Tiek vaikai, tiek suaugę mėgsta pasakas. Nors pasakų herojai dažniausiai būna išgalvoti, nerealūs ir stebuklingi, visgi jų atitikmenis mes lengvai galime rasti žmonėse.
Nebūtina paversti ko nors varle ar rupūže, norint būti ragana ar bloguoju burtininku. Nebūtina ir būti neturtinga, kad būtumei gera ir graži. Tačiau pasakų pasaulis mums suteikia naudingų detalių apie asmenybes.
Burtininkų savybes galima priskirti tėvams, nes būtent jie namuose tampa šiais personažais. Kaip ir pasakose burtininkai gali būti blogi arba geri, taip ir realiame gyvenime burtininkais tapę tėvai gali būti blogi arba geri.
Piktieji ir gerieji burtininkai
Piktasis burtininkas – tėtis arba mama, kurie turi savyje pamišusio vaiko ego. Tokie tėvai yra neginčytini, pikti, sutrikę, išsigandę, dažnai nepastovūs ir visuomet iracionalūs.
Gerasis burtininkas – tėtis arba mama, kuri turi savyje puoselėjančio tėvo ego. Tokių tėvų tikslai – visuomet padėti vaikui; jį paskatinti nesustoti pusiaukelėje ir darbus bei pareigas atlikti laiku; pasirūpinti atžala ir ją apsaugoti.
Gimus kūdikiui puoselėjančiojo tėvo ego uždaviniu ir pagrindiniu šūkiu tampa: „Aš pasirūpinsiu tavimi, kad ir kas benutiktų“. Toks tėtis arba mama suteikia vaikui visišką, nevaržomą laisvę būti savimi: vaikai gali laisvai judėti, kalbėti, tyrinėti. Vystantis jaunėlio ego būsenai, reakcijos, kurias vaikas mato, taps jo paties tėvo ego.
„Burtų lazdelė“ tėvų rankose
Įsitikinome, jog vaikų pasaulyje, jų gyvenimo pasakoje, svarbiausią ir didžiausią vaidmenį vaidina tėvai. Kasdien jie auklėja, moko, rodo pavyzdį bei kelią, kuriuo reikia eiti. Dažniausiai tėvai yra priežastis, dėl kurios jau brandesni vaikai pasirenka vienokį ar kitokį savo gyvenimo scenarijų.
Vaikai yra tarytum minkštas molio gabalas, kurį apminko, rutulioja, pjaustinėja, formuoja tėvai. Visi tėvai turi gebėjimą paveikti savo vaikus. Jie gali formuoti, priversti daryti vienus dalykus ir vengti ar visiškai ignoruoti kitus. Toks tėvų talentas vadinamas gebėjimu kerėti.
Draudimai arba „prakeikimai“
Draudimas arba pasakų kalba išsireiškus „prakeikimas“ yra vaiko elgesio laisvės apribojimas arba vienoks ar kitoks jo varžymas. Tai visuomet yra veiklos paneigimas.
Draudimai atspindi tėvų vaiko ego norus, troškimus, pyktį, nerimą, baimes. Jie gali būti didesni ar mažesni, intensyvūs ar pasyvesni, labiau ar mažiau suvaržyti. Yra draudimų, kurie daro įtaką ir yra orientuoti į siaurą elgesio sritį, pvz.: „nešauk“, „nekramtyk žaislų“, „nedainuok“, „nesijuok taip garsiai“.
Pastarieji nėra tokie piktybiški. Tačiau yra ir tokių ribų, kurios veikia labai plačią elgesio sritį, pvz.: „nebūk laimingas“, „nebūk jautrus“, „nemąstyk“, „nieko nedaryk“.Draudimų intensyvumas yra proporcingas nepaklusnumo pasekmėms. Jei, tarkime, draudimas „nebūk laimingas“ yra labai intensyvus, tuomet menkiausia džiaugsmo išraiška gali lemti sunkias ir žiaurias pasekmes. Pvz.: Berniuko mama labai bijo agresyvių vyrų, mat jos pačios sutuoktinis ją mušė ir galiausiai paliko. Tad gimus sūnui, ji nenorėjo, jog jis užaugtų toks pat kaip jo tėvas. Taigi, siekdama paveikti vaiko elgesį, ji pradėjo naudoti tokius draudimus kaip „nebūk agresyvus“, „nebūk pernelyg atkaklus“ ir tokius skatinimus ar kodavimus kaip „tu esi švelnus“, „tu esi ramus“.
Berniukas užaugo nevyriškas, pasižymintis moteriškomis savybėmis. Jis buvo kitoks nei visi berniukai, todėl šie iš jo šaipydavosi ir vieną dieną kažkuris jį pavadino „žydru“, o berniukas šį žodį susiejo su homo seksualumu. Kartą prie jo priėjo kitas vyras ir jie drauge išgyveno homoseksualius potyrius, kurie jam suteikė malonumo. Todėl jis nusprendė, kad ir yra toks.
Šis pavyzdys parodo, jog berniukas nusprendė būti tuo, kuo visai neturėjo būti. Sprendimo jis nepriėmė laisva valia.
Žmogų galima palenkti į blogąją arba į gerąją pusę. Tokios galios gali būti vadinamos gerąja ar piktąja magija.
Geroji magija
Puoselėjantysis tėvo ego geba suteikti žmogui jėgų, išmokyti jį jausti, būti protingam, geram, suprantingam, gražiam, nuoširdžiam, švelniam.
Gerosios magijos procese gali dalyvauti ir veikti du, trys ar daugiau žmonių: burtininkas (arba siuntėjas), subjektas (arba gavėjas) ir trečiasis asmuo (arba perdavėjas). Tokie pranešimai veikia kaip paskatinimai, paraginimai, pagyrimai, gėrio, laimės, meilės atribucijos.
Šios magijos pranešimai gali būti perduodami dvejopai: tiesiogiai arba ne. Burtininkas gali pasakyti: „Tu tokia nuostabiai graži“, „Tavo oda tokia sveikai lygi“. Arba tokią informaciją gali perduoti pasitelkiant trečią asmenį: „Jos akys tokios žavios, o plaukai it šilkas“, „Jo kūnas puikiai ištreniruotas“. Pastaruoju būdu perduota žinutė kartais veikia net stipriau.
Geroji magija yra kilusi iš puoselėjančiojo tėvo būsenos, kurios funkcijos yra puoselėti, saugoti ir prižiūrėti. Pagrindinis pranešimų tikslas – padidinti žmogaus asmenines galias, išlaisvinti jį iš jo paties despotiškos įtakos bei suteikti jam galių išsilaisvinti iš engenčios aplinkinių priespaudos.
Šią jėgą žmonės vadina Angelu Sargu arba Gerąja Fėja. Pranešimai yra ypatingi tuo, jog jų galia nebūtinai priklauso nuo ištartų žodžių. Patys žodžiai tėra įrankis išsakyti norimai žinutei. Svarbiausia yra žodžio energingumas: „Aš žaviuosi tavo talentu tapyti“.
Piktoji magija
Šis procesas turi kitą tikslą ir kitą šaltinį nei geroji magija. Jei žmogus įgauna daugiau galios, tai – geroji magija; jei žmogus galią praranda, tai – piktoji magija.
Piktosios magijos pagrindiniai šaltiniai:
- Nepriteklius. Naudojama tiek fizinė, tiek psichologinė jėga.
- „Karšta bulvė“. Jeigu kažkurioje situacijoje žmogus jaučiasi niekam tikęs arba per prastas, jis gali perduoti šį nepilnavertiškumo jausmą kitam žmogui, lygiai taip pat, kaip ir žaidime „Karšta bulvė“. Įrodęs, kad kitas žmogus taip pat yra niekam tikęs, jis trumpam laikui atsikrato savo menkavertiškumo jausmo. Jis tampa galingesnis, stipresnis, gyvybingesnis žinodamas, jog gali manipuliuoti kitu žmogumi ir jį kontroliuoti.
Giedrė Jakaitė
