Linux

“Linux” – kas tai?
Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas
Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą “Linux”
vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS
atšakų – “Minix”. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už
studentui prieinamą kainą. Tačiau “Minix” OS progreso beveik nebuvo, nes
pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti “Minix” išeities
tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys “Minix”
autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių,
kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai pplatinamą operacinę
sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti
mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms “Linux” branduolio versijoms, ši UNIX
pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios
pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į
branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba
greitai iškėlė ir prigretino “Linux” prie “Solaris”, AIX, “HP-UX”,
“Windows” ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą,
Linusas Torvaldsas yra atsakingas už “Linux” branduolį. Jis tikrina beveik
visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja
norinčiuosius prisijungti prrie “Linux” branduolio tobulinimo. Dabar “Linux”
yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik “Intel i386” architektūros
kompiuterius, bet ir į “PowerPC”, “Apple Macintosh”, “Alpha”, “Sparc64”,
“Merced” ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis
plečiasi, nestovi vietoje ir “Linux”.

Kodėl verta naudoti “Linux”?
Paprastą kompiuterių va

artotoją “Linux” galėtų pritraukti tokiomis
savybėmis:
Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį
“Linux”. Ir būtų teisus. Paprastai “Linux” platinamas vienu ar keliais
kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-
ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad “Linux”
platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-
ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo
turima “Linux” kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės
uždėti “brangių apyrankių dykai”.
Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa “nulūždama” nenulauš
“Linux” branduolio.
Patikima. “Linux” OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti
šimtus dienų.
Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su “Trojos
arkliais”) “Linux” operacinėje sistemoje vietos nėra.
Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio
(nebent būtų keičiamas “Linux” branduolys).
Norint įdiegti “Linux” į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis
jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – “Linux” puikiai su
jomis sugyvena. Iš “Linux” jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų,
priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima
pasirinkti, kurią OS krauti.

Kodėl neverta naudoti “Linux”?
Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams.
Ne išimtis ir “Linux” – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie
“Linux” OS nesiūlome pereiti, jei:
dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir
panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;

jums svarbi programinė įranga nėra pr

ritaikyta “Linux” OS ir nėra jokių
pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau
paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas
ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip
“VMWare”, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau
tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.

Kas yra paketas (distribution)?
Verta pastebėti, kad “Linux” iš tiesų yra tik operacinės sistemos
branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų
paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan.
Egzistuoja “Linux” (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos
rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį
“Linux”, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių “Linux”
branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl
daugeliui gali kilti klausimas: “Kam reikia tiek daug paketų?”. Atsakymas
paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia
gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo
visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.

Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams,
paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie
tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko dokumentų.
Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais.
Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo
labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą.
Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi
daugiau laisvės ir galimybių prižiūrėti OS.

Kelios įdomios “smulkmenos” apie Linux

Nemokamai platinama “Unix” v

veislės operacinė sistema “Linux”
susilaukia vis daugiau šalininkų. Štai “Oracle” neseniai paruošė savo
duomenų bazių sistemos “Oracle 8.0.5” versiją “Linux” terpei. Dar
neapsirodžius galutiniam programos variantui, “beta” versijas tureti panoro
virš 10.000 programuotojų. Savo WWW puslapyje “Oracle” vadina “Linux”
stabilesne, galingesne ir saugesne platforma nei “Windows NT”. “Darbinę”
“Oracle 8.0.5” versiją gali parsisiūsti kiekvienas, bet užima ji apie 140
MB, o instaliavimui reikalauja net 1 GB laisvos vietos diskuose.[ Labas
naujienos ]

Kanados kompanija “Corel” pradėjo nemokamai platinti savo tekstų
redaktoriaus “WordPerfect” versiją “Linux” terpei. Parsisiūsti ją galima iš
“Corel” WWW puslapio. Pavasarį turėtų pasirodyti ir visas šiai operacinei
sistemai skirtas biuro programų rinkinys “WordPerfect Office”.

Vokietijos kompanija “Star Division” paruošė biuro programų
rinkinio “StarOffice” versiją “Linux” terpei. Privatūs vartotojai gali
parsisiūsti ir naudotis juo nemokamai.

Operacinės sistemos OS/2, Linux ir windows NT, tuščio ciklo metu,
kada nėra paruoštų užduočių, sustabdo procesorių HLT komandų pagalba, o
Windows 3x/9x, Solaris ir daugelis kitų operacinių sistemų vykdo tuščią
ciklą. Jaigu procesoriaus apkrovimas užduotimis nedidelis, tai tokių pauzių
pilnai užtenka, kad procesorius praktiškai ir neykaistų.

JAV nacionalinės laboratorijos darbuotojai sukūrė kompiuterį,
kuris jiems tekainavo ~150 000 $. Analogiški kompiuteriai kainuoja
milijonus doleriu. Jie naudojo 68 Alpha procesorius, paprastas 3com’ines
jungtis ir operacine sistema Linux. Jų pačių teigimu geležis dar nereiškia
sistemos greičio – jį užtikrina operacinė sistema, šiuo atveju Linux, kuri
yra tikrai stabiliausia ir greičiausia.

Beveik visi filmo “Titanikas” kadrai buvo apdorojami su 200
digital firmos alpha darbo stotimis, ku

urios be sustojimo dirbo du mėnesius
valdomos OS Linux64. Rezultatas akivaizdus.

Populiariausi “Linux” paketai

Žemiau pateikiamas abėcėlinis populiariausių ir didžiausių paketų sąrašas,
trumpas apibūdinimas ir pagrindinių sąvybių išvardijimas.

“Open Linux”

Gamintojas – “Caldera Systems”

Naujausia versija – 2.3

http://www.calderasystems.com

“Open Linux” – vienas komerciškiausių “Linux” paketų. Jo išskirtinis
bruožas – paketas “LIZARD” (“Linux Wizard”), skirtas supaprastinti
“OpenLinux” įdiegimą. Be to, į šį paketą yra įtraukta nemažai komercinių
produktų, pavyzdžiui, “StarOffice 5.1”, “Applixware 4.4.2”, “Partition
Magic Caldera Edition”.

“Debian GNU/Linux”

Naujausia versija – 2.1

http://www.debian.org

“Debian GNU/Linux” – šiuo metu didžiausias paketas. Kitaip negu kitus
paketus, “Debian GNU/ Linux” kuria ir prižiūri šimtai savanorių iš visų
pasaulio šalių, už savo darbą negaunančių nė skatiko. “Debian GNU/Linux”
pasižymi universaliu programinės įrangos paketų valdymu, pavyzdžiui, ypač
paprasta juos atnaujinti. Vienas pagrindinių šio paketo trūkumų – kiek
painokas naujokui įdiegimo procesas. Tačiau kompanijos “Stormix” ir “Corel”
kuria savo “Debian” paketo atmainas, kuriose įdiegimas ir priežiūra
vartotojui yra gerokai paprastesni.
“Linux Mandrake”

Gamintojas – “MandrakeSoft”

Naujausia versija – 7.0

http://www.mandrake-linux.com

Šis pagal “Red Hat” pagamintas paketas atsirado po to, kai “Red Hat”
kompanija iš savojo paketo išėmė KDE darbalaukio aplinką (desktop
envirovment). “MandrakeSoft” komanda integravo KDE, ištaisė kai kurias
klaidas, atliko keletą pakeitimų ir sukūrė vieną patogiausių vartotojui
“Linux” paketų.
“Red Hat Linux”
Gamintojas – “Red Hat Inc.”

Naujausia versija – 6.2

http://www.redhat.com

Šiuo metu tai vienas populiariausių paketų. “Red Hat” kompanijoje dirba
nemažai garsių “Linux” specialistų, pavyzdžiui, Alanas Coxas, Stephenas
TweedieÕis. “Red Hat Advanced Development Labs” padalinyje keletas
talentingų programuotojų dirba nemokamų programinės įrangos projektų
srityje, pvz., GNOME. Paketas paremtas RPMS programinės įrangos paketų
įdiegimo ir priežiūros technologija. Be to, ši kompanija įdėjo daugiausiai
pastangų, kad didžiausios kompiuterijos kompanijos pripažintų “Linux” OS ir
padėtų jai rengti savo produktus.

“Slackware Linux”

Gamintojas – Patrickas Volkerdingas

Naujausia versija – 4.0

http://www.slackware.com

Tai vienas seniausių ir savo metu populiariausių paketų. Jį sudarinėja
vienas žmogus – Patrickas Volkerdingas, o platina kompanija “Walnut Creek
CDROM”. Viena pagrindinių “Slackware” ypatybių yra ta, kad tai
sudėtingiausias paketas, t.y. tik nuo jūsų priklauso, kaip ir ką įdiegsite
ar administruosite.

“SuSE Linux”

Gamintojas – “SuSE GmbH”

Naujausia versija – 6.2
http://http://www.suse.com

“SuSE” yra laikoma populiariausiu paketu Europoje (ypač Vokietijoje). Turi
nuosavą įdiegimo ir administravimo įrankį “YaST” (“Yet another Setup Tool”)
paketą. Be to, “SuSE” kompanija rašo vaizdo plokščių “XFree86” tvarkykles
projektui, todėl šiame pakete jos pasirodo pirmiausia.

Informacijos šaltinis – internetas.
2000 ©

Leave a Comment