Operacinės sistemos

Kompiuterių nauda tokia, kad pagerėja ir pagreitėja darbuotojų dirbančių su kompiuteriais darbas. Tai daugelio duomenų, raštų saugykla, greitas susisiekimas su kitais kompiuteriais. Prie trūkumų galima būtų priskirti tai, kad kompiuteris yra priklausomas nuo maitinimo šaltinio, taip pat jo dideli gabaritai. Informacija – tai žinios perduodamos vienų asmenų kitiems. Žodinė bei rašytinė kalba, vaizdai ir garsai perduoda informaciją.Tiesioginio žmonių bendravimo galimybės ribotos. Todėl jau prieš daug amžių buvo sugalvoti būdai informacijai išsaugoti, pvz.: piešiant vaizdus, išpjaustant įvairius ženklus lazdoje. Vėliau buvo išrastas raštas, knygų spausdinimas, magnetinio garsų ir vaizdų įrašymo būdas, telefonas, radijas ir televizija. Tai įgalino perduoti informaciją daugeliui žmonių. Jau paprasčiausios informacinės funkcijos, t.y. kaupimo ir saugojimo požiūriu kompiuteris nepalyginamai pranašesnis už kitas priemones, nes leidžia kaupti labai didelius informacijos kiekius ir juos patikimai saugoti labai ilgą laiką.

Kompiuterinės informacijos išsaugojimas.

Dideliems informacijos kiekiams kaupti ir saugoti plačiausiai naudojami magnetiniai disketiniai ir diskiniai kaupikliai, taip pat optiniai diskiniai kaupikliai ir elektroniniais diskais vadinamos labai talpios puslaidininkės atmintys, išlaikančios į jas įrašytą informaciją ir išjungus maitinimą. Diskuose realizuojama atmintis vadinama išorine atmintimi, kadangi juose įrašyta informacija išlieka kompiuterį išjungus, o patys diskai keičiami ir perkeliami nuo vieno kompiuterio prie kito. Diske informacija kaupiama loginiuose informacijos vienetuose, vadinamuose failais.Kompiuteriuose yra ir taip vadinama vidinė atmintis. Ji yra keturių skirtingų paskirčių : pastovioji; operatyvioji; spartinančioji; vaizdo. Pastovioji ir operatyvioji sudaro pagrindinę kompiuterių atmintį. Pastoviąją atmintį sudaro integrinės mikroschemos, kuriose informacija įrašoma jų gamybos metu. Kompiuterio darbo metu iš šios atminties informaciją galima tik skaityti, o jos trinti ar įrašyti kitą informaciją negalima. Pastoviojoje atmintyje paprastai saugomos programos, automatiškai valdančios kompiuterį po jo įjungimo.

Operatyvioji atmintis yra greitaeigė, elektroninė. Ji yra darbinė, trumpalaikė. Čia saugoma informacija reikalinga tuo metu atliekamam darbui. Ši atmintis pasinaikina išjungus maitinimą. Spartinančioji atmintis – tai palyginti nedidelės talpos atmintis. Tačiau ji yra greitesnė už operatyviąją atmintį. Spartinančioji atmintis yra vidinė ir išorinė. Vaizdo atmintis aptarnauja displėjaus procesorių ir skirta saugoti simbolinei bei grafinei informacijai, kuri turi būti pavaizduota ekrane. Informacijos laikmenos – tai visi diskai. Kompiuterinės laikmenos skirtos kaupti ir saugoti dideliems informacijos kiekiams.Kompiuterio informacijos laikmenos :1. Kietasis diskas – vinčesteris2. Optinis diskas – kompaktinis diskas3. Lankstus diskelis4. Vieną kartą įrašomi optiniai diskeliai5. Perrašomieji optiniai diskeliai6. Optinės kortelės.7. Kaupikliai su magnetine juosta.Kietas diskas – hermetiškas, magnetinis, greitai besisukantis, stacionarus diskas. Jis skirtas ilgalaikiam informacijos saugojimui. Disko skiriamasis bruožas yra didelė talpa. Šis diskas įmontuotas į kompiuterio sisteminį bloką. Diską sudaro keli vienodi diskeliai, turintys bendrą ašį, todėl takeliai vadinami cilindrais.Kompaktiniai diskai vadinami optiniais kompaktiniais diskais. Informacija nuo jų skaitoma lazeriu. Informacijos kiekis gali siekti iki 600 MB (žodynai, enciklopedijos). Kompaktuose galima klausyti muzikos įrašų. Diskelis yra plonas, metalinis, blizgantis, padengtas labai tvirta, skaidria plastmase. Informacija rašoma blizgiame metalo paviršiuje spirale.Lankstusis diskelis skirtas individualios informacijos ilgalaikiam saugojimui. Informacijos įrašymas ir nuskaitymas vyksta magnetinėmis galvutėmis. Diskeliai būna dviejų dydžių : 5,25 ir 3,5 colių. Diskeliai 3,5 žymiai patikimesni, nes patalpinami į kietą plastmasinį voką.Vieną kartą įrašomi optiniai diskeliai gaminami tušti, todėl vartotojas gali kaupti individualią informaciją, tačiau vieną kartą įrašytos informacijos ištrinti jau nebegalima. Informacija įrašoma duobutėmis, koncentriškais takeliais. Informacija įrašoma ir skaitoma lazeriu. Diskeliai būna 3,5 ir 5,25 colio skersmens.Perrašomieji optiniai diskeliai. Šiuose diskeliuose esančią informaciją galima perrašyti daug kartų. Informacija įrašoma pakeičiant diskelio paviršiaus elementų šviesos atspindžio koeficientą. Diskeliai esti dviejų tipų : optiniai ir magnetiniai optiniai.
Optinės kortelės yra kreditinės kortelės didumo. Informacija čia įrašoma jas gaminant.Kaupikliai su magnetine juosta skirti archyvinei arba diske esančiai informacijai saugoti. Į juos periodiškai įrašoma, pvz.: diske sukaupta informacija, kad ji išliktų diskui sugedus.Tačiau kompiuteris vis dėlto būtų paprasčiausias metalo gabalas jei ne operacinės sistemos. Kodėl mums turėtų rūpėti įvairios operacinės sistemos? Programinės įrangos gamintojai daugiausia pastangų sutelkia į populiariausią platformą, todėl jai parašoma daugiausiai naujų programų. Be to naudojant nepopuliarią operacinę sistemą iškyla nesuderinamumo problema, kai norite pasidalyti bylomis ir duomenimis su kolegomis bei klientais.

Riboti sprendimai

Bet ką daryti jei jūs nekenčiate “Microsoft”, o “Windows” nestabilumo problemos įgriso iki gyvo kaulo? Tokios skausmingos detalės verčia kai kuriuos vartotojus ieškoti alternatyvų. “Linux” daugumai vartotojų yra per daug sudėtinga. Kiti sprendimai taip pat turi daug trūkumų: “Macintosh” kompiuteriai yra per brangūs, “JavaOS” labiau tinka informacinių sistemų padaliniams, nei paprastiems vartotojams, o “BeOS” visai neseniai atsirado ir dar sunku apie ją spręsti.Nors “Apple”, “Be”, “Sun” ir kitų kompanijų operacinės sistemos turi trūkimų, tačiau jos atneša naujovių į rinką. Geriausiais naujoves gali pasisavinti kitos populiaresnės operacinės sistemos.

“Linux”: nemokama, bet ir nedraugiška

Jei Gatesas su savo kompanija turi rūpesčių operacinių sistemų fronte, tai jų priežastis – “Linux”. Tai “Unix” variacija, kuri platinama už pačią mažiausią kainą, kokia tik gali būti – nemokamai. “Linux” palaiko kai kurios didelės kompanijos. Marcas Andersenas, vienas iš kompanijos “Netscape” įkūrėjų , viešai gyrė septynerius metus gyvuojančią operacinę sistemą, o “Corel” kompanija “Linux” sistemai siūlo teksto tvarkyklę “WordPrefect”. Be to operacinę sistemą “linux” galima įsigyti ir kaip komercinį produktą (nors ją nemokamai atsisiųsdinti taip pat galima).

“Linux” yra vienintelė ne “Microsoft” operacinė sistema, kuriai prognozuojamas staigus populiarumo augimas. “International Data Corporation” (IDC) prognozuoja,kad “Linux” rinkos dalis padidės nuo 2.4 proc. 1997 metais, ir ši sistema taps populiaresnė už “MacOS”.“Linux” populiarumas didėja dėl to, kad ji naudojama kaip tinklo operacinė sistema. Šioje srityje “Linux” yra populiari (galbūt net labai populiari) alternatyva”Windows NT Server” ir įprastoms “Unix” pakraipoms, ypač vykdyti tinklo programoms. Kai kurie kompiuterinių sistemų administratoriai renkasi “Linux” todėl, kad ji yra stabilesnė už “Windows NT” ir ją lengviau tvarkyti netgi per nuotolį.Į stalinių kompiuterių rinką “Linux” įsiskverbti bus daug sunkiau. Dauguma “Linux” vartotojų – profesionalai, žmonės, kurie administruoja “Linux” tarnybines stotis. Kad operacinė sistema galėtų konkuruoti stalinių kompiuterių rinkoje, ją turi būti nesunku įdiegti. Atlikus neoficialius testus paaiškėjo, kad “Caldera” kompanijos sistemoje “OpenLinux” tokios paprastos užduotys, kaip CD-ROM disko skaitymas, gali būti košmariškai sudėtingos.Išvada: verta pamastyti apie “Linux” įdiegimą, jei jūsų kompanijai reikia tikrai nebrangios operacinės sistemos tinklo programoms vykdyti. Deja, kaip stalinių kompiuterių operacinė sistema, ji nėra pakankamai gera alternatyva “Windows” sistemai.

“Mac”: beliko tik niša

Nors “Apple” kompanijos operacinė sistema “MacOS” prarado didelę anksčiau turėtos rinkos dalį, tačiau gamintojai tikisi ją atgauti. Šią vasarą “Apple” planuoja išleisti”MacOS 8.5”.Šioje operacinės sistemos versijoje bus geresnė interneto programų integracija, naujos naršymo galimybės, lengvesnis interneto priemonių įdiegimas ir spartesnis bylų siuntimas. “Apple” planuoja išleisti tinklo operacinę sistemą, kurios kodinis pavadinimas “Rhapsody”. Ji tiks leidybos ir interneto tarnybinėms stotims. Ši sistema tiks kai kurioms ne “Apple” firmos platformoms, tarp jų ir “Pentium” kompiuteriams.Didžiausių naujienų reikėtų laukti antrojoje 1999 metų pusėje, nes “Apple” ketina išleisti operacinę sistemą “MacOS X”. Kompanija teigia, kad ji tiks staliniams kompiuteriams ir bus galinga bei stabili kaip ir “Rhapsody”. Operacinėje sistemoje “MacOS X” bus paskirstytas daugiaprogramiškumas ir geresnė atminties apsauga. Taip pat bus galima vykdyti senas “Macintosh” programas, tik jos negalės išnaudoti naujų sistemos galimybių.

Deja, “MacOS X” pasirodys per vėlai , kad sustabdytų “Macintosh” kompiuterių populiarumo smukimą. Nuo 1996 iki 1997 metų “Macintosh” rinka sumažėjo 18 procentų, t.y. nuo 5.6 iki 4.6 proc. Visos stalinių kompiuterių operacinių sistemų rinkos. Tyrimų kompanija IDC prognozuoja, kad 2001 metais “MacOS” sistemoms priklausys tik 1.9 procento rinkos.Sumažėjus rinkos daliai, programinės įrangos gamintojai skirs mažiau pinigų šios platformos programoms kurti ir dėl to ims trukti taikomųjų programų.Kol kas “Macintosh” kompiuteriai geriausiai tinka profesionaliai grafikai ir maketavimui, nes jų ekranuose vaizduojamos spalvos labiausiai atitinka tas, kurias išspausdina profesionalūs spausdinimo aparatai.Tačiau akivaizdu, kad daugumai vartotojų geriau pasirinkti “Windows”.

Būti ar nebūti “BeOS”?

Nors tuo sunku patikėti, tačiau yra dar viena nauja operacinė sistema asmeniniams kompiuteriams.1998 metų kovo mėnesį kompanija “Be International” išleido pirmąją šios sistemos versiją, skirtą IBM genties kompiuteriams.Dvi ankstesnės buvo skirtos tik “Macintosh” kompiuteriams. Nauja sistemos versija turėtų pasirodyti rugsėjo mėnesį. Kitaip nei “Windows 95”, “BeOS” – tai tikras paskirstytas bei patikimesnis daugiaprogramiškumas. “BeOS” tinka kompiuteriams su keletu procesorių. Paskui šią sistemą nesivelka praeities šleifas. “Windows” palaiko DOS, kuri egzistuoja jau beveik 20 metų. Tai yra “Microsoft” operacinės sistemos problemų priežastis.“BeOS 3.0”, dar nėra pasirengusi išplaukti į didžiuosius vandenis, nes jai sukurta dar nedaug programų ir ji “palaiko” nedaug aparatūrinės įrangos. Netgi “Be” kompanijos tinklo svetainėje perspėjama, kad 3.0 versija skirta tiktai “kompiuterių maniakams, entuziastams ir smalsaujantiems”. Tikimasi, kad 4.0 versija “palaikys” daugiau aparatūrinės įrangos. Dar svarbiau tai, kad “BeOS” sistemai atsiranda taikomųjų programų, pavyzdžiui, firmos “Gobė Productive” raštinės paketas. Jame yra svarbiausios raštinės paketo dalys: teksto redagavimo, elektroninių lentelių ir prezentacijų programos su naujoviškais vartotojo sąsajos elementais. Pavyzdžiui, šrifto dydį galima nustatyti stumdant šliaužiklį, o vienas dokumentas gali būti vaizduojamas keliuose languose. Kitas produktas “Be Basics” iš firmos “BeatWare” turi elektroninių lentelių ir maketavimo programas.

Kompanija “Be” tikisi, kad ji netrukus galės į savo pusę patraukti leidybininkus,tinklo puslapių ir daugialypių sistemų (“multimedia”) kūrėjus, kitaip sakant profesionalius”Macintosh” vartotojus. Tačiau derėtų susilaikyti nuo išankstinių išvadų, kol nepasirodė “BeOS 4.0”. Netgi tada pasirinkti “BeOS” bus gana rizikinga.

“JavaOS”

“Sun Microsystems” kompanija pirmuosius kompiuterius su”JavaOS” išleido šį pavasarį. Ja paseks IBM ir “Toshiba”. Šie pigūs “Java” kompiuteriai sutelkia galimybę geriau kontroliuoti kompiuterinę darbuotojų aplinką. Specializuotos OS versijos gali būti pritaikytos kišeniniams kompiuteriams, tinklo telefonams, pranešimų gavikliams ir netgi naudojamos automobilių prietaisų skydeliams valdyti.“JavaOS” patraukli pernešamumu. “Java” programa turėtų būti sėkmingai vykdoma ir vadovo “Pentium II”, ir maketuotojo”Macintosh”, ir sekretorės “JavaStation” kompiuteriuose. Iš tiesų “Java” programos nėra pernešamos, kokios turėtų būti. Programuotojai gali pagreitinti programas įdėdami į jas nuo kompiuterio tipo priklausantį kodą, tuomet pernešamumo galimybė dingsta.”Microsoft” ir “Hewlett-Packard” kompanijos kuria savo “Java” kalbos variantus, kurie nebus visai suderinti su “Sun”.Ne visiems “JavaOS” tinklo kompiuteriai pasirodys esą praktiški, tačiau jei jūsų kompanija investuoja į tinklo kompiuterius, tai “JavaOS” galės vykdyti tas pačias programas ir sekretorės, ir vadovo kompiuteriuose.

“Windows” amžinai?

Kol kas nė viena iš alternatyviųjų operacinių sistemų nenukonkuruos “Windows”, tačiau kartais jos yra vertos dėmesio. Leidybininkai ir toliau dažniausiai dirbs su “Macintosh” kompiuteriais. Jei jums reikia nebrangios tinklo tarnybinės stoties ir turite gerų techninių įgūdžių, tai verta panagrinėti “Linux” galimybes. Laikai parodys, ar “BeOS” ir “JavaOS” įgis didesnį populiarumą. Tuo tarpu Billas Gatesas nesijaudina dėl šių “išsišokėlių”, nors galima kirsti lažybų, kad jis šiose operacinėse sistemose ieško naujų idėjų.

literatūra:1. Žurnalas “Kompiuterija”. Nr.11. 1998.2. V.Vongas, R.C.Parkeris “Microsoft Office 97 for Windows žaliems”. Kaunas 1997.