7 pasaulio stebuklai

Stebuklø buvo septyni: Egipto piramidës, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas, Aleksandrijos ðvyturys, Efeso Artemidës ðventykla, Olimpijos Dzeuso statula ir kabantieji Semiramidës sodai.
Jø skaièius lëmë magiðka septyniukës galia, ribotos þmoniø atminties galimybës, antikinio pasaulio uþimtas plotas ir svarbiausia – tradicijø pastovumas. Kada maþdaug III amþiuje prieð mûsø erà kaip tik ðá septynetà kaþkas paskelbë esant stebuklø etalonu, þmonijos dalis, gyvenusi aplinkui Vidurþemio jûrà, pakluso autoritetui, ir tik kai kurie vietiniai patriotai, neneigdami paties principo, stengësi padaryti vienà kità pataisà. Pavyzdþiui, Romos poetas Marcialis septintuoju paasaulio stebuklu laikë Koliziejø, kiti – Aleksandrijos bibliotekà, dar kiti – Pergamo altoriø.
Netrukus stebuklai vienas po kito pradëjo nykti. Jau Romos keliautojas nebûtø pamatæs visø septyniø. O iki mûsø dienø iðliko tik vienas, kuris – kad ir labai paradoksalu – yra visø seniausias, bûtent Egipto piramidës.

Pirmasis stebuklas

EGIPTO PIRAMIDËS

Egipto piramidës – þinomiausi Þemës statiniai. Áþymesniø nerasi. Be to, ir seniausi ið visø áþymiøjø. Ketvirtosios Egipto dinastijos faraonø Chufaus(Cheopso) ir Chafros(Chefreno) milþiniðki antkapiai pastatyti maþdaug prieð penkis tûkstantmeèius, ir nei laikas, nei uþkariautojai nieko negalëjo jiems padaryti. Poo to Egipto valstybë gyvavo beveik tris tûkstanèius metø: keitësi faraonai ir karaliai, taèiau piramidës, pastatytos Egipto civilizacijos pradþioje, tebëra impozantiðkiausi ðalies, kartu ir viso pasaulio statiniai. Ðiandien, sakydami, jog 1889 m. Cheopso piramidë nustojo bûti aukðèiausias pasaulio pastatas ir pirmenybæ uþ

þleido Eifelio bokðtui, mes, gretindami abstrakèius negyvus skaièius, tiesiog nutylime, kad ðie statiniai nepalyginami. Aukðtis – tik viena ið piramidës charakteristikø. 137 metrø milþinas (anksèiau piramidë buvo 147 metrø, taèiau jos virðûnë nugriuvo) sukrautas ið 2 300 000 kruopðèiai aptaðytø klintiniø luitø, kuriø kiekvienas sveria daugiau kaip dvi tonas. Tiesiog be jokiø mechanizmø, vien pleiðtais ir kûjais. Luitai bûdavo iðkertami akmens skaldyklose kitapus Nilo, vietoje apdailinami, paskui papirusiniais lynais atvelkami prie vandens, perplukdomi, atitempiami á statybos aikðtelæ ir su piramide augusios kalvos nuoþulniu ðlaitu uþtempiami á virðø. Herodotas tvirtina, kad ði piramidë buvo statoma dvideðimt metø, vienu laiku statyboje dirbo 100 000 þmoniø, kurie bûdavo pakeièiami kas trys mënesiai, ir kiek jø per ðiuos tris mënesius likdavo gyvø, galëjo pasakyti tik faraono raðtininkai – mes nebeþinome, kiek gyvybiø reikëjo paaukoti piramidei, kool ji tapo vieno þmogaus kapu. Á tamsiàjà mirties karalystæ faraonas iðsivedë deðimtis, greièiausiai ðimtus tûkstanèiø valdiniø. Uþtat gerai þinoma, kad ðiame dvideðimt metø trukusiame tautos þygdarbyje, kuris, atrodo, beprasmiðkas, taèiau didingas, niekas daugiau nedalyvavo, tik egiptieèiai ir vergai ið gretimø ðaliø. Kiekvienà statybos etapà uþfiksavo dailininkai, o mûsø dienomis patvirtino archeologai. Prireikus ðià piramidæ bûtø galima pastatyti ið naujo, tiksliai nukopijavus visus statytojø veiksmus: akmens skaldyklose rasta papirusiniø lynø, kuriais ið ten bûdavo iðvelkami luitai, ir akmenskaldþiø árankiø.
Mes þinome, kuo va
ardu buvo ir netgi kaip atrodë tasai genijus, ko gero pirmasis þmonijos istorijoje paminëtas genijus. Já pripaþino gyvà ir neuþmirðo tûkstanèius metø po mirties. O jeigu taip, tai ir mums reikia þinoti jo vardà – Imchotepas. Leonardas da Vinèis turëjo didá pirmtakà.

Antrasis stebuklas

BABILONO SODAI

Kabantieji Babilono sodai jaunesni uþ piramides. Jie atsirado tuo metu, kai jau buvo sukurta “Odisëja” ir statomi Graikijos miestai. Ir vis dëlto sodai kur kas artimesni senovës Egipto pasauliui negu Graikijos. Sodai þenklina Asirijos-Babilonijos valstybës, senovës Egipto amþininkës ir jos varþovës, saulëlydá.
Kai á Babilonà áþengë Aleksandro Makedonieèio kariuomenë, jis nebebuvo didelës valstybës sostinë, nes uþkariautojai persai já buvo padaræ vienos satrapijos centru. Nors Aleksandras Makedonietis ir nesukûrë në vieno ið pasaulio stebuklø, vis dëlto jis yra þmogus, sudrebinæs visus Rytus ir padaræs didesnæ ar maþesnæ átakà didiesiems praeities paminklams, jø sukûrimui arba þuvimui.
Árengti ðiuos sodus Babilonijos karaliø Nabuchodonosarà paskatino kilnus despoto ágeidis. Nabuchodonosaras mylëjo savo jaunà þmonà – Medijos princesæ, kuri dulkiname ir visai neturinèiame augmenijos Babilone ilgëjosi tyro oro ir medþiø oðimo. Babilono karalius neperkëlë sostinës prie þaliøjø Medijos kalvø, o padarë tai, ko neástengtø kiti mirtingieji. Èia, karðto slënio centre, jis sukûrë tø kalvø iliuzijà.
Statyti sodø – karalienës prieglobsèio – buvo sutelktos visos senosios karalystës pajëgos, visas jo statytojø ir ma

atematikø patyrimas. Babilonas visam pasauliui árodë, kad gali sukurti pirmàjá istorijoje paminklà meilei. Babilono statytojø árengti sodai buvo keturaukðèiai. Aukðtø skliautus rëmë 25 metrø aukðèio kolonos. Aukðtø platformos, sudëtos ið plokðèiø akmens luitø, buvo iðklotos meldø sluoksniu, uþlietu asfaltu ir uþdengtu ðvino lakðtais, kad vanduo neprasisunktø á þemesná aukðtà. Ant viso to buvo uþpiltas sluoksnis þemës – tokio storumo, kad èia galëtø augti dideli medþiai. Terasomis kylanèius aukðtus jungë platûs nuolaidûs laiptai, iðkloti spalvotomis plytelëmis.

Treèiasis stebuklas

EFESO ARTEMIDËS ÐVENTYKLA

Dël Efeso Artemidës ðventyklos jau seniai painiava, todël nelabai aiðku, apie kurià ið tø ðventyklø raðyti: apie paskutinæ ar prieðpaskutinæ. Nuo seno autoriai, raðantys apie ðá pasaulio stebuklà, netiksliai ásivaizduoja, kà gi sudegino Herostratas ir kà pastatë Chersitronas.
Efesas buvo vienas ið didþiausiø graikø miestø Jonijoje, galimas dalykas, kultûringiausia ir turtingiausia graikðkojo pasaulio, èia dar praturtëjusio Rytø kultûra, sritis. Kaip tik Maþosios Azijos miestai davë dràsiø jûreiviø ir kolonistø, kurie keliavo á Juodàjà jûrà ir prie Afrikos krantø. Turtingi Jonijos miestai daug statë. Visas antikos pasaulis þinojo Heros ðventyklà Same, Apolono ðventyklà Didimuose, netoli Mileto, Artemidës ðventyklà Efese.
Paskutinë ðventykla buvo statoma daug kartø. Taèiau ankstyvieji mediniai statiniai pasenæ suirdavo, sudegdavo arba sugriûdavo per daþnokus þemës drebëjimus, todël VI a. pr. Kr. buvo nutarta gobëjai deivei pastatyti didingà buveinæ, negailint ne

ei lëðø, nei laiko, juoba, kad kaimyniniai miestai ir valstybës paþadëjo remti toká didelá sumanymà.
Liûdnas ankstesniø statybø Efese patyrimas vertë architektà Chersitronà pasukti galvà, kà padaryti, kad ðventykla ilgai stovëtø. Sprendimas buvo dràsus ir nekasdieniðkas: pastatyti ðventyklà pelkëje prie upës. Chersitronas nutarë, kad minkðta pelkëta dirva bus geras amortizatorius per bûsimus þemës drebëjimus. O kad savo svorio slegiamas marmurinis kolosas nenugrimztø á þemæ, buvo iðkasta gili pamatø duobë ir pripildyta medþio anglies bei vilnos miðinio – padaryta keliø metrø storio pagalvë. Ði pagalvë ið tikrøjø pateisino architekto viltis – ðventykla stovëjo daugelá amþiø. Tiesa, ne ðita , o kita.
Ðià pirmàjà ðventyklà, siekdamas nemirtingumo, atlikæs nusikaltimà, sudegino Herostratas. Bet ðventyklà efesieèiai nutarë pastatyti ið naujo. Antràjà ðventyklà statë architektas Cheirokratas, áþymus iðradëjas, kuris, kaip manoma, suplanavo pavyzdiná helenistinio pasaulio miestà Aleksandrijà ir buvo iðkëlæs idëjà ið Afono kalno padaryti statulà, vaizduojanèià Aleksandrà Makedonietá, laikantá indà, ið kurio iðteka upë. Naujoji ðventykla buvo 109 metrø ilgio, 50 ploèio. Jà dviem eilëmis supo 127 dvideðimties metrø aukðèio kolonos, be to, kai kurios jø buvo raiþytos, su áþymiojo skulptoriaus Skopo iðkaltais bareljefais.Ið vidaus ðventyklà puoðë nuostabios Praksitelio ir Skopo darbo statulos, bet dar puikesni buvo paveikslai. Architektai, pastatæ pelkëje ðventyklà, viskà apskaièiavo tiksliai. Ðventykla iðstovëjo dar pusæ tûkstantmeèio.
Kada Efesà ëmë valdyti krikðèioniðkoji Bizantija, prasidëjo tolesnis ðventyklos þûties etapas. Marmurinë apdaila buvo grobiama ávairiems statiniams, buvo nuardytas stogas, paþeistas konstrukcijos vientisumas. Pagaliau pradëjo griûti kolonos, jø nuolauþos skendo toje pat pelkëje, kuri anksèiau gelbëjo ðventyklà nuo praþûties. O dar po keleriø deðimtmeèiø dumble ir upës sànaðose iðnyko paskutiniai Jonijos geriausios ðventyklos pëdsakai. Netgi vieta, kur ji stovëjo, buvo pamaþu pamirðta.

Ketvirtasis stebuklas

HALIKARNASO MAUZOLIEJUS

Halikarnaso mauzoliejus buvo Artemidës antrosios ðventyklos bendraamþis. Be to, juos statë ir puoðë tie patys meistrai. Ðis mauzoliejus – taip pat meilës paminklas, kaip Babilono sodai arba Indijos Tadþ Mahalis.
Nuo Efeso Artemidës ðventyklos ir kitø panaðiø Maþosios Azijos statiniø Halikarnaso mauzoliejus skiriasi tuo, kad jame greta iðlaikytø daugelio graikiðkø tradicijø ir statybos metodø ryðki Rytø Architektûros átaka. Graikø architektûroje jis neturi prototipø, uþtat pasekëjø susilaukë daug – panaðûs mauzoliejai vëliau buvo statomi ávairiuose Artimøjø Rytø rajonuose.
Halikarnaso tirono laidojimo patalpà architektai pastatë beveik kvadratinæ. Pirmas pastato aukðtas buvo pati mauzolo ir Artemisijos grabvietë. Ið lauko pusës ði milþiniðka 5000 m2 ploto ir apie 20 metrø aukðèio laidojimo kamera buvo iðklota balto marmuro plokðtëmis, nutaðytomis ir nupoliruotomis taip, kaip daro persai. Pirmo aukðto virðø juosë frizas – helenø kova su amazonëmis – didþiojo Skopo “Amazonomachija”. Kolonados apsuptame antrame aukðte buvo laikomos aukos, o mauzoliejaus stogà sudarë piramidë, uþsibaigianti marmurine kvadriga: ketvertu arkliø pakinkytame veþime stovëjo Mauzolo ir Artemisijos statulos. Aplink mauzoliejø buvo pastatytos liûtø ir ðuoliuojanèiø raiteliø figûros.
Mauzoliejus bylojo apie klasikinio graikø meno saulëlydá. Pirmà kartà graikø mene viename pastate buvo panaudoti visi trys áþymieji orderiai. Apatiná aukðtà rëmë penkiolika dorëniniø kolonø, virðutinio aukðto vidinës kolonos buvo korintinës, o iðorinës – jonëninës.
Visame antikiniame pasaulyje buvo statomos Halikarnaso mauzoliejaus kopijos ir imitacijos, taèiau, kaip ir dera kopijoms, jos buvo ne tokios vykusios ir todël greitai uþmirðtos. O originalas taip iðgarsëjo, kad romënai mauzoliejais ëmë vadinti visas dideles laidojimo patalpas.

Penktasis stebuklas

RODO KOLOSAS

Rodo kolosas – jaunesnysis mauzoliejaus ir Artemidės ðventyklos amþininkas. Idëja já sukurti kilo 304 m. pr. Kr. pavasará , kada Maþosios Azijos pakrantëje esanèios nedidelës salos gyventojai, stovëdami ant ilgos apsupties nusiaubtø sienø, þiûrëjo, kaip jûros tolybëse nyksta vieno ið Aleksandro Makedonieèio valstybës paveldëtojø, Prieðakinës Azijos ir Sirijos valdovo sûnaus Demetrijaus Poliorketo laivai.
Po nepavykusios apsiausties iðvykdamas ið salos, Poliorketas ant kranto paliko savo paskirties neatlikusià heleopolidæ(apsiausties bokðtà) – irgi tam tikra prasme pasaulio stebuklà. Po pergalës mieste susirinkæ pirkliai pasiûlë perkà heleopolidæ “metalo lauþui” ir uþ geleþá davë 300 talentø – tais laikais pasakiðkà sumà. Paþymint miesto iðgelbëjimà ir uþ pinigus, gautus pardavus bokðtà, buvo nutarta pastatyti Rodo globëjo Helijo statulà. Rodieèiai tikëjo, kad jø sala iðkilusi ið jûros dugno, ðiam dievui papraðius.
Statulos daryti buvo pakviestas skulptorius Charas, Lisipo mokinys. Trisdeðimt ðeðiø metrø aukðèio statulos pagrindas buvo trys masyvûs akmeniniai stulpai, peèiø aukðtyje sutvirtinti geleþinëmis sijomis. Stulpø pamatai buvo statulos kojose ir skraistëje. Peèiø aukðtyje ir per juosmená stulpus jungë skersinës sijos. Ant stulpø ir sijø buvo pritvirtintas geleþinis karkasas, apdengtas kaltiniais bronzos lakðtais.
Kolosas kilo uosto krante ant baltu marmuru iðklotos dirbtinës kalvos. Dvylika metø statulos niekas nematë, nes, karkasà apdengus viena bronzos lakðtø juosta, tuoj pat bûdavo paaukðtinamas kolosà supàs pylimas, kad meistrams bûtø patogiau kilti aukðèiau. Tik tada, kai pylimas buvo paðalintas, rodieèiai pamatë savo globëjà dievà su spinduliuojanèiu vainiku ant galvos.
Spindintis dievas buvo matyti daug kilometrø nuo Rodo, ir netrukus þinia apie já pasklido visame antikos pasaulyje. Taèiau jau po pusës amþiaus stiprus þemës drebëjimas, sugriovæs Rodà, parvertë kolosà ant þemës. Silpniausia statulos vieta pasirodë keliai. Ið èia ir kilo pasakymas: milþinas molio kojomis. Rodieèiai bandë kolosà pakelti. Taèiau nieko neiðëjo. Taip ir gulëjo kolosas álankos pakrantëje – svarbiausia turistinë salos áþymybë.
Tûkstantá metø iðgulëjo perskilæs kolosas prie Rodo, kol 977 metais arabø vietininkas, kuriam reikëjo pinigø, já pardavë vienam pirkliui. Prieð gabendamas kolosà perlydyti, pirklys supjaustë já dalimis ir bronza pakrovë 900 kupranugariø.

Ðeðtasis stebuklas

ALEKSANDRIJOS ÐVYTURYS

Paskutinis klasikinis stebuklas, vienaip ar kitaip susijęs su Aleksandro Makedoniečio vardu, yra Aleksandrijos švyturys.
Aleksandrija, įkurta 332 metais, plyti Nilo deltoje, Egipto miestelio Rakočio vietoje. Tai buvo vienas iš pirmųjų helenizmo epochos miestų, pastatytų pagal vieningą planą. Aleksandrijoje stovėjo Aleksandro Didžiojo sarkofagas, čia taip pat buvo musejonas – mūzų buveinė, menų ir mokslo centras.
Aleksandrijos uostas, gal judriausias ir labiausiai visame pasaulyje lankomas pirklių, buvo nepatogus. Nilas plukdo gausybę dumblo, seklumose išlaviruoti tarp akmenų ir seklumų galėdavo tik suamnus locmanas. Siekiant užtikrinti jūrų laivybos saugumą, buvo nutarta Aleksandrijos prieigose, Faro saloje, pastatyti švyturį. 285 m. pr. Kr. sala buvo sujungta su žemynu pylimu, ir architektas Sostratas Knidietis ėmėsi darbo. Švyturys iškilo 120 mertų aukščio – trijų aukštų bokštas, pirmasis ir pavojingiausias Egipto piramidžių “varžovas”. Jo pamatas buvo kvadratas su 30 metrų kraštinėmis. Pirmas 60 metrų aukštį siekęs bokšto aukštas buvo išmūrytas iš akmens plokščių, ant jo stovėjo 40 metrų aukščio aštuoniakampis bokštas, išklotas baltu marmuru. Trečiame aukšte, apvaliame, kolonų apsuptame bokšte visą laiką degė milžiniškas laužas, kurio šviesą atspindėdavo sudėtinga veidrodžių sistema. Malkos laužui buvo gabenamos įvijais laiptais, tokiais nuolaidžiais ir plačiais, kad jais į viršų, į šimto metrų aukštį, užvažiuodavo asilų traukiamos vežėčios.
Švyturys buvo ir tvirtovė – Aleksandrijos forpostas, ir stebėjimo punktas. Bokšte buvo daugybė sudėtingų technikos prietaisų: vėjarodžių, astronominių aparatų.
Žlugus Romos imperijai, jis užgeso, apgriuvo per šimtmečius sunykęs viršutinis bokštas, tačiau dar ilgai stovėjo apatinio aukšto sienos, kurias sugriovė žemės drebėjimas XIV amžiuje. Senovės švyturio griuvėsius panaudojo turkai, statydami savo tvirtovę, ir jie iki šiol tebėra joje.

Septintasis stebuklas

OLIMPIJOS DZEUSO STATULA

Olimpijos Dzeuso statula – vienintelis pasaulio stebuklas, buvæs Europos þemyne. Në viena Elados ðventykla graikams netrodë verta stebuklo vardo. Ir kaip stebuklà pasirinkæ Olimpijà, jie ásiminë ne ðventyklà, ne maldos vietà, o tik viduje stovëjusià statulà. Dzeusas buvo labai artimai susijæs su Olimpija. Kiekvienas tø vietø gyventojas puikiai þinojo, kad kaip tik èia Dzeusas nugalëjo kraugerá Kronà, tikrà savo tëvà, kuris, bijodamas, kad sûnûs neatimtø valdþios, pradëjo juos ryti. Olimpinës þaidynës kaip tik buvo rengiamos ðiam ávykiui paþymëti ir prasidëdavo aukojimu Dzeusui.
Svarbiausia Olimpijos ðventovë buvo Dzeuso ðventykla su jo statula, padaryta didþiojo Fidijo. Fidijà iðgarsino ne tik Olimpijos Dzeuso statula, bet ir Atënës statula Partenone bei reljefai ant jo sienø.
Dzeuso statula stovëjo ðventykloje, kurios ilgis siekë 64 metrus, plotis – 28; vidinë patalpa apie 20 metrø aukðèio. Salës gale soste sëdintis Dzeusas galva rëmë lubas. Iki juosmens plikas Dzeusas buvo padarytas ið medþio. Jo kûnà dengë rausvos, ðilto atspalvio dramblio kaulo plokðtelës, rûbus – aukso lakðtai. Vienoje rankoje jis laikë auksinæ pergalës deivës Nikës statulà, kita rëmësi ilgu skeptru. Ið iðlikusiø Dzeuso sosto apraðymø matyti, kad sostas buvo papuoðtas dramblio kaulo bareljefais ir auksinëmis dievø statulomis. Sosto ðonus buvo iðtapæs dailininkas Panenas, Fidijo giminaitis ir padëjëjas.
Vëliau Bizantijos imperatoriai labai atsargiai perveþë statulà á Konstantinopolá. Nors jie ir buvo krikðèionys, niekam nepakilo ranka prieð Dzeusà. Taèiau V mûsø eros amþiuje imperatoriaus Teodosijaus II rûmai sudegë. Ugnis prarijo ir mediná kolosà: tik keletas suanglëjusiø kaulo plokðteliø ir iðsilydþiusio aukso gurvolëliai liko ið Fidijo kûrinio.
Taip þuvo ir septintasis pasaulio stebuklas.

***

Jeigu suskaièiuotume visus áþymius senovës paminklus, tai pasirodytø, kad iki mûsø dienø vargu ar iðliko vienas ið ðimto. Laimë, þmonës dël to niekada nesiliovë statyti, lipdyti, taðyti, pieðti – didþiu menu iðreikðti save ir savo laikà. Ir tas nedaugelis paminklø, iðlikusiø iki mûsø dienø, ágalina ásivaizduoti, koks buvo Rytø menas, leidþia didþiuotis áþymiaisiais praeities meistrais, kad ir kur jie bûtø kûræ – Indijoje, Sirijoje, Japonijoje, Birmoje, Etiopijoje.

Leave a Comment