Prancūzija

GEOGRAFINĖ PADĖTIS.
Prancūzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybė Vakarų Europoje.
Vakarinius Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajos
įlanka; šiau-
rėje – Lamanšo, Pa de Kalio sąsiauriai; Šiaurės jūra. Pietinius krantus
skalauja Vi –
duržiemio jūra. Prancūzijai priklauso Korsikos sala, esanti Viduržiemio
jūroje ir daug nedidelių salelių. Prancūzija ribojasi su Belgija,
Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.
TERITORIJOS SUDĖTIS, DYDIS.

Prancūzijos sostinė – Paryžius, kuriame gyvena 8,7 mln. gyventojų.
Valstybės plotas 544000[pic]. Pagal plotą Prancūzija yra 45 valstybė
pasaulyje. Nuo XVIIIa. respublika, dabar prezidentinė respublika.
Prezidentas – Žakas Širakas. Pagal administracinį – teritorinį suskirstymą
Prancūzija yra unitarinė valstybė (administraciniai vvalstybės vienetai
neturi didesnio savarankiškumo). Teritorija skirstoma į 96 departamentus,o
šie į – komunas.
Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos.
Prancūzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salų grupė Ramiojo vandenyno
rytuose, Polinezijoje; Prancūzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo,
Tuamotaus, Tubuajo ir kitas mažesnes salas. Plotas 4000[pic][pic]. 155
tūkstančiai gyventojų. Administracinis centras – Papete (Papeete). Čia
esančiame Mururojaus atole yra branduolinių ginklų bandymų poligonas. Ir
šiomis dienomis Prancūzija čia atlieka branduolinius bandymus, nors ir
vyksta įvairūs piketai dėl bandymų nutraukimo, tačiau bandymai ir toliau
tęsiami.
Gviana (Guyane Francaise) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Yra
Pietų Amerikos šiaurės rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi su
Surinamu, piietuose ir pietryčiuose su Brazilija. Plotas 91000 [pic] .
73,022 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis
centras – Kajenas (Cayenne).
Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest
Indijoje. Apima Gvadelupos salą, nedideles Mari Galanto, Dezirado,
Šventųjų, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos šiaurinę dalį.
Plotas 1779 [pic]. 328,4 tūkstančiai gy

yventojų. Oficiali kalba – prancūzų.
Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).
Martinika (Martinique) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest
Indijoje, Mažųjų Antilų salų grupėje, Martinikos saloje. Plotas 1100 [pic].
Yra 328,566 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų.
Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France).

Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenų salyne.
Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Plotas 2500 [pic]. 515,814
tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras –
Sen Deni (Saint Denis).
Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancūzijos valda Ramiojo
vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda iš Naujosios Kaledonijos
salos (16,100 tūkst.[pic]), Luajotė, Česterfyldo salų ir kitų mažesnių.
Bendras plotas >19000[pic]. 145,4 tūstančiai gyventojų. Administracinis
centras – Numėja (Noumea).
Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint Pierre et Miquelon) – Prancūzijos valda
(užjūrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Šiaurės Amerikos rytinių
krantų, į pietus nuo Niūfaudlendo salos. Susideda iš 8 salų, didžiausios –
Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 [pic]. Yra 6037 gyventojų.
Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras &– Sen Pjeras (Saint
Pierre).
Volis ir Futūna (Wallis et Futuna) – salų grupė Ramiajame vandenyne,
Polinezijoje, tarp Fidžio ir Samojos salynų. Prancūzijos užjūrio
teritorija. Plotas 274[pic]. 12408 gyventojų. Administracinis centras –
Mata Utus (Mata Utu).
GAMTOS YPATUMAI.
Prancūzijos krantai daugiausia žemi, akumuliaciniai arba lagūniniai;
Lamamanšo ir Pa de Kalė sąsiaurių – abraziniai neaukšti, statūs; Kontanteno
ir Bretanės pusiasalių – riasiniai; Viduržiemio jūroje, į rytus nuo Liono
įlankos – uolėti (Alpių atšakos). Didžiausios įlankos – Biskajos, Sen Malo,
Senos (Atlanto vand.), Liono (Viduržiemio jūra). Didžiausi pusiasaliai –
Bretanės ir Kontanteno.
Reljefas: ~2/3 teritorijos užima kalvotos lygumos ir žemumos. ~1/7
Prancūzijos ploto užima Centrinis Ma

asyvas, daugiausia plokščiakalnių tipo
(didžiausias aukštis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancūzijos
pietryčius užima Vakarų Alpės, jose, Italijos pasienyje, yra aukščiausias
Europos kalnas Monblanas (4807m.). Valstybės pietuose, pasienyje su
Ispanija, yra Pirėnų kalnai (aukščiausia Vinmalio viršūnė(3298)). Vidutinio
aukščio kalnų yra beveik visoje Korsikoje, aukščiausias kalnas – Mon Sentas
(2710m).

Klimatas pereinamojo tipo vidutinių platumų su vyraujančia vandenyno
įtaka; Viduržiemio jūros pakrantėje, Ronos žemumos pietuose ir Korsikoje-
mediteraninis. Alpėse ir Pirėnuose ryškios vertikalinės zonos. Sausio ir
vasario mėn. vidutinė temperatūra lygumose ir neaukštuose kalnuose rytuose
ir šiaurės rytuose 1-3*(būna šalčių iki -20*C); pietuose 8 – 10*C .
Liepos ir rugpjūčio mėn. vidutinė temperatūra šiaurėje +16 +18*C, pietuose
+ 23 + 24*C. Daugiausia kritulių (1500 – 2000mm per metus) iškrinta Alpių,
Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai (500 – 800mm) –
Ronos žemumoje, Viduržiemio jūros pakrantės rytuose. Kritulių per visus
metus iškrenta maždaug tolygiai, išskyrus Viduržiemio pajūrį, kur vasara
sausa. Dauguma didžiausių upių – Sena, Luara, Garona – įteka į Atlanto
vandenyną, o Rona įteka į Viduržiemio jūrą. Ilgiausios Prancūzijos upės:

Luara 1012km

Rona* 812km

Sena 776km

Garona* 650km

Marna 525km

(* dalis teka ne per Prancūziją)
Didžiausi ežerai yra Alpėse (Ženevos ežero pietinė dalis, Burže, Anesi).
Miškai užima apie 20% Prancūzijos teritorijos. Daugiausia auga lapuočių
(ąžuolų, kaštonų, bukų, skroblų). Alpėse ąžuolynus ir kaštonų miškus nuo
700 – 800m keičia bukų, eglių, kėnių, pušų miškai (iki 1600 – 1900m).
Pirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 –
2100m. Aukščiau (Alpėse ir Pirėnuose) auga subalpiniai krūmokšniai ir
aukštažolės pievos, o nuo 2100 – 2300m jau al
lpinės pievos.
Gyvūnija yra gana gausi. Miškuose yra barsukų, danielių, kiškių, lapių,
stirnų, šermuonėlių, tauriųjų elnių, voverių ir kitų gyvūnų. Aukštai
kalnuose yra alpinių švilpikų, balėsių, kalnų ožkų. Daug paukščių:
karvelių, kurapkų, strazdų, šarkų, vanagų ir kt. Upėse yra ešerių, lydekų,
sterkų, upėtakių.
EKONOMINĖ IR GEOPOLITINĖ PADĖTIS.
Dabartinė Prancūzijos geopolitinė padėtis ypač patogi, nes ji yra greta
ekonominiu atžvilgiu pirmaujančių šalių, netoli svarbiausių Europos
naudingųjų iškasenų telkinių. Tai yra viena iš labiausiai išsivysčiusių
šalių pasaulyje, turi agrokultūrinių resursų ir didžiulių modernių pramonės
sektorių. Čia naudojamos modernios technologijos, o tai duoda ypač gerų
rezultatų. Prancūzijai užtenka savų agrokultūrinių produktų, todėl ji
eksportuoja kviečius ir pieno produktus.
Po Lamanšo sąsiauriu pastatytas tunelis (1994m gegužės mėn.), kuris sujungė
Prancuziją ir Didžiąją Britaniją. Tunelyje įrengtas automobilių kelias ir
geležinkelis.
Prancūzija yra Europos Sąjungos (European Union – 1995m) ir NATO (1949m.)
aktyvi narė. Priklauso JTO (1945 m.). Valstybė priklauso didžiajai
septyniukei (ketvirta pagal potencialą).
Prancūzija pasaulyje labiausiai žinoma kaip madų ir parfumerijos centras,
kaip labai patraukli turistams, menininkams šalis. Tačiau nereikėtų
pamiršti, kad ši valstybė yra labai svarbi ūkiniu bei politiniu atžvilgiu.
Prancūzijos gaminiai užima svarbią vietą pasaulio rinkoje, o Prancūzijos
diplomatija yra vertinama pasaulio politikų. Labai didelis Prancūzijos
indėlis yra į europinės kultūros raidą.
Lietuvos valstybės santykiai su Prancūzija visada buvo ir dabar yra
draugiški. Prancūzija nebuvo pripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRS
sudėtį teisėtumo, bet Lietuvos istorijoje išliko ir XIXa. pradžios
Napoleono armijos užkariavimai Rusijoje, jos pragaištingas ž
žygis per
Lietuvą.
GAMTINIAI IŠTEKLIAI.
Prancūzijos teritorijoje yra naftos, gamtinių dujų, urano, volframo, akmens
anglies, kalcio druskų, geležies, aliuminio, polimetalų išteklių.
KOMUNIKACIJOS.
Dabar prancūzai naudoja apie 28 100 000 telefonų, 100 -tui gyventojų tenka
48 telefonai; naudoja ~22 800 000 televizorių, 1000 – čiui gyventojų tenka
406 televizoriai; naudoja ~50 300 000 radio imtuvų, 1000 – čiui gyventojų
tenka 896 radio imtuvai. Yra spausdinami 79 dienraščiai. AM radio bangomis
transliuojama 41 radio stotis.
GYVENTOJAI.
1994 metais Prancūzijoje gyveno 57,8 mln gyventojų. Pagal gyventojų skaičių
Prancūzija yra 18 – ta valstybė pasaulyje. Gyventojų tankumas 106 žmonės
/[pic]. Prancūzijos gyventojai yra pasiskirstę daugmaž tolygiai po visą
šalį, bet didesnis jų tankumas yra šiaurės rytų dalyje, Paryžiaus rajone.
Gyventojų daugumą sudaro prancūzai (apie 90%), įvairios etninės grupės –
bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikiečiai. Prancūzijoje yra apie
500 000 žydų. Prancūzija yra viena iš Europos valstybių, kurią galima
pavadinti pasaulio migracijos centru, nes čia daug imigrantų iš buvusių
kolonijų: Alžyro, Libijos ir kitų. 1987m. kūdikių (iki metų) mirtingumas
sudarė 8%.Prancūzų tauta demografiniu atžvilgiu yra pasenusi, vidutinė
gyvenimo trukmė 78 metai. Vyrai vidutiniškai gyvena 74 metus, moterys – 82
metus.
Gyventojų neraštingumas sudaro 1%, o Lietuvoje – 1,2%. Pagal šį rodiklį
Prancūzija yra tarp 9 ir 23 vietos pasaulyje. Šalyje dirba apie 24 170 000
gyventojų; tik 9% ekonominiu atžvilgiu aktyvių gyventojų dirba žemės ūkyje,
46% – aptarnavimo sferoje, 45% pramonėje.
Dauguma tikinčiųjų katalikai, apie 800 000 protestantai(daugiausia
evangelikai reformatai).
74% prancūzų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: sostinė Paryžius (8,7 mln
gyventojų), Marselis, Tulūza, Nica, Strasbūras. Strasbūre yra Europos
Sąjungos būstinė. Urbanizacijos lygis gana aukštas, nes tik 26% gyventojų
gyvena kaime.
Žymūs žmonės: Napoleonas Bonapartas – karvedys. Žanas Žakas Ruso –
XVIII a. rašytojas, filosofas. V.Hugo – XIXa. rašytojas. A.Diuma (tėvas ir
sūnus) – parašė daug puikių literatūros klasikos šedevrų. Ž.Bize –
Garsiosios operos “Karmen” autorius. Š. de Golis – vadovavo “Laisvosios
Prancūzijos” judėjimui, 1944 – 46m. vyriausybės vadovas, 1959 – 69m.
Prancūzijos prezidentas. Žiulis Vernas – rašytojas utopistas. Ž. Ivas Kusto
– tyrinėtojas, tyrinėja jūros dugną.
PRAMONĖ.
Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarė tik 1,3%, o 1993m. buvo
neigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonė neaugo. 1992m.
vyriausybės biudžeto deficitas sudarė 3,2% bendro nacionalinio produkto
(BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonų JAV dolerių, natūralaus augimo lygis
1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV dolerių. Realus BNP
augimas buvo: 1993m. – (-1,5%), 1994m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija:
1993m. – 2,2%, 1994m. – 1,8%, 1995m. – 1,9%. Pramonės pradukcija sudaro
apie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325
bilijonų JAV dolerių.Importuoja: tepalus, kurą, mašinas ir įrengimus, žemės
ūkio produkciją, chemijos pramonės produktus, geležies ir plieno
produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 18,9%

Italija 11,6%

Belgija – Liuksemburgas 8,8%

Ispanija 7,9%

Jungtinė karalystė 7,2%

Japonija 4,0%
Eksportas: 209,5 bilijono JAV dolerių. Eksportuoja: mechanizmus ir
transporto įrengimus, tekstilę, lėktuvus, chemijos produkciją, maisto
produktus, žemės ūkio produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 17,3%

Italija 11,4%

Ispanija 10,3%

Belgija-Liuksemburgas 9,4%

Jungtinė karalystė 9,2%

Japonija 1,9%

Mokėjimų balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV dolerių. Valiutiniai
rezervai sudaro 72 675 mln JAV dolerių.

Valiutos kursai. Prancūzijos piniginis vienetas – Prancūzijos frankas.
Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m.

– 5,9569 1988m.

– 6,3801 1989m.

– 5,4453 1990m.

– 5,6421 1991m.

– 5,3801 1992m.
sausio mėn.

1996 m. pavasarį Prancūzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Šiuo metu
vienas Prancūzijos frankas lygus 0,76 lito.

Pramonė yra ugdoma visoje Prancūzijoje, bet svarbiausia pramonės šaka-
mašinų gamyba. Žaliavas šiai pramonės šakai tiekia metalurgija. Pagrindinis
juodosios meta-lurgijos centras yra Elzasas ir Lotaringija.

Pramonė: plienas, įvairūs mechanizmai, cheminės medžiagos, automobiliai,
(apie
90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija,
lėktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilė, maisto pramonė ir turizmas.

Pagal elektros energijos gamybą, Prancūzija yra septintoje vietoje,
pagamina virš 400 milijardų kwh per metus. Pagal išlydyto plieno kiekį ji
yra aštuntoje vietoje, o išlydo virš 20 mln tonų per metus. Prancūzija yra
ketvirtoje vietoje (po Japonijos,
JAV, Vokietijos) pagal pagaminamų automobilių kiekį. Ji pagamina virš 3 mln
automobilių per metus. Pagal mėsos gamybą ji yra 4 -oje vietoje (po JAV,
Kinijos, Rusijos), pagamina virš 6 mln tonų per metus. Šaliai svarbi
chemijos pramonės šaka,
ypač daug pagaminanti kalio trašų, sodos, plastmasių. Didelę chemijos
pramonės dalį sudaro vaistų ir kvepalų gamyba. Garsiausios pasaulyje
kvepalų kompanijos yra
įsikūrusios Paryžiuje.

Prancūzijos pramonės produktai:

|Aliuminis |533 400 tonų |Gamtinės dujos |4 006 000 |
| | | |tonų |
|Boksitas |887 000 tonų |Lengvieji |3 414 000 |
| | |automobiliai |tonų |
|Cementas |30 803 000 tonų |Grūdintas plienas |19 304 000 |
| | | |tonų |
|Cigaretės |53 307 000 000 |Radio imtuvai |2 059 000 |
| |vnt. | |tonų |
|Varis |43 800 tonų |Sidabras |20 tonų |
|Benzinas |4 320 000 tonų |Televizoriai |2 081 000 000|
| | | |v. |
|Auksas |4 236 tonų |Uranas |3 209 tonų |
|Geležies rūda |10 650 000 tonų |Cinkas |276 800 tonų |
|Magnezijus |14 640 tonų |Spauda |509 000 tonų |
|Tepalas |26 535 000 tonų |Popierius |7 422 000 |
| | | |tonų |
|Fosfatai |13 000 tonų |Vilna |23 000 tonų |
|Anglis |11 000 000 tonų | | |

ŽEMĖS ŪKIS.

Prancūzijos žemės ūkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ūkiai. Plačiai
taikoma nuoma ,
plėtojama kooperacija. Šaliai būdinga daugelis žemės ūkio šakų, ryški
regioninė jo specializacija. Iš valstybės ūkininkai gauna kreditus ir
subsidijas, kurių dauguma panaudojama eksportinei produkcijai remti ir
kainoms reguliuoti. Žemės ūkis sudaro
4% BNP (įskaitant žvejybą ir miškų pramonę). Prancūzija yra viena iš penkių
valstybių užauginančių daugiausia kviečių, nes svarbiausia žemdirbystės
šaka – javų,
labiausiai kviečių, auginimas. Mažesnius plotus užima kukurūzai, avižos,
miežiai, ryžiai,(žr. lentelę “Žemės ūkio produktai”). Maisto produktų
gamybos vidutinis indeksas 1985 – 1987 metais (jei, 1979 – 1981m=100) buvo
103. Vienam gyventojui (1986 metų duomenimis) per dieną vidutiniškai tenka
3336 kcal. Apie 10% žemdirbystės produkcijos vertės teikia vynuogininkystė
ir sodininkystė. Didžiausi vynuogynai yra Šampanės, Bordo, Elzaso
provincijose, Luaros slėnyje. Gyvulininkystė specializuojasi gaminti pieną
ir mėsą, tai matyti iš aukščiau pateiktos lentelės. Daugiausia galvijų yra
laikoma šalies vakarinėje dalyje. Paskutiniu dešimtmečiu Prancūcijos žemės
ūkis susiduria su didele problema – žemės ūkio perprodukcija. Tam įtakos
turi prieštaringa Europos Sąjungos agrarinė politika.

Žemės ūkio produktai:

|Asilai |25 000 galvų |Vaisiai |10 313 000 |
| | | |tonų |
|Raguočiai |20 928 000 |Apelsinai |2 000 tonų |
| |galvų | | |
|Ožkos |1 211 000 galvų|Cukriniai |31 334 000 |
| | |runkeliai |tonų |
|Žirgai |340 000 galvų |Kava |14 613 000 |
| | | |tn. |
|Mulai |80 000 galvų |Kukurūzai |12 926 tonų|
|Kiaulės |12 384 000 |Pupos |3 271 000 |
| |galvų | |tonų |
|Avys |10 579 000 |Žemės riešutai |20 000 tonų |
| |galvų | | |
|Viščiukai |208 000 000 |Avižos |1 025 000 |
| |galvų | |tonų |
|Antys |18 000 000 |Bulvės |5 750 000 |
| |galvų | |tonų |
|Kalakutai |32 000 000 |Ryžiai |207 000 tonų |
| |galvų | | |
|Daržovės |34 134 tonų |Sojos |2 158 000 |
| | | |tonų |
|Sviestas |1 522 700 tonų |Arbata |7 179 000 |
| | | |tonų |
|Sūris |25 341 000 tonų|Medvilnė |16 000 tonų |
|Karvių pienas |300 000 |Cukrus |4 424 000 |
| |hektolitrų | |tonų |
|Ožkų pienas |10 000 |Tabakas |6 522 000 |
| |hektolitrų | |tonų |
|Ožkų mėsa |14 000 tonų |Vynas |63 790 000 |
| | | |hltr. |
|Aviena |1 960 000 tonų |Kiauliena |215 000 tonų |
|Kiaušiniai |891 000 tonų |Alus |18 024 00 |
| | | |hltr. |
|Druska |7 925 000 tonų |Kviečiai |31 817 000 |
| | | |tonų |
|Iš viso mėsos |60 420 000 tonų| | |

Prancūzija, būdama jūrų valstybė, sugauna daug žuvų (apie 900mln tonų).
Šalies laivai žvejoja daugiausia Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante.
Užregistruotas Prancūzijos laivų tonažas yra net 1,681,491,000 tonų.
Didžiausi uostai: Martime – Bordeaux, Bulonnės, Bresto Cherburgo, Dunkerso,
Le Havre, Marselio, Nantes, Sete ir kiti.
TRANSPORTAS.

Transporto sistema Prancūzijoje itin darni ir efektyviai veikianti.
Šalyje yra visos žinomos transporto rūšys. Kelių tinklo ypatumas –
radialinė konfigūracija su vienu centru (Paryžius). Iš viso šalyje yra 1
551 400 km (964 201 mylių) kelių; iš jų: nacionaliniai greitkeliai – 33 400
km(20 758 mylių), departamentų keliai – 347000km (215 662 mylių) ir kiti
įvairūs keliai. Automobilių kelių ilgis, tenkantis 1000 [pic] šalies ploto
– 1500 km, o Lietuvoje tik – 570 km. 1994 m. iškastas tunelis po Lamanšo
sąsiauriu sujungė dvi vakarų Europos valstybes – Prancūziją ir Didžiąją
Britaniją. Dabar tai leidžia daug greičiau nuvykti iš vienos valstybės į
kitą.

Prancūzai naudoja daugiau nei 23 550 000 automobilių. Susisiekimas tarp
įvairių šalies kampelių yra geras: geros geležinkelio ir autobusų sistemos.
Paryžiuje yra metro sistema. Už taksi Jūs sumokėsite pagal nustatytą
tarifą, o jei nepatinka taksi, galite skristi lėktuvu: šalyje yra 64
aerouostai; pasaulyje gerai žinoma “Er France” aviakompanija. Prancūzijoje
yra 3 aerouostai su ilgesniais nei 3659 m pakilimo takais, 36 aerouostai su
2440 – 3659 m pakilimo takais.
SVARBIAUSIŲ LANKYTINŲ GAMTOS IR KŪLTŪROS OBJEKTŲ APIBŪDINIMAS.

Monblanas – aukščiausia Europos viršukalnė (4807m.), yra Vakarų Alpėse,
Italijos pasienyje.

Vakarų Alpės – čia atvyksta turistai iš viso pasaulio, nes čia yra
daugybė slidinėjimo trasų.

Eifelio bokštas (La Tour Eiffel), pastatytas 1889m. Paryžiuje, Marso
lauke. Aukštis 300m., jame yra 3 platformos (15 – kos, 115 – kos ir 278 –
nių metrų aukštyje). Dabar šis bokštas naudojamas radio ir TV laidoms
transliuoti bei yra gausiai lankomas turistų.

Luvras (Louvre), architektūros ansamblis Paryžiuje, vienas didžiausių
pasaulio muziejų, buvusi Prancūzijos karalių rezidencija. Muziejuje yra 6
skyriai: Mesopotamijos, Senovės Egipto, Senovės Graikijos ir Romos,
vidurinių amžių – XIXa. skulptūros, vidurinių amžių – XIXa. tapybos ir
piešinių, vidurinių amžių – XXa. taikomosios dekoratyvinės dailės. Čia
saugoma daugybė meno kūrinių:>80000 skulptūrų bei piešinių, turi didelę
biblioteką: apie 80 000 tomų.

Paryžiaus katedra, Dievo Motinos katedra (Notre – Dame de Paris), vienas
reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Turi
romantinės architektūros bruožų. Ji yra Paryžiaus centre, Senos Sytė
saloje. 130 m ilgio, 108 m pločio. Turi 2 bokštus (69 aukščio) vakariniame
fasade ir 90 m aukščio varpinę.

Paryžiaus triumfo arka yra Paryžiuje, Š. de Golio aikštėje.

Versalis (Versailles) – miestas Prancūzijoje, Paryžiaus aglomeracijoje.
Architektūriniu požiūriu reikšmingiausia Versalio dalis – baroko ir
klasicizmo stiliaus rūmų ir parkų kompleksas. Jį sudaro didžiuliai
klasicistiniai rūmai (1661 – 1674m.), vienas gražiausių pasaulyje parkų
(>6000 ha, įrengtas 1661m.). Šiame parke įrengta Latonos ir Apolono
baseinai, Didysis kanalas (1520 metrų ilgio), fontanai, pastatyta puošnių
pavilionų, skulptūrų. Į šiaurę nuo Didžiojo kanalo yra Didžiojo ir Mažojo
Trianono rūmai(1764m.) ir peizažinis parkas (1774m.) su vadinamojo Marijos
Antuanetės kaimo pastatais. Versalio išplanavimas turėjo įtakos daugelio
Europos ir kitų šalių urbanistikai ir parkų planavimui. Čia pastatyta (
1624 – 1626m.) pilis nuo 1632m. priklausė Liudvikui XIII. Nuo 1682 iki 1789
metų Versalis buvo Prancūzijos karalių rezidencija. Versalyje pasirašyta
daug garsių sutarčių ( 1919 06 28 pasirašyta Versalio taika).

Lionas (Lyon), miestas Prancūzijos rytuose. Lione išliko romėnų teatrų,
akvedukų, odeono griuvėsių. Čia yra romaninė Enė Šv. Martyno bazilika
(1107m.), romaninė gotikinė Šv.Jono katedra (XII – Xva.), gotikinė
bažnyčia: Šv. Povilo (XII – Xva.), XV- XVIa. gyvenamieji namai ir rūmai,
tiltai, Kongreso rūmai(1960m., architektai: R. ir M. Salanjakai).

Luaros upės slėnyje yra daug XV – XVIa. gotikos ir renesanso pilių.

Marselis (Marseille), miestas Prancūzijos pietuose, prie Viduržiemio
jūros. Antras pagal dydį po Paryžiaus. Čia yra Mokslo ir meno akademija,
Ekso – Marselio I ir II universitetai, konservatorija, muziejai,
akvariumas, zoologijos ir botanikos sodai. Siauros senamiesčio gatvelės
amfiteatru išsidėsčiusios apie Senąjį uostą. Architektūros paminklai:
romėnų tvirtovės liekanos, romaninė gotikinė Šv. Viktoro bažnyčia (XI –
XVa., Va. pradžios kripta), barokinė rotušė (1672 m.). Ifo saloje, netoli
Marselio, yra Ifo tvirtovė (1600 m., dar vadinama grafo Montekristo pilimi;
dabar čia muziejus). Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu Marselio
federatų daina “Marselietė” virto Prancūzijos himnu.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS.

1. Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12
tomai.

2. Pasaulio atlasas VII – VIII klasėms, 1996

3. Pasaulio socialinė geografija, 1995

4. ”Lietuvos aidas” Nr. 93, 1996 11 09

5. World Atlas MPC Version 5, The Softare Toolworks

6. Encarta’95

7. PcGlobe, 1992 Broderbund Softare INC

8. Asmeniniai užrašai

9. ”Respublika” , 1991 08 30

Leave a Comment