Gyvename pagal scenarijų? (II)

Tiek vaikai, tiek suaugę mėgsta pasakas. Nors pasakų herojai dažniausiai būna išgalvoti, nerealūs ir stebuklingi, visgi jų atitikmenis mes lengvai galime rasti žmonėse.

Nebūtina paversti ko nors varle ar rupūže, norint būti ragana ar bloguoju burtininku. Nebūtina ir būti neturtinga, kad būtumei gera ir graži. Tačiau pasakų pasaulis mums suteikia naudingų detalių apie asmenybes.

Burtininkų savybes galima priskirti tėvams, nes būtent jie namuose tampa šiais personažais. Kaip ir pasakose burtininkai gali būti blogi arba geri, taip ir realiame gyvenime burtininkais tapę tėvai gali būti blogi arba geri.

Piktieji ir gerieji burtininkai

Piktasis burtininkas – tėtis arba mama, kurie turi savyje pamišusio vaiko ego. Tokie tėvai yra neginčytini, pikti, sutrikę, išsigandę, dažnai nepastovūs ir visuomet iracionalūs.

Gerasis burtininkas – tėtis arba mama, kuri turi savyje puoselėjančio tėvo ego. Tokių tėvų tikslai – visuomet padėti vaikui; jį paskatinti nesustoti pusiaukelėje ir darbus bei pareigas atlikti laiku; pasirūpinti atžala ir ją apsaugoti.

Gimus kūdikiui puoselėjančiojo tėvo ego uždaviniu ir pagrindiniu šūkiu tampa: „Aš pasirūpinsiu tavimi, kad ir kas benutiktų“. Toks tėtis arba mama suteikia vaikui visišką, nevaržomą laisvę būti savimi: vaikai gali laisvai judėti, kalbėti, tyrinėti. Vystantis jaunėlio ego būsenai, reakcijos, kurias vaikas mato, taps jo paties tėvo ego.

„Burtų lazdelė“ tėvų rankose

Įsitikinome, jog vaikų pasaulyje, jų gyvenimo pasakoje, svarbiausią ir didžiausią vaidmenį vaidina tėvai. Kasdien jie auklėja, moko, rodo pavyzdį bei kelią, kuriuo reikia eiti. Dažniausiai tėvai yra priežastis, dėl kurios jau brandesni vaikai pasirenka vienokį ar kitokį savo gyvenimo scenarijų.

Vaikai yra tarytum minkštas molio gabalas, kurį apminko, rutulioja, pjaustinėja, formuoja tėvai. Visi tėvai turi gebėjimą paveikti savo vaikus. Jie gali formuoti, priversti daryti vienus dalykus ir vengti ar visiškai ignoruoti kitus. Toks tėvų talentas vadinamas gebėjimu kerėti.

Draudimai arba „prakeikimai“

Draudimas arba pasakų kalba išsireiškus „prakeikimas“ yra vaiko elgesio laisvės apribojimas arba vienoks ar kitoks jo varžymas. Tai visuomet yra veiklos paneigimas.

Draudimai atspindi tėvų vaiko ego norus, troškimus, pyktį, nerimą, baimes. Jie gali būti didesni ar mažesni, intensyvūs ar pasyvesni, labiau ar mažiau suvaržyti. Yra draudimų, kurie daro įtaką ir yra orientuoti į siaurą elgesio sritį, pvz.: „nešauk“, „nekramtyk žaislų“, „nedainuok“, „nesijuok taip garsiai“.

Pastarieji nėra tokie piktybiški. Tačiau yra ir tokių ribų, kurios veikia labai plačią elgesio sritį, pvz.: „nebūk laimingas“, „nebūk jautrus“, „nemąstyk“, „nieko nedaryk“.Draudimų intensyvumas yra proporcingas nepaklusnumo pasekmėms. Jei, tarkime, draudimas „nebūk laimingas“ yra labai intensyvus, tuomet menkiausia džiaugsmo išraiška gali lemti sunkias ir žiaurias pasekmes. Pvz.: Berniuko mama labai bijo agresyvių vyrų, mat jos pačios sutuoktinis ją mušė ir galiausiai paliko.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 507 žodžiai iš 988 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
Turite atrakinimo kodą?