Automobilių raida

TURINYS
Turinys 2
Įvadas 3
GAMYBA 7
BENDROVĖS 8
LIETUVA IR KAIMYNĖS 10
AUTOMOBILIŲ SKAIČIUS LIETUVOJE 10
Faktai 11
Vidaus degimo variklis 15
Rotorinis variklis 16
Rotorinių variklių pliusai: 16
Rotorinių variklių minusai: 17
Išvados 19
Literatūra 20ĮVADAS
Šio referato tikslas supažindinti skaitytoją su automobilių raidos istorija pasaulyje ir Lietuvoje, įvardinti svarbiausius pakitimus automobilių gamyboje nuo jų atsiradimo iki šių dienų. Referate pateikiama informacijos apie automobilių skaičiaus kitimą, variklių bei apsaugos sistemų tobulėjimą, komforto didėjimą.
Automobilis (gr. Autos – pats + lot. mobilis – judamas), variklio varoma ratinė mašina keleiviams ir kroviniams vežti. Automobilius pradėta kurti XVIII a., ratiniam arkliniam vežimui pritaikius mechaninį variklį.
Prieš dešimtį metų pasaulis pažymėjo automobilio šimtmetį. 18885 m. Karlas Bencas pagamino ir išbandė triratį automobilį su benzininiu varikliu. Gerokai ankščiau, 1769 metais, Ž. Kiunjo ratiniam vežimui pritaikė garo mašiną, kurios greitis – 4km/h, vežamoji galia – 2,5t. . Jau 1831 m. Anglijos keliais važinėjo garo varomi automobiliai. Tačiau ši naujovė buvo sutikta priešiškai: su garo automobiliais kovojo ir gyventojai, ir arklių bei geležinkelių transporto savininkai, ir vyriausybė. Bendra opozicija trukdė tobulinti automobilių konstrukciją.
Pirmaisiais automobilių išradėjais pasaulyje laikomi vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlybas Daimleris (Gottlieb Daimler), kurie niekada nebuvo susitikę ir neet nebuvo pažįstami, 1885-86 m. sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis su 0.55 kW varikliu ir važiavo 16km/h greičiu, G. Daimlerio – dviem ratais – šiuolaikinio motociklo prototipas. Šie abu inžinieriai laikomi automobilio išradėjais, o automobilio tėvyne –

Vokietija.

Šiandien pirmieji Benco ir Daimlerio automobiliai mus gerokai stebina: dideli siauri ratai, virbalų storio stipinai, vairas – plieninis iš grindų styrantis strypas su rankena, variklis įtaisytas po vairuotojo sėdyne. Tačiau automobilio išvaizda greitai keitėsi: panašumas į karietą vis mažėjos, variklis buvo perkeltas į priekį, padarytas apvalus vairas.

Automobilio tėvynė – Vokietija, tačiau vokiečiai nepripažino šio naujojo išradimo ir nė nemanė naujojo „technikos stebuklo“ pirkti. Bandyti automobilius buvo leidžiama tik naktį, toli už miesto, gatvėse mašinų greitis ribojamas iki 10 km/h Tačiau kitose šalyse, ypač Prancūzijoje, automobiliai plito. Prancūzai ne tik pirko Benco automobilius, bet įsigiję licenziją Daimlerio varikliui sukūrė pirmuosius savo automobilius ir net suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius – Ruanas. 1898 m. Įvyko pirmoji automobilių paroda Paryžiuje.
Nuo mažens K. Bencas (1844-1929 m.) labai domėjosi varikliais ir galima saakyti, visą gyvenimą atidavė automobiliui. Pirmasis Benco triratis automobilis buvo sukonstruotas iš plieninių vamzdžių, svėrė 263 kg ir turėjo užpakalyje įtaisytą keturtaktį vieno cilindro vandeniu aušinamą benzininį variklį, kuris per diržinę pavarą, diferencialą ir grandines suko ratus. Užpakaliniai ratai buvo labai dideli, priekinis – mažesnis ir tik vienas, kad automobilį būtų lengviau vairuoti. Be to, po grindimis buvo įtaisytas labai didelis smagratis, kuris turėjo saugoti ekipažą nuo vibracijos važiuojant.

Dėl aistros automobiliams K. Bencui ne kartą teko patirti finansinių sunkumų, rizikuoti visu sa

avo turtu, kuris, kol jo automobiliai neturėjo paklausos, ir taip buvo nedidelis. 1894 m. jis pradėjo serijomis gaminti prieš metus sukurtą „Viktoriją“, o 1897 m. sukonstravo dviejų cilindrų „Kontramotorą“.
Inžinierius išradėjas G. Daimleris, sulaukęs 48 metų staiga nusprendė visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą. Nusipirko Bankanštate namą su sodu, o sodo daržinę pavertė dirbtuve – garažu. Po keliolikos sunkaus darbo mėnesių abu draugai, G. Daimleris ir V. Maibachas daržinėje pagamina variklį su gulsčiu horizontaliu cilindru. Jis galėjo daryti 250 sūkių per minutę. 1883 m. gauna už jį patentą. Daimleris šiuo varikliu dar nebuvo patenkintas ir ėmėsi vėl ieškoti. Nusprendžiama variklio cilindrą įtaisyti vertikaliai, patobulinama kuro padavimo bei uždegimo sistema. Naujas variklis jau gavosi ma.žesnis, lengvesnis ir 1885 m. Daimleris įmontuoja savo variklį į dviratį ekipažą, panašų į šiandieninį motociklą.
1886 m. Daimleris įmontuoja savo variklį į paprastą keturratį arklių vežimą, kurio užpakalinius ratus variklis suka diržine pavara. Vėliau įmontavo motorinėje valtyje (1886 m.), lunaparko geležinkelyje ir tramvajuje (1888 m.), gaisrininkų vežime (1892 m.) ir kt. Ir jam puikiai pavykdavo. Žmonės susidomėjo jo išradimais.
Daimlerio varikliai labai išgarsėjo. 1890 m. įkuriama Daimlerio automobilių bendrovė (Daimler Motoren-Gesellschaft), gaminanti automobilius su Daimler varikliais. Daimlerio bendrovė turėjo savo skyrius įvairiose valstybėse. Šios firmos prekybos atstovas Prancūzijoje buvo Emilis Jelinekas (Jellinek) didelis automobilių ir automobilių sporto entuziastas. 1900 m. kai buvo pagamintas Maibacho sukonstruotas naujas Da
aimlerio automobilio modelis, Jelinekas reklamos sumetimais pasiūlė jį pavadinti „Mercedes“ (vietoje jau šiek tiek atsibodusio „Daimler“). O 1926 m. Daimlerio automobilių firma susijungė su tokia pat garsia Benco firma ir iki šiol gyvuoja ir gamina Mersedesus.
Modernesnius automobilius imta gaminti nuo XX a. 7-8 dešimtmečio, juose buvo įtaisyta nepriklausoma priekinių ratų pakaba, automatinė sankaba, šildomas kėbulas, hidrauliniai stabdžiai (be stiprintuvo), antiblokavimo sistema, šviesos signalizacija, radijo ryšys. Didžiausias greitis 100-120 km/h. 9-tame dešimtmetyje ėmė plisti automobiliai su dyzeliniu ir dujiniu varikliu, turintys oro kondicionierių, vairo, stabdžių stiprintuvus, naudojantys bešvinį benziną, atsirado patogių automobilinių traukinių su televizoriumi.
Nuo 1990-ųjų kito automobilio išvaizda, įtaisomi reguliuojamo įtempimo saugos diržai, oro pagalvės, magnetofonai, pritaikomas kompiuteris benzino įpurškimui į automobilio variklį valdyti, imta naudotis palydoviniu ryšiu.
1903m. Henris Fordas (Henry Ford) įkūrė JAV „Ford Motor Company“ ir pirmasis pradėjo serijinę automobilių gamybą. Pirmojo automobilio „Model T“ 1908-27 metais buvo pagaminta ir parduota 15 mln. Šis modelis pelnė pasaulinę šlovę. Kai gamykloje pradėjo veikti pirmoji pasaulyje judanti automobilių surinkimo linija, greitai buvo pagamintas milijoninis fordas (1915 m.). Ši kompanija dirbo labai sėkmingai. 1917 m. pagamino pirmąjį sunkvežimį “Ford TT”. 1918 m. Pradėjo statyti “Rouge” automobilių gamybos kompleksą. 1922 m. “Ford Motor Co.” Nusipirko “Lincoln Motor Company”. Netrukus 1924 m. pagamintas 10-milijoninis fordas, kiek vėliau, po 3 metų, ir 15-milijoninis. Tai dar ne
ebuvo pabaiga. „Ford Motor Company“ dirbo sėkmingai toliau. Ir dar iki šių dienų yra viena stambiausių pasaulio automobilių gamyklų.
Tuo metu sėkmingai vystėsi ir dirbo ne tik „Mercedes“ ir „Ford Motor Company“, bet ir daug kitų firmų, kurios išgarsėjo visame pasaulyje, kaip gaminančios gerus automobilius. Kompanijų pasaulyje daugėjo labai sparčiai, nes stipriai augo ir automobilių paklausa. Taip 1996-97 m. lengvųjų automobilių skaičius pasaulyje viršijo 500 milijonų (vienas lengvasis automobilis 9 planetos gyventojams).GAMYBA
1995 m. pasaulyje pagaminta 36,3 mln. lengvųjų automobilių, palyginti su 35,6 mln. 1994 metais, tačiau mažiau negu rekordinis 36,7 mln. kiekis 1990 m. 1994 m. ir 1995 m. lengvųjų automobilių gamyba padidėjo atitinkamai 2,6 ir 1,8%, palyginti su 2,7% nuosmukiu 1993 metais.
Įdomiai klostosi dviejų didžiausių pasaulio lengvųjų automobilių gamintojų Japonijos ir JAV santykiai. 1995 metais šioms šalims teko 38,5% pasaulio lengvųjų automobilių gamybos, palyginti su 44% 1990 metais ir 46% 1980 metais. 1995 m. abi valstybės sumažino gamybą. Japonijos lengvųjų automobilių gamyba sumažėjo nuo beveik 10 mln. 1990 m. iki 7,6 mln. 1995 m. JAV gamyba didėjo 1991-94 metais nuo 5,4 iki 6,6 mln. Japonija yra didžiausia pasaulyje lengvųjų automobilių eksportuotoja, JAV importuotoja. Didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų „Toyota/Lexus“, „Honda/Acura“, „Nissan/Infiniti“, „Mazda“, „Mitsubishi“ gamyklos JAV gamina apie 25% šios šalies automobilių. Netgi didžiausia JAV automobilių gamykla Smirnoje (Smyrna) Tennessee valstijoje priklauso Japonijos „Nissan“. Antra vertus, antrasis JAV automobilių gamintojas „Ford Motor“ 1996 metais įsigijo penktojo Japonijos automobilių gamintojo „Mazda“ kontrolinį akcijų paketą.
1995 m. didėjo lengvųjų automobilių gamyba vakarų Europoje, kuriai tenka per 36% pasaulio gamybos. Iš penkių didžiųjų gamintojų Europoje Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos tiktai pastaroji nežymiai sumažino gamybą.
Sparčiausiai gamyba didėja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris be Japonijos jau dabar gamina 10% pasaulio lengvųjų automobilių. Pietų Korėja, Taivanas, Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija, Tailandas anaiptol ne visas naujųjų automobilių gamintojų sąrašas. Pietų Korėja, 1995 metais nustūmusi Ispaniją, 1993 metais Italiją, 1992 metais Didžiąją Britaniją, 1991 metais Rusiją ir 1990 metais Kanadą, tapo penktąja pasaulyje lengvųjų automobilių gamintoja. Gali būti, kad panašios ekspansijos XXI a. pradžioje reikėtų laukti iš Kinijos bei Taivano.
Lengvųjų automobilių pramonė atsigauna Čekijoje ir Lenkijoje, kurių įmonės tapo galingiausių Europos koncernų padaliniais. 1995 metais lengvųjų automobilių gamyba padidėjo Rusijoje, tačiau visiškai merdi Ukrainoje.
Seniai praėjo tie laikai, kai automobilį gamindavo vienoje šalyje ar tuo labiau įmonėje. Automobiliai surenkami vartojimo rajonuose, o atskirų agregatų ir detalių fabrikai išmėtyti visame pasaulyje. Didžiausi centrai tai seniai susiformavę automobilių gamybos centrai stiprios ekonomikos šalyse: Detroit Jungtinėse Amerikos Valstijose, London ir Birmingham Didžiojoje Britanijoje, Paryžius Prancūzijoje, Tokijas Japonijoje, Turinas Italijoje, Stuttgart ir Wolfsburg Vokietijoje.
Didžiausios automobilių bendrovės tapo didžiuliais tarptautiniais konglomeratais. Japonijos bendrovės gamina 25% JAV, 20% Didžiosios Britanijos, 15% Ispanijos lengvųjų automobilių. Japonai plečia įtakos sferas. Filipinuose ir Tailande dominuoja „Toyota“, Malaizijoje „Mitsubishi“, subsidijuojama garsioji „Proton“ bei „Daihatsu“. Japonijos bendrovės skverbiasi į Taivano, Kinijos, Vietnamo, Meksikos rinkas bei gamina apie 80% Indonezijos lengvųjų automobilių.
Nemažiau įspūdingai atrodo ir JAV automobilių įmonės užsienyje. Didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas „General Motors“ kontroliuoja dvi plačiai žinomas Europoje bendroves Vokietijos „Opel“ ir Didžiosios Britanijos „GM Vauxhall“. 1995 metais „Opel“ pagamino vieną milijoną lengvųjų automobilių ir Vokietijoje nusileido tik „Volkswagen“. 12% Vokietijos lengvųjų automobilių pagamino kitos JAV bendrovės „Ford“ padalinys „Ford Werke“. Britų „Jaguar“ irgi priklauso „Ford“o grupei, o švedų „SAAB-Scania“ 50% kapitalo kontroliuoja JAV „General Motors“. Trys didieji JAV automobilių gamintojai „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Chrysler“ kontroliuoja Kanados ir Meksikos automobilių gamybą.BENDROVĖS
1995 metais kasmetinėje žurnalo „Fortune“ didžiausių pasaulio bendrovių (korporacijų) apžvalgoje tarp 100 didžiausių korporacijų 13 buvo automobilių gamintojos. O didžiausių pramonės korporacijų dešimtuke tris pirmąsias vietas užima „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Toyota Motor“.
Žymiausios tarptautinės korporacijos siūlo potencialiems vartotojams platų automobilių modelių asortimentą nuo pigesnių „liaudiškų“ iki prabangių, dažnai vienetinės gamybos. Vienu populiariausiu masinės gamybos automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“ gaminamas „Käfer“ (lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 metų „vabalų“ pagaminta per 20 milijonų. Vokietijoje jie nebegaminami, o įmonės perkeltos į Brazilijos ir Meksikos miestus Sao Paulo ir Pueblą.
Sparčiai plečiasi lengvųjų automobilių eksporto geografija. 1991 metais Japonijai ir Vokietijai teko daugiau negu pusė, o 1995 metais preliminariniais duomenimis tiktai trečdalis pasaulio lengvųjų automobilių eksporto. Japonija yra didžiausia lengvųjų automobilių tiekėja JAV, Vokietija – vakarų Europos rinkai. Antrąją didžiausių lengvųjų automobilių eksportuotojų porą sudaro Prancūzija ir Pietų Korėja. Pirmoji jau ilgą laiką kasmet eksportuoja po 1.5 – 2 mln. lengvųjų automobilių ir užima trečią vietą pasaulyje. Vakarų Europos rinkoje Prancūzija nusileidžia tik Vokietijai. Beveik visas Kanados ir Meksikos lengvųjų automobilių eksportas tenka JAV. Brazilija daugiausia automobilių parduoda Argentinai ir kitoms Amerikos valstybėms. Tradicinės lengvųjų automobilių pardavėjos Italija, Didžioji Britanija, Ispanija ir Švedija tenkina Europos rinką.
Manoma, kad 1996-97 metų sandūroje pasaulio važiuojančių lengvųjų automobilių parkas pasiekė 500 milijonų. Nors Frankfurto prie Maino VDA (Verband der Automobilindustrie – Automobilių pramonės draugija) paskelbė, kad šį skaičių pasaulis jau pasiekė 1995 metais. Paskutiniais skelbtais duomenimis 1994 metų pabaigoje lengvųjų automobilių parkas sudarė 476 milijonus, iš jų milijonais: Europoje 196 (41%), Šiaurės Amerikoje 168 (35%), Azijoje 68 (14%), Vidurio ir Pietų Amerikoje 25 (5%).
Vienas visuomenės gerovę lemiančių rodiklių yra lengvųjų automobilių skaičius 1000 žmonių. Daugiau negu po vieną automobilį dviem žmonėms tenka JAV, Liuksemburge, Italijoje bei nykštukinėse Europos valstybėse Monake, Lichtenšteine ir San Marine. Šiose ir kai kuriose kitose išvystytose valstybėse (Kanada, Islandija, Australija, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir kitos) dauguma šeimų turi po du ir daugiau automobilių. Daugiausia automobilių gaminančioje Japonijoje vienas automobilis tenka kas trečiam šalies gyventojui. Panašūs rodikliai yra Persijos įlankos valstybėse, išskyrus Iraką ir Iraną. O atmetus svetimšalius darbininkus, arabų apsirūpinimas automobiliais ne ką nusileidžia išvystytų valstybių gyventojams. Beveik kiekvienoje iš 50 silpniausiai išvystytų valstybių 1 000 žmonių tenka ne daugiau 5 automobilių. O mažiausiai automobilizuotose šalyse nesiekia ir 1 kiekvienam 1 000 žmonių: Bangladeše 0,4, Liberijoje ir Kambodžoje po 0,5, Etiopijoje 0,8, Zaire ir Nepale po 0,9. Indijoje ir Kinijoje gyvena 38 % pasaulio gyventojų, tačiau joms tenka tiktai 1 % automobilių parko ( atitinkamai 3 ir 2 milijonai ). Automobilizacijos lygis čia tebėra ne ką aukštesnis negu labiausiai ekonomiškai atsilikusiose valstybėse.LIETUVA IR KAIMYNĖS
Pirmasis lengvasis automobilis Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai buvo keturvietis „Panhard – Levasseur“. XX a. pradžioje į Kauną buvo atvežtas Vokietijoje pirktas vienas autobusas. Beje, dėl blogų kelių jis buvo beveik neeksploatuojamas. 1939 metais Lietuvoje buvo 305 autobusai, 730 sunkvežimių, 2026 lengvieji automobiliai ir 1733 motociklai. Karo metu Lietuvos automobilių parko beveik neliko. 1950 metais šalyje liko tik 460 lengvųjų automobilių. Atgavus nepriklausomybę, automobilių skaičius Lietuvoje pradėjo sparčiai augti ir jau naująjį t ūkstantmetį sutikome turėdami virš milijono automobilių. Šie skaičiai vis dar auga. Lengvųjų automobilių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva dvigubai lenkia Gudiją ir Rusiją, turi tiek pat kiek Latvija, nežymiai atsilieka nuo Lenkijos ir beveik trečdaliu nuo Estijos.
Dabar, 2005m. , galime suskaičiuoti pasaulyje virš 500 populiaresnių ir ne tokių populiarių automobilių markių. Lietuvoje jų važinėja maža dalis, arba yra tik vienas ar du retos markės automobiliai, kurie priklauso pasiturintiems valdininkams ir verslininkams.
Šiuo metu populiariausios automobilių markės yra: Nissan, Honda, Mitsubishi, Isuzu, Toyota, Mazda, Suzuki, Daihatsu, Lexus – Japonija. Pontiac, Ford, Chrysler, Chevrolet, Buick, Cadillac, Lincohln, Merkury, Jaguar, Dodge, Plymouth, Acura – JAV. Volkswagen, Audi, Opel, Mercedes-Benz, BMW, Porsche – Vokietija. Peugeot, Citroen, Renault – Prancūzija. Hyundai, Kia, Daewoo, Ssangyong – Pietų Korėja. Seat – Ispanija. Rover, Rolls-Royce – D. Britanija. Fiat, Lancia, Alfa Romeo, Ferrari – Italija. Vaz, Gaz – Rusija. Volvo, SAAB, Scania – Švedija. Škoda – Čekija. Proton – Malaizija.AUTOMOBILIŲ SKAIČIUS LIETUVOJE
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Esant dabartiniams automobilių parko augimo tempams prognozuojama, kad jau 2005 m. bendras automobilių skaičius viršys 1,5 milijono vienetų. Sparčiai didėja ir santykiniai automobilizacijos rodikliai. Automobilizacijos lygis (transporto priemonių skaičius tenkantis 1000 gyventojų) 1990 m. Lietuvoje buvo 215,3; 1993 m. – 245,3; 1996 m. – 240,2; 1999 m. -306,8. Šis rodiklis yra žymiai mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių: Vokietijoje – 466; Prancūzijoje – 421; Švedijoje – 419 ir t.t.

Metai Motorinių transporto priemonių iš viso Motorinių transporto priemonių 1000 gyventojų Lengvųjų automobilių iš viso Lengvųjų automobilių 1000 gyventojų

1980 629 531 252 681

1981 653 164 189,6 273 592 79,4

1982 657 377 191,3 291 874 84,9

1983 658 152 198,2 303 672 91,4

1984 666 323 194,2 327 643 95,5

1985 684 173 191,5 350 008 98,0

1986 711 545 197,1 377 793 104,6

1987 729 006 199,8 399 438 109,5

1988 753 680 204,3 425 951 115,5

1989 766 851 206,0 457 786 123,0

1990 807 694 215,3 487 693 130,0

1991 845 545 225,4 533 927 142,3

1992 879 487 234,4 566 905 151,1

1993 916 974 245,3 599 246 160,3

1994 955 691 257,1 634 699 170,7

1995 876 935 235,9 718 099 193,2

1996 891 562 240,2 742 217 200,0

1997 1 028 248 277,4 865 108 233,4

1998 957 544 258,5 807 034 217,9

1999 1 098 934 296,9 943 748 255,0

2000 1 137 170 307,5 964 206 260,7

2001 1 227 750 332,0 1 065 415 288,1FAKTAI
• Automobilius pradėta gaminti maždaug prieš 110 metų. Tiesa, pirmasis garinis triratis pasirodė šiek tiek anksčiau – 1769 metais. Skystu kuru varomi ratuoti savaeigiai ne tik pakeitė arklių traukiamas karietas bei vežimus, bet ir daugumos žmonių gyvenseną – padidėjo mobilumas, daugiau buvo pervežama krovinių, vyrai ir moterys patyrė vairavimo malonumą, sukurtas auto- ir motosportas.
• 1886 m. Vokietijoje K.Benco (Benz) dirbtuvėse pagamintas triratis automobilis su 0,55 kW benzininiu varikliu, o G.Daimlerio – keturratis ir dviratis (motociklas).
• JAV 1896 m. broliai Diurėjai (E. ir F.Duryea) pradėjo serijinę savos konstrukcijos automobilių gamybą. Važiuodami dviem iš 13 pagamintų automobilių, jie laimėjo Londono–Braitono lenktynes Anglijoje. Ši jų sėkmė paskatino ir kitus konstruktorius bei gamintojus – H.Fordą, J.Pakardą (Packard), R.Oldsą – įkurti savo firmas. Maždaug tuo pat metu buvo pradėti gaminti automobiliai Prancūzijoje – „Peugeot” bei „Renault” – ir kitur. 1900 m. pasaulyje jau važinėjo per 10 tūkstančių automobilių, bene 3 tūkstančiai jų – su elektrine pavara. Tuo metu pasirodė pirmieji sunkvežimiai, šiek tiek vėliau – autobusai (1904 m. atidarytas pirmasis keleivinis maršrutas Londone).
• Atsirado pretendentų į automobilio išradimą. JAV patentininkas G.Seldenas 1895 m. užpatentavo „kelių mašiną”, varomą dvitakčio Breitono variklio, ir 1903 m. įkūrė licencinę automobilių gamintojų asociaciją. H.Fordas atsisakė pirkti licenciją ir 1911 m. bylą teisme laimėjo.
• 1902 m. H.Fordas įsteigė savo kompaniją, užsibrėžė gaminti kuo pigesnius automobilius ir mokėti darbininkams tiek (po 5 dolerius už dieną – dvigubai daugiau nei kitose gamyklose), kad ir jie be didesnio vargo galėtų nusipirkti. Pasiekė apogėjų ir variklių – garinių, elektrinių bei vidaus degimo – konkurencija. Pastarieji nugalėjo tik pamažu, atradus naftos telkinių ir atpigus kurui (automobilis vidutiniškai kainavo 650 dolerių). 1908 m. H.Fordas paleido T modelį, turintį klasikinių bruožų – variklį po priekiniu kapotu, vairo kolonėlę, pavarą velenu (ne grandine), kėbulą su durelėmis ir užskleidžiamu audekliniu stogu. Maždaug tuo pat metu varikliui užvesti buvo pritaikytas elektrinis starteris, sukurta artima šiuolaikinei degimo sistema, o 1915 m. pasirodė pirmasis V–8 motoras. Gamybos apimtys augo labai sparčiai: 1913 m. buvo parduoti 250 tūkstančių T–fordų, o 1920 m. net milijonas. Per dešimtmetį automobilio kainą pavyko sumažinti nuo 1000 iki 355 dolerių (maždaug 2800 dabartinių).
• „General Motors” bendrovė apėmė tokias jau pagarsėjusias firmas kaip „Oldsmobil”, „Cadilac”, „Biuik”. Kasmet ji sukurdavo po naują modelį ir pamažu tapo didžiausiu automobilių gamintoju pasaulyje. Tvirtinama, kad 1927 m. amerikiečiai galutinai atsisakė arklių, nors jų dar prireikdavo įklimpusiems savaeigiams ištraukti. 1916 m. JAV vyriausybė priėmė federalinių kelių aktą, ir per 20 metų buvo sukurta kelių, degalinių bei autoserviso sistema, iš esmės pakeitusi amerikiečių gyvenimą.
• Apie 1930 m. „Hadson” (Hudson) firma sukūrė „Eseks” (Esex) modelį uždaru metaliniu kėbulu (medinis liko tik rėmas), netrukus iškopusį į trečiąją vietą perkamumo atžvilgiu po „Fordo” ir „Shevrolet”. Tuo metu pasaulyje jau buvo apie 35 milijonus automobilių (Lietuvoje – 1062 lengvieji, 219 sunkvežimių, 126 autobusai). Europoje tais metais pagaminta 412 tūkstančių lengvųjų ir 170 tūkstančių sunkiųjų automobilių.
• 1930–1932 m. dėl ekonominės krizės automobilių gamyba pasaulyje sumažėjo daugiau nei milijonu, daugelis žmonių prarado darbą, tačiau automobiliai patobulėjo – atsirado diskiniai stabdžiai, smūgiams atsparūs langai, salono šildytuvai, pavarų sinchronizatoriai. 1939 m. „General Motors” išleido pirmąją automatinę transmisiją, kuri gerokai palengvino vairuotojo darbą, ypač moterims. Tobulėjo ir automobilių dizainas. Galima tvirtinti, kad automobilių formos nuo 1934 m., kai dauguma firmų „General Motors ” pavyzdžiu įsteigė dizaino ir eksperimentinių modelių skyrius, pradėjo „aerodinamiškėti”..
• Apie 1940 m. JAV prasidėjo automobilinių įstaigų „drive–in” (restoranų, teatrų, bažnyčių, bankų, kuriuose nereikia išlipti iš automobilio) bumas. Karo metu Europoje automobilių gamyba beveik sunyko , o Amerikoje įgavo naujų bruožų – išpopuliarėjo džipai ir didžiuliai „drednautai”. Didėjo ir variklių galia (400 kW ir net daugiau), tad apie 1965 m. jau visos firmos turėjo savo „raumeninguosius” modelius. 1970 m. daugelis šalių sugriežtino reikalavimus išmetamosioms dujoms.
• 1973–ieji automobilių pramonei buvo gausiausi metai – JAV pagaminta net 11,42 milijono automobilių. Situaciją pablogino 1973 metų kuro krizė. Tuo sėkmingai pasinaudojo Japonijos pramonė, ir 1983 m. ji tapo didžiausia automobilių gamintoja (7,15 mln. iš 40 mln. pasaulyje).
• 1990 m. pasirodė oro pagalvės (avarinės) ir apsaugos nuo stabdžių strigimo priemonės, paplito furgoninio tipo automobiliai. Iš 140 didžiausių firmų 37 šalyse pirmauja „General Motors ” – 7,77 mln./m., „Ford” – 4,93 mln./m., „Toyota” – 3,18 mln./m., „Nissan” – 2,46 mln./m., „Renault” – 2,23 mln./m., „Volkswagen” – 2,06 mln./m.
• Nauji lengvieji automobiliai (ne specialios paskirties) kainuoja maždaug 20–150 tūkst. litų. Didesniąją kainos dalį (vidutiniškai 57 proc.) sudaro medžiagų vertė, apie 17 proc. – darbo vertė, 26 proc. – konstravimo, technologinio parengimo ir kt. išlaidos. Brangiausia dalis yra kėbulas – apie 52 proc. automobilio vertės, 20 proc. – variklis su transmisija ir 28 proc. – kitos dalys (pakabos, ratai, stabdžiai, vairas).
• Tolesnė automobilių raida siejama su elektros trauka. Vidaus degimo varikliai nėra perspektyvūs, nes teršia aplinką. Be to, senka ir kuro ištekliai. Pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kenksmingumą norimų rezultatų neduoda, o peržengti 200 g/kWh kuro savitosios sąnaudos ribą nepavyksta net ir neaušinamuose keraminiuose varikliuose.
• Elektromobiliai teršimo atžvilgiu daug perspektyvesni, tačiau ligi šiol masiškai negaminami dėl akumuliatorių masyvumo ir mažokos ridos tarp įkrovų. Patraukliausi būtų saulės bateriniai elektromobiliai, bet jų galia dar labai maža.
• Jeigu galėtume išrikiuoti visus pasaulio automobilius į vieną eilę, toks transporto kamštis nusitęstų iki pat mėnulio. Ta eilė nuolat ilgėja, nes pasaulyje kas sekundę pagaminamas naujas automobilis.VIDAUS DEGIMO VARIKLIS
Lengvuosiuose automobiliuose dažniausiai įtaisyti keturių cilindrų keturtakčiai, stūmokliniai, karbiuratoriniai vidaus degimo varikliai, kuriuose degančių degalų cheminė energija paverčiama mechaniniu darbu.
Vidaus degimo variklį sudaro cilindrų ir stūmoklių grupė, alkūninis bei dujų skirstymo mechanizmai, aušinimo, tepimo, maitinimo ir uždegimo sistemos.
Alkūninis mechanizmas priima besiplečiančių dujų slėgio jėgą ir stūmoklio tiesiaeigį slankiojamąjį judesį paverčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu.
Variklio alkūninį mechanizmą sudaro cilindrų blokas su galvutėmis, stūmokliai, jų žiedai ir pirštai, švaistikliai, alkūninis velenas su guoliais, smagratis ir karterio dugninė.
Cilindrų blokas – svarbiausia variklio dalis. Prie jo tvirtinami visi mechanizmai ir detalės. Jis liejamas iš ketaus arba aliuminio lydinio. Bloke yra cilindrai ir jų aušinimo ertmės.
Cilindrų bloko galvutėje įrengtas dujų skirstymo mechanizmas. Tarp dangtelio ir galvutės dedamas tarpiklis.
Stūmoklis per pirštą ir švaistiklį dujų slėgio jėgą perduoda alkūniniam velenui. Stūmoklis – tai apversta cilindrinė iš aliuminio išlietą įvorė, į kurios viršutinės dalies griovelius įstatyti žiedai. Žiedai skirstomi į kompr esinius ir tepalinius. Kompresiniai žiedai sandarina stūmoklį cilindre ir neleidžia prasiveržti dujoms į karterį. Tepaliniai žiedai nuo cilindro sienelių nubraukia alyvos perteklių.
Stūmoklinio pirštas šarnyriškai sujungia stūmoklį su viršutine švaistiklio galvute. Švaistiklis jungia alkūninį veleną su stūmokliu. Alkūninis velenas priima jėgas, kurios nuo stūmoklių perduodamos švaistikliams, ir jas paverčia sukimo momentu. Per smagratį sukimo momentas perduodamas transmisijos agregatams. Esant smagračiui, tolygiai sukasi alkūninis velenas, jo inercijos jėgos veikiami stūmokliai slenka aukštyn arba žemyn iš rimties taškų. Jis reikalingas ir varikliui paleisti, ir kad automobilis sklandžiai važiuotų.
Neseniai „Toyota“ kompanija išleido naujos kartos automobilių seriją su hibridiniu varikliu (benzininio ir elektrinio variklio hibridas), kuris leido žymiai sumažinti CO ir CH emisiją, todėl sparčiai populiarėja ne tik Europoje bet ir už jos ribų.ROTORINIS VARIKLIS
Tai vidaus degimo variklis, tik jis veikia kitaip, nei įprastinis su stūmokliais.
Stūmokliniame variklyje, toje pačioje kameroje (cilindre), iš eilės vyksta keturi procesai – įsiurbimas, suspaudimas, degimas ir išmetimas. Rotorinis variklis taip pat atlieka šiuos keturis darbus, bet kiekvienas jų vyksta tik tam tikroje kameros vietoje. Tai tarsi turėti atskirą cilindrą kiekvienam darbui, su stūmokliu judančiu per visus tuos keturis cilindrus.
Kaip ir stūmoklinis variklis, rotorinis naudoja slėgį, sukurtą oro ir kuro mišinio degimo metu. Stūmokliniame variklyje spaudimas cilindre verčia stūmoklį judėti aukštyn ir žemyn, per švaistiklį, alkūninį veleną šis stūmoklių judėjimas varo automobilį.
Rotoriniame variklyje, slėgis veikia sandarioje erdvėje tarp trikampio rotoriaus ir vidinės kameros sienelių, visai kaip stūmokliniame variklyje tarp stūmoklio ir cilindro sienelių. Rotorius keliauja variklio kameroje tam tikru menamu takeliu taip, kad trys rotoriaus viršūnės visada liečiasi su vidinės kameros sienelėmis, taip sukuriamos trys atskiros, sandarios erdvės – kameros.
Kai rotorius sukasi vidinėje kameroje, kiekviena iš trijų susidariusių kamerų, tam tikra tvarka padidėja ir sumažėja. Toks kameros tūrio sumažėjimas ir padidėjimas įsiurbia kuro ir oro mišinį, suspaudžia jį, o mišiniui degant padidėjęs slėgis naudojamas kaip varomoji jėga. Rotorinis variklis ( jį sukūrė Felix’as Wankel’is) dažnai vadinamas Wankel varikliu, arba Wankel rotoriniu varikliu.Rotorinių variklių pliusai:
• Rotorinis variklis turi žymiai mažiau judančių, taigi ir besitrinančių dalių, nei stūmoklinis variklis. Dviejų rotorių variklis turi tris judančias dalis – du rotorius ir varantįjį veleną. Tuo tarpu stūmoklinis, keturių cilindrų variklis turi apie 40 judančių detalių, įskaitant stūmoklius, švaistiklius, paskirstymo velenėlį, vožtuvus, vožtuvų spyruokles, alkūninio veleno grandinę, arba dirželį, alkūninį veleną.
• Judamų detalių minimizavimas įtakoja rotorinio variklio patikimumą. Dėl šios priežasties kai kurie aviacijos konstruktoriai yra linkę naudoti rotorinius, o ne stūmoklinius variklius.
• Visos rotorinio variklio dalys sukasi į vieną pusę, tuo tarpu įprastame variklyje kai kurios detalės (vožtuvai, stūmokliai) juda į priešingas puses. Rotorinis variklis yra subalansuotas – rotoriai yra priešingose veleno pusėse – todėl labai sumažėja vibracija.
• Rotorius sukasi 1/3 veleno greičio, taigi pagrindinės rotorinio variklio detalės juda lėčiau nei stūmoklinio, tai irgi įtakoja mažesnį dilimą.Rotorinių variklių minusai:
• Žymiai sunkiau ( bet visgi įmanoma) sureguliuoti CO ir CH emisijas, kad jos atitiktų reikalavimus.
• Dideli gamybos kaštai, taip yra dėl mažos gamybinės apimties, todėl ji nepelninga.
• Paprastai sunaudoja daugiau kuro nei stūmokliniai varikliai, kadangi termodinaminis efektyvumas yra sumažėjęs dėl ilgos degimo kameros formos ir mažo suspaudimo laipsnio.
Technologinės naujovės automobiliuose:
• KeyFree System – sistema leidžianti atidaryti automobilio duris be rakto.
• Antirefleksiniai stiklai keliskart mažiau praleidžia šilumą, todėl automobilio salonas neįkaista labai greitai saulėtą dieną.
• ABS – stabdymo sistema, neleidžianti blokuoti ratų.
• Oro pagalvės – avarijos metu momentaliai išsipučia ir apsaugo vairuotoją ir keleivius nuo mirtinų sužalojimų.
• EBD – stabdymo jėgos paskirstymo sistema, neleidžianti automobilio ratams praslysti.
• Cruise Control – sistema palaikanti pastovų automobilio greitį.
• Audio/Video aparatūros – padaro kelionę automobiliu malonesnę ir ne taip varginančią.
• Palydovinės sistemos leidžia vairuotojui išsirinkti optimalų maršrutą ir organizuoti kelionę.
• Dyzeliniai varikliai žymiai sumažino kuro sąnaudas, tačiau padidino teršalų kiekį.
• Naujuose automobiliuose gausėja komfortą gerinančių prietaisų, tokių kaip oro kondicionieriai, klimato sistemos, šildomos ir reguliuojamos sėdynės ir kita.

IŠVADOS

Automobiliai nuo pat atsiradimo pradžios buvo laikomi pajuokos objektu, tačiau neįmanoma įsivaizduoti šių dienų pasaulio be jų. Kažkada buvę prabangos ženklu, dabar tapo prieinamu kiekvienam vidutines pajamas gaunančiam gyventojui. Nors naftos ištekliai kasmet vis mažėja, o jos produktai vis brangsta, norinčių įsigyti automobilį kaskart vis daugėja. Rinką vis bandoma užkariauti naujomis transporto priemonėmis, nereikalaujančiomis degalų, tačiau palyginti mažo galingumo automobiliai nepatenkina išrankių vairuotojų poreikių.
Lietuva yra vieną iš tų valstybių, kurioje transporto kiekis auga bene sparčiausiai.

LITERATŪRA

1. http://www.geografija.lt/
2. http://www.ford.lt/
3. http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/
4. „Iliustruota vaikų enciklopedija“
5. „Tarybų Lietuvos enciklopedija“
6. S. Valaitis „Mokomės vairuoti automobilį“

Leave a Comment