Kelintas tu vaikas šeimoje?

Pažinti save bei kitus įdomu ir naudinga. Tam kuriami išradingai sudaryti klausimynai bei kitokie testai. Tačiau ir be jų apie žmogų galima nemažai pasakyti. Pakanka žinoti, kelintas vaikas jis buvo šeimoje. Šeiminiai ryšiai, atsinešti iš tėvų šeimos, — tai testas, kuris visada su mumis.

Australų psichologas Williamsas Tovmenns, ištyręs kelis tūkstančius šeimų, nustatė, kad vaikai, užėmę tapačią vietą šeimos struktūroje, užaugę pasižymėjo panašiomis asmeninėmis savybėmis. Jo tyrimai kartoti kituose kraštuose, pasižyminčiuose kitokiomis tradicijomis ir gyvenimo būdu, bet sutapimų visada būta daugiau nei skkirtumų. Taigi tikėtina, kad ir Lietuvoje vyresnieji ar jaunesnieji vaikai turi aprašomų savybių.

Pirmiausiai pakalbėkime apie vyriausią vaiką. Kurį laiką su vyriausiu vaiku tėvai elgiasi kaip su vieninteliu, o kai šis pripranta prie savo privilegijuotos padėties, staiga jo „vieta” užimama. Tada vyresnysis vaikas stengiasi išsaugoti tėvų dėmesį, o tėvai tikisi, kad jis bus pavyzdys jaunesniam ir padės jį prižiūrėti. Taigi vyresnysis įgyja daugelį tėviškų savybių — sugebėjimą vadovauti, rūpintis, prisiimti atsakomybę. 21 iš 23 pirmųjų JAV astronautų, rašo psichologas Andreas Richardsonas, buvo vyriausieji ar viienturčiai vaikai.

Atsakomybė nėra lengva. Todėl vyresnėlis yra jautresnis, rimtesnis, darbštesnis ir lengviau jsižeidžiantis dėl kritikos. Vyresnieji vaikai labiau sutapatina save su tėvais, taigi labiau rūpinasi šeimos tradicijomis, dažniau vadovaujasi tėvų pažiūromis ir nelinkę ką nors keisti nusistovėjusiose taisyklėse bei gyvensenoje. Su

uaugę neretai bando aplinkinius priversti gyventi pagal, jų nuomone, vienintelius teisingus principus.

Vyresnioji sesuo. Paprastai tai įsimintina, ryški asmenybė, sugebanti vadovauti kitiems ir jais rūpintis. Jai sunku įsiklausyti į kitų siūlymus, nes visada žino, kaip dera elgtis. Ji mielai palaiko tvarką ir baudžia jos laužytojus. Kuo daugiau ji turėjo seserų, tuo menkesnės jos galimybės sėkmingai ištekėti. Sukūrusi šeimą, pagimdžiusi vaikus, ji vis mažiau domisi vyru. Nors vaikus griežtai kontroliuoja, vis dėlto moka juos auklėti ir tikrai sukliudys bandantiems netinkamai elgtis. Jos santuoka gali būti sėkminga, jei ištekės už vyro, turėjusio vyresnę seserį, dar geriau — kelias vyresnes seseris, ir įpratusio paklusti stipresnei moteriai.

Jeigu vyresnė sesuo augo su broliais – vyras taps jos „mėgstamiausiu žaisliuku”, ji galės bet kada mesti savo darbą, kad užsiimtų vyro reeikalais, nurodys šiam gyvenimo tikslus, tvarkys jo buitį. Kai kuriems vyrams tai patinka, kitiems ši moteris atrodys neįdomi ir pernelyg valdinga.

Vyresnysis brolis. Jeigu jis turėjo jaunesnių broliukų – užaugęs taps vadovu. Tokie žmonės dažniausiai pedantiškai tvarko reikalus, sugeba vadovauti kitiems vyrams, bet retai kada užmezga su jais iš tiesų artimą draugystę. Jie per daug tikisi iš moterų ir šeimos, o gauna mažiau nei galėtų, nes nemoka joms išaiškinti savo poreikių, o tuo labiau nemoka pripažinti savo silpnybių. Dėl pernelyg ryškaus konservatyvumo ji

iems sunku suprasti savo vaikus.

Vyresnysis seserų brolis lengviau palaiko artimus ryšius. Jis patinka visoms moterims ir sugeba būti joms dėmesingas. Vyriška draugija jam nėra įdomi, nors sugeba maloniai bendrauti ir su jais. Darbe jis bus nuolaidus, suprantantis pavaldinių problemas lyderis.

Jauniausias vaikas irgi įdomus. Jis nepatyrė psichologinių problemų į šeimą ateinant kitam vaikui. Jis nekonkuravo dėl tėvų meilės, vyresniųjų dėmesio. Visai šeimai jis buvo mažiausiuoju, todėl ir senatvėje neretai atrodo bei elgiasi kaip vaikas. Tėvai savo lūkesčius sieja su vyresniaisiais, iš jauniausio vaiko daug nereikalauja. Taigi jis ir pats išmoksta daug iš savęs nereikalauti, atitinkamai – jo pasiekimai nėra aukšti, jis nuolat laukia, kad kas nors išspręstų kilusias problemas. Jaunesnysis įpranta būti „mažiausiu”, todėl gerai įsidėmi, jog kovoti nenaudinga, ir savo tikslų siekia arba bandydamas sužavėti, arba demonstratyviai įsižeisdamas. Jaunesnysis mėgsta maištauti, neigti autoritetus, tačiau pasąmoningai jais pasitiki ir viliasi, jog stipresnysis juo pasirūpins, todėl pataikauja lyderiui ir juo seka.

Jaunesnioji sesuo. Užaugusi ji bus spontaniška, linksma, lengvabūdiška, įnoringa, mėgstanti nuotykius. Daug kam tai atrodo itin moteriška. Nepaisant šio pripažįstamo moteriškumo, nepaisant daugelio vyrų dėmesio, jos asmeninis gyvenimas nėra sklandus tol, kol ji nesutinka vyriškio, turėjusio jaunesnių seserų. Pastarasis iškart perpranta jos gudrybes ir, skirtingai nuo kitų vyrų, žino, ko iš tikro ji siekia, be

ei sugeba jai vadovauti. Darbe ji gali padaryti karjerą, jei atsiras vyras, kuris tinkamai nukreips jos gebėjimus.

Jei jaunesnioji sesuo turėjo kelis brolius, ji kaip reta kuri mokės pajungti vyrus savo užgaidoms. Ištekėdama ji įrodys vyrui, kad šis pasiekė nepaprastą pergalę. Šeima, vaikai ir meilė ją domina daug labiau nei profesija.

Jaunesnysis brolis. Jaunesniojo brolio elgesį sunku numatyti. Jo nuotaika gali staigiai keistis. Jis nekuria ilgalaikių planų, o vadovaujasi akimirkos poreikiais. Dažniau nei kiti domisi mistika. Jis mėgsta bendrauti, tačiau prisibijo moterų, nors to niekada nepripažins. Draugai jam svarbesni už šeimą. Kadangi vaikystėje jis negalėjo konkuruoti su vyresniaisiais intelektu, suaugęs mieliau renkasi fiziškai aktyvią veiklą — sportą, šokius. Darbe linkęs paklusti, o jo idėjos pernelyg neįprastos ritmingai dirbančiai organizacijai.

Užaugęs su vyresnėmis seserimis, paprastai visą gyvenimą yra globojamas moterų. Vaikystėje jis susilaukdavo per daug dėmesio — ir kaip jauniausias, ir kaip „vyras”, su kuriuo siejamos tėvų viltys. Dėl šios išskirtinės padėties jis nemanė ir nemano, jog ką nors pasieks nuosekliu darbu. Jis tikisi „išlošti”, viliasi sėkme. Neretai jo viltys nors iš dalies pasiteisina, nes vis atsiranda norinčių jį globoti.

Vidurinis vaikas tuo pat metu ir vyresnis, ir jaunesnis. Jis nėra įpareigotas pirmauti, kaip kad gimęs pirmuoju, jis negali likti nesubrendusiu, kaip gimęs paskutiniu. Vidurinis vaikas užaugo ra

amioje aplinkoje, jo patirtis labiau pusiausvira, nes jis lenktyniavo su vyresniu ir globojo mažesnį. Vidurinis vaikas neturėjo vyresniojo teisių ir jaunesniojo privilegijų, todėl pasaulis jam dažnai atrodo neteisingas. Jis taip pat neišmoko būti autoritetingas tarsi vyresnis ir nuoširdžiai neatsakingas tarsi jaunesnis. Tačiau įgijo gebėjimą bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis. Taigi gali tapti geru diplomatu.

Jeigu šeimoje visi vaikai tos pat lyties, vidurinio padėtis blogiausia. Įgijęs tiek vyresniojo, tiek jaunesniojo bruožų, jis bus itin savikritiškas ir nerimastingas. Vidurinis vaikas tarp kitos lyties vaikų kartais pernelyg išlepinamas. Tada jam sunku sukurti savo šeimą, palaikyti draugiškus santykius su kitais.

pshichologas dr. Gediminas Navaitis
2007 Rugsėjo 06 d.

Leave a Comment