linux

Daugelį kompiuterininkų, norinčių išbandyti “Linux”, baugina nežinomybė, kaip reikės įdiegti naują sistemą ir ją suderinti su jau esama “Windows”. Nors naujausias “Linux” operacines sistemas dabar įdiegti gerokai paprasčiau, tačiau pirmą kartą atliekant šį darbą reikia būti atsargiems. Naudojantis operacinėmis sistemomis tiesiai iš kompaktinio disko, klaidų galima išvengti. Kitaip nei “Windows”, “Linux” operacine sistema sėkmingai galima naudotis ir neįdiegus jos į diskinį kaupiklį. Nors pateikiamos analogiškos “Windows” versijos (“Windows OEM Preinstall Kit”), tačiau jos pasiekiamos tik kompiuterių gamintojams. Siekdama, kad šios operacinės sistemos nebūtų naudojamos įprastiems darbams, bendrovė “Microsoft” specialiai jas “suluošino” ir sumažino funkcionalumą. “Linux” paketų kūrėjai stengiasi į kompaktinį diską įrašyti kuo funkcionalesnę operacinę sistemą. Jei turėsite iš kompaktinio disko veikiančią “Linux”, jums reikės tik iš disko ar diskelio įkrauti kompiuterį. Diskinis kaupiklis nereikalingas, todėl nebus pakeistas nė vienas jo baitas, jei to neprireiks. Visus operacinės sistemos pakeitimus ar sukurtas rinkmenas vartotojas gali išsaugoti tinkle, diskelyje, USB rakte, “Smart Media” kortelėje ar kitoje nešiojamojoje laikmenoje. Kitą kartą įkraunamos sistemos nereikės derinti – pakaks tik nurodyti įrenginį, kuriame išsaugotos sistemos nuostatos. Žinoma, tokios operacinės sistemos turi trūkumų: darbo metu negalima išimti “Linux” kompaktinio disko ir naudotis CD-ROM įtaisu (išimtis – visiškai įkraunamos į operatyviąją atmintinę “Linux” operacinės sistemos), padidėja operatyviosios atmintinės sąnaudos. Operatyvioji atmintinė reikalinga ne tik programoms, bet ir virtualiosioms rinkmenų sistemoms saugoti. Nors kartais kyla problemų derinant ir įsimenant “Linux” sistemų nuostatas, tačiau visus trūkumus nustelbia šių sistemų privalumai: jomis galima drąsiai eksperimentuoti nebijant pažeisti operacinės sistemos ir diskinio kaupiklio duomenų (žinoma, jei nebus naudojamas kaupiklis). Blogiausiu atveju kompiuterį teks iš naujo įkrauti. “Linux” kompaktinis diskas yra puikus pagalbininkas taisant sugedusias operacines sistemas, sprendžiant kompiuterių ar kompiuterių tinklų problemas. Juo galima naudotis visur, kur įmanoma įkrauti kompiuterį iš kompaktinio disko ar diskelio.

Internete pateikiama ne viena iš kompaktinio disko dirbanti “Linux” operacinė sistema. Dauguma sistemų palyginti universalios, todėl tinka įvairiems darbams, kompiuteriams ir pačioms operacinėms sistemoms demonstruoti. Kiti “Linux” paketai skirti konkrečiai užduočiai, pavyzdžiui, tarnybinei stočiai (“Devil Linux”) valdyti ar filmams (“MoviX”) žiūrėti. Kai kuriomis sistemomis galima sėkmingai naudotis įrašius jas į įvairias “Flash” atmintinės laikmenas. Daug “Linux” paketų rasite http://www.distrowatch.com svetainėje. Bendrosios paskirties ir demonstracinės “Linux” versijos “SuSE Live Evaluation CD” http://www.suse.com “Live Evaluation CD” – veikianti “SuSE Linux” sistemos versija, įrašyta į vieną kompaktinį diską. Į ją įdiegta grafinė vartotojo aplinka, interneto naršyklės, dokumentų rengyklė ir daug kitų programų. Diske esančių programų rinkinys yra gerokai mažesnis nei įprastoje “SuSE Linux” operacinėje sistemoje, platinamoje septyniais kompaktiniais diskais. “Knoppix” ir “Gnoppix” http://www.knopper.net http://www.gnoppix.net Tai viena tobuliausių “Linux” versijų, veikiančių iš kompaktinių diskų. Pakanka tik įdėti diską į CD-ROM įtaisą ir įkrauti kompiuterį, o “Knoppix” pati aptiks ir suderins kompiuterio įrangą. Į vieną diską įrašyta daugiau nei 2 GB programų: KDE vartotojo aplinka, tinklo naršyklės, įvairios ryšių programos, “Open Office” biuro programų rinkinys, programavimo priemonės ir kt. Žinoma, “Knoppix” nėra tobula, todėl įrangos aptikimo ir derinimo klaidas ar netikslumus galima ištaisyti nurodžius papildomus įkrovos duomenis. Jums prireiks šių nuostatų: • lang=lt – nustatyti lietuvišką vartotojo aplinką; • xvrefresh=85 – padidinti vertikalų kadrų kaitos dažnį iki 85Hz; • wheelmouse – įkrauti pelės su ratuku tvarkykles; • desktop=icewm arba desktop=wmaker – kompiuteriuose su 128 MB ar mažesne operatyviąja atmintine geriau nesinaudoti KDE aplinka. Norėdami pakeisti įprastas įkrovos nuostatas, pradėję krauti “Knoppix” paspauskite “F2”. Į atsiradusią komandinę eilutę įrašykite reikiamus duomenis: knoppix parametras1=reikšmė, parametras2=reikšmė, …. Kita išskirtinė “Knoppix” savybė – galimybė įdiegti šią operacinę sistemą. Tam reikia tik pereiti į komandinę eilutę (Ctrl + Alt + F1), parašyti komandą “hdinstall” ir atsakyti į keletą diegimo vedlio klausimų. Suderinta operacinė sistema bus įkelta į jūsų kompiuterį.
“Knoppix” sukurta “Debian GNU Linux” pagrindu, todėl programinę įrangą galite įdiegti ir atnaujinti “apt-get” priemone naudodami “Debian” programų paketus. Jei nepageidaujate KDE aplinkos, galite pasirinkti kitos “Linux” entuziastų grupės sukurtą projektą “Gnoppix”, kurio pagrindinė vartotojo aplinka yra “GNOME”. “Cool Linux” http://emergencycd2.sourceforge.net/index.html , http://www.linux.rodniki.ru “Cool Linux” – nauja operacinė sistema, metanti iššūkį “Knoppix”. Į ją įdiegta daug programų: “Open Office” biuro programų rinkinys, ne viena mokomoji programa, programavimo priemonės. Pateikiama net komercinė “VMWare” kompiuterio imitatoriaus programa. Tiesa, norėdami ja pasinaudoti, turėsite įsigyti licenciją. Matyt, “Cool Linux” autoriai yra daugiaterpių sistemų mėgėjai, nes pateikiama ne viena programa trimatei animacijai kurti, garso ir vaizdo medžiagai apdoroti. “Cool Linux” nenaudoja daug išteklių reikalaujančių “GNOME” ar KDE aplinkų. Vartotojui pateikiama nedidelė, tačiau lengvai perprantama “IceWM” langų tvarkyklė. “Cool Linux” naudoja mažiau operatyviosios atmintinės, o tai aktualu kompiuterių, į kuriuos įdiegta 128 MB ar mažesnė atmintinė, savininkams. Be to, atsisakius sudėtingos vartotojo aplinkos, kompaktiniame diske liks daugiau vietos kitoms programoms. Šios sistemos pagrindu buvo pasirinkta “Red Hat Linux”, todėl ji valdoma šiek tiek kitaip nei “Knoppix”, nors dirbant to beveik nejuntama. Paketas dar gana naujas, todėl problemų gali kelti nauja aparatinė įranga. “Blin” http://blin.zp.ua Tai Ukrainos “Linux” entuziastų sukurta operacinė sistema, todėl bėdų dėl rusiškų rašmenų išvengiama. Į mažiau nei 160 MB telpa “XFree” grafinė aplinka su “Window Maker” langų tvarkykle ir gana didelis programų rinkinys. Šiame rinkinyje rasite “Mozilla” naršyklę, “Abiword” dokumentų rengyklę, “Gnumeric” skaičiuoklę, programavimo priemonių ir “Citrix Metaframe” bei “Windows Terminal Server” klientų programas. “Blin Linux” apimtis specialiai ribojama tam, kad tilptų į patogų nešiotis 3,5 colio kompaktinį diską. Tokį atsarginį įkrovos diskelį tikrai patogu įsidėti į kišenę. “LNX BBC” http://www.linuxbbc.org
Ypač mobilus keturiasdešimties megabaitų “Linux” paketas, telpantis į kredito kortelės dydžio įrašomąjį kompaktinį diską. Nors paketas miniatiūrinis, tačiau jame yra grafinė “XFree86” aplinka, keletas tinklo naršyklių, nuotolinio darbo programų, atsarginio kompiuterių duomenų atkūrimo priemonių, tinklo diagnozavimo priemonių ir dar daug kitų programų. Specializuoti “Linux” paketai “MoviX” http://movix.sourceforge.net Ši “Linux” operacinė sistema – universalus daugiaterpių sistemų grotuvas, galintis rodyti DVD, “Video CD” diskus, “DivX” ar “Xvid” rinkmenas, groti muzikos diskus. Paketas į atmintinę įkeliamas visas, todėl įkrovę kompiuterį “MoviX” kompaktinį diską galite išimti. “MoviX” pagrindas – “Mplayer” grotuvas. Nors į šią operacinę sistemą neįdiegta grafinė aplinka, tačiau valdymo meniu yra paprastas ir lengvai pasiekiamas. Vaizdas formuojamas įprastu “VESA” režimu, todėl “MoviX” turėtų būti suderinama su dauguma vaizdo plokščių. Tiesa, “VESA” vaizdo režimų kadrų kaitos dažnis siekia tik 60 Hz. Tobulesnėje, tačiau didesnėje “MoviX2” versijoje, į kurią įdiegta grafinė “XFree86” aplinka, kadrų kaitos dažnis gali būti didesnis. “Devil Linux” http://www.devil-linux.org Atsiprašome – žurnale nebuvo išspausdinta nuoroda į “Devil Linux” svetainę. Universali “Linux” operacinė sistema, skirta dirbti nedidelėse, tačiau gerokai saugesnėse vietinių tinklų tarnybinėse stotyse. Kadangi visos nuostatos saugomos apsaugotame nuo įrašymo diskelyje, net ir pavykus įsilaužti į tarnybinę stotį jokių jos parametrų pakeisti nepavyks. Perkrovus tarnybinę stotį įsilaužėliui reikės darbuotis iš naujo. Žinoma, galima rasti kelvadai (“router”) skirtų tarnybinių operacinių sistemų, telpančių į vieną ar du diskelius (“Floppyfw”, “Coyote”, “E-smith” ir kt.), tačiau jų galimybės bus kuklesnės nei “Devil Linux”. Be to, prireikus saugoti didesnius duomenų kiekius (pavyzdžiui, teikiant PROXY, FTP ar kitas paslaugas) “Devil Linux” gali naudoti ir diskinį kaupiklį. Nuostatos įrašytos į diskelį, todėl tarnybinę stotį pakanka suderinti vieną kartą. Patartina apsaugoti šį diskelį nuo įrašymo!

Tik registruoti vartotojai gali rašyti komentarus. Prašome prisijungti ar užsiregistruoti.Powered by AkoComment 2.0.3!