IMPERIALIZMAS
Imperija — monarchija arba valstybė, susidariusi užgrobiant kaimyninių šalių teritorijas. Valdoma imperatoriaus. Europoje pirmąja laikytina Aleksandro Makedoniečio sukurta valstybė.
Imperializmas — politika, kurios tikslas sukurti, išlaikyti ir išplėsti imperiją. Siekia sukurti daugiatautę valstybę, kurioje valdytų viena teritorinė, tautinė ar ideologinė grupė. Remiasi jėga arba jėgos grėsme. Tikslui pasiekti naudojamos trejopos priemonės:karinės, ekonominės ir kultūrinės. Ryškiausias istorinis pavyzdys – SSRS.
Rusijos-Japonijos karas (1904-1905 m.). Pralaimėjusi Rusija prarado pozicijas Tolimuosiuose Rytuose ir Kinijoje.
Imperializmas – 1. Valstybės užsienio politika, kuria siekiama laimėti daugiau galios, išteklių ar užgrobti kitoms valstybėms priklausančias teritorijas. 2. 1870-1914 m., kai europiečiai, amerikiečiai ir japonai vykdė kolonijinius užkariavimus, grobė teritorijas Azijoje, Afrikoje, P.Amerikoje, Australijoje ir sukūrė kolonijines imperijas.
Priežastys:• pramoninės valstybės kolonijose ieškojo pigių žaliavų ir naujų rinkų, kur galėtų realizuoti savo produkciją bei kurti naujas darbo vietas;• padalijant pasaulį į įtakos sferas siekta išvengti galimų sunkumų ir įtampos savo šalyse;• nacionalizmas didino konkurenciją tarp Europos valstybių ir norą plėsti įtaką;• europiečiai siekė paskleisti savo laimėjimus ir “geriausią pasaulyje” gyvenimo būdą.
Kolonijines imperijas sukūrė: Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Ispanija, Olandija, Italija, Belgija, Rusija, Japonija, JAV.
Valstybinės priklausomybės formos:• Kolonija –šalis arba jos dalis, neturinti savarankiškumo, valdoma kitos valstybės.• Protektoratas – šalis, pripažįstanti kolonijinės valstybės įsikišimą. Metropolija per savo atstovą tvarko silpnesnės šalies užsienio politiką ir kontroliuoja vidaus politiką.• Pusiau kolonija – valstybė išlaiko savo politinę nepriklausomybę, tačiau jų valdžios organai nebevadovauja ekonomikai.• Dominija – autonominė valstybė, įėjusi į Didžiosios Britanijos imperiją ir pripažinusi jos karalių valstybės valdovu (pvz., buvusios britų kolonijos Kanada, Australija).• Seniausia kolonijinė imperija buvo ir daugiausia kolonijų turėjo, Egiptą į savo kontrolę paėmė ir Sueco kanalą iškasė, Kanadai, PAR, Naujajai Zelandijai ir Australijai dominijos statusą suteikė Didžioji Britanija.
• Azijos žemyne viešpatavo ir naujas valdas Centrinėje Azijoje užgrobė Rusija.• Afriką buvo pasidalijusios Didžioji Britanija, Prancūzija, Portugalija, Vokietija, Belgija, Ispanija.• Rytų Azijoje kolonijas grobti pradėjo Japonija.• Panamos kanalą užvaldė JAV.• Kiniją į įtakos sferas buvo pasidalijusios Rusija, Japonija ir Didžioji Britanija.• „Vietos po saule” ieškojo Vokietija.• Nepriklausomybę Afrikoje išlaikė Liberija ir Etiopija.Padariniai:Neigiami:• kolonijos tapo metropolijų agrariniais ir žaliavų priedėliais, pramonės prekių rinkomis;• nevaržomas europiečių prekių įvežimas žlugdė vietos amatininkus ir manufaktūras;• remiant genčių diduomenę buvo stabdoma natūrali kapitalistinių santykių raida;• valstybių sienos nustatytos neatsižvelgiant į etnines ribas, buvo nepaisoma vietos tradicijų ir įstatymų, kurstoma religinė nesantaika, naikinamos kultūros vertybės;• nualinta kolonijų žemė, išgrobstyti gamtos turtai;• stiprėjo visuomeniniai prieštaravimai, pablogėjo gyventojų padėtis (badas, skurdas, ligos, didelis mirtingumas, prekyba vergais Afrikoje, narkomanija Azijoje, indėnų naikinimas Amerikoje).Teigiami:• diegiama europietiška pažanga (kultūros, mokslo, technikos laimėjimai);• kapitalistinis gamybos būdas ardė pirmykštę bendruomenę, feodalinius santykius;• priespauda kėlė afrikiečių tautinę savigarbą ir savimonę.