TurinysĮvadas – 3 –Linux ir MS DOS apžvalga – 4 –Resursų valdymo algoritmų savybės – 4 –Vartotojo sąsaja – 5 –Komandų aplinka – 5 –Failų sistema – 7 –MS DOS failų sistema – 7 –Linux failų sistema – 9 –Prisitaikymas prie įvairiose šalyse naudojamų simbolių sistemų ypatybių – 9 –Išvados – 12 –Literatūra – 13 –
ĮvadasOperacinė sistema (toliau – OS) didžia dalimi apibrėžia kompiuterinę sistemą. Nežiūrint į tai, dažnai yra sunku apibrėžti OS. Dalinai taip yra todėl, kad OS atlieka dvi iš esmės mažai susietas funkcija: vartotojams suteikia patogias darbo priemones su kompiuteriu ir padidina kompiuterio panaudojimo efektyvumą racionaliai valdant jo resursus.Pirmasis kompiuteris, išrastas XIX a. pabaigoje anglų matematiko Čarlzo Bebidžio, operacinės sistemos neturėjo. Šeštojo dešimtmečio viduryje atsiradusios paketinio apdorojimo sistemos yra šiuolaikinių OS pirmtakas, jos tapo pirmosiomis sisteminėmis programomis, skirtomis skaičiavimų procesų valdymui.Kai kompiuteris tapo prieinamas atskiram žmogui, prasidėjo personalinių kompiuterių era. Kompiuterius pradėjo naudoti vartotojai ne kompiuterių specialistai. Tai pareikalavo sukurti “draugišką” programinę įrangą. OS rinkoje dominavo dvi sistemos: MS DOS ir Unix. Vienprograminė vienvartojiška MS DOS buvo plačiai naudojama kompiuteriuose, sukurtuose mikroprocesorių Intel. Daugiaprograminė daugiavartojiška OS Unix dominavo kompiuteriuose, ypatingai sukurtuose didelio našumo RISC procesorių bazėje.Šių dienų kompiuterinėse sistemose vartojamos įvairios modernios, šiuolaikinės OS, pavyzdžiui, Windows, Linux ir panašios.Šiame darbe nagrinėjamos dvi OS: MS DOS ir Linux.
Linux ir MS DOS apžvalgaMS DOS – operacinė sistema (Operacinė sistema, – tai standartinių programų rinkinys, sukuriantis kompiuterio darbo programinę terpę) buvo sukurta kartu su IBM PC kompiuteriu, kartu su juo išplatinta, ir kuri iki šiol yra plačiai naudojama įvairiems uždaviniams spręsti. MS DOS – tai žodžių Microsoft Disk Operating System sutrumpinimas, o lietuvių kalboje: firmos Microsoft kaupiklinė operacinė sistema. Žodis „kaupiklinė“ čia reiškia, kad ši sistema yra įkraunama iš informacijos kaupiklių (tarkime, diskelių). MS DOS buvo sukurta 1981 metais firmoje Microsoft pagal firmos IBM užsakymą ir skirta kompiuteriams IBM PC. Tačiau tvarkyklės programas buvo pritaikytos “Windows”, todėl poreikis DOS vis mažėjo. (Figurnivas V.E., 1998, p. 150).
Linux – vienas iš karščiausių specialiųjų terminų kompiuterių pasaulyje. Paprastai tariant, Linux yra operacinė sistema, turinti kelias unikalias savybes. Pirma, ji labai stabili ir patikima, sukurta laiko patikrintos Unix OS pagrindu. Antra, ji pateikiama pirminiu kodu, kuris leidžia vartotojui pačiam kurti savo operacijų sistemos kodą. Iš esmės Linux yra Unix operacinės sistemos klonas.Resursų valdymo algoritmų savybėsOS gali skirtis pagrindiniais kompiuterio resursų (procesorių, atminčių, įrenginių) valdymo algoritmais, naudojamų projektavimų metodų ypatybėmis, aparatūros platformų tipais, naudojimo sritimis ir daugeliu kitų bruožų.(VenčkauskasA., Venčkauskienė A., 2002, p. 8)Pagal procesoriaus valdymo algoritmą, OS skirstomos į daugiaužduotines ir vienužduotines, daugiavartojiškas ir vienvartojiškas, į sistemas realizuojančias daugiagijį darbą ir ne, diaugiaprocesines ir vienprocesines.Pagal vienu metu vykdomų užduočių skaičių MS DOS yra vienužduotinė. Jos pagrindinė funkcija yra suteikti vartotojui virtualią mašiną, kad būtų paprastesnis ir patogesnis vartotojo ir kompiuterio bendravimo procesas. Vienužduotinėse OS yra periferinių įrenginių, failų valdymo ir vartotojo sąsajos (interfeiso) priemonės.Linux – daugiaužduotinė OS, kuri be išvardintų funkcijų, valdo bendrai naudojamų resursų, procesoriaus, operatyviosios atminties, aplankalų (failų) ir išorinių įrenginių paskirstymą.Pagal vienu metu dirbančių vartotojų skaičių MS DOS vienartotojiškas, o Linux – daugiavartojiškas. Pagrindinis daugiavartojiškų sistemų skirtumas nuo vienvartojiškų yra vartotojo informacijos apsaugos nuo nesankcionuoto kitų vartotojų naudojimo priemonės. (VenčkauskasA., Venčkauskienė A., 2002, p. 9).Vartotojo sąsajaPriemones, kurias kompiuterį valdantis vartotojas mato vaizduoklio ekrane, vadinamos vartotojo sąsajos. Sąsajos būna dviejų tipų: tekstinės arba grafinės.MS DOS vartotojo sąsaja yra tekstinė. Tai reiškia, kad visa tai, ką matome ekrane, yra sudaryta iš fiksuoto dydžio tekstinių simbolių: raidžių, skaitmenų, skyrybos ženklų ir specialios paskirties ženklų. Kitaip sakant, tekstinė sąsaja gali rodyti bet kurį ženklą iš ASCII kodų lentelės.Linux sąsajos yra grafinės (GUI – Graphical User Interface). Tai reiškia, kad bet kuris ekrano taškas (angl. pixel) gali būti bet kokios spalvos, matomas ar nematomas. Turėdami ekrane, pvz., 800600 taškų, GUI kūrėjai gali vaizdžiai, spalvingai ir patogiai pateikti informaciją.Bandant palengvinti darbą ne GUI terpėje, buvo sukurtos programos – tarpininkės, kurios padeda tvarkyti bylas ir katalogus, paprasčiau atlikti tai, kas ankščiau buvo atliekama, tiesiog užrašant MS DOS komandas.Komandų aplinkaKomandų aplinkoje įvedamos komandos ir pateikiami OS pranešimai. Tekstas dažniausiai rašomas baltomis raidėmis juodame arba mėlyname fone. Čia nėra įprastų grafinių priemonių, mygtukų ar išskleidžiamų menių. Komandų aplinkoje darbas yra daug produktyvesnis nei grafinėje aplinkoje. (Eastton C., 2004, p. 49).Linux komandų aplinka labai panaši į DOS aplinką. Tačiau DOS turi tik vieną komandų aplinką su ribotu komandų pasirinkimu. Linux sistemoje yra kelios atskiros komandų aplinkos ir daugybė joms skirtų komandų. Šios komandų aplinkos yra panašios ir kiekvienoje veikia labai daug komandų.Visos Linux komandų aplinkos turi vieną bendrą bruožą – jose galima rašyti scenarijus (scripts). Scenarijus – tai nedidelė programa, atliekanti vieną ar kelias užduotis. O DOS sistemos komandų aplinkoje funkcijų skaičius ribotas.Vartotojas su DOS bendrauja komandų – simbolių eilučių, kurias įveda vartotojas, atsakydamas į DOS kvietimą, forma. Kiekviena vartotojo komanda reiškia, kad DOS turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, pvz., atspausdinti failą arba išvesti į ekraną katalogo turinį.DOS komanda susideda iš komandos arba iškviečiamos programos vardo, o kartais ir parametrų, atskirais tarpais. Kiekvienos komandos įvedimas užbaigiamas mygtuko (enter) paspaudimu.Komandos arba programos vardas gali būti surenkamas tiek mažosiomis, tiek didžiosiomis lotyniškomis raidėmis (tai neturi reikšmės). Parametrus taip pat paprastai galima rašyti tiek mažosiomis, tiek didžiosiomis raidėmis, o priešingu atveju, aprašant komandas arba programas, tokia informacija visada pateikiama.Tačiau Linux komandų aplinka yra universalesnė ir patikimesnė nei DOS. Tuo galima įsitikinti įvykdžius komandą ls (pateikia veikiamojo katalogo turinį). Kai naudojama analogiška DOS komanda dir, matome katalogo turinį, kuriame sunku atskirti failų tipus ir pakatologius. Įvedus komandą ls, galima pamatyti, kad elementai yra skirtingų spalvų.(Eastton C. 2004, p. 54)Visa informacija kompiuteryje yra saugoma failuose (file). Bendriausiu atveju, failas – tai vienodos struktūros ir vieno naudojimo būdo duomenų susijusių su tam tikra tema arba problema, sankaupa, kuri duomenų apdorojimo procese traktuojama kaip viena visuma (Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodynas). Failuose saugoma pati operacinė sistema, kompiuterio programos, tekstai, duomenų bazės, grafiniai vaizdai ir kitokia informacija.Failų sistemaFailų sistema – tai OS dalis, kurios paskirtis suteikti vartotojui patogų darbo su duomenimis, saugomais diske, interfeisą, ir užtikrinti keliems vartotojams ar procesams bendrą failų panaudojimą. (VenčkauskasA., Venčkauskienė A., 2002, p. 65)Plačiąja prasme failų sistema – tai: failų diske visuma; duomenų struktūra, naudojamų failų valdymui, rinkinys: failų katalogai, failų deskriptoriai, laisvos ir užimtos vietos lentelės ir t.t.; sistemos programinių priemonių kompleksas, valdantis failus, tame tarpe: sukūrimas, panaikinimas, skaitymas, rašymas, įvardinimas, paieška ir kitos operacijos su failais.MS DOS failų sistemaKiekvienas failas turi pavadinimą, kuris susideda iš vardo ir vardo papildymo (plėtinio). Failo vardas – tai simbolių rinkinys, sudarytas iš ne daugiau kaip 8 simbolių, o plėtinys – ne daugiau kaip iš 3 simbolių. Failo vardo plėtinys nėra būtinas. Failų vardams paprastai naudojamos raidės ir skaitmenys. Galima naudoti ir kai kuriuos specialius simbolius, pvz., (@, #, $, &, %, `, ‘, {, }, (, ), -, ~, !), tačiau tai nerekomenduojama, nes įvairios programos kai kuriose situacijose juos gali neteisingai interpretuoti. Failo vardas ir plėtinys, užrašant ir įvedant komandas, atskiriami tašku.Failams nurodyti dažnai yra naudojami failų pavadinimų šablonai (dar vadinami DOS’o jokerių ženklai). Jie sudaromi naudojant simbolius žvaigždute ”*” ir klaustukas “?” ir suteikia komandoms tam tikro lankstumo, kai reikia atlikti tuos pačius veiksmus su keliais failais ar failų grupėmis. Keletas failų pavadinimų šablonų pavyzdžių:*.* reiškia, kad komanda dirbs su visais failais kataloge;a*.* reiškia kad komanda dirbs su failais, kurių vardai prasideda raide a;????.txt reiškia, kad komanda dirbs su failais, kurių vardas susideda iš 4 simbolių, o plėtinys. txt.MS DOS ignoruoja bet kokius simbolius po žvaigždutės pavadinimo šablone. Šablonas *a.doc nereiškia, kad bus dirbama su failais, kurių vardai baigiasi raide a, o plėtinys .doc. Toks šablonas apima visus failus, kurių plėtinys yra doc.Diskuose gali tilpti šimtai failų, todėl jie yra apjungiami į grupes, vadinamas katalogais (directory) (tai loginės talpyklos, kurios leidžia hierarchiškai organizuoti failus, užuot saugojus juos visus pagrindiniame kataloge). Kiekvienas katalogas turi savo vardą ne ilgesnį kaip 8 simbolių. Katalogų vardams galima naudoti tuos pačius simbolius kaip ir failų vardams. Katalogų pavadinimuose taip pat gali būti ir plėtinys, bet paprastai jis nenaudojamas, kad nemaišyti katalogų su failais. Pagrindinis disko katalogas vardo neturi (jis žymimas simboliu “”), be to, jis ypatingas tuo, kad jo talpa (failų ir katalogų skaičius jame) ribota ir priklauso nuo disko tipo. Žemesnio lygio katalogų talpą apriboja tik disko talpa.Katalogas – tai lyg spintos lentynėlė, kurioje kraunami tam tikros rūšies failai. Kiekviename kataloge gali būti žemesnio lygio katalogų (pakatalogių) kaip atskirų skyrelių toje pačioje lentynėlėje. Katalogai sudaro hierarchinę struktūrą, vadinamą katalogų medžiu. Katalogo padėtį medyje vienareikšmiškai nusako kelias – katalogų vardų seka. Kelyje katalogai išvardijami nuosekliai lygių žemėjimo tvarka, katalogų vardai atskiriami į kairę pasvirusiu brūkšneliu “” (pagrindinio katalogo ženklu). Katalogų struktūros pavyzdys (katalogų medis) pavaizduotas 1 pav.1 pav. Katalogų struktūraViename kataloge esantys failai privalo turėti unikalius vardus, negali būti failų vienodais vardais ir plėtiniais. To paties lygio katalogai taip pat negali būti vienodais vardais. Katalogai vienodais vardais gali būti tik skirtingose katalogų medžio šakose, juos vienareikšmiškai nurodo kelias.
Linux failų sistemaLinux, kaip ir MS-DOS, duomenys diske sudaro hierarchinę failų sistemą – failai grupuojami į katalogus, katalogai gali turėti savo pakatalogius, ir t.t. Tačiau, skirtingai negu MS DOS, kuri kiekvienam sistemoje esančiam diskui (Vinčester diskui, A: disketei, B: disketei) turi po atskirą failų sistemą, Linux sukuria vieningą failų sistemą visiems diskams.Linux sistemą sudaro įvairių rūšių failai. Iš esmės bet kuri Linux sistemos elementą galima pavadinti failu. Failų vardai Linux sistemoje gali būti sudaryti net iš 255 simbolių ir baigtis plėtiniu, bet gali būti ir be jo. Tiek pavadinant failus, tiek atliekant beveik visus dalykus Linux sistemoje svarbus ir raidžių dydis. Tai reiškia, kad pavadinimas File.txt, FILE.Txt, file.txt ir FiLe.txt pavadinti skirtingi failai. Raidžių dydis failų varduose ir galimas pavadinimų ilgis leidžia lanksčiau veikti. Galima ne tik sukurti daugiau pavadinimų, bet ir tam tikrais skirtingo dydžio raidžių deriniais žymėti tam tikros rūšies failus. Pvz., katalogų pavadinimus pradėti didžiąja raide.Linux katalogo išdėstymą didžiąja dalimi FHS reikalavimas grupuoti panašius duomenis ir išlaikyti aiškias atskirų grupių ribas. Aukščiausiojo lygmens kataloguose yra specifinės panašių duomenų grupės. Kiekvieno aukščiausiojo lygmens katalogo pakatalogiuose yra duomenys, kurie netinkami aukščiausiojo lygmens katalogams, o tai pat atitinka dar kai kuriuos apribojimus. Todėl kiekvieną aukščiausiojo lygmens katalogą apibūdina jo turinys. Kataloge gali būti ne tik atskiri failai, bet ir katalogai. Prisitaikymas prie įvairiose šalyse naudojamų simbolių sistemų ypatybiųKompiuteris gali apdoroti informaciją tik tada, kai ji yra pateikta skaitmenine forma. Įvairūs dokumentų, programų tekstų ir t.t. simboliai (pvz., įvedami, naudojantis klaviatūra) yra koduojami atitinkamais skaičiais, o informacijos išvedimo (į displėjaus ekraną, spausdintuvą ir t.t.) metu pagal kiekvieną skaičių (simbolių kodą) yra atkuriamas simbolių vaizdas. Atitikimas tarp simbolių rinkinių ir jų kodų yra vadinamas simbolių kodavimu.Dažniausiai simbolio kodas turi tilpti viename baite atminties, todėl simbolių kodai gali turėti reikšmes nuo 0 iki 255. Tokios kodavimo sistemos vadinamos vieno baito kodavimo sistemomis ir leidžia naudoti ne daugiau nei 256 įvairiausių simbolių. Taip pat naudojama dviejų baitų kodavimo sistema Unicode, kurioje simbolių kodai gali turėti reikmes nuo 0 iki 65535. šioje kodavimo sistemoje yra praktiškai visų naudojamų simbolių (įvairių alfabetų raidžių, matematinių, dekoratyvinių simbolių ir t.t.) kodai.Firmos IBM kodavimo sistemoje simboliai, kurių kodai nuo 32 iki 127 atitinka visuotinai naudojamą kodavimo sistemą ASCII, kurioje yra lotyniškos raidės, skyrybos ženklai. skliausteliai, specialūs ženklai ir tarpas. O į vietas nuo 0 iki 31 ir nuo 128 iki 255 firma IBM talpina Vakarų Europos alfabetų simbolius, kai kurias graikiškas raides ir specialius simbolius.(Figurnovas V.E., 1998, p.157)Linux OS taip pat naudoja ASCII kodavimo sistema. MS DOS ir Linux operacinių sistemų privalumų lyginimas pateiktas 1 lentelėje.1 lentelė. MS DOS ir Linux operacinių sistemų privalomų lyginimas
1. MS DOS privalumai 1. Linux privalumai1.Iki šiol lieka daugybė veiklos sričių, kur DOS ir jos terpei pritaikytos programos sėkmingai veikia, o naudoti Windows ir kitas OS neįmanoma arba neapsimoka dėl ekonominių priežasčių.2.Sutrikimų priežasčių nustatymui ir jų pašalinimui paprastai tenka naudotis MS DOS ir DOS terpėje dirbančias programas.3.Sistema pritaikyta dirbti su hierarchine failų struktūra diskeliuose ir diskiniuose kaupikliuose, sukurtos atitinkamos vartotojo komandos ir funkcijos jų iškvietimui iš taikomųjų programų.4.Bet kurios MS DOS versijos terpė gali dirbti programos, kurios parašytos kiekvienai ankstesnei MS DOS versijai.5.Tinkamumas darbui su kiekvienu kompiuteriu: bet kiekviena versija MS DOS gali dirbti su kiekvienu IBM PC tipo kompiuteriu (netgi be diskinio kaupiklio). 1.Stabili programa. Ji tiesiog nestringa. Linux branduolys yra apsaugotas nuo prastai veikiančių taikomųjų programų ir pats yra labai stabilus.
2.Patikima. Linux OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti.3.Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su “Trojos arkliais”) Linux operacinėje sistemoje vietos nėra.4.Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas Linux branduolys).5.Norint įdiegti Linux į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis OS. Iš Linux beveik visada galima pereiti prie bylų, priklausančių kitoms OS.6.Nemokama.7.Linux vartotojas pats susikuria ugniasienę (FireWall).Pasaulyje turbūt nėra OS, kuri tiktų visiems vartotojams. Neišimtis Linux ir MS DOS. 2 lentelėje aprašomi jų trūkumai.2 lentelė. MS DOS ir Linux operacinių sistemų trūkumų lyginimas
MS DOS trūkumai Linux trūkumai1. Į MS DOS neįmanoma įdiegti patikimas duomenų apsaugos priemones, galinčias apsaugoti duomenis nuo nesankcionuotos kreipties ir organizuoti kolektyvinį darbą su duomenimis.2. MS DOS neturi serverio funkcijų. 3. DOS terpėje dirbančios programos gali būti vykdomos tik pirmojo operatyviosios atminties Mbaito ribose, o likusioji atmintis gali būti naudojama tik duomenų saugojimui.4.Dažnai reikalinga programa DOS terpėje negali dirbti su vienokiu ar kitokiu spausdintuvu, displėjumis arba kitu įrenginiu.5.Standartinių MS DOS vatrotojo interfeiso sukūrimo priemonių (meniu, užsklandų ir t.t) nebuvimas. Todėl įvairiose programose panaudoti bendravimo su vartotoju būdai yra visiškai skirtingi. 1. Taikomųjų programų trūkumas.2. prireiks mokytis naudotis naujomis taikomosiomis programomis, pastebima, kad negalima rasti kai kurių programų, skirtų Linux sistemai, ir nėra jokių jų analogų.3. Labai daug žaidimų neturi Linux versijų.4. Kai kuri aparatinė įranga neturi Linux tvarkyklės.5. Daugelio kompiuterinių įmonių, teikiančių kompiuterių priežiūros ir taisymo paslaugas, specialistai yra apmokyti dirbti su Windows, o ne su Linux.
IšvadosOperacinė sistema yra svarbiausioji sisteminės programinės įrangos dalis, racionaliai skirstanti kompiuterio išteklius, garantuojanti patogią sąsają su vartotoju. Prireikus, ji padeda vartotojui valdyti procesus (paleisti, stebėti, stabdyti programas), įsiminti, perkelti, pašalinti duomenis, programas.
Atlikus MS DOS ir Linux OS analizę, galima suformuoti šias išvadas:1. Linux saugesnė ir stabilesnė operacinė sistema nei MS DOS.2. Linux komandų aplinka labai panaši į DOS komandų aplinką.3. MS DOS ir DOS terpėje dirbančiomis programomis galima nustatyti ir pašalinti Windows sutrikimų priežastis.4. Norint efektyviai panaudoti Windows OS, reikia mokėti suderinit MS DOS, nes Windows OS yra daug kuo papildyta MS DOS.5. Linux naudoja tokias pat kaip ir Unix komandų aplinkas, failų struktūrą ir komandų eilutės priemones.Literatūra1. Burgis B., Kulikauskas A. Kompiuterija. Kaunas, Naujasis lankas, 2000.2. Eastton C. Nuo Windows prie Linux. Kaunas, Smaltija, 2004.3. Figurnovas V.E. IBM PK vartotojams. Kaunas, Smaltija, 1998.4. Stančikas L. Linux sistemos įvadas. Kompiuterija, Nr. 10 (26) 1999.5. Stanfield V., Smith R. W. Linux sistemos administravimas. Kaunas, Smaltija, 2003.6. Venčiauskas A., Venčiasukienė A. Operacinių sistemų pradmenys. Kaunas, Technologija, 2002.