Pasaulio kalbos

Įvadas

Pasaulyje yra per 3000 kalbų,kurios pagal kilmę grupuojamos į daugelį kalbų šeimų.

Kiekviena šeima apima iš vienos kalbos vadinama prokalbe,kilusios ir dėl skirtingos raidos nutolusias kalbas.

Didžiausia iš šeimų-indoeuropiečių kalbos.16-19 a.(europiečių kolonizacijos laikais)jos išplito visuose žemynuose.

Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro keliolika jos šalių,iš kurių dabar didžiausia yra indoiranėnų kalbos.

Baltų kalbų šaka tuo tarpu viena iš mažiausių:lietuviškai ir latviškai tik apie 5 mln. žmonių.

Tačiau pasaulyje yra ir tokių kalbų,kuriomis šneka vos keli tūkstančiai ar net keli šimtai žmonių.

. Genetinė kalbų giminystė Mūsų kalba priklauso kalbų šeimai,kuri paprastai vadinama indoeuropiečių kalbų šeima(ji taip vadinama todėl, kad ją sudaro Indijoje ir Europoje vartojamos kalbos).Indoeuropiečių kalbos žinomos jau 3500 metų.Pagaliau jos labiausiai paplitusios geografine prasme:indoeuropiečių kalbomis kalba beveik pusantro milijardo žmonių-maždaug pusė Žemės gyventojų.

Iš tų kalbų,kurios labiausiai genetiškai susijusios su musų [danų]kalba,vusų pirma pasirinktina gotų kalba ,buvo vartojama maždaug nuo 200-ųjų iki 500-ųjų metų didelėje Europos dalyje-nuo Ispanijos vakaruose iki Krymo rytuose,-į kurią 4 šimtmetyje buvo išversta Biblija.

Kalbų šeimos

Visame pasaulyje nustatyta daugybė kalbų šeimų.Yra skirtingo giminystės laipsnio šeimų.Joms pavadinti vartojami įvairūs terminai,kuriuos[danų kalboje]nustatė Raskas.Labai didelė kalbų šeima,pavizdžiui,indoeuropiečių,vadinama tiesiog kalbų šeima.Šeima skirstoma į kalbų klases,jos-į kalbų grupes,o grupės-į kalbų šakas.

Trumpa šeimų apžvalga:

I.Indoeuropiečių kalbų šeima

1. Germanų kalbų klasė

A.Rytų germanų kalbų grupė

a.Gotų šaka.Ją sudaro keletas kalbų.

b.Skandinavų šaka.Seniausia šios šakos kalba yra senoji skandinavų kalba,išlikusi runų įrašuose;tai yra seniausia ir archajiškiausia iš visų germanų kalbų.Vėlesnės kalbos skyla į dvi atšakas:vakarų skandinavų(islandų,Farerų salų,norvegų kalbos)ir rytų skandinavų(švedų,danų).Nuo 1530 iki 1814 metų danų kalba buvo oficialioji ir bendrinė kalba Norvegijoje;norvegų valstybės kalba arba knygų kalba,yra danų kalba,kiek paspalvinta norvegų kalbos elementais.1938 matais kaip kompromisas buvo priimta trečia bendrinė kalba “samnorsk”,arba “bendroji norvegų.

B.Vakarų germanų kalbų grupė

a.Anglų-frizų šaka.Anglų kalba,į Angliją patekusi kartu su emigrantais iš žemyno ir paplitusi Britanijos imperijoje bei Jungtinėse valstijose;frizų kalba,kuria kalbama išilgai Šiaurės Olandijos ir bokietijos vakarų pakrantės.

b.Nyderlandų-vokiečių šaka.tai nyderlandų kalba,kuriai priklauso dvi rašytinės kalbos-olandų ir flamandų(Olandijoje ir Belgijoje),bei badinamųjų burų kalba afrikansas(Pietų Afrikoje);taip pat vokiečių žemaičių ir vokiečių aukštaičių kalbos.

Germanų kalbos sudaro indoeuropiečių kalbų klasę,kuriomis kalba daugiausia žmonių-daugiau negu 400 milijonų.Dauguma jų kalba anglų kalba,kuri,po kinų kalbos,yra labiausiai paplitusi pasaulyje.

2.Keltų kalbų grupė

A.Gėlų kalbų grupė.Tai airių kalba,Škotijos gėlų kalba,patekusi į Škotiją V amžiuje kartusu airių imigrantais;dabar išnykusi meniečių kalba,vagtota Meno saloje.

B.Britų kalbų grupė

a.Žemyno britų šaka:galų kalba,išlikusi įrašuose;išnyko,užkariavus Galiją ir įsiviešpatavus Romos Imperijai.

b.Salos britų šaka:valų kalba vesle;jau mirusi kornų kalba Kornvalyje;bretonų kalba,į Bretanę patekusi V ir VI aamžiuje kartu su emigrantais iš Didžiosios Britanijos;yra net keturios skirtingos bretinų rašomosios kalbos.

3.Italikų kalbų klasė

A.Rytų italikų kalbų grupė,istorinių laikų priešaušryje daug labiau paplitusi,negu vakarų italikų kalbų grupė.

a.Umbrų-samnitų kalbų šaka:umbrų kalba,buvo paplitusi Umbrijos srityje;samnitų kalba,vartota Italijos pietuose kartu su oficialiąja oskų kalba

b.Leponto šaka šiaurės vakarų Alpėse.

B.Vakarų italikų grupė

a.Sicilios šaka

b.Žemyno šaka,kurią,be keleto mažai palitusių kalbų,sudaro lotynų kalba,vartota vakarų Laciume,aplink Tibro žiotis ir Romos mieste.Visos italikų kalbos,išskyrus lotynų,išnyko jau Antikos lakais ir žinomos tik iš užrašų.Lotynų kalba,priešingai,suklestėjo kaip reta kalba;istorinių laikų priešaušryje vartota mažesnėje teritorijoje negu Zelandijos sala(joje įsikurusi Danijos sostinė Kopenhaga),paskui ji įsiviešpatavo pusėje žemyno.Baigiantis antikiniams laikams,ji peraugo į romanų kalbas,ir dabar galima skirti šešias jos naujojo pavidalo atšakas:

italų-sardų(italų kalba vartojama Italijos pusiasalyje,Sicilijoje ir iš dalies Korsikoje;sardų kalba-Sardinijoje ir iš dalies Korsikoje);

ispanų-romanų(ispanų kalba vartojama didesnioje Ispanijos dalyje,šiaurės vakarų Afrikos dalyje,visoje Amerikoje į pietus nuo JAV,išskirus braziliją,taip pat Filipinuose ;portugalų kalba-Portugalijoje ir abrazilijoje,taip pat azoruose ir Maderos saloje;galisų kalba-Ispanijos šiaurės vakaruose);

galų-romanų(katalanų kalba,daugiausia vartojama Katalonijoje ir pietryčių Prancūzijoje;provansalų kalba,vartojama Prancūzijos pietuose;parncūzų kalba-oficialioji Prancūzijos ir kai kurių Afrikos valstybių kalba,Belgijoje-kartu su flamandų,Šveicarijoje-kartu su vokiečių kalba);

retoromanų (Šveicarijos pietryčiuose,taip pat šiaurės rytų Italijoje);

dalmatų (vartota Dalmatijoje,išnykusi XIX amžiuje);

rumunų (vartojama Rumunijoje,išskyrus pačius Transilvanijos šiaurės rytus,ir sporadiškai-Balkanuose).

2.Tibetiečių-birmiečių kalbų klasė.

3.Austroneziečių kalbų klasė

A.Malajiečių-polineziečių kalbų grupė(vartojamos Ramiojo vandenyno salose,Malaizijoje,Madagaskare,Indonezijoje).

B.Austroazijiečių kalbų grupė,kurią sudaro trys šakos:mundų kalbos Indijoje,ypač Biharo provincijoje(labiausiai žinoma yra santalų kalba),khmerų kalbos ir vietnamiečių kalba Indokinijoje.

Afrazijiečių kalbos

Afrazijiečių kalbą sudaro penkios kalbų šakos:

1.semitų

2.egiptiečių

3.berberų-libiečių

4.kušitų

5.čadiečių

Afrazijiečių prokalbės egzistavimo vieta galėjo būti Sachara,neolito laikais dar tinkama žmonėms gyventi.Prasidėjus sausrų epochai,VI-IV tūkst.prieš mūsų erą kraustosi afrazijiečių gentys,kurių prokalbė buvo suskilusi į dvi dalis:

1)šiaurinę,iš kurios išriedėjo berberų-libiečių,semitų ir egiptiečių kalbos.

2)pietinę,davusią kušitų ir čadiečių kalbas.

Čadiečiai patraukė į pietus-į kraštą tarp Čado ežero ir Nigerio upės.Egiptiečiai išsikėlė į rytus-prie Nilo.

Uraliečių kalbos

Uraliečių kalbų(jomis šneka per 22 mil. Žmonių)šeimą sudaro trys jų šakos:

1.finų-ogrų

2.samodų(samodėjų)

3.jukagirių

Uraliečių protėvynė buvo prie vidurio Uralo,iš kur jie ilgainiuiišsiklaidė.

Altajiečių kalbos

Altajiečių kalbų protėvynė yra buvusi į šiaurę nuo Gobio dykumos netoliese Altajaus.Altajiečių prokalbė iš pradžių suskilo į dvi tarmių grupes:

1.vakarų altajiečių,arba tiurkų

2.rytų altajiečių.Vėliau ji suskilo į mongolų ir mandžiurų-tunguzų.

Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba šneka apie 39 mil. žmonių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje ir pietų Korėjoje.Korėjiečiai IV m.e.a. perėmė karu su kultūra ir raštą iš Kinijos.Iki XIX a. pabaigos korejiečiams literatūrinė kalba buvo kinų,o pati korėjiečių literatūrinė kalba,kurios pamatas-Seulo tarmė,atsiranda tik nuo XX a. pradžios.Korėjiečių kalba ,susiskaldžiusi į keturias tarmes,kuriose esama daug leksinių skolinių iš kinų kalbos,yra agliutinacinio tipo(kaip altajiečių ir uralirčių kalbos).

Paleoazijiečių kalbos

Prie Ledinuotojo vandenyno Rytų Sibire(taip pat Sachaline) yra negausių paleoazijiečių kalbos,kurias sudaro:

1)čiukčių-kamčiadalų kalbų šeima(apie 20 000 žmonių),susideda iš čiukčių,koriakų ir kamčiadalų

2)ainų-giliakų(apie 44 000) kalbų šeima –iš ainų ir giliakų kalbų

3)ketų-asanų kalbų šeima-ketų,kotų,arinų,asanų kalbos.

Japonų kalba

Japonų kalba(dabar apie 100 mil. žmonių Japonijoje ir kai kuriuose apilinkinse salose)per ilgus amžius buvo vienaip ar kitaip veikiama paleoazijiečių,altajiečių,kinų-tibetiečių kalbų.Tačiau nie su viena iš tų kalbų nesigiminiuoja japonų kalba,o yra atskira-agliutinacinio tipo-kalba.Yra dvi dabartinės japonų kalbos tarmių grupės-vakarų ir rytų.

Dravidų kalbos

Iš dabartinių dravidų kalbų gausiausios ir gana seną rašto tradiciją turinčios yra šios kalbos:

1)telugų(apie 41 mil.rytiniame ir centriniame Dekhane)

2)tamilų(apie 35 mil. pietų dekhane ir 3 mil.Šri Lankoje)

3)malajalų(apie 17 mil.Malabaro pakrantėse)

4)kanarų(apie 8 mil.Maisuro,Madraso valstijose)

Kinų-tibetiečių kalbos

Kinų-tibetiečių kalbų šeima,išplitusi centrinėje ir pietų-rytų Azijoje,sudaro dvi kalbų šakas:

1)kinų-tajų

2)tibetiečių-birmiečių

Išvados

Šaima reiškia labai plačią kalbų visumą.Iš visų nesudėtinių terminų šis žymi bendriausią kategoriją.Galima įrodyti,kad dvi kalbos yra giminiškos,bet negalima įrodyti,kad jos vienodos.

Naudota literatūra:

1.Vytautas Mažiulis “Pasaulio tautų kalbos“

2.L.Hjelmslev “Kalba“

TURINYS

Įvadas 3

1.Geneitnė kalbų giminystė 3

2.Kalbų šeimos 3

3.Afrazijiečių kalbos 7

4.Uraliečių kalbos 7

5.Altajiečių kalbos 7

6.Korėjiečių kalbos 7

7.Poleoazijiečių kalbos 8

8.Japonų kalba 8

9.Dravidų kalba 8

10.Kinų-tibetiečių kalos 8

Išvados 9

Naudojama literatūra 10

Vilniaus Pilaitės vudurinės mokyklos

X klasės mokinės

Irenos Pnevskos

Pasaulio kalbų geografija

Referatas

Geografijos mokytojas:

Šarūnas Gerulaitis

2001-2002

Vilnius