Šokiruojanti statistika: santuoka ir gyvenimas kartu nesusituokus

Ar tikrai verta gyventi kartu nesusituokus? Kokie tokių santykių mastai? Štai JAV surinkti faktai, paneigiantys įsitikinimą, kad formalumai šiais laikais nebesvarbūs:

  • Nesusituokusių porų, gyvenančių kartu, skaičius nuo 1990 m. iki 2000 m. išaugo 72 proc.
  • Gyvenimas “susimetus” populiariausias šiose šalyse: Švedijoje, Danijoje, Kanadoje, JAV ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse.
  • Švedijoje vienai santykių neįteisinusiai porai tenka šiek tiek daugiau nei dvi susituokusios šeimos. Tai didžiausias neoficialių santykių rodiklis pasaulyje.
  • Anglijoje net 70 proc. netekėjusių moterų nori pagyventi su partneriu prieš vestuves. XX a. 7-tajame dešimtmetyje tokių buvo vos 5 proc.
  • Vidutinė gyveenimo kartu nesusituokus trukmė – 1,3 metų.
  • Oficialiai neįteisinti santykių linkę žemesnio išsilavinimo, mažiau religingi ir neturtingi žmonės.
  • Tarp katalikais save laikančių amerikiečių dabar gyvenančių arba praeityje gyvenusių “susimetus” yra 33 proc. žmonių, tarp netikinčiųjų – 45 proc.
  • Nesusituokę dažniausiai gyvena 20-24 m. žmonės.
  • Per pirmus dvejus metus išsiskiria apie 29 proc. ne santuokoje gyvenančių porų, susituokusiųjų – tik 9 proc.
  • Ilgalaikiai santykiai gyvenant nesusituokus retas reiškinys: dauguma porų išsiskiria arba susituokia per 5 metus.
  • Sugyventiniai išsiskiria 5 kartus dažniau nei susituokusieji.

11 thoughts on “Šokiruojanti statistika: santuoka ir gyvenimas kartu nesusituokus”

  1. Labai gyvenimiska tema. Vis tik as uz tai, kad kelis metus pagyventu ne santuokoje ir taip geriau pazintu vienas kita.
    “Per pirmus dvejus metus išsiskiria apie 29 proc. ne santuokoje gyvenančių porų, susituokusiųjų – tik 9 proc.”.
    Bet tai reiskia, kad jei tie 29 procentai butu gyvene santuokoje, daugumos ju namuose butu “pragaras”. Kai kurie issisirtu vis viena, o kai kurie gyventu del kaimynu, giminiu, vaiku, turto…, o “laimes” ieskotu ant svetimu pagalviu… Pagalvokime, kiek tokiu seimi gyvena aplink?
    O pagyvene kartu tuos 3-5 metus, jie gali priimti rimta sprendima, ar tikrai gali kurti seima, buti atsakingi vienas uz kita ir auginti vaikus.
    Manau, kad skyrybu tikrai pakanka. Ir jei zmones pries vestuves butu sugebeje vienas kita geriau pazinti, skyrybu skaicius butu mazesnis.
    Ir jei as pati buciau ta isbandziusi, tikrai buciau pabegusi po keliu metu is tos draugijos, bet kadangi ziedai buvo sumainyti, tad isgyvenau 19 metu, bet gyvenimas kartu vis tiek baigesi skyrybomis… Ir kai mano dukra nusprende pagyventi su vaikinu kartu, tikrai nebuvau pries. Po 4 metu jie susituoke, todel tikiuosi, kad si santuoka bus bent jau kiek imanoma tvirtesne, o jie patys bus atsakingesni… Ir tai nebutinai tai apsprendzia turtine padetis ar issilavinimas. Del religijos visiskai sutinku, nes religija draudzia tokius santykius…

    Reply
  2. Siga, aš irgi buvau tos nuomonės, kad reikia kartu pagyventi prieš vestuves. Tačiau paskaičiusi tokius faktus suabejojau, ar tai tikrai į gerą… Susimąsčiau. Mano pažįstamos poros, kurios draugauja, gyvena kartu, bet nesituokia, paprastai turi abejonių dėl santykių. Žmonės pasilieka galimybę tiesiog išeiti, jei kažkas nesusiklostys. Apie tai aišku jie vienas kitam nesako, bet… šiek tiek abejonių ir nepasitikėjimo partneriu yra. O tie žmonės, kurie iš tiesų jaučia, kad sutiko savo vienintelį, kad yra pasiryžę su juo nugyventi visą gyvenimą, net ir sunkius periodus, ir kartu auginti vaikus, ilgai gumos netempia – tuokiasi.

    Reply
  3. Ši statistika atspindi visiems žinomą tiesą. Amžinųjų vertybių ir moralės normų atsisakymas veda į degradavimą.

    Reply
  4. Agne, teisingai pastebėjai. Iš savo ir savo draugų patirties galiu pasakyti, kad jei vaikinas draugauja su mergina kelis metus ir nepasiperša, vadinasi jis nežiūri į tuos santykius rimtai, būna neištikimas ir tyliai dairosi kitos.

    Reply
  5. Santykiai iki vestuvių ar vadinamojo “susimetimo gyventi kartu” retai kada būna be tam tikros apgaulės – tik kartu pagyvenus išryškėja tokie dalykai, kuriuos partneris galėjo nuslėpti arba nepasakė net nekreipdamas dėmesio į tai, kaqd kitam kažkokios jo savybės ar jo šeimos ypatybės ar dar kas nors yra labai svarbu. Šeimos išsiskiria dėl melo, slapukavimų, nutylėjimų ir nekalbėjimų, prie kurių labai šauniai prisideda egoizmas, valdingumas, netolerancija, neišprusimas, užsispyrimas, valios spręsti savo problemas trūkumas ir kiti blogi “dalykėlai”… Pripažinkime, visuomenės tradicijos kliba, jaunimas nėra pakankamai to mokomas (tiek šeimoje, tiek kitur), nes visi visur skuba kaip akis išdegę ir galvoja apie pinigus, dažnas – kaip išgyventi… Dirbame, dirbame, be poilsio, be normalių šeimų ir šeimynų susitikimų, be pagarbos aplinkai ir žmonėms, gyvename kažkokiame funkcijų įvykdymo pasaulėlyje – kaip banda nesubrendėlių… (nepykite, bet apsidairius labai jau mažai yra susivokusiųjų, kad gyvename ne vien dėl pilvo malonumų…). O jau gerumas kaimyno ar svetimam vaikui ar seneliui ar šiaip kitam – tiesiog nesveikas stebuklas…
    Ką padarė tarybų laikai – turime dabar. Taigi, belieka arba stiprėti vieism kartu drauge arba ne – “tauta” (ir mes patys kiekvienas savyje) turi pasirinkti – arba neišgyvens…

    Reply
  6. Raginti ar neraginti tuoktis… Gal geriau raginti į santykius žiūrėti rimčiau? Iš kitos pusės, gal raginimas tuoktis rimtai apsisprendus ir tik po to gyventi kartu ir yra raginimas į santykius žiūrėti rimčiau?
    Spėju, kad tai ir statistiką patvirtina. Tie, kurie į santykius žiūri rimčiau, skiriasi (oficialiai ar neoficialiai) rečiau – 9% prieš 29%.
    Žinoma, statistiką galima vartyti įvairiai. Jei tai būtų tik statistika, tuomet galima būtų abejoti, bet nujaučiu, kad santuoka ne vien iš statistikos laužta. Žmonės santuoką gerbė daugelį amžių, o tradicija nusivylęs jaunimas manosi žinąs geriau. Tik ar tai nebus dar vienas paaugliškos visuomenės išsišokimas?

    Reply
  7. Taip, sutinku, kad jie turi abejoniu, ar jie tikrai gales buti kartu. Taip jie patikrina savo jausmus. Juk eidami i pasimatymus dazniausiai “vilkime savo geriausiais rubais”. Rasau kabutese, nes turiu omenyje tikrai ne apranga… Turiu ir as pavyzdi. Pora draugavo 2 metus, po to suzieduotuviu ziedas ir dar po metu vestuves. Jaunoji svytejo, nes jis tikrai buvo nuostabus visus tuos metus: geles, dovaneles, demesys, pagarba… Po vestuviu ilgai laukti nereikejo. Sviesi diena virto juoda naktimi. Ji tikejosi, kad gimus vaikeliui, jis vel bus toks kaip anksciau. Gime ir antras, bet niekas nesikeite… Ji norejo skyrybu, bet pabugo jo santazo. Taip ir gyvena. Nenoreciau tokio gyvenimo… Taip, jie palaiko neissiskyrusiu seimu statistika. O kiek dar yra tokiu seimu?

    Reply
  8. Siga, toks dalykas kaip jausmų tikrinimas lakstant pas kitus (-as) yra absurdas. Geriausiai jausmai pasitikrina ištikus kokiai nors nelaimei. Tada ir pasimato, ar ligos, rūpesčių metu vaikinas arba mergina nuoširdžiai padės ir nenustos mylėję.

    Reply
  9. O kodel lakstant pas kitus? Aisku, yra tokiu, bet as turejau omenyje tik tuos, kurie rimtai ziuri i santykius, be pasidairymo i sonus. Jei jau kuris lakstantis, tada net prasideti neverta;))
    Ir visiskai sutinku su tavimi, Agne, kad butent beda, nelaime, netgi nemaloni situacija padeda suvokti, kas yra kas.

    Reply

Leave a Comment