vis labiau įžūlėjantys kapų
plėšikai. Kai kuriuose kaimuose šimtmečiais nesiliaująs kapų
plėšimas virto tiesiog amatu. Mirusiųjų kūnams piramidėse
pasidarė nesaugu ir statytojai turėjo griebtis išgalvoti
naujus kapų įrengimus.

Apibendrinant – nepaisant jų gigantiško dydžio ir
paslaptingumo, visi akivaizdūs faktai rodo, kad piramidės buvo
paprasčiausios faraonų kapavietės.

Egipto piramidės – Mitai ir faktai

Piramidės tokios kerinčios, kad yra bent trys piramidologijos
atšakos (dažniausiai sujungiamos į vieną). Dažnai diskusijos
apie piramides pakrypsta ir prie NSO, kadangi nemažai žmonių
mano, jog be ateivių įsikišimo mūsų protėviai negalėjo jų
pastatyti. Teigiama, kad piramidės buvo didžiulio ateivių
kosmodromo dalis.Po galaktinio karo vienas ateivių laivas su
išlikusiais gyvais įgulos nariais nusileidžia žemėje ir ima
bendradarbiauti su žemiečiais. Būtent su jų pagalba pastatomos
piramidės: su lazeriniais prietaisais jie išpjaudavo akmenis,
antigravitacinėmis mašinomis juos pakeldavo į reikiamą aukštį,
o radioaktyviu cementu sutvirtindavo blokus. Marso ir Žemės
struktūros – vienas grandiozinis kosminis projektas, sukurtas
ateivių civilizacijų. Matematinėmis išraiškomis piramides
bandoma susieti su vieta Marse, vadinama Cydonia ir garsiuoju
jos “veidu uoloje”.

Kita nuomonių grupė teigia, kad piramidėse surašyta
skaitmeninė simbolika, kad jos išmatavimuose užkoduota visa
pasaulio istorija, kad tereikia ją iššifruoti, ir sužinosime
ne tik savo praeitį, bet ir ateitį. Kai kurie mano, kad tos
užkoduotos žinios buvo surašytos kaip pranešimas žmonijai, kas
laukia jos dėl moralinio supuvimo, kad gresia galas dėl
pasaulinio karo ar dėl visuotinio gamtos užteršimo.

Nuo seniausių laikų piramides norima paversti savotišku
matematikos, astronomijos, geologijos stebuklų šaltiniu. Ši
skaičių mistika tėra ne daugiau, kaip spekuliacijos. Iš
statybos plano, vartų, tunelių, salių ir laidojimo kameros
padėties bandoma nuspėti vis žmonijos istoriją, netgi antrą
Kristaus atėjimą ir pasaulio pabaigą. Piramidės išmatavimus
bandoma susieti net su krikščioniškaisiais įvykiais, tuo
bandant įrodyti, kad apie piramides užuominų yra jau
Biblijoje. Neva Nojus ir jo sūnūs Dievo pavedimu statė Gizos
piramidę. Kaip teigia tikintieji – “tai Biblija, surašyta
akmenyje”. Kiti gi įsitikinę, kad Gizos piramidę pastatė
velnias.

Dažnai skaičių mistikos mėgėjai remiasi tokiais duomenimis,
kurie, jei tik iš karto klaidingai paaiškinami, žmogų gali
tiesiog apstulbinti. Žinoma, kad piramidžių įstrižainės
tiksliai nukreiptos į pasaulio šalis. Pratęsta Cheopso
piramidės šiaurės rytų-pietvakarių įstrižainė sutampa su
Chefreno piramidės įstrižaine. Daugumas iš to sekančių išvadų
pagrįstos klaidingais matavimais ir pernelyg laisvu gautų
duomenų interpretavimu. Kiekvienas matavimas, net panaudojus
pačius moderniausius metodus, gali būti tik apytikris, kadangi
piramidės paviršius apiręs, o viršūnė nugriuvusi. Bet kokia
matematinė mistika, pagrįsta centimetro tikslumu atliktais
matavimais, diskredituoja save nuo pat pradžių.

Pvz., piramidės aukštis, padidintas milijardą kartų yra lygus
žemės atstumui iki Saulės, kitaip sakant, 98 000 000 mylių.
Faktiškai Žemė apie Saulę skrenda ovalia orbita, tad šitas
atstumas tarp jų kinta. Vidutiniškai jis būna ne 98, o 93 mln.
mylių.

Kitas “įrodymas” byloja, kad jei nuo šiaurės poliaus per
piramidę bus išvesta tiesi linija iki pietų poliaus, tai ta
linija eis per didžiausius žemės paviršiaus plotus negu bet
kurioje kitoje pasaulio vietoje.

Tačiau labiausiai paplitęs argumentas, bandant įrodyti
piramidėse užkoduotas žinias, skaičius Pi. Jis gaunamas
piramidės pagrindo atstumą padalinus du kartus iš piramidės
aukščio. Visų pirma, tai, kad gaunamas toks skaičius,
nereiškia, kad jis specialiai buvo užšifruotas ainiams. Pi
reikšmė jau prieš 4000 metų buvo žinoma ne tik senovės
egiptiečiams, naudojusiems 3,1605, bet ir babiloniečiams,
naudojusiems 3,125 reikšmę. Daugelis senovės kultūrų Pi
reikšmę netgi prilygindavo 3. Ir geometrijos žinome, kad
apskritimo išorinis perimetras apskaičiuojamas taip: S =
2*3.14*r (kur r apskritimo spindulys). Ši formulė buvo žinoma
senovės statytojams ir konstruktoriams. Skaičius Pi stebina
žmones, kadangi jo iki galo neįmanoma nustatyti. Paskutinė
kompiuteriu nustatyta Pi reikšmė – daugiau kaip 51 mlrd. po
kablelio. Šiuolaikiniai inžinieriai dažniausiai naudojasi iki
7 skaičių po kablelio, o mokslininkams retai kada prireikia
daugiau, kaip 20 skaičių po kablelio. Galų gale niekas
nepaneigs, kad senovės egiptiečiai buvo puikūs astronomai,
tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad jie turėjo tikslų ilgio
matą, panašų į mūsų metrą.

Matuojant gigantiškus pastatus labai mažu matu, visai nesunku
gauti sensacingų rezultatų. Išmatavus bet kokį didelį pastatą
centimetrais, paskui skaičius atitinkamai sudėjus, atėmus,
sudauginus galima gauti netikėčiausių panašumų į kosminius
dydžius. Netgi tikrai paaiškėjus, kad Didžiosios piramidės
proporcijose egiptiečiai yra įamžinę kažkokias ypatingas savo
matematikos ir astronomijos žinias, vis tiek nėra pagrindo
šiuos skaičius mistifikuoti ir iš jų pranašauti ateitį.

Trečioji grupė žmonių, manančių, kad piramidės forma taip
apskaičiuota, kad turi stebuklingų atsinaujinimo galių.
Istorijos apie gydomąją piramidžių galią – ne daugiau kaip
mitas, apgaulė. Ignoruojamas faktas, kad didžioji dalis mumijų
(įskaitant ir kai kurias geriausiai išsilaikiusias) buvo
rastos netgi ne piramidėse. Egiptiečiai lavonus mumifikuodavo
toli gražu ne taip tobulai, kaip tai darė inkai, maoriai,
ivarai, o piramidės “galios” neprisidėjo prie geresnio jų
išsilaikymo. Nėra jokio įrodymo, kad sėdintis piramidėje iš
viso pajus kokį nors efektą.

Leave a Comment