„Linux” – kas tai?
Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas
Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux”
vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS
atšakų – „Minix”. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix” OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix” išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix”
autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.
Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux” branduolio versijoms, ši UNIX
pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino „Linux” prie „Solaris”, AIX, „HP-UX”,
„Windows” ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą,
Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux” branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie „Linux” branduolio tobulinimo. Dabar „Linux”
yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386” architektūros kompiuterius, bet ir į „PowerPC”, „Apple Macintosh”, „Alpha”, „Sparc64”,
„Merced” ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux”.
Kodėl verta naudoti „Linux”?
Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux” galėtų pritraukti tokiomis savybėmis:
Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį
„Linux”. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux” platinamas vienu ar keliais kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-
ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux”
platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-
ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo turima „Linux” kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės uždėti „brangių apyrankių dykai”.
Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama” nenulauš
„Linux” branduolio.
Patikima. „Linux” OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti šimtus dienų.
Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos arkliais”) „Linux” operacinėje sistemoje vietos nėra.
Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas „Linux” branduolys).
Norint įdiegti „Linux” į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux” puikiai su jomis sugyvena. Iš „Linux” jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų, priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima pasirinkti, kurią OS krauti.
Kodėl neverta naudoti „Linux”?
Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams.
Ne išimtis ir „Linux” – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie
„Linux” OS nesiūlome pereiti, jei:
dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;
jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux” OS ir nėra jokių pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip
„VMWare”, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.
Kas yra paketas (distribution)?
Verta pastebėti, kad „Linux” iš tiesų yra tik operacinės sistemos branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan.
Egzistuoja „Linux” (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį
„Linux”, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių „Linux”
branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl daugeliui gali kilti klausimas: „Kam reikia tiek daug paketų?”. Atsakymas paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.
Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams, paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko dokumentų.
Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais.
Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą.
Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi daugiau laisvės ir galimybių prižiūrėti OS.
Kelios įdomios „smulkmenos” apie Linux
Nemokamai platinama „Unix” veislės operacinė sistema „Linux”
susilaukia vis daugiau šalininkų. Štai „Oracle” neseniai paruošė savo duomenų bazių sistemos „Oracle 8.0.5” versiją „Linux” terpei. Dar neapsirodžius galutiniam programos variantui, „beta” versijas tureti panoro virš 10.000 programuotojų. Savo WWW puslapyje „Oracle” vadina „Linux”
stabilesne, galingesne ir saugesne platforma nei „Windows NT”. „Darbinę”
„Oracle 8.0.5” versiją gali parsisiūsti kiekvienas, bet užima ji apie 140
MB, o instaliavimui reikalauja net 1 GB laisvos vietos diskuose.[ Labas naujienos ]
Kanados kompanija „Corel” pradėjo nemokamai platinti savo tekstų redaktoriaus „WordPerfect” versiją „Linux” terpei. Parsisiūsti ją galima iš
„Corel” WWW puslapio. Pavasarį turėtų pasirodyti ir visas šiai operacinei sistemai skirtas biuro programų rinkinys „WordPerfect Office”.
Vokietijos kompanija „Star Division” paruošė biuro programų rinkinio „StarOffice” versiją „Linux” terpei. Privatūs vartotojai gali parsisiūsti ir naudotis juo nemokamai.
Operacinės sistemos OS/2, Linux ir windows NT, tuščio ciklo metu, kada nėra paruoštų užduočių, sustabdo procesorių HLT komandų pagalba, o
Windows 3x/9x, Solaris ir daugelis kitų operacinių sistemų vykdo tuščią ciklą. Jaigu procesoriaus apkrovimas užduotimis nedidelis, tai tokių pauzių pilnai užtenka, kad procesorius praktiškai ir neykaistų.
JAV nacionalinės laboratorijos darbuotojai sukūrė kompiuterį, kuris jiems tekainavo ~150 000 $. Analogiški kompiuteriai kainuoja milijonus doleriu. Jie naudojo 68 Alpha procesorius, paprastas 3com’ines jungtis ir operacine sistema Linux. Jų pačių teigimu geležis dar nereiškia sistemos greičio – jį užtikrina operacinė sistema, šiuo atveju Linux, kuri yra tikrai stabiliausia ir greičiausia.
Beveik visi filmo „Titanikas” kadrai buvo apdorojami su 200
digital firmos alpha darbo stotimis, kurios be sustojimo dirbo du mėnesius valdomos OS Linux64. Rezultatas akivaizdus.
Populiariausi „Linux” paketai
Žemiau pateikiamas abėcėlinis populiariausių ir didžiausių paketų sąrašas, trumpas apibūdinimas ir pagrindinių sąvybių išvardijimas.
„Open Linux”
Gamintojas – „Caldera Systems”
Naujausia versija – 2.3
http://www.calderasystems.com
„Open Linux” – vienas komerciškiausių „Linux” paketų. Jo išskirtinis bruožas – paketas „LIZARD” („Linux Wizard”), skirtas supaprastinti
„OpenLinux” įdiegimą. Be to, į šį paketą yra įtraukta nemažai komercinių produktų, pavyzdžiui, „StarOffice 5.1”, „Applixware 4.4.2”, „Partition
Magic Caldera Edition”.
„Debian GNU/Linux”
Naujausia versija – 2.1
http://www.debian.org
„Debian GNU/Linux” – šiuo metu didžiausias paketas. Kitaip negu kitus paketus, „Debian GNU/ Linux” kuria ir prižiūri šimtai savanorių iš visų pasaulio šalių, už savo darbą negaunančių nė skatiko. „Debian GNU/Linux”
pasižymi universaliu programinės įrangos paketų valdymu, pavyzdžiui, ypač paprasta juos atnaujinti. Vienas pagrindinių šio paketo trūkumų – kiek painokas naujokui įdiegimo procesas. Tačiau kompanijos „Stormix” ir „Corel”
kuria savo „Debian” paketo atmainas, kuriose įdiegimas ir priežiūra vartotojui yra gerokai paprastesni.
„Linux Mandrake”
Gamintojas – „MandrakeSoft”
Naujausia versija – 7.0
http://www.mandrake-linux.com
Šis pagal „Red Hat” pagamintas paketas atsirado po to, kai „Red Hat”
kompanija iš savojo paketo išėmė KDE darbalaukio aplinką (desktop envirovment). „MandrakeSoft” komanda integravo KDE, ištaisė kai kurias klaidas, atliko keletą pakeitimų ir sukūrė vieną patogiausių vartotojui
„Linux” paketų.
„Red Hat Linux”
Gamintojas – „Red Hat Inc.”
Naujausia versija – 6.2
http://www.redhat.com
Šiuo metu tai vienas populiariausių paketų. „Red Hat” kompanijoje dirba nemažai garsių „Linux” specialistų, pavyzdžiui, Alanas Coxas, Stephenas
TweedieÕis. „Red Hat Advanced Development Labs” padalinyje keletas talentingų programuotojų dirba nemokamų programinės įrangos projektų srityje, pvz., GNOME. Paketas paremtas RPMS programinės įrangos paketų įdiegimo ir priežiūros technologija. Be to, ši kompanija įdėjo daugiausiai pastangų, kad didžiausios kompiuterijos kompanijos pripažintų „Linux” OS ir padėtų jai rengti savo produktus.
„Slackware Linux”
Gamintojas – Patrickas Volkerdingas
Naujausia versija – 4.0
http://www.slackware.com
Tai vienas seniausių ir savo metu populiariausių paketų. Jį sudarinėja vienas žmogus – Patrickas Volkerdingas, o platina kompanija „Walnut Creek
CDROM”. Viena pagrindinių „Slackware” ypatybių yra ta, kad tai sudėtingiausias paketas, t.y. tik nuo jūsų priklauso, kaip ir ką įdiegsite ar administruosite.
„SuSE Linux”
Gamintojas – „SuSE GmbH”
Naujausia versija – 6.2
http://http://www.suse.com
„SuSE” yra laikoma populiariausiu paketu Europoje (ypač Vokietijoje). Turi nuosavą įdiegimo ir administravimo įrankį „YaST” („Yet another Setup Tool”)
paketą. Be to, „SuSE” kompanija rašo vaizdo plokščių „XFree86” tvarkykles projektui, todėl šiame pakete jos pasirodo pirmiausia.
Informacijos šaltinis – internetas.
2000 ©