Imperializmas

IMPERIALIZMAS- nuo 1870m.(Vokietijos suvienyjimas) iki 1914m. (I Pasaulinis karas) vykdyta valstybių politika, kurios tikslas buvo agresyviai plėsti savo teritorijas ir viešpatauti pasaulyje.

Imperializmo priežastys:
• Pramonės perversmas (žaliavių šaltiniai ir naujos rinkos);
• Gyventojų skaičiaus augimas Europoje (pranešimai apie negirdėtas žemes ir nedirdėtas tautas žavėjo žmones);
• Geografiniai atradimai ir naujų kraštų tyrinėjimai, siekiant juos pažinti;
• Didelis kolonijinių prekių poreikus (arbata, kava, kakava, tabakas, medvilnė);
• Nacionalizmas (noras rodyti savo galią);
• 1870m. darbininkų delegacija karalienei Viktorijai įteikė prašymą, kad įsigydama daugiau kolonijų vyriausybė gali sumažinti skurdą ir nedarbą.

IMPERIALIZMO EPOCHOS PAGRINDINIAI APIBRĖŽIMAI
• Dominija- vaalstybė, priklausiusi D.Britanijos imperijai ir pripažinusi jos karalių valstybės valdovu.
• Metropolija- tiesiogiai kolonijas valdanti valstybė.
• Kolonija- šalis arba jos dalis, valdoma kolonistų, atsikėlusių iš labiau ekonomiškai išsivysčiusios šalies.
• Protektoratas- valstybės priklausomybės forma, kai, remdamasi nelygiateise sutartimi, jos vidaus ir užsienio politiką tvarko bei vykdo galingesnė valstybė.
• Rasizmas- pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės, kad tam tikra rasė turi įgimtų pranašumų ir yra aukštesnė už kitas.
• Status quo (liet.- padėtis, kuri yra)- teisinė padėtis, kurią norima išsaugoti ar atkurti.
• Ekspansija- valstybės viešpatavimo sferų plėtimas.
• Būrai- olandų kolonistai (vvalstiečiai).
• Koncesija- sutartis dėl valstybei priklausančių gamtos turtų, įmonių atidavimo privatiems asmenims eksplotuoti tam tikromis sąlygomis.

JAV
• XVI-XVIIa. Konkistadorų nukariautos Vidurio ir Pietų amerikos šalys tapo Ispanijos ir Portugalijos kolonijomis. Europiečiai žiauriai elgėsi su vietos gyventojai indėnais.1895m. Kuboje ir Filipinuose prasidėjus sukilimams prieš ko

olonizatorius ispanus, tuo pasinaudojo JAV. Ji priėmė sukilėlius, 1897m. sutriuškino Ispaniją ir atemė iš jos Puerto Riko, Guamo, Filipinų salas, Kuba tampa JAV protektoratu.
• 1903m. Panama atsiskiria nuo Kolumbijos, ir JAV čia atnaujina Panamos kanalo tarp dviejų vandenynų statybos darbus.
• Sparčiai išplėtusi teritoriją ir turtingus gamtos išteklius turinti JAV XIXa.pab. tapo viena iš galingiausių pasaulio valstybių.

AFRIKA
• 1875m. Anglija iš Egipto karaliaus nusipirko Sueco kanalo akcijas ir primetė šiai šaliai savo protektoratą.
• 1876m. Belgijos karaliaus Leopoldo III iniciatyva sušaukta konferencija, Briuselio kongresas, kuioje tartasi, kaip sparčiau ištirti Afrikos žemyno geografiją ir atverti jį europiečiams. Tuoj po konferencijos Leopoldas III finansavo kelias ekspedicijas į Kongo regioną ir ten įtvirtino belgų viešpatavimą.
• 1884-1885m. Berlyno konferencija, sušaukta Bismarko. Norėdamos išvengti karo Anglija, Prancūzija, Vokietija, Belgijos karalius Leopoldas, Italija, Portugalija ir Isspanija Afriką formaliai pasidalino. Liberija vienintelė nebuvo padalinta. Veliau ir Etiopijos karalystė.
• 1899-1902m. Būrų karai (Anglija prieš Būrų valstybes- Transvalio Respublika ir Oranžijos Respublika). Dėl didelių aukso klodų, atrastų Transvalyje, plūstelėjo emigrantai iš Europos, pirmiasia anglai. Baiminantis, kad atvykėliai neišstumtų būrų, buvo apribotos jų teisės. 1895m. Sesilis Rodsas pradėjo intervenciją į Transvalį, bet būrai atlaikė puolimą ir 1899m. prasidėjo naujas Anglijos ir Būrų valstybių karas, kurį būrai pralaimėjo. Šio karo rezultate 1909m. iš autonominių Transvalio ir Oranžijos valstybių, Natalio bei Kapo provincijų bu

uvo sudaryta Pietų Afrikos Sąjunga.

Anglai užgrobė Nigeriją, teritorijas, esančias nuo Kapo žemės į šiaurę iki Kongo, pasirašę sutartį su vokiečiais ir už teisę valdyti Zanzibarą atidavė jiems Helgolando salą. Prancūzai išplėtė savo teritorijas Senegale, užgrobė Gvinėją, Dramblio Kaulo Krantą ir prasivežė iki Centrinės afrikos. Vokietija įsitvirtino Pietvakarių ir Rytų Afrikoje, o Italija- Eritrėjoje, Libijoje. Portugalai- Mozambike ir Angoloje, rytines Afrikos pakrantes kontroliavo arabai.

AZIJA

1. Kinija
• Po Anglijos- Kinijos karo, britai gavo teisę nevaržomai prekiauti daugelyje Kinijos uostų, kas iki tol buvo griežtai draudžiama, nes eurpiečius laikė barbarais, o mokslo ir technikos laimėjimus niekino.
• 1900m. ,,biksininkų“ sukilimas. Europiečių politika ir įtakos sferų pasidalijimas Kinijoje sukėlė kiniečių pasipriešinimą. Pradėjo kurtis slaptos organizacijos. Jie žudė europiečius, apsupo Europos šalių ambasadas Pekine. Tačiau sukilimas greit numalšintas Japnijos, Rusijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos kariuomenės dalinių.
• Kinijoje pamažu įsigalėjo ir kitos Europos valstybės, ji virto pusiau kolonija. Kinai nepasitenkinę svetimšalių savivale ir imperatoriaus neryžtingumu įvykdė 1911m. revoliuciją, nuo sosto nuverstas paskutinis Kinijos imperatorius. Imperija žlugo. Šalis paskelbta respublika.

2. Japonija
• Tekančios saulės šalis ilgai buvo užsidariusi nuo pasaulio, tačiau galiausiai šalies valdžia atidarė uostus užsienio valstybėms. Per kelis dešimtmečius Japonija iš izoliuotos, atsilikusios šalies tapo modernia ir galinga valstybe.
• 1894-1895m. Japonijos- Kinijos karas. Japonija nugalėjo ir gavo protektorato teises Korėjoje, Liaodungo pusiasalį. Tai paaštrino sa

antykius su Rusija, nes ši norėjusi įsitvirtinti Šiaurės Kinijos provincijoje Mandžiūrijoje.
• Po ,,biksininkų“ sukilimo Rusijai atsisakius išvesti savo kariuomenę iš Mandžiūrijos Anglija ir Japonija baiminosi, kad rusai gali užgrobti jų įtakos sferas. Tad 1902m. Japonija ir Anglija pasirašė sąjunginę sutartį, kurioje numatė kilus karui viena kitai padėti.. Turėdama tokį užnugarį 1904m. Japonija užpuolė Rusiją
• 1904-1905m. Japonijos- Rusijos karas. Japonija nugalėjo..
• Užgrobtose teritorijose kūrė kolonijas ir galiausiai tapo Vakarų valstybių pripažinta kaip viena iš didžiųjų valstybių.

BLOKAI, jų susikūrimas ir tarptautiniai santykiai
1. Nesutarimai tarp Europos valstybių ir krizės
• Augo įtampa tarptaurinėje politikoje dėl pretenzijų į tas pačias kolonijas. Ypač tai reiškėsi po Italijos ir Vokietijos suvienyjimo. Šios šalys siekė gauti savo kolonijų dalį. Po to prisijungė JAV ir Japonija.
• 1898m. Fašado krizė, tarp Anglijos ir Prancūzijos dėl Afrikos teritorijos dalies prie aukštutinio Nilo, kurią buvo užėmę prancūzai. Karas neprasidėjo, nes Prancūzija atitraukė savo kariuomenę.
• 1905m. I-oji Maroko krizė. Konfliktai tarp Prancūzijos ir Vokietijos Maroke, į kurį pretendavo abi šalys. Išspręsta taikiai.
• 1911m. II-oji Maroko krizė. Po sukilėlių numalšinimo Vikietija pripažino Prancūzijos protektoratą Maroke, o kaip kompensaciją gavo dalį Prancūzijos teritorijų Pusiaujo Afrikoje.
• Osmanų imperiją siekė apkarpyti ir joje įsigalėti Rusija, Austrija, Vokietija, Anglija, Prancūzija. Būtent ši konkurencija paskatino užtikrinti ,, status quo”.
• 1912-1913m. Balkanų valstybės (Serbija, Juodkalnija, Bulgarija ir Graikija), įkurtos Berlyno kongrese ir kurias rė

ėmė Rusija, sutriuškino Turkijos impriją, atplėšė beveik visas Europos teritorijas. Bulgarija, neatenkinta dalybomis, užpuolė Serbiją, kurią rėmė Rumunija, Graikija, Juodkalnija ir Turkijos imperija. Bulgarijai jau beveik sutriuuškintai, jos pusės stojo Austrija-Vengrija, kuri siekė sustabdyti Serbijos ekspansiją.(Rusija rėmė Serbiją, Austrija-Vengrija- Bulgariją, Vokietija- Turkiją)
2. Trilypė sąjunga
• 1879m. trap Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos pasirašyta taikos sutartis, kuria įsipareigojo viena kitai padėti. Ji buvo nukreipta prieš Rusiją , nes išsigando jos pretenzijų Balkanuose.
• 1882m. prisijungė ir Italija, išsigandusi, kad prancūzų užimtas Tunisas užkirs jai kelia į Afriką. Taip buvo sudaryta Trilypė sąjunga.
• Vėliau įsijungė dar keletas valstybių ir taip susikūrė karinis blokas, kurio šalys įsipareigojo padėti viena kitoms kilus karui.
• Prancūzija tuo buvo nepatenkinta, nes tai neva pažeidė jos interesus. Vokietijai ši sąjunga buvo naudingas, nes ji praktiškai izoliavo jos pagrindinį priešą- Prancūziją.
3. Prancūzijos ir Rusijos suartėjimas
• Pasikeitus Vokietijos vyriausybei, ji nutraukė bendradarbiavimo sutartį su Rusija, siekdama suartėti su Anglija ir sudarė karinę ir politinę sutartį su Austrija-Vengrija.
• 1894m. bendradarbiavimo sutartis tarp Rusijos ir Prancūzijos.
• 1892m. Vokietijos kariuomenei įsakyta rengtis karui dviem frontais: prieš Prancūziją ir Rusiją vienu metu.Vyriasybė nusprendė,kad 1894m. sutartimi, kuri pradėjo megztis 1891m., norima izoliuoti Vokietiją.
4. Antantės sąjunga
• Vokietijos stiprėjimas ir siekis dominuoti kėlė Didžiajai Britanijai nerimą. 1896m. Vokietija nusprendė tapti jūrine valstybe. Anglijos siekis derybomis sumažinti vokiečių laivyną nepavyko.Taip tarp Anglijos ir Vokietijos 1898m. prasidėjo ginklavimosi varžybos. Anglija nerimavo ir dėl Rusijos įtakos augimo Tolimuosiuose Rytuose.
• 1904m. tarp Prancūzijos ir Anglijos pasirašyta ,,Santarvės sutartis“ arba ,,Nuoširdus susitarimas“. Abi šalys susitarė visus ateityje iškilusius nesutarimus spręsti derybomis.Prancūzija atsisakė pretenzijų į Egiptą, o už tai Anglija sutiko, kad prancūzai stiprintų savo įtaką Maroke, į kurį taip pat pretendavo Vokietija.
• Kadangi Prancūzija jau buvo pasirašiusi sutartį su Rusija, pradėta stengtis likviduoti nesutarimus tarp Anglijos ir Rusijos. Jos suartėjo po I-osios Maroko krizės, abiem palaikant Prancūziją dėl Maroko, nes Vokietija karingai atplaukė į Maroką.
• 1907m. tarp Anglijos ir Rusijos sudaryta sutartis, kuria abi šalys apribojo savo įtakos sferas ir išsprendė buvusius nesutarius Azijoje. Afganistanas paliko Anglijos įtakos sfera, šiaurinė Persija Rusijai, o Pietinė- Anglijai, o Tibete pripažino Kinijos įtaką.
• 1907m. taip Prancūzija, Rusija ir Anglija, pasirašiusios vienos su kita sutartis, susivienyjo į Antantės sąjungą.

,,Baltojo žmogaus misija“
Europiečiai didžiavosi savo kultūros ir civilizacijos laimėjimais, manė, jog jų gyvenimo būdas yra geriausias pasaulyje. Europoje ir JAV plito rasizmo teorijos, kurių šalininkai aiškino, kad baltųjų žmonių rasė yra pranašiausia. Vienas iš įžimiausių to meto D.Britanijos rašytojų indas Radjaras Kiplingas teigė, jog ,,baltojo žmogaus misija- viešpatauti pasaulyje ir skleisti pažangesnę kutūra atsilikusioms tautoms ir rasėms“. Dėl savo pranašumo pramoninės valstybės išnaudojo ir kaip tinkamos tvarkė užgrobtas teritorijas. Bet koks vietos gyventojų priešinimasis buvo žiauriai malšinamas.
Sparčiai prijungti naujas žemes leido modernios transorto priemonės: garlaiviai, garvežiai. Dauguma valstybių- Prancūzija, Belgija, Vokietija, Portugalija- kolonijas valdė tiesiogiai. Jos šalino ankstesnius valdovus ir steigė savas valdžios institucijas. Vietos gyventojai nedalyvavo šių teritorijų valdyme. Dalį kolonijų- protektoratus ir dominijas- metropolijos valdė netiesiogiai, pasikliaudamos vietos valdžia. Taip britai valdė Kanadą bei Austriją. Tačiau šių šalių ekonomika buvo metropolijos rankose.

,,Juodasis“ žemynas
Mažai ištirtą, juoduoju žemynu vadinamą Afrikos kolonizatoriams XIXa. atvėrė keliautojai ir tyrinėtojai. Jų knygos, pasakojančios apie neįtikėtinus nuotykius šiame žemyne, kėlė didžiulį žmonių susidomėjimą. Europiečius viliojo Afrikos turtai: auksas, deimantai, dramblio kaulas, brangi mediena. Kiekviena Europos valstybė stengėsi čia užgrobti kuo daugiau žemių. Itin svarbiu įvykiu tapo Sueco kanalo, sujungusio Viduržemio jūrą su Raudonąja, atidarymas.Net kelioliką tūkstančių kilometrų kanalas sutrumpino prekybos kelią į Indiją ir Tolimuosius Rytus. Milžinišką pelną duodantį kanalą ėmė kontroliuoti D.Britanija. Pelningų uostų prekiauti siekė įsigyti ir kitos Europos šalys. Norėdamos išvengti karinių konfliktų, didžiosios Europos valstybės 1884m. Berlyne surengė konferenciją, kurioje Afriką pasidalijo po gabalėlį kaip pyragą. Žemėlapyje brėžiantys sienas politikai nepaisė ten gyvenančių tautų ir genčių teritorinių ar etninių skirtumų. Karinį pranašumą turintys europiečiai per kelis dešimtmečius užgrobė pasidalytas teritorijas. Jiems atiteko turtingiausi gamtos išteklių klodai. Didžiulės kolonijose gautos pajamos plaukė į Europą. O vietos gyventojai buvo naidojami kaip pigi darbo jėga ir skurdo. Tačiau Afrikos kolonizavimas turėjo ir teigiamų pusių: pradėta statyti miestus, tiesti kelius bei geležinkelius, įrengti uostus. Katalikų misionieriai Afrikoje steigė mokyklas, ligonines. Iš Europos atvykę gydytojai teikė medicinines paslauga, kovojo su epidemojomis.

Leave a Comment