Linux programinė įranga

TURINYS
PAVEIKSLAI 3
ĮVADAS 4
SĄVOKOS 5
1.LINUX ISTORIJA 6
1.1.KODĖL VERTA NAUDOTI “LINUX”? 6
1.2.KODĖL NEVERTA NAUDOTI “LINUX”? 7
2.LINUX IŠVAIZDA 8
3.LINUX KATALOGŲ HIERARCHIJA 11
4.LINUX KOMANDOS 13
4.1.MAN 13
4.2.DARBAS SU FAILAIS 14
4.3.DUOMENŲ APDOROJIMO KOMANDOS 14
4.4.SISTEMINĖS KOMANDOS 15
5.PARTICIJŲ SUKŪRIMAS 16
6.ISO FAILŲ ĮRAŠYMAS 19
7.LINUX INSTALIAVIMAS 21
8.LINUX KONFIGŪRAVIMAS 24
9.LINUX „LIETUVYBĖ“ 25
10.ŠRIFTAI 26
11.PROBLEMOS SU MODEMU ?! 27
12.DIAL-UP INTERNETAS LINUX’E 28
13.SHELL’O SKRIPTAI 29
14.BIURO PROGRAMOS YELLOW DOG LINUX DISTRIBUCIJOJE 30
14.1.1.OPENOFFICE.ORG 30
14.1.2.REIKALAVIMAI PROGRAMINIAI ĮRANGAI NORINT ĮDIEGTI OPENOFFICE.ORG 2.0 30
14.1.3.BSAE (DUOMENŲ BAZĖ) 31
14.1.4.CALC 31
14.1.5.DRAW (VECTOR GRAPHICS) 32
14.1.6.IMPRES (PRESENTATION GRAPHICS) 32
14.1.7.MATH (FORMULA EDITOR) 33
14.1.8.WRITER (TEKSTO RAŠYMO PROGRAMA) 33
14.1.9.GNOME OFFICE 34
14.2.1.ABIWORD 34
14.2.2.GNUMERIC 35
IŠVADOS 36
LITERATŪRA 38ĮVADAS
Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą “Linux” vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNNIX OS atšakų – “Minix”. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau “Minix” OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti “Minix” išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys “Minix” autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.
Pasirodžius pačioms pirmosioms “Linux” branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS išš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino “Linux” prie “Solaris”, AIX, “HP-UX”, “Windows” ir kitų OS. Net ir

r dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už “Linux” branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie “Linux” branduolio tobulinimo. Dabar “Linux” yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik “Intel i386” architektūros kompiuterius, bet ir į “PowerPC”, “Apple Macintosh”, “Alpha”, “Sparc64”, “Merced” ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir “Linux”.

Šio baigiamojo darbo tikslas yra išsamiai išanalizuoti linux programinė įranga.

Baigiamojo darbo užduotis:
1. Išnagrinėti linux istorija (raida);
2. Pateikti šios programos neigiamas bei teigiamas puses;
3. Apibudinti linux išvaizdą;
4. Apžvelgti Linux katalogų hierarchija;
5. Išanalizuoti biuro programos Yellow Dog Linux distribucijoje.

5SĄVOKOS
Štai pateiktos sąvokos, kurios yra vartojamos šiame darbe arba tokios su, kuriomis susidursite jei domėsitės Linux.Kai kurios jau yra paaiškintos toliau.Nusprendėm viską sudėti į vieną viietą, kad būtų patogiau.

Distribucija-tai paketas.Kai kalbama apie Linux distribuciją, tai paketas , kuriame yra Linux sistema, dokumentacijos, programos Linux‘ui ir t.t.
Kernel- tai Linux branduolys, sistemos širdis.
Shell- tai komandinė terpė, „shellas“.
Daemon- programa, kuri aptarnauja ne vartotoją, o kitas programas.
Window manager_- programa, kuri naudojama dirbti Linux‘e langų pagalba.
X-Window- tai grafinė Linux (ir visų UNIX sistemų) sistema.Ji dirba kaip serveris visokiausių programų paliepimu rašo tekstą ekrane, piešia mygtukus ir pan.
LILO- „Linux loader“, Linux paleidėjo santrumpa.
Widget- grafinės X-Window funkcijos, tai jos paišo mygtukus ir le

enteles.
Exploit‘as- šią sąvoką sutiksite jai domėsitės Linux saugumu.Tai programa, kuri naudojasi programinės įrangos skyle ,„bugu“
SSH- „Secure Shell“ programa skirta jungtis prie nutolusių kompiuterių per tinklą, vykdyti komandas tame kompiuteryje: kopijuoti, trinti, siųsti failus ir pan.
Telnet-dar viena programa skirta jungtis prie nutolusio kompiuterio per tinklą.Bet SSH už Telnet yra saugesnė.
Konsolė- konsole vadinama komandinė eilutė(terpė) kitaip tariant shell‘as.
Kol kas tai viskas, tai „oficialios“ sąvokos.Bet kalbant apie kompiuterius ar Internetą yra vartojama daug žargono.Jis vartojamas ne iš neturėjimo ką veikti bet dėl dviejų pagrindinių priežasčių.Pirma, kai kuriuos žodžius lietuviškai sunku apibrėžti arba lietuviškai jie skamba juokingai:vaizduoklis, vertiklis.Dar pradėkim klaviatūra vadinti maigykle, o CDROM‘ą kompaktinių diskų leistuvu..Antra, tariant anglišką žodį su lietuvišką galūne, pasakomas vos ne sakinys pvz.sakom exploitas, o ne, programa naudojanti Windows‘ų klaidą.Šiame šedevre sutiksite tokių išsireiškimų tad pirmyn1.LINUX ISTORIJA
Kalbant apie Linux istoriją reikia pradėti pasakoti nuo UNIX istorijos.UNIX – tai galinga operacine sistema(tiksliau – daugelis sistemų), pradėta kurti 1969 metais ir iki šiol tobulinama, taisomos klaidos. Nuo pat pradžių UNIX buvo kuriama kaip lanksti, patogi, greita ir universali sistema, skirta praktiškai visu rūšių darbams. UNIX sistemoje buvo panaudoti ir ilgi failu vardai, kurie ten atsirado 25 metais anksčiau negu WINDOWS sistemoje, ir puikios tinklų galimybes – būtent UNIX sistemose atsirado viskas, kas tik yra Internete. Specialiai UN
NIX sistemai buvo sukurta C kalba, tapusi populiariausia pasaulio programavimo kalba. Galima teigti, kad UNIX sistemos – tai geriausia, ką žmonija yra sukūrusi operacinių sistemų srityje.UNIX X-Window grafinės sistemos pagrindu buvo kuriama netgi ta pati WINDOWS sistema. Vėliau atsiradusi Linux perėmė visus geruosius(ir bloguosius) UNIX sistemų bruožus. Žinoma, UNIX – tai neįtikėtinai galinga sistema, skirta profesionalams, tad norint ją įsisavinti, reikia ir žinių, ir kantrybės, ir laiko.Profesionalios UNIX galimybės – tai bene didžiausias privalumas. Be Linux, UNIX pagrindu buvo kuriamos ir kitos sistemos: BeOS, MacOS-X, NeXT-Step. UNIX padarė nemaža įtaka ir OS/2-Warp kūrėjams.
Na o Linux – viskas prasidėjo nuo to, kad vienas suomis studentas, vardu Linus Torvalds, rašė kursinį darbą apie UNIX. Tuo metu jis užsiiminėjo UNIX atmaina, vadinama MINIX. Linus kilo mintis sukurti MINIX versija, skirtą .386 tipo procesorių pagrindu sukurtiems kompiuteriams.Na kaip tarė, taip ir padarė. 1991m pasirodė nauja operacinė sistema pavadinta Linux.Jos branduolį sudarė 10 000 eilučių parašytų C kalba.Linux – atvirojo kodo sistema.Kiekvienas gali gauti jos kodą ir koreguoti pagal savo poreikius.Gal todėl Linux populiarumas vis didėja.Ši sistema yra naudojama serveriuose, mobiliuosiuose telefonuose, vaizdo kamerose, robotuose, GPS įrenginiuose. ir žinoma asmeniniuose kompiuteriuose.Linux – pirmoji ne JAV parašyta operacinė sistema ir yra gana saugi,ji gali nulūžti, bet pačio branduolio nesugadins.1.1.KODĖL VERTA NAUDOTI “LINUX”?
Paprastą kompiuterių vartotoją &#
#8220;Linux” galėtų pritraukti tokiomis savybėmis:
• Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį “Linux”. Ir būtų teisus. Paprastai “Linux” platinamas vienu ar keliais kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad “Linux” platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo turima “Linux” kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės uždėti “brangių apyrankių dykai”.
• Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa “nulūždama” nenulauš “Linux” branduolio.
• Patikima. “Linux” OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti šimtus dienų.
• Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su “Trojos arkliais”) “Linux” operacinėje sistemoje vietos nėra.
• Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas “Linux” branduolys).
• Norint įdiegti “Linux” į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – “Linux” puikiai su jomis sugyvena. Iš “Linux” jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų, priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima pasirinkti, kurią OS krauti.1.2.KODĖL NEVERTA NAUDOTI “LINUX”?
Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams. Ne išimtis ir “Linux” – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie “Linux” OS nesiūlome pereiti, jei:
• dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;
• jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta “Linux” OS ir nėra jokių pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip “VMWare”, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.2.LINUX IŠVAIZDA
Iš pirmo žvilgsnio Linux atrodo kaip MS-DOS – juodas ekranas ir prieš Jus mirksintis komandinės eilutės žymeklis.Taip, tai tikrasis Linux veidas.Bet į MS-DOS panaši tik iš pirmo žvilgsnio, nes iš tikrųjų viskas labai skiriasi.Grįžkime prie išvaizdos.Tiems kam tikrasis Linux veidas nepatinka ir nėra įpratę su kompiuteriu bendrauti komandomis yra alternatyva.Tai X-Window System.Dažniausiai šis pavadinimas yra trumpinamas ir vadinamas X-Window.X-Window yra grafinis Linux apvalkalas.X serveris – grafikos, klaviatūros, pelės tvarkyklių visuma, leidžianti kelioms programoms (X klientams) viską rodyti atskiruose persidengiančiuose languose.X-klientai yra lygūs, bet vienas iš jų“Window Manager“ yra viršesnis už kitus.Jo paskirtis pateikti kiekvienam langui rėmelį su pavadinimu, pora ar kelias dešimtis mygtukų(užvėrimo, padidinimo sumažinimo.), apdoroti klaviatūros bei pelės paspaudimus ir leisti kelti., didinti, mažinti langus.
Vartotojo programos galėtų pačios keistis su X serverių žemo lygio komandomis, bet daug patogiau naudoti visavertes bibliotekas, kurios turi daug įvairių standartinių priemonių(widget):mygtuku, slinkties juostų.Įvairių programų vienodą išvaizdą ir naudojimo būdą užtikrina darbastalis.Jo svarbiausi komponentai yra biblioteka, langų valdiklis(„window manager“) ir grupė bendros paskirties programų(paleidimo skydas, rinkmenų tvarkyklė ir t.t.). Pavyzdžiai:CDE, KDE, Gnome.Na iš šio teksto neįmanoma įsivaizduoti kaip atrodo tas X-Window.Taigi štai keletas darbastalio nuotraukų:

Štai čia KDE window manager nuotrauka.Dešinėje matomas FTP klientas.Kairėje Web Puslapių kūrimo programa.

1pav. KDE nuotrauka

Štai čia AfterStep window manager nuotrauka.Kairėje XPaint programa skirta piešimui, o ant darbastalio esantys šikšnosparniai- skraidantys.Tokių skraidančių darbastalio fonų AfterStep turi labai daug.

2pav. AfterStep nuotrauka

Štai čia FVWM window manager.Kaip matosi jis gana paprastas ir nesudėtingas

3pav. Linux langas

Va.Čia mano Linux‘as.

Žinoma tai nevisi Window manager klientai, nes jų yra daugiau.Pateikėme tik kelis, kad būtų susidaromas bendras vaizdas.3.LINUX KATALOGŲ HIERARCHIJA
/ – taip žymimas pagrindinis katalogas. Jame yra sudėti patys svarbiausi failai. Pvz., šis katalogas gali atrodyti taip: /bin /sbin /etc /home /mnt /tmp /var /usr /root.
Pačios svarbiausios programos Linux’ui palaikyti ir dirbti su juo yra kataloguose /bin ir /sbin. Katalogas /bin dažniausiai naudojamas saugoti tokioms dažnai naudojamoms programoms kaip
login
programiniai procesoriai (bash, ksh, csh)
darbas su failais (cp, mv, rm, ln, tar)
redaktoriai (ed, vi)
failinės sistemos (dd, df, mount, umount, sync)

sisteminiai utility (uname, hostname, arch)
Katalogas /sbin naudojamas sisteminių programų saugojimui:

fsck

fdisk

mkfs
shutdown
lilo
init.
Katalogai /bin ir /sbin skiriasi tuo, kad programas iš katalogo /sbin gali naudoti tik pagrindinis vartotojas arba supervartotojas.
Katalogas /etc naudojamas saugoti konfigūraciniams visos sistemos failams. Kai kurie svarbūs šio katalogo failai:
passwd
shadow
fstab
hosts
motd
profile
shells
services
lilo.conf
/etc/passwd yra visa informacija apie vartojoją, išskyrus slaptažodį, kuris yra /etc/shadow. Tai būtina sistemos apsaugojimui. Nerekomenduojama šių failų taisyti rankomis.
/etc/fstab leidžia automatiškai sumontuoti įrenginius.
/etc/hosts – IP adresų sąrašas.
/etc/motd – čia sisteminis administratorius palieka dienos pranešimus.
Kataloge /home saugomi visi vartotojų sistemos valdymo katalogai.
Katalogas /mnt vadinamas montavimo katalogu. Jame galima sumontuoti CD-ROM’ą, Windows diskus.
Katalogai /tmp ir /var naudojami laikinų failų ir kintamųjų saugojimui. Dažniausiai kataloge /tmp saugomi failai, kurie yra būtini trumpalaikiam naudojimui ir jie gali būti pašalinti bet kada. Jis naudojamas kaip bazinis katalogas programų instaliavimui.
Katalogas /var nuo katalogo /tmp skiriasi tuo, kad /var turi savo struktūrą.
Kataloge /usr yra sistemos vartotojams skirtos programos ir failai..4.LINUX KOMANDOS
Daug veiksmų Linux‘e reikia atlikti naudojantis Linux komandomis.Rašant komandas žinai, kad įvyks tai ką parašei, ir kaip tikiesi.Bet to negalėsi padaryti jei nemokėsi komandų.Čia pateiksime tik keletą dažniausiai vartojamų komandų(nes jų yra tikrai nemažai).4.1.MAN
Reikšmė
man – informacija apie komandos vartojima; randa informacija pagal rakta.
Sintaksė
man [-acdfFhkKtwW] [-m system] [-p string] [-C config_file] [-M path] [-P pager] [-S section_list] [section] name .
Aprašymas
Galimi raktai :
-C config_file nurodo man konfiguracijos faila. Pagal nutylejima: /etc/man.config.
-M path nurodo katalogu sarasa su man puslapiais
-P pager nurodo puslapiavimo buda. Pagal nutylejima: /usr/bin/less-is.
-a parodo visus rastus puslapius, atitinkancius name (pagal nutylejima rodomas tik pirmas rastas puslapis)
-d spausdina tik derinimo (debbuging) informacija
-f kaip ir whatis
-h spausdina on-line help pranesima
-k kaip ir apropos

-K iesko nurodyto string VISUOSE man puslapiuose
-m system nurodo alternatyvu man puslapiu rinkini, pagrista duotu sistemos vardu
-p string nurodo vykdytinu preprocesoriu seka pries vykdant nroff arba troff
-t panaudoti /usr/bin/groff -Tps -mandoc formatuoti manual puslapi, isvedant rezultata i stdout.
-w aba –path nerodyti man puslapiu, bet spausdinti failu buvimo vieta (location), kurie butu formatuojami ar parodomi
-c performatuoti pradini (source) man puslapi
.4.2.DARBAS SU FAILAIS
cat – failų sujungimas ir išvedimas.
chmod –keičia failo atributus
cp – kopijuoja failus ir direktorijas
dd – vykdo keitimus kopijuojant
df-parodo, kiek laisvos vietos yra failų sistemose
du – išveda kilobaitinių blokų kiekį
find – failu paieška
ln – sukuria nuorodas tarp failų/katalogų.
ls – parodo katalogo turinį.
mkdir – sukuria kataloga
mount-montuoja failų sistemas
mv – pervardinti arba perkelti failus
rm – failų arba katalogų pašalinimas.
rmdir – katalogų pašalinimas.
mc- failų „menedžeris“
touch – keičia failų datą4.3.DUOMENŲ APDOROJIMO KOMANDOS
cmp – palygina du failus
fold – perneša eilutes, padaro jas ne ilgesnes už nurodytą parametrą
diff – parodo skirtumus tarp failų
grep – paieška pagal šabloną, užduotą apribota reguliaria išraiška.
head – išveda failo pradžią
join – sujungia dviejų failų eilutes į vieną bendrą lauką
od – perversti failus į aštuntainius ir kitus formatus
paste – sujungti failų linijas (prisijungia prie atitinkamas linijas kelių failų arba kitas linijas vieno failo)
pr – konvertuoja tekstinius failus spausdinimui
sed – tekantis redaktorius
sort – surūšiuoja linijas tekstiniame faile
split – failo skaidymas į dalis.
fpc – Free Pascal Compiliator. Pascalio kompiliarius.
gpc – gnu Pascal Compiliator. Pascalio kompiliarius.
gcc – gnu compiler colection. Naudojama norint kompiliuoti: Pascal, C, C++, Fortran, gasm.4.4.SISTEMINĖS KOMANDOS
echo – komandinės eilutės argumentų išvedimas
basename – išgauna failo vardą iš pilno kelio
dirname – išgauna katalogo vardą iš pilno kelio
date – parodo arba nustato datą ir laiką
env – nustato aplinkos kintamuosius
tty – išveda terminalo pavadinimą.
hostname –parodo arba nistato sistemos vardą
id- parodo tikslius duomenis apie vartotoją
kill – Nutraukia procesą
sleep – pauzė numatytam laiko tarpui.
su – paleisti aplinką su nauju vartotoju ir grupes ID
uname-išveda duomenis apie operacinę sistemą ir pan.
users-praneša apie tai, kas dabar dirba sistemoje
logname- parodo registracijos vardą
pwd-išveda einamojo katalogo pavadinimą
who – rodo, kas yra įsiloginęs į sistemą.
whoami-pasako, kas jūs esate.
install – Nukopijuoja failus ir nustato atributus5.PARTICIJŲ SUKŪRIMAS
[su Partition Magic 8]

Prieš instaliuojant Linux LABAI naudinga pasidaryti jam particijas iš anksto.Linux‘e failų sistema skiriasi nuo Windows.Windows‘e gali būti FAT, FAT16, FAT32,NTFS, o Linux‘e biškį kitaip, ten gali būti Ext2, Ext3 ir prie vienos iš šių sistemų turi būti Swap skirsnis, bet apie jį vėliau.
Taigi pasileiskim PartitionMagic8 .Pamatysime grafinį disko vaizdą, mano atveju buvo C ir E particijos.Pradedam kurti naują particiją.Spaudžiam Create a new partition.
4pav. Particijų kūrimas
Dabar reikia pasirinkti kur norime kurti naują particiją.Aš savo sukūriau pačiame gale.Tad siūlyčiau ir tau taip padaryti.Spausk ant After E:,ir Next.
Reikia nurodyti iš kurios particijos atimsim laisvą vietą.Geriausiai tai būtų atimti iš šalia esančios.Palikti varną ant E. Ir Next.

5pav. Particijų kūrimas

Ir atėjo laikas svarbiausiems nustatymams.Pirma nurodyk particijos dydį, nebūk godus palik ir senajai vietos Linux‘ui daug nereikia.Aš savo Linux‘ui skyriau apie 4,2 Gb.Prie Label gali nieko nerašyt.Create as: taip pat palik.O prie File system type pasirink ką matai paveikslėlyje-Ext2.Na dabar paspausk Next.

Ir štai, taip sakant suvestinė ką pridirbai.Taip atrodys davo kietasis diskas po formatavimo.Spausk Next.O poto Yes.Persikraus kompiuteris ir pradės skaldymą.

6pav. Particijų kūrimas

Swap.Ši particija reikalinga Linux‘ui jeigu pritrūksta RAM, nes pritrūkus gali darbas labai sulėtėti arba sistema užversti kojas.Ją reikia sukurti principe taip pat kaip ir prieš tai kurtą.Tik failų sistema turi būti ne Ext2 o Swap.Dydis jos taip pat mažas –Savo RAM padaugink iš dviejų.
Na dėl particijų sukūrimo atrodo viskas.6.ISO FAILŲ ĮRAŠYMAS
Iso failas tai failas, CD atvaizdas.Atvaizdai būna ne tik iso formate.Jie gali būti cue , bin, nrg. Taigi kaip reikia jį įsirašyti.Pirmiausia tai atliksime su Nero.
Pasileiks Nero, jei įsijungė vedlys (wizard) jį išjunk.
Spausk File.
Tada Burn Image.
Atsidariusiame lange susirask savo iso failą.Tik pasidaryk kad rodytu visus failus. All files(*.*)Paspausk ant savo iso failo ir tada Open.Jei turi senesnę versiją gali pasirodyti dar vienas langas.Jame turi būti nustatyta taip:
– Type of Image is: Data Mode 1
– Block size: 2048
– Image header: 0
– Image trailer: 0
– visi žymimieji langeliai turi būti nepažymėti.
Tada OK.Prieš rašymą įsitikink, kad uždėtos varnos ant write ir finalize.Kai jau viskas sutvarkyta spausk write.

Įrašysime naudodamiesi „Easy CD Creator“ programa:

Atidaryk programą „Easy CD Creator“
Spauskite “File”
Tada “Create CD from disc image”
Pasirink (“Files of type:”), kad būtų “ISO image files”
Ir rašyk.

Linux‘e failus galima įsirašyti taip:
cdrecord -v speed=4 dev=4,0 failas.iso
Ir dabar turėtų įsirašyti.7.LINUX INSTALIAVIMAS
Taigi, kas yra Linux, kaip jis atrodo, kaip atsirado jau žinome.Dabar reiktų išsiaiškinti kaip Linux instaliuoti į savo kompiuterį.Šiam didžiam tikslui pasiekti pirmiausia reiktų gauti Linux distribuciją.O jų yra įvairių.Štai keletas pavyzdžių: „Debian“, „Red Hat“, „Mandrake“, „SuSe“, „Corel Linux“, „Open Linux“, „SlackWare“.Nors Linux yra visiškai nemokama Internete galima nusipirkti Linux distribucijų.Pinigai tada yra mokami ne už patį Linux, bet už viso paketo surinkimą: dokumentacijų atspausdinimą, programas skirtas Linux sistemai, visos šios informacijos surašymą į CD.Taigi grįžkime prie instaliacijos.Pradedantieji dažniausiai renkasi „Red Hat“.
Pastaba: Jei norite savo kompiuteryje turėti dvi operacines sistemas pvz. Windows ir Linux, pirmiau instaliuokite Windows.Nepamirškite palikti atskiro skirsnio Linux sistemai,geriausia HDD padalinti į loginius diskus pvz. C: ir D:.Į vieną instaliuojam Linux, į kitą Windows.
Instaliacija prasideda nuo įkrovos diskelio pasidarymo.Paieškokite Linux CD programos rawrite.exe (dažniausiai šios programos pagalba yra daromas šis diskelis).
Kompiuterį paleiskite iš įkrovos diskelio.Tada nurodykite: iš kur instaliuosite Linux(iš HDD, CD-ROM, LAN), kokią kalbą naudojate, kokią turite klaviatūrą.Windows ar MS-DOS sistemoms užtenka vieno skirsnio, Linux sistemai reikia mažiausiai dviejų . „swap“ skirsnyje kuriami laikini failai. „root“ skirsnyje saugomas branduolys ir jam reikalingi failai.Tai pagrindiniai skirsniai kurie yra būtini Linux sistemai, bet praktikoje yra kuriami papildomi skirsniai:
/home-saugomi visi vartotojų failai, šio skirsnio dydis priklauso nuo vartotojų skaičiaus.
/tmp-laikini programų failai.Šiam skirsniui vertėtų nepagailėti vietos, nes kai šis skirsnis persipildo Linux pakimba.Tai taikoma ir kitiems skirsniams, bet šiam ypač.O šiaip Linux niekada nepakimba, ko negalima pasakyti apie Windows.
/usr-vartotojams reikalingos programos.
Štai kaip galima suskirstyti 40,6 GB diską(jeigu instaliuojama tik Linux sistema):
„root“-300 MB
„swap“-300 MB
/home- 10 GB
/tmp- 1 GB
/usr- 29 GB
Dar vienas mažytis dalykėlis:visi Linux skirsniai turi būti „Linux Native“ failų sistemos, o „swap“ skirsnis- „Linu Swap“ tipo.
Padarius suskirstymą reikia nurodyti kokius paketus diegti, įvesti tam tikros aparatūros parametrus, įvesti „root“ slaptažodį.Dar kai kas-LILO.LILO(linux loader) programa, kuri pasileidžia prieš startuojant operacinei sistemai, jei „root“ skirsnis didesnis nei 500 MB nuo disko pradžios, LILO reikia įdėti į MBR(master boot record).Dar reikia nurodyti kokią operacinę sistemą paleisti, kokios bus žymės(label)“Pagal nutylėjimą“ Linux žymė- „linux“, Windows žymė- „dos“.
Linux instaliuotas!Įjungę pamatysite LILO.Įveskite norimos sistemos žymę ir paspauskite Enter .Jei žymių nežinote ar nepamenate galite paspausti Tab ir jums parodys žymes.
Pastaba:Viską Linux‘e instaliuojant pagal „nutylėjimą“ sistema gali pasidaryti labai pažeidžiama.Kiekvienas save gerbiantis hakeris žino visus tuos „nutylėjimus“.

Taigi tokia instaliacija yra aprašoma daugelyje straipsnių Internete ar žurnaluose.Bet instaliuojant naujausiais Linux distribucijas paprastam vartotojui instaliacija yra labai paprasta, suprantama ir automatizuota.Dabar aprašysiu Linux Mandrake 9.2 istaliaciją, kurią pats turėjau „iškęsti“ :).
Pirmiausia reiktų parsisiųsti tą Linux distribuciją (kur jas galima rasti žiūrėti gale).Parsisiunčiame diskų atvaizdus su plėtiniu *.iso.Kaip juos įrašyti į CD toliau bus atskiras straipsnis.Labai gerai būtų parsisiųsti visus 3 Mandrake 9.2 atvaizdus, nes instaliuojama viskas iš karto ir nebereikia papildomų konfigūravimų.Pirmame atvaizde yra bazinė Mandrake istaliacija ir dalis programų, antrame- visos kitos programos, trečiame- „manualai“. Dokumentacijos ir pan.Grižkime prie instaliacijos, kurios dar net nepradėjome :(.Dedam pirmą CD ir perkraunam kompiuterį.Pirmas ir antras diskai yra įkraunamieji (bootable).Jei iš CD nesikrauna tai reikia BIOS‘e tai nustatyti.Kai k.ompiuteris pradeda krautis paspauk Del mygtuką, iššoksta mėlynas ekranas, pasirenkate Advanced BIOS Features.Tada išrenkate CDROM punkte First Boot Device.Įrašom pakeitimus ir perkraunam kompiuterį.Taigi jau turėtų pasikrauti.Spaudam Enter.Pasileidžia setup’as.Pirma ką reikia padaryti tai pasirinkti kalbą.Spaudžiam Europe > Lietuviškai > Next.Dabar atsiranda šioks toks tekstas, kurį skaityti neprivaloma, spaudžaim Acept > Next.Pasirenkam kokią turim pelytę ir Next.Išbandom pasirinkimą:spaudžiam vieną, antrą mygtuką, pasukiojam ratuką (jei yra) ir viskas ką darai turėtų matytis tame piešinėlyje, kuris rodomas ekrane.Atėjo klaviatūros eilė.Aš pasirinkau Lietuvišką QWERTY fonetinę.Tai priklauso kokią klaviatūrą turi.Jos gali būti QWERTY ir AZERTY.Kokią turi gali sužinoti paskaitęs klavišus nuo Tab į dešinę.
Toliau saugumas.paliekam Normalų.Next.Reikia pasirinkti kur instaliuoti Linux.Tam geriausiai yra pasidaytiskirsnius iš anksto.Patikėkit manim, įgijau skaudoką patirtį šiame reikale.Kaip ir sukuo pasidayti tuos skirsnius rasi atskirą staripsnį.Dabar ką konkrečiai instaliuosim.Kaip matai yra dvi grafos:Workstation ir Server.Workstation’e tai programos kurios reikalingos darbui su Linux.Server tai serverio protokolai, demonai ir kitos serverines programos.Workstation’e siūlyčiau susidėti visas varnas, o Server’yje tik jeigu žadi statyti serverį savo kompiuteryje ar šiaip iš asmeninių paskatų.Nes jos tau gali būti nenaudingos, jei esi pradedantysis.Gerai jau užsišnekėjau.Next.
Prasideda instaliacija.Gali pasidaryti arbatos ir suvalgyti suasainį :), tik neužsnūsk, nes reikės įdėti kitą CD.Po viso laukimo dar truputį konfigūracijos.Administaratoriaus (root’o) slaptažodis ir uzerių (vartotojų) sukūrimas:vardas, nikas, slaptažodis ir šio punkto smagiausia dalis tavo ikona.Paspaudyk ir išsirink.Jų nėra labai daug, bet smagiausi gale :).Next.Dabar pasirink savo X’ą(grafinę aplinką), ir dar galipasirinkti ar nori ,kad tave automatiškai prilogintų(priregistruotų) į sistemą.Next ir galima saktyti pabaiga.
Tai šiai daliai būtų lyg ir viskas.Jei kas netaip ką nors praleidau ar sukeičiau vietomis- nepykit, rašiau iš atmnties.Na o ką nesutvarkėm per instaliaciją, tą reiks pakonfigūruot po jos.Apie tai sekanti dalis.
P.S.dėl instaliacijos, tai Mandrake 1CD yra instaliavimo dokumentacija.Gali ją paskaitinėti, turėtų praversti.8.LINUX KONFIGŪRAVIMAS
Tik pradėjus dirbti su Linux(ypač jei dar nebuvote su juo susidūrę) viskas truputį svetima, nepažįstama, o jei dar kas neveika. Taigi reikia viską „sustumdyti“ į savo vietas, pataisyti jei kas ne taip, žodžiu – „pakonfigūruoti“ Linux. 99 % straipsnių apie Linux konfigūravimą prasideda (arba šiaip įžangoje puikuojasi) fraze „Kam programuoti, jeigu galima konfigūruoti?“.Tai laiko patikrinta tiesa.Šiame straipsnyje aptarsime kaip konfigūruoti Linux, pateiksime keletą pavyzdžių.
Linux konfigūravimo failai yra tekstiniai.Tai labai patogu, nes gali pasidaryti kopiją ir jei ką sugadini greitai ištaisyti.Bet to pats konfigūravimas lengvas. Linux konfigūravimo failai randasi kataloge /etc.Štai įdomiausi ir svarbiausi:
/etc/shadow-jame yra informacija apie Linux vartotojus.
/etc/passwd-čia yra užkoduoti vartotojų slaptažodžiai.
.bachrc, .bashprofile – bash (Bourne Again Shell) shell konfigūraciniai failai.9.LINUX „LIETUVYBĖ“
Lietuviškiausiais manau yra „Mandrake“, nes „Mandrake“ be jokių konfigūravimų supranta(bet dar rašyti negali) lietuviškus simbolius.Tam, kad Linux suprastų ir galėtų rašyti lietuviškai būtini šie dalykai:
1.Lietuviški šriftai. Apskritai šriftai yra skirstomi į du tipus:rastrinius ir vektorinius.Rastriniai šriftai turi plėtinį .psf , vektoriniai- .ttf.Rastriniai šriftai daugiausia naudojami taikomosiose programose, o vektoriniai – grafiniuose pranešimuose.Taigi aktualūs turėtų būti abu tipai.
2.Lietuviška simbolių koduotė. Tai tarptautiniai standartai, nurodantys simbolių išdėstymą ir naudojimą šriftuose.Lietuviška koduotė yra ISO-8859-13, angliška ISO-8859-1 Sistema turi suprasti reikiamą koduotę, šiuo atveju lietuvišką.
3.“Lokalės“.Tai kalbos ir šalies nustatymai.(Windows sistemoje „Regional Settings“)
4.Tinkamai nustatyta klaviatūra.Bent jau Linux Mandrake 9.2 galima pasirinkti lietuviškąją QWERTY fonetinę klaviatūrą per instaliaciją.Vėliau jos nebereikia nustatinėti.10.ŠRIFTAI
Mūsų turimas Linux Mandrake 9.2 su lietuviškais yra draugiškas.Instaliavus Linux Mandrake 9.2 rašyti lietuviškai iš karto negalėjau, nes neturėjau lietuviškų šriftų.Žurnaluose apie kompiuterius ir Internete radau įvairių straipsnių kaip priversti Linux dirbti lietuviškai.Bet visi jie buvo ma bent jau per sudėtingi.Siųstis iš dinozaurų senumo ftp serverių kokius tai archyvus su šriftais, po to konfigūruoti Linux’o failus man kaip pradedančiajam atrodė sunkoka.Kadangi esu tingus nutariau kad Linux tai padarytų už mane.Nežinojau net nuo ko pradėti.Pavakščiojęs po Linux meniu atradau kur galimą viską sutvarkyti.Parašyk konsolėje mcc ir visu grožiu pasirodys Mandrake’iškas Control Panel – Mandrake Control Center.Tiesa jei esi prisiloginęs kaip paprastas vartotojas tavęs paprašys root slaptažodžio.
Ir taip.Dabar kairėje pusėje paspausk Sistema.Atsidarys sistemos konfigūravimas.Taigi mums reikia šriftų.Tikriausiai jau pamatei.DrakFont helps you add and remove fonts, including Windows fonts.Taip, spausk ant jo.Šis įrankis perkels Windows’inius šriftus į Linux’ą.Galesi rašyti Arial, Lucida ir kt. šriftais.Spausk Get Windows fonts, ten dešinėj sudėk visus x’iukus , nes nuo to priklauso kokios programos naudos šiuos šriftus.Spausk Gerai.Po to dar pasirink mygtukų kombinaciją su kuria persijunksi klaviatūrą.Ir kad viskas būtų tvarkoj iš naujo pasileisk Linux (dėl viso pikto).
Patikrinkim ar viskas veikia.Pasileisk OpenOffise’o Writer ir parašyk lietuviškas raides, na kaip, gerai.Nė velnio (bent jau man) reikia dar konfigūruoti.Spausk Tools > Options. pliusiukas prie Languages Settings ir Languages.Štai priėjom prie „Lokalių“.Prie Locale setting pasirink Linthuanian, o žemiau irgi kažką panašaus, tiksliau LTL.Dar žemiau prie to Western daikčiuko irgi Linthuanian.Suspaudyk OK.Ir bandom rašyti tik nežmiršk persijugti klaviatūros su kombinacija, kurią instaliuodamas šriftus pasirinkai.Na turėtų rašyti, jei ne – bandyk iš naujo gal ką praleidai.11.PROBLEMOS SU MODEMU ?!
Jop jei turi Internetą ši problema kaip peilis į nugarą. Prisimenu kai man nepripažino modemo atseit „.not supported.“ ,pasitaiko, bet ką padarysi žmogaus kūriniai netobuli.Taigi kodėl gi taip yra.Yra du modemų tipai: pigūs ir brangūs arba geri ir blogi, bet mes pasiremkime kitu palyginimu Software’iniai ir Hardware’iniai.Šie trys palyginimai yra vienodi.Taigi kas yra kas.Hardware’iniai – tai geri ir brangūs.Tai modemai kuriuose visą darbą atlieka modemo procesorius, modemas yra savarankiškas (labai neįsijauskim, be kompiuterio jo savarankiškumas ne ko ir vertas) jo savarankiškumą pamatysi kai pradėsiu kalbėti apie software’inius modemus.Taigi software’iniai arba winmodemai, tai pigūs ir pirmos rūšies modemai.Juose darbą atlieka ne jų procesorius, nes jie tokio kaip ir neturi, o draiveriai (tvarkyklės) ir suprantama tokie modemai pasiglemžia dalį kompiuterio RAM’o ,bet ne tai svarbu.Svarbu tai kad Windows’iniai draiveriai neveikia ant Linux tad jiems reikia kitų draiverių, o ką daro hardware’iniai, štai jų savarankiškumas- procesoriui nesvarbu kame jis gyvena Linux’e ar Windows’e, todėl jie yra geri.
Taigi jei turi winmodemą Linux lieps eiti į www.linmodems.org , bet mes ten neisim.Eisim kitur.Susižinok savo kernelio versiją- konsolėje rašyk uname -r. Atsimink arba užsirašyk tuos skaičius ir kelias raides.Taigi į DRAIVERIŲ MEDŽIOKLĘ, na gal netaip garsiai.Besikankindamas dėl savo Lucent winmodemo www.google.lt iškankinau iki kaulų smegenų, radau traškalijonus linkų(nuorodų) į saitus kuriuose turėjo būti draiveriai ir manulai.Prisisiunčiua jų šūsnis nė vienas netiko ir dar pasimečiau kas kur.Ir ką radau vieną vietą kur yra rpm paketai.Rpm paketai tai kaip Windows’e setup.exe, na o Linux kaip žinome yra atviro kodo sistema kuri nepripažysta jau sukompiliuotų programų.Todėl Windows’iniai exe failai ir nepasileidžia.Na jeigu protingas, tai pasakysi kad jeigu rpm yra kaip setup.exe tai jie yra sukompiliuoti.Taip jie sukompiliuoti ,bet šalia jų gali rasti ir tų programų kodus.O tokie rpm paketai skirti visokiems lameriams ir šiaip tinginiams.Mes jais naudosimės kad būtų greičiau.Kadangi mano Linux yra Mandrake, aš eisiu į šį puslapį: www.sfu.ca/~cth/ltmodem/dists/mandrake/8.26a9 Jeigu turi ne Mandrake tai eik čia: www.sfu.ca/~cth/ltmodem/dists . Viena pastaba: mano winmodemas yra Lucent ,kuris kainavo apie 80 Lt. Todėl nežinau ar kitiems modemams tai tiks.Bet šis tekstas turėtų atskleisti esmę.
Taigi toliau.Tame puslapyje, kuriame esi yra rpm paketai pavadinti kernelio versijomis, susirask savąją ir parsisiųsk.Kai parsisiuntei, instaliuok.Kai instaliuosi dar ne viskas.Dar reikės užkrauti modulius.Moduliai yra /lib/modules/kernelio_versija/ltmodem, jie vadinasi lt_modem ir lt_serial. Juos užkrauti reikia per konsolę.Pir miausia konsolėje prisijunk kaip root‘as.Rašyk su spausk Enter ir įrašyk root slaptažodį.Dabar modulių užkrovimas, rašyk insmod lt_modem, Enter , insmod lt_serial, Enter.Dabar kad įsitikintum jog užkrovei rašyk lsmod ir kažkur viršuje turėtų buti tie moduliai.12.DIAL-UP INTERNETAS LINUX’E
Kai modemas sutvarkytas pats laikas atverti vartus į pasaulį.Šioje dalyje aprašysim kaip sukonfigūruoti dial-up prisijungimą.
Taigi pasileidžima konsolę ir parašom kppp, tai programa, kuri prijungs mus prie Interneto. Įsijungus programai pasirodo pirmasis jos langas. Jame reikia įrašyti savo vartotojo vardą ir slaptažodį, kurį jums davė Interneto paslaugų tiekėjas (ISP Internet Service Provider).Dabar spaudžiam Setup.Pirma ką turite nurodyti, kokiu numeriu skambinsite.Spauskit Edit. >Add.ir įrašykite telefono numerį, OK > OK . Pasirink Devices. Čia turi nurodyti viską apie modemą. Prie Modem device pasirink /dev/ttyS0 (bent jau man taip reikėjo, nes atlikau veiksmu nurodytus viršuje), prie Flow control: pasi- rink software , jei modemas software’inis.Prie Connection speed nepersistenk tai nepadidins greičio daugiau negu yra ant modemo dėžutės.Pasirink 115200, tai netiek svarbu.
Na būtų kaip ir viskas.Modem dalyje galima patikrinti ar modemas dar gyvas.Graph, tai traffic’o(traffic’u vadinamas duomenų kiekis įeinantis ir išeinantis iš kompiuterio) grafiko spalvos.Misc, šiaip automatizavimui ir patogumui skirti nustatymai.
Spausk Connect ir žūrėk,kas gaunasi.Turėtų būti panašu į tai: Initializing modem > modem ready > dial > loging on to network.

Keli patarimai.
Slaptažodžiai.Slidus daikčiukas, bet jų pamiršti nevalia.Na, bet jei taip atsitiko ,kad užmiršai root slaptažodį – nedėk į kelnes.Patį slaptažodį galima pakeisti su komanda passwd, jos sintaksės neaiškinsiu susižinok per man passwd .Kaip pakeisti jau žinome.Bet norint pakeisti root ar kito vartotojo slaptažodį reikia prsijugti kaip root’as.Velniava bet mes užmiršome tą slaptažodį .Kai pasirodo LILO spausk Escir parašyk linux s , Linux’as pasikraus Single rėžimu ir duos tau shell’ą su root teisėmis.O ką dabar daryti jau žinom.13.SHELL’O SKRIPTAI
Na tai joks triukas ar patarimas, tai šeip naudingas dalykas.Shell skriptai automatizuoja tavo darbą, bei sutrumpina jo laiką.Shell skriptas- tai scenarijus kokios nors veiksmų,mūsų atveju komandų atlikimas.Taigi šiame straipsnyje susipažinsime su jų struktūra, kaip reikia juos rašyti. Taigi prie darbo.
Skriptaui rašyti įsijunk kokį nors paprastą redaktorių, kaip notepad’ą Windows’e.Jeigu Mandrake tai siulyčiau Kedit. Skriptas yra pradedamas eilute #!/bin/bash.Tai nėra nieko sudėtingo, čianurodomas kelias iki komandų interpretatoriaus.Šiuo atveju interpretatorius yra bash.Štai skripto skeletas:
#!/bin/bash
tavo komandos
Nieko sudėtingo.Pabandykime ką nors parašyti.Dar vienas dalykas, kur prasideda tekstas už # yra komentarai, jie neveikia skripto.
Pvz. 1
#!/bin/bash
echo hello world #komanda echo atspausdina tekstą eilutėje

Pvz. 2
#!/bin/bash
#dar vienas parastas skriptas
ls;
echo ________________ ;
echo dabar esi ce:
pwd

Kaip matai šiuose skriptuose galima su rašyti komandas ,kad jų nereiktų rašyti atskirai. Galima rašyti ne tik komandas ,bet ir programas pvz. Perl kalba.
Daugiau patarimų bei gudrybių sužinosi čia. http://www.javacommerce.com/tips/linux/14.BIURO PROGRAMOS YELLOW DOG LINUX DISTRIBUCIJOJE
Į Yellow Dog Linux operacinės sistemos distribuciją standartiškai įtraukti trys pagrindiniai biuro programų rinkiniai: GNOME Office, KOffice ir OpenOffice. Senesnėse šios distribucijos versijose būdavo tik du rinkiniai: KOffice ir OpenOffice.14.1.1.OPENOFFICE.ORG
Biuro programų rinkinys OpenOffice pasirodė 2000 m. ir labai sparčiai populiarėja daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Pagrindinė populiarumo priežastis ta, kad šis biuro programų paketas yra nemokamas ir savo savybėmis niekuo nenusileidžia brangiai komerciniai programiniai įrangai. OpenOffice veikia visose populiariausiose operacinėse ssistemose: GNU/Linux, Unix, MS Windows, MacOS ir Solaris. Šis biuro programų paketas paremtas StarOffice pagrindu, o vystymą, platinimą koordinuoja ir remia Sun Microsystems. Naujausia šios biuro programos versija OpenOffice.org 2.0. Open Office yra išversta į daugiau kaip 40 pasulio kalbų, ji yra naudojama visiškai laisvai, taip pat gali būti naudojama ir verslo reikmėms. Programa OpenOffice.org 2.0 yra sukurta su C++ programavimo kalba, tačiau programą galima papildyti ne tik su C++, bet ir dar keliomis programavimo kalbomis, pvz. Java.
Programa OpenOffice.org 2.0 susideda iš šių dalių:

OpenOffice.org 2.0 Base

OpenOffice.org 2.0 Calc

OpenOffice.org 2.0 Draw

OpenOffice.org 2.0 Impres

OpenOffice.org 2.0 Math

OpenOffice.org 2.0 Writer

14.1.2.REIKALAVIMAI PROGRAMINIAI ĮRANGAI NORINT ĮDIEGTI OPENOFFICE.ORG 2.0

Microsoft Windows 98, Windows ME, Windows 2000 (Service Pack 2 ar aukštesnė versija), Windows XP arba Windows 2003
GNU/Linux Kernel version 2.2.13 ir glibc 2.2.0
Solaris versija 8 ar aukštesnė
Su kitomis operacinėmis sistemomis (Mac, FreeBSD) gamintojai žada suderinti netolimoje ateityje.

Kaip paleisti OpenOffice 2.0. parodyta pav. 3

7pav. OpenOffice 2.0.14.1.3.BSAE (DUOMENŲ BAZĖ)
OpenOffice 2.0. duomenų bazė turi visus tokioms programoms budingus įrankius: ji gali kurti ir redaguoti formas, blankus, atskaitas, užklausimus, lenteles, vaizdus it įvairius ryšius. Ši duomenų bazė taip pat turi ir daug naujų požymių, tokius kaip galimybė analizuoti ir redaguoti ryšius tarp rodomų gravikų ar diagramų. Duomenų bazėje įdiegtas HSQLDB „variklis“. Ši duomenų bazė taip pat gali naudoti dBASE, Microsoft’s Access, MySQL ar Oracle, ar bet kurią ODBC ar JDBC paklūstančią duomenų bazę, taip pat palaiko poaibį ANSI-92 duomenų bazės.

Duomenų bazės fragmentaspavaizduotas pav. 4

8pav. Duomenų bazė14.1.4.CALC
OpenOffice.org 2.0 Calc programa skirta darbui su lentelėmis. Ja galima tvarkyti lentelėmis pateiktus duomenis, atlikti skaičiavimus, sudaryti grafikus. Ši programa turi virš 300 funkcijų skirtų finansams, statistikai, tarp jų ir matematiniams reiškiniams skaičiuoti. Galima sukurti dvimačius ir trimačius grafikus, kurie gali būti įterpiami į kitas OpenOffice.org 2.0 programas. Taip pat galima atidaryti Microsoft Excel dokumentus ir išsaugoti juos šiuo formatu.
Calc’as gali eksportuoti skaičiuokles į pdf (Adobe’s Portable Document) formatą. Palaikomi formatai: MS Excel *.xls, StarCalc *.sdc, nuosavas *.sxc, bei keletas kitų.

Calc‘o fragmentas pavaizduotas pav.5

9pav. CALC14.1.5.DRAW (VECTOR GRAPHICS)
Šia programa galima dirbti su vektorine grafika, galima įkelti geometrines figūras, grafikus, tekstą ir kitus išorinius objektus. Šios programos darbo rezultatai nuo paprastų grafikų iki sudėtingų trimačių struktūrinių shemų. Su šia programa galima kurti piešinius ir naudoti juo kitose
OpenOffice.org 2.0 programose, galima sukurti kolekciją ir piešinius patalpinti į galeriją. Draw‘as gali importuoti grafiką į daugiau kaip 20 formatų įskaitant PNG, HTML, PDF ir Flash.

Draw programos fragmentas pavaizduotas pav. 6

10pav. DRAW14.1.6.IMPRES (PRESENTATION GRAPHICS)
Impres teikia visus daugialypės terpės pristatymo įrankius, tokius kaip specialieji efektai, animacija, ir piešimo įrankiai. Tai yra integruota į grafinius sistemos įrankius. Plačiai galima naudoti matematikos komponentus. Skaidrės gali būti rodomos su specialiais teksto efektais, o pridėjus garsą gaunamas vaizdas tarsi video klipas. Šis redaktorius be savo dokumentų formato *.sxw palaiko daugelį kitų: MS Word *.doc, StarWriter *.sdw, Ritch text, bei kitus. Taip pat yra galimybė eksportuoti dokumentus į *.pdf failo formatą. Prezentaciją galima išsaugoti nuosavu *.sxi, MS Powerpoint *.ppt, *.pps, StarImpress *.sdd, bei Macromedia Flash *.swf formatais.
Programos Impres fragmentas pavaizduotas pav.7

11pav. Impres14.1.7.MATH (FORMULA EDITOR)
Math‘as yra įrankis matematinėms formulėms apskaičiuoti. Šią programą galima naudoti kompleksiniams skaičiavimams kur įterpiami simboliai ir naudojamos ne standartinės konstrukcijos. Matematines formules standartine matematine Markup kalba (MathML), šis formatas naudojamas įterpimui į web puslapius ir kitus dokumentus sukurtus ne su OpenOffice.org 2.014.1.8.WRITER (TEKSTO RAŠYMO PROGRAMA)
Writer – teksto tvarkymo programa (teksto redaktorius). Su šia programa galima formatuoti tekstą, susikurti savo stilių, taisyti rašybos klaidas, naudoti įvairias automatines priemones, sudaryti lenteles, braizyti įvairias fugūras, rinkti matematines formules, kurti trafaretus. Ši programa yra labai universali ir ji yra pilnai sulietuvinta, todėl ji yra labai patogi vartotojui neturinčiam anglų kalbos įgudžių. Apskritai ši programa turi labai daug patogių įrankių kurti laiškus, knygas, ataskaitas, laiškus, brošiūras ir kitus dokumentus.
Atvėrę teksto redaktorių (3 pav.) matome pagrindinį programos langą, kuriame yra meniu ir įrankių juostos. Visos šios dalys rašant tekstą yra labai reikalingos, tačiau lango dalis galima keisti.
Meniu ir įrankių juostos pavaizduotos.

12pav. writer meniu juostos

Šis redaktorius be savo dokumentų formato *.sxw palaiko daugelį kitų: MS Word *.doc, StarWriter *.sdw, Ritch text, bei kitus. Taip pat yra galimybė eksportuoti dokumentus į *.pdf
failo formatą. Prezentaciją galima išsaugoti nuosavu *.sxi, MS Powerpoint *.ppt, *.pps, StarImpress *.sdd, bei M2acromedia Flash *.swf formatais.14.1.9.GNOME OFFICE
Programų paketas GNOME Office (GNU Network Object Model Environment) nėra tradicinis biuro programų paketas. Jis yra ypatingas tuo kad, skirtas laisvųjų biuro programų kūrimo ir tarpusavio derinimo koordinavimui – GNOME darbastalio aplinkos projekto dalis. GNOME tikslas – kurti prieinamą ir patogią darbo aplinką, kuri leistų produktyviai dirbti tiek vartotojui, tiek ir programuotojui. Šis projektas jungia programas, kuriamas naudojantis GTK+ vartotojo sąasajos biblioteka, bei naudojančias komponentines GNOME technologijas.
Į GNOME Office projektą įtraukta per dvidešimt programų, skirtų darbui biure, dauguma iš jų mažai žinomos.14.2.1.ABIWORD
Programa AbiWord buvo kuriama kaip kito atviro kodo biuro programų paketo AbiSource dalis korporacijoje SourceGear. Tačiau šiai korporacijai sustabdžius AbiWord projektą ir išleidus išeities tekstus, šios programos kūrimą perėmė atvirojo kodo entuziastai ir GNOME Office projektas AbiWord .
AbiWord – tai tekstų procesorius, turintis visas įprastas šiuolaikinio tekstų procesoriaus savybes: teksto formatavimas, darbas su sąrašais, lentelėmis, paveikslėliais, bei kitais išoriniais objektais, klaidų tikrinimas.
Palaikomi formatai: AbiWord *.abw, MS Word *.doc, Ritch Text, HTML ir keletas kitų. AbiWord veikia daugelyje Unix tipo sistemų, Windows, QNX, MacOS X, taip pat buvo BeOS
skirta versija, tačiau jos atnaujinimas sustojo.14.2.2.GNUMERIC
Ši programa skirta dirbti su lentelėmis, turinti visas tokioms programoms būdingas funkcijas: formulių sudarymas, įvairių skaičiavimų atlikimas, grafikų sudarymas, išorinių objektų įterpimas ir t.t. Palaikomi formatai: nuosavas XML, MS Excel *.xls, bei keletas kitų formatų. .Ši
programa iš kitų išsiskiria didele greitaveika ir patikimumu. Gnumeric autorius yra Miguel de Icaza, vienas iš GNOME projekto įikūrėjų. Daug kas mano, taip pat ir autorius, kad tai vena iš geriausių teksto rašymo programų.IŠVADOS
Taigi šiam kartui tiek. Šiame darbe aprašyta tik maža dalis Linux galimybių, konfigūravimo būdų ir pan
Išnagrinėjus literatūrą galima daryti tokias išvadas:
“Linux” – kol kas tai tik gana mažas “Unix” genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Dėl savo ypatingai lanksčios architektūros “Linux” tinka visiems kompiuteriams, nuo kišenėje telpančių skaitmeninių asistentų iki galingų supersistemų, turinčių šimtus procesorių. “Linux”, kaip ir kitos “Unix” versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti “Microsoft”. Šiuo metu “Linux” yra naudojamas 27% tarnybinių stočių pasaulyje, bendrovė sparčiai vejasi “Microsoft Windows” sistemą. Tačiau paprasti vartotojai kol kas į “Linux” rimtai nežiūri ir mieliau renkasi “Windows”. Manau, jog artimoje ateityje, sparčiai besivystant technologijoms ir vis labiau skubant „keliauti i priekį“ kartu su jomis, „Linux“ pralenks šiuo metu populiariausius „Windows“ ir taps viena patogiausių ir greičiausių operacinių sistemų pasaulyje.
Linux atrodo kaip MS-DOS – juodas ekranas ir prieš Jus mirksintis komandinės eilutės žymeklis.Taip, tai tikrasis Linux veidas.Bet į MS-DOS panaši tik iš pirmo žvilgsnio, nes iš tikrųjų viskas labai skiriasi.Grįžkime prie išvaizdos.Tiems kam tikrasis Linux veidas nepatinka ir nėra įpratę su kompiuteriu bendrauti komandomis yra alternatyva.Tai X-Window System.Dažniausiai šis pavadinimas yra trumpinamas ir vadinamas X-Window.X-Window yra grafinis Linux apvalkalas.X serveris – grafikos, klaviatūros, pelės tvarkyklių visuma, leidžianti kelioms programoms (X klientams) viską rodyti atskiruose persidengiančiuose languose.X-klientai yra lygūs, bet vienas iš jų“Window Manager“ yra viršesnis už kitus.Jo paskirtis pateikti kiekvienam langui rėmelį su pavadinimu, pora ar kelias dešimtis mygtukų(užvėrimo, padidinimo sumažinimo.), apdoroti klaviatūros bei pelės paspaudimus ir leisti kelti., didinti, mažinti langus.
Daug veiksmų Linux‘e reikia atlikti naudojantis Linux komandomis.Rašant komandas žinai, kad įvyks tai ką parašei, ir kaip tikiesi.Bet to negalėsi padaryti jei nemokėsi komandų.Čia pateiksime tik keletą dažniausiai vartojamų komandų(nes jų yra tikrai nemažai).
Prieš instaliuojant Linux LABAI naudinga pasidaryti jam particijas iš anksto.Linux‘e failų sistema skiriasi nuo Windows.Windows‘e gali būti FAT, FAT16, FAT32,NTFS, o Linux‘e biškį kitaip, ten gali būti Ext2, Ext3 ir prie vienos iš šių sistemų turi būti Swap skirsnis, bet apie jį vėliau.
Linux konfigūravimo failai yra tekstiniai.Tai labai patogu, nes gali pasidaryti kopiją ir jei ką sugadini greitai ištaisyti.Bet to pats konfigūravimas lengvas. Linux konfigūravimo failai randasi kataloge /etc.
Į Yellow Dog Linux operacinės sistemos distribuciją standartiškai įtraukti trys pagrindiniai biuro programų rinkiniai: GNOME Office, KOffice ir OpenOffice. Senesnėse šios distribucijos versijose būdavo tik du rinkiniai: KOffice ir OpenOffice.LITERATŪRA
1. „Kompiuterija“
2. „NK“
3. „Hakeris“
4. www.linuxlt.tk
5. www.linux.org
6. www.mandrake.lt
7. www.kompiuterija.lt
8. www.unix.lt
9. www.google.lt

Leave a Comment