GEOGRAFINĖ PADĖTIS.Prancūzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybė Vakarų Europoje.Vakarinius Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajosįlanka; šiau-rėje – Lamanšo, Pa de Kalio sąsiauriai; Šiaurės jūra. Pietinius krantusskalauja Vi –duržiemio jūra. Prancūzijai priklauso Korsikos sala, esanti Viduržiemiojūroje ir daug nedidelių salelių. Prancūzija ribojasi su Belgija,Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.TERITORIJOS SUDĖTIS, DYDIS.
Prancūzijos sostinė – Paryžius, kuriame gyvena 8,7 mln. gyventojų.Valstybės plotas 544000[pic]. Pagal plotą Prancūzija yra 45 valstybėpasaulyje. Nuo XVIIIa. respublika, dabar prezidentinė respublika.Prezidentas – Žakas Širakas. Pagal administracinį – teritorinį suskirstymąPrancūzija yra unitarinė valstybė (administraciniai valstybės vienetaineturi didesnio savarankiškumo). Teritorija skirstoma į 96 departamentus,ošie į – komunas.Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos.Prancūzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salų grupė Ramiojo vandenynorytuose, Polinezijoje; Prancūzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo,Tuamotaus, Tubuajo ir kitas mažesnes salas. Plotas 4000[pic][pic]. 155tūkstančiai gyventojų. Administracinis centras – Papete (Papeete). Čiaesančiame Mururojaus atole yra branduolinių ginklų bandymų poligonas. Iršiomis dienomis Prancūzija čia atlieka branduolinius bandymus, nors irvyksta įvairūs piketai dėl bandymų nutraukimo, tačiau bandymai ir toliautęsiami.Gviana (Guyane Francaise) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). YraPietų Amerikos šiaurės rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi suSurinamu, pietuose ir pietryčiuose su Brazilija. Plotas 91000 [pic] .73,022 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administraciniscentras – Kajenas (Cayenne).Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) VestIndijoje. Apima Gvadelupos salą, nedideles Mari Galanto, Dezirado,Šventųjų, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos šiaurinę dalį.Plotas 1779 [pic]. 328,4 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų.Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).Martinika (Martinique) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest
Indijoje, Mažųjų Antilų salų grupėje, Martinikos saloje. Plotas 1100 [pic].Yra 328,566 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų.Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France).Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenų salyne.Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Plotas 2500 [pic]. 515,814tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras –Sen Deni (Saint Denis).Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancūzijos valda Ramiojovandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda iš Naujosios Kaledonijossalos (16,100 tūkst.[pic]), Luajotė, Česterfyldo salų ir kitų mažesnių.Bendras plotas >19000[pic]. 145,4 tūstančiai gyventojų. Administraciniscentras – Numėja (Noumea).Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint Pierre et Miquelon) – Prancūzijos valda(užjūrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Šiaurės Amerikos rytiniųkrantų, į pietus nuo Niūfaudlendo salos. Susideda iš 8 salų, didžiausios –Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 [pic]. Yra 6037 gyventojų.Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Sen Pjeras (SaintPierre).Volis ir Futūna (Wallis et Futuna) – salų grupė Ramiajame vandenyne,Polinezijoje, tarp Fidžio ir Samojos salynų. Prancūzijos užjūrioteritorija. Plotas 274[pic]. 12408 gyventojų. Administracinis centras –Mata Utus (Mata Utu).GAMTOS YPATUMAI.Prancūzijos krantai daugiausia žemi, akumuliaciniai arba lagūniniai;Lamamanšo ir Pa de Kalė sąsiaurių – abraziniai neaukšti, statūs; Kontantenoir Bretanės pusiasalių – riasiniai; Viduržiemio jūroje, į rytus nuo Lionoįlankos – uolėti (Alpių atšakos). Didžiausios įlankos – Biskajos, Sen Malo,Senos (Atlanto vand.), Liono (Viduržiemio jūra). Didžiausi pusiasaliai –Bretanės ir Kontanteno.Reljefas: ~2/3 teritorijos užima kalvotos lygumos ir žemumos. ~1/7Prancūzijos ploto užima Centrinis Masyvas, daugiausia plokščiakalnių tipo(didžiausias aukštis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancūzijospietryčius užima Vakarų Alpės, jose, Italijos pasienyje, yra aukščiausiasEuropos kalnas Monblanas (4807m.). Valstybės pietuose, pasienyje suIspanija, yra Pirėnų kalnai (aukščiausia Vinmalio viršūnė(3298)). Vidutinio
aukščio kalnų yra beveik visoje Korsikoje, aukščiausias kalnas – Mon Sentas(2710m). Klimatas pereinamojo tipo vidutinių platumų su vyraujančia vandenynoįtaka; Viduržiemio jūros pakrantėje, Ronos žemumos pietuose ir Korsikoje-mediteraninis. Alpėse ir Pirėnuose ryškios vertikalinės zonos. Sausio irvasario mėn. vidutinė temperatūra lygumose ir neaukštuose kalnuose rytuoseir šiaurės rytuose 1-3*(būna šalčių iki -20*C); pietuose 8 – 10*C .Liepos ir rugpjūčio mėn. vidutinė temperatūra šiaurėje +16 +18*C, pietuose+ 23 + 24*C. Daugiausia kritulių (1500 – 2000mm per metus) iškrinta Alpių,Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai (500 – 800mm) –Ronos žemumoje, Viduržiemio jūros pakrantės rytuose. Kritulių per visusmetus iškrenta maždaug tolygiai, išskyrus Viduržiemio pajūrį, kur vasarasausa. Dauguma didžiausių upių – Sena, Luara, Garona – įteka į Atlantovandenyną, o Rona įteka į Viduržiemio jūrą. Ilgiausios Prancūzijos upės: Luara 1012km Rona* 812km Sena 776km Garona* 650km Marna 525km (* dalis teka ne per Prancūziją)Didžiausi ežerai yra Alpėse (Ženevos ežero pietinė dalis, Burže, Anesi).Miškai užima apie 20% Prancūzijos teritorijos. Daugiausia auga lapuočių(ąžuolų, kaštonų, bukų, skroblų). Alpėse ąžuolynus ir kaštonų miškus nuo700 – 800m keičia bukų, eglių, kėnių, pušų miškai (iki 1600 – 1900m).Pirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 –2100m. Aukščiau (Alpėse ir Pirėnuose) auga subalpiniai krūmokšniai iraukštažolės pievos, o nuo 2100 – 2300m jau alpinės pievos.Gyvūnija yra gana gausi. Miškuose yra barsukų, danielių, kiškių, lapių,stirnų, šermuonėlių, tauriųjų elnių, voverių ir kitų gyvūnų. Aukštaikalnuose yra alpinių švilpikų, balėsių, kalnų ožkų. Daug paukščių:karvelių, kurapkų, strazdų, šarkų, vanagų ir kt. Upėse yra ešerių, lydekų,sterkų, upėtakių.EKONOMINĖ IR GEOPOLITINĖ PADĖTIS.Dabartinė Prancūzijos geopolitinė padėtis ypač patogi, nes ji yra gretaekonominiu atžvilgiu pirmaujančių šalių, netoli svarbiausių Europosnaudingųjų iškasenų telkinių. Tai yra viena iš labiausiai išsivysčiusiųšalių pasaulyje, turi agrokultūrinių resursų ir didžiulių modernių pramonėssektorių. Čia naudojamos modernios technologijos, o tai duoda ypač gerųrezultatų. Prancūzijai užtenka savų agrokultūrinių produktų, todėl jieksportuoja kviečius ir pieno produktus.Po Lamanšo sąsiauriu pastatytas tunelis (1994m gegužės mėn.), kuris sujungėPrancuziją ir Didžiąją Britaniją. Tunelyje įrengtas automobilių kelias irgeležinkelis.Prancūzija yra Europos Sąjungos (European Union – 1995m) ir NATO (1949m.)aktyvi narė. Priklauso JTO (1945 m.). Valstybė priklauso didžiajaiseptyniukei (ketvirta pagal potencialą).Prancūzija pasaulyje labiausiai žinoma kaip madų ir parfumerijos centras,kaip labai patraukli turistams, menininkams šalis. Tačiau nereikėtųpamiršti, kad ši valstybė yra labai svarbi ūkiniu bei politiniu atžvilgiu.Prancūzijos gaminiai užima svarbią vietą pasaulio rinkoje, o Prancūzijosdiplomatija yra vertinama pasaulio politikų. Labai didelis Prancūzijosindėlis yra į europinės kultūros raidą.Lietuvos valstybės santykiai su Prancūzija visada buvo ir dabar yradraugiški. Prancūzija nebuvo pripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRSsudėtį teisėtumo, bet Lietuvos istorijoje išliko ir XIXa. pradžiosNapoleono armijos užkariavimai Rusijoje, jos pragaištingas žygis perLietuvą.GAMTINIAI IŠTEKLIAI.Prancūzijos teritorijoje yra naftos, gamtinių dujų, urano, volframo, akmensanglies, kalcio druskų, geležies, aliuminio, polimetalų išteklių.KOMUNIKACIJOS.Dabar prancūzai naudoja apie 28 100 000 telefonų, 100 -tui gyventojų tenka48 telefonai; naudoja ~22 800 000 televizorių, 1000 – čiui gyventojų tenka406 televizoriai; naudoja ~50 300 000 radio imtuvų, 1000 – čiui gyventojųtenka 896 radio imtuvai. Yra spausdinami 79 dienraščiai. AM radio bangomistransliuojama 41 radio stotis.GYVENTOJAI.1994 metais Prancūzijoje gyveno 57,8 mln gyventojų. Pagal gyventojų skaičiųPrancūzija yra 18 – ta valstybė pasaulyje. Gyventojų tankumas 106 žmonės/[pic]. Prancūzijos gyventojai yra pasiskirstę daugmaž tolygiai po visąšalį, bet didesnis jų tankumas yra šiaurės rytų dalyje, Paryžiaus rajone.Gyventojų daugumą sudaro prancūzai (apie 90%), įvairios etninės grupės –bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikiečiai. Prancūzijoje yra apie500 000 žydų. Prancūzija yra viena iš Europos valstybių, kurią galimapavadinti pasaulio migracijos centru, nes čia daug imigrantų iš buvusiųkolonijų: Alžyro, Libijos ir kitų. 1987m. kūdikių (iki metų) mirtingumassudarė 8%.Prancūzų tauta demografiniu atžvilgiu yra pasenusi, vidutinėgyvenimo trukmė 78 metai. Vyrai vidutiniškai gyvena 74 metus, moterys – 82metus.Gyventojų neraštingumas sudaro 1%, o Lietuvoje – 1,2%. Pagal šį rodiklįPrancūzija yra tarp 9 ir 23 vietos pasaulyje. Šalyje dirba apie 24 170 000gyventojų; tik 9% ekonominiu atžvilgiu aktyvių gyventojų dirba žemės ūkyje,46% – aptarnavimo sferoje, 45% pramonėje.Dauguma tikinčiųjų katalikai, apie 800 000 protestantai(daugiausiaevangelikai reformatai).74% prancūzų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: sostinė Paryžius (8,7 mlngyventojų), Marselis, Tulūza, Nica, Strasbūras. Strasbūre yra EuroposSąjungos būstinė. Urbanizacijos lygis gana aukštas, nes tik 26% gyventojųgyvena kaime.Žymūs žmonės: Napoleonas Bonapartas – karvedys. Žanas Žakas Ruso –XVIII a. rašytojas, filosofas. V.Hugo – XIXa. rašytojas. A.Diuma (tėvas irsūnus) – parašė daug puikių literatūros klasikos šedevrų. Ž.Bize –Garsiosios operos “Karmen” autorius. Š. de Golis – vadovavo “LaisvosiosPrancūzijos” judėjimui, 1944 – 46m. vyriausybės vadovas, 1959 – 69m.Prancūzijos prezidentas. Žiulis Vernas – rašytojas utopistas. Ž. Ivas Kusto– tyrinėtojas, tyrinėja jūros dugną.PRAMONĖ.Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarė tik 1,3%, o 1993m. buvoneigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonė neaugo. 1992m.vyriausybės biudžeto deficitas sudarė 3,2% bendro nacionalinio produkto(BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonų JAV dolerių, natūralaus augimo lygis1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV dolerių. Realus BNPaugimas buvo: 1993m. – (-1,5%), 1994m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija:1993m. – 2,2%, 1994m. – 1,8%, 1995m. – 1,9%. Pramonės pradukcija sudaroapie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325bilijonų JAV dolerių.Importuoja: tepalus, kurą, mašinas ir įrengimus, žemėsūkio produkciją, chemijos pramonės produktus, geležies ir plienoprodukciją. Pagrindiniai biznio partneriai: Vokietija 18,9% Italija 11,6% Belgija – Liuksemburgas 8,8% Ispanija 7,9% Jungtinė karalystė 7,2% Japonija 4,0%Eksportas: 209,5 bilijono JAV dolerių. Eksportuoja: mechanizmus irtransporto įrengimus, tekstilę, lėktuvus, chemijos produkciją, maistoproduktus, žemės ūkio produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai: Vokietija 17,3% Italija 11,4% Ispanija 10,3% Belgija-Liuksemburgas 9,4% Jungtinė karalystė 9,2% Japonija 1,9% Mokėjimų balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV dolerių. Valiutiniairezervai sudaro 72 675 mln JAV dolerių. Valiutos kursai. Prancūzijos piniginis vienetas – Prancūzijos frankas.Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m. – 5,9569 1988m. – 6,3801 1989m. – 5,4453 1990m. – 5,6421 1991m. – 5,3801 1992m.sausio mėn. 1996 m. pavasarį Prancūzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Šiuo metuvienas Prancūzijos frankas lygus 0,76 lito.Pramonė yra ugdoma visoje Prancūzijoje, bet svarbiausia pramonės šaka-mašinų gamyba. Žaliavas šiai pramonės šakai tiekia metalurgija. Pagrindinisjuodosios meta-lurgijos centras yra Elzasas ir Lotaringija. Pramonė: plienas, įvairūs mechanizmai, cheminės medžiagos, automobiliai,(apie90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija,lėktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilė, maisto pramonė ir turizmas. Pagal elektros energijos gamybą, Prancūzija yra septintoje vietoje,pagamina virš 400 milijardų kwh per metus. Pagal išlydyto plieno kiekį jiyra aštuntoje vietoje, o išlydo virš 20 mln tonų per metus. Prancūzija yraketvirtoje vietoje (po Japonijos,JAV, Vokietijos) pagal pagaminamų automobilių kiekį. Ji pagamina virš 3 mlnautomobilių per metus. Pagal mėsos gamybą ji yra 4 -oje vietoje (po JAV,Kinijos, Rusijos), pagamina virš 6 mln tonų per metus. Šaliai svarbichemijos pramonės šaka,ypač daug pagaminanti kalio trašų, sodos, plastmasių. Didelę chemijospramonės dalį sudaro vaistų ir kvepalų gamyba. Garsiausios pasaulyjekvepalų kompanijos yraįsikūrusios Paryžiuje. Prancūzijos pramonės produktai:
|Aliuminis |533 400 tonų |Gamtinės dujos |4 006 000 |
| | | |tonų ||Boksitas |887 000 tonų |Lengvieji |3 414 000 || | |automobiliai |tonų ||Cementas |30 803 000 tonų |Grūdintas plienas |19 304 000 || | | |tonų ||Cigaretės |53 307 000 000 |Radio imtuvai |2 059 000 || |vnt. | |tonų ||Varis |43 800 tonų |Sidabras |20 tonų ||Benzinas |4 320 000 tonų |Televizoriai |2 081 000 000|| | | |v. ||Auksas |4 236 tonų |Uranas |3 209 tonų ||Geležies rūda |10 650 000 tonų |Cinkas |276 800 tonų ||Magnezijus |14 640 tonų |Spauda |509 000 tonų ||Tepalas |26 535 000 tonų |Popierius |7 422 000 || | | |tonų ||Fosfatai |13 000 tonų |Vilna |23 000 tonų ||Anglis |11 000 000 tonų | | |ŽEMĖS ŪKIS. Prancūzijos žemės ūkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ūkiai. Plačiaitaikoma nuoma ,plėtojama kooperacija. Šaliai būdinga daugelis žemės ūkio šakų, ryškiregioninė jo specializacija. Iš valstybės ūkininkai gauna kreditus irsubsidijas, kurių dauguma panaudojama eksportinei produkcijai remti irkainoms reguliuoti. Žemės ūkis sudaro4% BNP (įskaitant žvejybą ir miškų pramonę). Prancūzija yra viena iš penkiųvalstybių užauginančių daugiausia kviečių, nes svarbiausia žemdirbystėsšaka – javų,labiausiai kviečių, auginimas. Mažesnius plotus užima kukurūzai, avižos,miežiai, ryžiai,(žr. lentelę “Žemės ūkio produktai”). Maisto produktųgamybos vidutinis indeksas 1985 – 1987 metais (jei, 1979 – 1981m=100) buvo103. Vienam gyventojui (1986 metų duomenimis) per dieną vidutiniškai tenka3336 kcal. Apie 10% žemdirbystės produkcijos vertės teikia vynuogininkystėir sodininkystė. Didžiausi vynuogynai yra Šampanės, Bordo, Elzasoprovincijose, Luaros slėnyje. Gyvulininkystė specializuojasi gaminti pienąir mėsą, tai matyti iš aukščiau pateiktos lentelės. Daugiausia galvijų yralaikoma šalies vakarinėje dalyje. Paskutiniu dešimtmečiu Prancūcijos žemėsūkis susiduria su didele problema – žemės ūkio perprodukcija. Tam įtakosturi prieštaringa Europos Sąjungos agrarinė politika.
Žemės ūkio produktai:
|Asilai |25 000 galvų |Vaisiai |10 313 000 || | | |tonų ||Raguočiai |20 928 000 |Apelsinai |2 000 tonų || |galvų | | ||Ožkos |1 211 000 galvų|Cukriniai |31 334 000 || | |runkeliai |tonų ||Žirgai |340 000 galvų |Kava |14 613 000 || | | |tn. ||Mulai |80 000 galvų |Kukurūzai |12 926 tonų||Kiaulės |12 384 000 |Pupos |3 271 000 || |galvų | |tonų ||Avys |10 579 000 |Žemės riešutai |20 000 tonų || |galvų | | ||Viščiukai |208 000 000 |Avižos |1 025 000 || |galvų | |tonų ||Antys |18 000 000 |Bulvės |5 750 000 || |galvų | |tonų ||Kalakutai |32 000 000 |Ryžiai |207 000 tonų || |galvų | | |
|Daržovės |34 134 tonų |Sojos |2 158 000 || | | |tonų ||Sviestas |1 522 700 tonų |Arbata |7 179 000 || | | |tonų ||Sūris |25 341 000 tonų|Medvilnė |16 000 tonų ||Karvių pienas |300 000 |Cukrus |4 424 000 || |hektolitrų | |tonų ||Ožkų pienas |10 000 |Tabakas |6 522 000 || |hektolitrų | |tonų ||Ožkų mėsa |14 000 tonų |Vynas |63 790 000 || | | |hltr. ||Aviena |1 960 000 tonų |Kiauliena |215 000 tonų ||Kiaušiniai |891 000 tonų |Alus |18 024 00 || | | |hltr. ||Druska |7 925 000 tonų |Kviečiai |31 817 000 || | | |tonų ||Iš viso mėsos |60 420 000 tonų| | |Prancūzija, būdama jūrų valstybė, sugauna daug žuvų (apie 900mln tonų).Šalies laivai žvejoja daugiausia Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante.Užregistruotas Prancūzijos laivų tonažas yra net 1,681,491,000 tonų.Didžiausi uostai: Martime – Bordeaux, Bulonnės, Bresto Cherburgo, Dunkerso,Le Havre, Marselio, Nantes, Sete ir kiti.TRANSPORTAS. Transporto sistema Prancūzijoje itin darni ir efektyviai veikianti.Šalyje yra visos žinomos transporto rūšys. Kelių tinklo ypatumas –radialinė konfigūracija su vienu centru (Paryžius). Iš viso šalyje yra 1551 400 km (964 201 mylių) kelių; iš jų: nacionaliniai greitkeliai – 33 400km(20 758 mylių), departamentų keliai – 347000km (215 662 mylių) ir kitiįvairūs keliai. Automobilių kelių ilgis, tenkantis 1000 [pic] šalies ploto– 1500 km, o Lietuvoje tik – 570 km. 1994 m. iškastas tunelis po Lamanšosąsiauriu sujungė dvi vakarų Europos valstybes – Prancūziją ir DidžiąjąBritaniją. Dabar tai leidžia daug greičiau nuvykti iš vienos valstybės įkitą. Prancūzai naudoja daugiau nei 23 550 000 automobilių. Susisiekimas tarpįvairių šalies kampelių yra geras: geros geležinkelio ir autobusų sistemos.Paryžiuje yra metro sistema. Už taksi Jūs sumokėsite pagal nustatytątarifą, o jei nepatinka taksi, galite skristi lėktuvu: šalyje yra 64aerouostai; pasaulyje gerai žinoma “Er France” aviakompanija. Prancūzijojeyra 3 aerouostai su ilgesniais nei 3659 m pakilimo takais, 36 aerouostai su2440 – 3659 m pakilimo takais.SVARBIAUSIŲ LANKYTINŲ GAMTOS IR KŪLTŪROS OBJEKTŲ APIBŪDINIMAS. Monblanas – aukščiausia Europos viršukalnė (4807m.), yra Vakarų Alpėse,Italijos pasienyje. Vakarų Alpės – čia atvyksta turistai iš viso pasaulio, nes čia yradaugybė slidinėjimo trasų.
Eifelio bokštas (La Tour Eiffel), pastatytas 1889m. Paryžiuje, Marsolauke. Aukštis 300m., jame yra 3 platformos (15 – kos, 115 – kos ir 278 –nių metrų aukštyje). Dabar šis bokštas naudojamas radio ir TV laidomstransliuoti bei yra gausiai lankomas turistų. Luvras (Louvre), architektūros ansamblis Paryžiuje, vienas didžiausiųpasaulio muziejų, buvusi Prancūzijos karalių rezidencija. Muziejuje yra 6skyriai: Mesopotamijos, Senovės Egipto, Senovės Graikijos ir Romos,vidurinių amžių – XIXa. skulptūros, vidurinių amžių – XIXa. tapybos irpiešinių, vidurinių amžių – XXa. taikomosios dekoratyvinės dailės. Čiasaugoma daugybė meno kūrinių:>80000 skulptūrų bei piešinių, turi didelębiblioteką: apie 80 000 tomų. Paryžiaus katedra, Dievo Motinos katedra (Notre – Dame de Paris), vienasreikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Turiromantinės architektūros bruožų. Ji yra Paryžiaus centre, Senos Sytėsaloje. 130 m ilgio, 108 m pločio. Turi 2 bokštus (69 aukščio) vakariniamefasade ir 90 m aukščio varpinę. Paryžiaus triumfo arka yra Paryžiuje, Š. de Golio aikštėje. Versalis (Versailles) – miestas Prancūzijoje, Paryžiaus aglomeracijoje.Architektūriniu požiūriu reikšmingiausia Versalio dalis – baroko irklasicizmo stiliaus rūmų ir parkų kompleksas. Jį sudaro didžiuliaiklasicistiniai rūmai (1661 – 1674m.), vienas gražiausių pasaulyje parkų(>6000 ha, įrengtas 1661m.). Šiame parke įrengta Latonos ir Apolonobaseinai, Didysis kanalas (1520 metrų ilgio), fontanai, pastatyta puošniųpavilionų, skulptūrų. Į šiaurę nuo Didžiojo kanalo yra Didžiojo ir MažojoTrianono rūmai(1764m.) ir peizažinis parkas (1774m.) su vadinamojo MarijosAntuanetės kaimo pastatais. Versalio išplanavimas turėjo įtakos daugelioEuropos ir kitų šalių urbanistikai ir parkų planavimui. Čia pastatyta (1624 – 1626m.) pilis nuo 1632m. priklausė Liudvikui XIII. Nuo 1682 iki 1789metų Versalis buvo Prancūzijos karalių rezidencija. Versalyje pasirašytadaug garsių sutarčių ( 1919 06 28 pasirašyta Versalio taika). Lionas (Lyon), miestas Prancūzijos rytuose. Lione išliko romėnų teatrų,akvedukų, odeono griuvėsių. Čia yra romaninė Enė Šv. Martyno bazilika(1107m.), romaninė gotikinė Šv.Jono katedra (XII – Xva.), gotikinėbažnyčia: Šv. Povilo (XII – Xva.), XV- XVIa. gyvenamieji namai ir rūmai,tiltai, Kongreso rūmai(1960m., architektai: R. ir M. Salanjakai). Luaros upės slėnyje yra daug XV – XVIa. gotikos ir renesanso pilių. Marselis (Marseille), miestas Prancūzijos pietuose, prie Viduržiemiojūros. Antras pagal dydį po Paryžiaus. Čia yra Mokslo ir meno akademija,Ekso – Marselio I ir II universitetai, konservatorija, muziejai,akvariumas, zoologijos ir botanikos sodai. Siauros senamiesčio gatvelėsamfiteatru išsidėsčiusios apie Senąjį uostą. Architektūros paminklai:romėnų tvirtovės liekanos, romaninė gotikinė Šv. Viktoro bažnyčia (XI –XVa., Va. pradžios kripta), barokinė rotušė (1672 m.). Ifo saloje, netoliMarselio, yra Ifo tvirtovė (1600 m., dar vadinama grafo Montekristo pilimi;dabar čia muziejus). Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu Marseliofederatų daina “Marselietė” virto Prancūzijos himnu.NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS. 1. Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12tomai. 2. Pasaulio atlasas VII – VIII klasėms, 1996 3. Pasaulio socialinė geografija, 1995 4. ”Lietuvos aidas” Nr. 93, 1996 11 09 5. World Atlas MPC Version 5, The Softare Toolworks 6. Encarta’95 7. PcGlobe, 1992 Broderbund Softare INC 8. Asmeniniai užrašai 9. ”Respublika” , 1991 08 30