Švedija

Švedija

Turinys
Įžanga................. 1
Geografinės žinios........... 2
Demografinės žinios........... 2
Žemėlapiai............... 4
Istorinės ir Politinės žinios........ 6
Žymiausi Švedijos žmonės........ 8
Švedijos ekonomikos raida........ 9
Ryšiai su Lietuva........... 10
Literatūra............... 12

Geografinės Žinios

Švedija yra šiaurės pusrutulyje. 55 – 67 laipsnių platumoj ir 10 – 22 laipsniai rytų ilgumos. Ji iš rytų ribojasi su Suomija, Botnijos jūra, iš šiaurės ir šiaurės rytų su Norvegija, o iš pietryčių, pietų, pietvakarių skalauja Baltijos jūra. Švedijos jūrinės sienos ilgis apie 6700km. Švedijos Plotas – 410929km², iš jo iki 100m aukščio – 25, 100 – 200m – 17. Iš pietų į šiaurę driekiasi plokščia Skonės lyguma, Smolando aukštuma, raižyta ežeringa Svvealando žemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantėje yra daug salų, šcherų ir fiordų . Didžiausios salos: Gotlandas- “Baltijos perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miškai užima 53% viso Švedijos ploto, kalnai ir glečeriai 16%, pelkės 11%, ežerai 8%, o dirbama žemė bei pievos ir ganyklostik 9% šalies teritorijos. Švedija užima pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upė Tornelvas -570km, didžiausi ežerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km², Melarenas – 1140 km², aukščiausias kalnas Kebnekaizė – 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 šliuzais.

Klimatas jūrinis su švelnia žiema ir vėėsia vasara pietuose ir centre; vidutinių platumų klimatas yra žemyninis su atšiauria žiema ir šalta vasara šiaurėje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre ir pietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centre ir pietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000, lygumose 30

00mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.

Gamtosauga. Šalyje 20 nacionalinių parkų: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologinių, 60 zoologinių, 230 omitologinių rezervatų ir apie 1000 draustinių .Visi draustiniai ir rezervatai užema 5% šalies ploto.

Demografinės žinios.

Gyventojų skaičius pirmąjį milijoną pasiekė 1620m. , antrą – 1767m., trečią – 1809m., penktą – 1896m., septintą – 1950m., aštuntą – 1969m., Gyventojų sakičius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln. žmonių. Gyventojų tankumas – 21žm/1km².
Vidutinis metinis gyventojų prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojų gimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kūdikių mirtingumas 5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amžius metais: vyrų – 74.2, moterų – 80.6. Abu užima 2 vietą Europoje, pagal ilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užema pirma vieta pasaulyje pagal senų žmonių, per 60m. – skaičių, neįskaitant mikrovalstybių. Dėl to, kad šalyje daug senų žmonių, bijoma, kad švedai neišnyktų .

.Pasaulyje gyvena apie 9mln. švvedų, iš jų 86% Švedijoj, 9% JAV, 3% Suomijoje, 1% Kanadoje. Švedijoje gyvena apie 1mln. imigrantų, iš jų 420 tūkst. kitų šalių piliečių, 350 tūkst. gavusių Švedijos pilietybę ir 280 tūkst. imigrantų, gimusių Švedijoje, palikuonys. Didėja gimstamumas daugiausia dėl jaunesnio gimdančiųjų amžiaus, taip pat mažesnio laikotarpio tarp gimdymų. Šeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitė. Nemažėja vedybų, nedaugėja skyrybų, nors 50% vaikų nesantuokiniai .
Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc.

Miestai. Miestu laikoma gy

yvenvietė, turinti daugiau kaip 200 žmonių, o atstumai tarp namų neturi viršyti 200 metrų. Miestuose gyvena didžioji dalis gyventojų , beveik- 84%. Didžiausi miestai yra Stokholmas – 1682, Geterborgas – 452, Malmė – 234, Upsala – 169, Linčepingas – 131, Norčepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jončepingas – 109, Helsingborgas – 106, Burosas 102.

Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arba dar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salų ir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kur Melareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė, sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestas smarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant su priemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.

Švedija suskirstyta į administracinius rajonus – lenus:

Lenas lietuviškai-švediškai Plotas km² Gyventojų sk. tūkst. Sostinė
Blekingė – Blekinge 2.941 150 Karlskruna
Elvsborgas – Alvsborgas 11.395 438 Venersborgas
Erebru – Orebro 8.519 271 Erebru
Estergotlandas – Ostergotland 10.562 400 Linčepingas
Geterborgas ir Bohucas Goteborg/ Bohus 5.141 736 Geteborgas
Gotlandas – Gotland 3.140 57 Visbiu
Halandas – Halland 5.454 251 Halmstadas
Jemtlandas – Jamtland 49.443 135 Estersundas
Jevleborgas – Gavleborg 18.191 288 Jevlė
Jončepingas – Jonkoping 9.944 307 Jončepingas
Kalmaras – Kalmar 11.170 240 Kalmaras
Koparbergas – Kopparberg 28.194 287 Falunas
Kristianstadas – Kristianstad 6.087 287 Kristianstadas
Kronobergas – Kronoberg 8.458 176 Vekšė
Malmėhusas – Malmohus 4.938 771 Malmė
Norbotenas – Norrbotten 98.913 263 Luleo
Sedermanlandas – Sodermanland 6.060 253 Niučepingas
Skaraborgas -Skaraborg 7.937 274 Mariestadas
Stokholmas – Stockholm 6.488 86 Stokholmas
Upsala – Uppsala 6.989 1.630 Upsala
Vermlandas – Varmland 17.584 284 Karlstadas
Vesterbotenas – Vasterbotten 55.401 250 Umeo
Vesternorlandas – Vasternorrland 21.678 260 Hernesandas
Vestmanlandas – Vastmanland 6.302 257 Vesterosas
Vidaus vandenys 39.035
ŠVEDIJA – SVERIGE 449.964 8.527 Stokholmas

Istorinės ir politinės žinios

Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai ir žvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumos tiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytis trobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje moterys susidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojų bendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais, susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinis darbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rū

ūpindavosi šeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais ir rakandais.
III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.II tūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietos gyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.
VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa. Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį, Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsirado mainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtis centralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė. Taip pat stipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį); pradėjo klostytis Švedų tautybė.
Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos ir Norvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniai įstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu, jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.
XIII a. pabaigoje kūrėsi luominė santvarka.
Pagal 1319- 55 metų uniją su Norvegija Švedijos karaliumi tapo Magnus Eriksonas. Jam valdant įvestas karaliaus valdžią ribojantis Langstagas , o 1359 metais pirmą kartą sušauktas Riksdagas, Švedija suskirstyta į lenus.
Feodalinių vaidų nuvarginta Švedija sudarė uniją su Danija, 1397 – Kalmaro uniją , po kurios sudarymo šalyje įsigalėjo Danijos valdžia. Dėl didėjančių mokesčių ir karo su Hanza, kilo 1434 metais liaudies sukilimas. 1435- 36 metais bu
uvo sušauktas keturių luomų Riksdagas , Danijos karaliaus valdžia tapo formali, o nuo 1471 tapo nominaliai savarankiška. 1477 buvo įkurtas Upsalos universitetas. Danijos karalius Kristijonas II , katalikų bažnyčios remiamas , prievarta atnaujino unija ( Stocholmo kruvinoji pirtis) . Po 1521 liaudies sukilimo, kuriam vadovavo bajoras Gustavas Eriksonas ( būsimasis Gustavas I) , 1523 Švedija tapo nepriklausoma.
Stiprindamas savo valdžią Gustavas I ( 1523- 60 metais) reformavo bažnyčią (įvedė Liuteronizmą) , sekuliarizavo jos turtus.
Švedija norėdama įsigalėti Baltijoje XVI amžiuje išplėtė agresija į rytus. Prasidėjus Livonijos karui Švedija užėmė šiaurės Estiją, kartu ir jos sostinę Taliną. Antrojoje apstarojo amžiaus pusėje sustiprėjusios Rusijos grėsmė suartino Švediją su Žečpospolita. Žečpospolitos feodalai savo valdovu išrinko Švedijos princą Zigmantą Vazą. 1592 ji stapo ir Švedijos karaliumi, abi valstybės sudarė uniją. Tai leido Švedijai 1570- 95 metais sudaryti sau palankią Tiavzino taikos sutartį. 1599 metais unija suiro; dėl dinastijų pretenzijų Švedija įsitraukė į ilga Žečpospolitos – Švedijos karą ( 1600 –29 m.) , o nuo 1610 m. prasidėjo abiejų valstybių intervencija Rusijoje.
Norėdama viešpatauti Baltijoje , Švedija toliau kariavo su Danija, Rusija ir Žečpospolita.
Valdant Gustavui II ( 1611- 32 m.) ,su Rusija 1617 metais sudaryta naudinga Stolbovo taika, su Žečpospolita – 1629 Altmarko paliaubos, pagal kurias Švedija išlaikė Livoniją, didumą Kuršo, kai kurias Prūsijos valdas ( taip pat ir Klaipėdą, kurią valdė iki 1635 metų). Nuo 1630 Švedija buvo antihabsburgiškosios koalicijos narė, dalyvavo Trisdešimties metų kare. Pagal 1648 metų Vestalijos Taiką Švedija prarado dalį Prūsų žemių. Bet po 1656 metų karo su Rusija buvo pasirašyta Kardžio sutartis, kuri patvirtino palankias Stolbovo taikos sąlygas. Per visus karus gautos žemės leido Švedijai XVII amžiaus viduryje tapti viena stipriausių valstybių Europoje.
XVII a. labai pasunkėjo valstiečių gyvenimas. Valdant Kristinai ( 1632- 54 m.) apie 70 proc. valstiečių žemių pasisavino feodalai. Vykdydamas redukciją Karolis XI (1660- 97 m.) susigrąžino daugiau kaip penkiasdešimt procentų feodalams atitekusių žemių ir sustiprino absoliutizmą; Švedijoje įsigalėjo absoliutinė monarchija.
Per Šiaurės karą Karolio XII ( 1697- 1718) jo karioumenė 1701 metais užemė Lietuvą, įsiveržė į Rusija, bet rusai Poltavos mūšyje sumušė švedus. 1721 Ništato taikos sutartimi Švedija atidavė Rusijai pietvakarių Kareliją ir Vyborgą. Netekusi valdų Pabaltijyje ir iš dalies Prūsijoje, Švedija tapo antraeile valsybe. Karaliaus valdžia buvo apribota valstybės ir Riksdago naudai, pradėta stiprinti ekonomiką. Nesėkmingas Švedijai buvo ir Septynerių metų karas. 1771 metais į valdžią atėjo Gustavas III, jis uždraudė visas politines partijas, susiaurino Riksdago teises, sustiprino dvarininkų privilegijas ir vėl įvedė absoliutizmą.
XIX amžiaus pradžioje pradėjo sparčiai irti feodaliniai santykiai. Dėl 1807 metais padarytos agrarinės reformos, miškų skaidymo ir pardavimo sunyko kaimo bendruomenė; plito viensėdžių ūkis.
1809 metais, nuvertus despotiškajį Gustavą IV buvo priimta konstitucija, kuri su pataisymais galiojo iki 1974 metų. 1810 metais karaliumi tapo Ž.B. Bernadotas. Jis nebuvo švedas, jis buvo prancūzas, kurį įsivaikino karališkoji šeima, nes ji neturėjo įpėdinio.
XIX amžiaus viduryje prasidėjo pramonės perversmas. Buvo panaikintas keturių luomų parlamentas ir 1866 metais sudarytas dviejų rūmų Rigsdagas.
Dvidešimto amžiaus pradžioje Švedija tapo industrine agrarine šalimi, susikūrė įvairių mašinų gamybos šakų. Dideli muitai ir protekcionizmo politika padėjo monopolozuoti vidaus rinką. 1905 po Karlstado susitarimų nutraukta unija su Norvegija, Švedijos karalius atsisakė Norvegijos sosto. Vis labiau stiprėjo parlamentarizmas: 1907- 1909 vyrai įgavo visuotinę rinkimo teisę ir 1919 visuotinę rinkimo teisę įgijo moterys.
Per I pasaulinį karą Švedija laikėsi neutralumo, bet faktiškai oreantavosi į Vokietiją. Per 1929- 33 pasaulinę ekonominę krizę gamybos apimtis buvo sumažėjusi net 11 proc., buvo didelis bedarbių skaičius, todėl buvo kilę masiniai streikai. Antrojo pasaulinio karo metais Švedija pasiskelbė neutralia, tačiau buvo sudariusi prekibines sutartis su Vokietija ir Didžiaja Britanija.
Nuo 1946 metų Švedija yra JTO narė. 1945 metais Švedija pasiskelbė nepriklausanti jokiems kariniams blokams ir 1952 metais įstojo į Šiaurės tarybą, tapo EFTA nare 1960m., taip pat ji yra Europos tarybos narė.

Šiuo metu Švedija yra parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas nuo 1973 metø – karalius Karlas XVI , gimæs 1946.04.30. (nacionalinė šventė). Vieneriø metø parlamentas (Riksdagas), renkamas trejiems metams. Šiuo metu yra 349 deputatai; 4 proc. “balsų cenzas”.

Svarbiausios politinės Švedijos partijos: Švedijos socialdemokratų partija, Nuosaikioji koalicinė partija, Liaudies liberalų partija, Centro partija, Krikščionių liaudies partija, “Naujoji demokratija”, Kairioji partija.

ˇymiausi Švedijos žmonės

Mokslas ir išradimaiˇinomiausi Švedijos tyrinėtojai yra Wilhelmas von Scheele, kuris pirmas įvardijo deguonį kaip elementą, taip pat Carlas von Linné, kuris sukūrė moderniosios botanikos pagrindus ir klasifikacią. Linné’s organizavo nemažai floros ir faunos tyrinėjimų įvairiuose pasaulio kampeliuose, tokiose kaip Japonija ir Australija. Švedų tyrinėtojas Sven Hedin pateikė labai daug vertingų žinių apie šiuolaikinę Kinija.Alfredas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė savo vardu pavadintą premiją, kuria iki šių dienų yra apdovanojami iškyliausi mokslo ir meno žmonės.Rašytojai, kompozitoriai, teatro ir kino žvaigždės Plačiai, visame pasaulyje yra žinomi iš Švedijos kilę rašytojai August as Strindbergas ir Selma Lagerlöf, Kompozitoriai Franzas Berwaldas, Hugo Alfvén, Lars Erik Larsson ir Allan Pettersson, aktoriai Anders Zornas, Carl Larssonas ir Carl Milles, filmų režisierius Ingmar Bergmanas, ekrano žvaigždės, tokios , kaip Greta Garbo, Ingrid Bergman ir Max von Sydow, operos dainininkai Jussi Björling, Nicolai Gedda ir Birgit Nilsson.Vienas žymiausių Švedijos dailininkų yra Andersas Kornas. Jis savo paveiksluose vaizdavo Švedijos amatininkų ir valstiečių tipus, kaimo gyvenimo ir liaudies šokių scenas, šalies miškus ir ežerus.Geriausi sportininkai.Björn Borg daugelį metų buvo dominuojanti figura teniso pasaulyje.Jis net penkis kartus laimėjo Vimbildono turnyrą. Stefan Edberg, ėjo Borgo pėdomis ir taip pat buvo vienas geriausių teniso žaidėjų pasaulyje. Ingemar Stenmark yra geriausias Švedijos slidininkas,jis yra laimėjęs tris pasaulio slidinėjimo čepionatus ir iškovojęs Švedijai auksą Olimpinėse žaidynėse. Geriausios Švedijos sportininkės yra Liselotte Neumann, Helen Alfredsson and Annika Sörenstam, kurios yra minimos tarp dešimties geriausių golfo žaidėjų pasaulyje, taip pat kaip jojikai Per-Ulrik Johansson and Jesper Parnevik, NHL žvaigždė Peter Forsberg, slidininkė Pernilla Wiberg, su trimis pasaulio ir dviem Olimpinių žaidyniu aukso medaliais, ir Ludmilla Engqvist, su dviem pasaulio ir vienu Olimpinių žaidynių aukso medalais, iskovotais 100 metrų bėgime. Carl Bilt Ingrida Bergman Igmar Bergmanas Cardigans

Švedijos ekonomikos raida

1990m. ekonominis nuosmukis pasiekė apogėjų. Bendras vidaus produktas sumažėjo 5%, nedarbo lygis net 10%. Biudžeto deficitas 14%. To priežastis dideli mokesčiai :56,8% nuo BVP bei bankų krizė – infliacija 14%. 1991metais pradėjo mažėti eksportuojamos produkcijos apimtis ir kainos, todėl firmos nedidino atlyginimų, ir dėl to infliacija pasiekė net 13%, o šių metų pabaigoje tik 2%. Infliacijos mažėjimas sužlugdė nekilnojamojo turto rinką, kainos sumažėjo. Bankai buvo ypač keblioje situacijoje, nes užstatytų pastatų kainos buvo mažesnės už apdraustų paskolų ir todėl apsimoka negrąžinti paskolos. 1993m. pradėjo taisytis ekonominė situacija. BVP pradėjo kylti, nedarbo lygis kristi. Biudžeto deficitas buvo 217mlrd. Švedijos kronų. Buvo pradeta taikyti programa: mažinti socialines išmokas ir valstybės sektoriaus finansavimą. 1993m. biudžeto deficitas 13% BVP, o 1990m. jo visiškai nebuvo. 1993m. valstybės skola sieke 71% BVP. 2/3 šalies piliečių gauna pajamų iš vyriausybės: kaip valstybės tarnautojai, kaip socialinių pašalpų gyventojai. Švedijai priklausančios užsienyje įmonės klesti. Nuo 1974 – 1993 gamyba Švedijoj padidėjo 16%, o švedų kontroliuojamų tarptautinių bendrovių 180%.

Beveik 80% Švedijos darbininkų yra vienos iš dviejų centralizuotų profsąjungų nariai. Šių profsąjungų derybos su centrine darbdavių organizacija beveik 60 metų padėjo efektyviai nustatyti visų dirbančiųjų atlyginimus. Darbo užmokesčių suvienodinimo idėja būdinga tik Švedijai ir skiriasi nuo centralizuoto reguliavimo, kuris praktikuojamas kitose šalyse. Švedijos profsąjjnga pradėjo agresyvią kampaniją už tarpšakinį darbo užmokesčio suvienodinimą, neatsižvelgdami į atlikto darbo rūšį. Darbo užmokesčiai mažai Švedijoj skyrėsi.

Švedijoje veikia profsąjungos ekonomistų sukurtos modelis “švediškas modelis”, kurį sudaro du modeliai: Rehn – Meidner modelis (jis pagrindinį dėmesį skiria ekonomikos struktūriniams pokyčiams bei augimui), EFO modelis (jis pabrėžia konkurentabilumo išlaikymą, kontroliuojant darbo užmokesčio augimo tempus).

Rehn – Meidner modelis. Centralizuotas reguliavimo derinimas su darbo užmokesčių suvienodinimu, esant ribotai darbo pasiūlai, skatina greitą ekonomikos technologinės bazės transformaciją. Darbo užmokesčių suvienodinimas šiame modelyje turi dvigubą efektą:
· Baudžiamos žemo technologinio lygio įmonės, kurios neturi teisės mokėti mažus atlyginimus. Jos turi didinti savo efektyvumą arba pasitraukti iš biznio netekę darbo darbininkai perkvalifikuojami ir nukreipiami į aukšto technologinio lygio įmones.
· Aukštas technologis lygis, našiose įmonėse drbininkai negali reikalauti didesnio atlyginimo. Tokiu būdu užtikrinimas didesnės pelnas, kurį galima skirti investicijoms ir augimui.

Valstybės pareiga šiame į pasiūlą orientuotame modelyje yra vykdyti kietą nonetarinę ir fiskalinę politiką, ruošti perkvalifikavimo programas, įdarbinti perkvalifikuotus darbininkus.

EFO modelis. Šis modelis daugiausiai dėmesio skiria Švedijos produkcijos konkurentabilumui tarptautinėje rinkoje. Darbo užmokestis sektoriuose, gaminančiuose produkciją prekybai, turi būti toks, kad švediškų prekių kainos nesiskirtų nuo užsieninių. Darbo užmokesčio augimas nustatomas pagal tarptautinį kainų kilimą ir našumo augimą šiuose sektoriuose. Pagal atlyginimą sulyginimo politiką darbo užmokesčio augimas kituose sektoriuose turi prilygti augimui šiame sektoriuje, nors našumas pirmuosiuose auga santykinai lėčiau.

Proceso svyravimai. Iki aštuntojo dešimtmečio vidurio Švedijos modelis turėjo didelį pasisekimą. Tačiau devintame dešimtmetyje našumo augimas sulėtėjo, o darbo užmokesčio infliacija kasmet kilo vidutiniškai 8%. Iš 5-osios vietos pagal suvartojimą vienam gyventojui Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos šalyse 1970m. Švedija nukrito į 12 vietą 1990m. Šiuo metu Švedijos ekonomika patiria mažiausią paklausą per per paskutiniuosius 40 metų. Nuo 1990m. I ketvirčio iki 1993m. II ketvirčio realaus BNVP apimtis sumažėjo daugiau kaip 8%. Tuo pačiu metu nedarbas (įskaitant tuos, kurie persikvalifikuoja pagal darbo rinkos programas) išaugo nuo 3,5% iki beveik 13%. Blogėjo ir valstybės finansinė padėtis, finansiniais 1993/1994m. numatomas biudžeto deficitas viršina 18% BNVP.

Pagal Ramasvamį, krizės šaknys yra Švedijos ekonomikos pagrindinėse struktūrinėse problemose (didelė darbo užmokesčio infliacija, našumo augimo sulėtėjimas).

Didelė darbo užmokesčio infliacija. teoriškai, centralizuotas darbo užmokesčio reguliavimaas turėtų sulaikyti infliaciją. Ramasvamis pateikia tris priežastis, dėl kurių centralizuotas reguliavimas negali išsaugoti mažos darbo užmokesčio infliacijos:
1. Reguliavimo keliais lygiais sistema. Darbo užmokesčio didinimas nustatomas centralizuotai. Bendras nedarbo lygis stabdo nominalaus darbo užmokesčio didinimą. Tačiau žemesniame lygyje realaus darbo užmokestis vis tiek turi tendenciją kilti. Todėl centrinių profsąjungų uždavinys – nustatyti tokį nominalų atlyginimą, kad liktų erdvės realiam darbo užmokesčiui kilti neaugtų infliacija. mažos pasaulinės infliacijos ir neaugančio našumo sąlygomis gali kilti mintis nustatyti žemą ar net neigiamą nominalaus darbo užmokesčio augimo tempą. Šis sprendimas būtų ypatingai nepopuliarus, todėl devintaljame dešimtmetyje Švedijos profsąjungos susitarė dėl nominalaus darbo užmokesčio didinimo, nepagrįsto užimtumu ir našumo augimu.
2. EFO modelio atsisakymas. 1983m. darbininkai pradėjo reikalauti, kad darbo užmokestis būtų nustatomas nepriklausomai nuo švediškų prekių konkurentabilumo tarptautinėje rinkoje. Atsisakius išorinio pagrindimo, didėjantis darbo užmokestis negalėjo palaikyti produkcijos konkurentabilumo.
3. Darbo rinkos programos. Esant žemam nedarbo lygiui, kaip tai buvo Švedijoje dešimtajame dešimtmetyje, darbo rinkos progamos (ypač viešieji darbai, apmokami rinkos atlyginimais) greičiau suteikia dirbantiesiems garantijas išvengti tikro nedarbo, negu sudaro bedarbiams sąlygas konkuruoti dėl darbo.

Lėtas našumo augimas. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos našumas Švedijoje augo santykinai lėtai ir buvo mažesnis už Europos sąjungos vidurkį. Ramasvamis mano, kad tarp našumo augimo ir centralizuotos darbo užmokesčių reguliavimo sistemos yra tiesioginis ryšys. Kai našumas keliamas, centralizuotai reguliuojant ir suvienodinant darbo užmokesčius, mažėja skirtumai tarp įmonių, jos negali panaudoti lankstesnių, skatinančių iniciatyvą, apmokėjimo schemų. Nuo 1960m. iki 1970m. ekonominės sąlygos buvo palankios centralizuoto reguliavimo ir darbo užmokesčių suvienodinimo politikai. Tačiau vėliau sąlygos pradėjo keistis ir ši taktika nebetiko. Pagrindiniai pasikeitimai buvo:
· technologiniai pasikeitimai pramonėje. Aštuntalame dešimtmetyje baigėsi pramonės transformacijos, permetant darbininkus iš žemo technologinio lygio įmonių į aukšto technologinio lygio įmones, procesas. Tolesnis darbo našumo augimas buvo galimas tik didinant vidinį efektyvumą ir tobulinant egzistuojančių įmonių struktūrą;
· darbo organizavimo pasikeitimai. Tarp 1980 ir 1990m. daugelyje industrinių šalių, tame skaičiuje ir Švedijoje, pradėta taikyti lankstaus darbo praktika. Tačiau įmonių ir darbininkų iniciatyvą didinti našumą Švedijoje stabdė darbo rinkos institucija, besistengianti apriboti darbo užmokesčių skirtumus;
· apmokymas ir įgūdžiai. Naujomis sąlygomis specifiniai, su įmonės darbu susiję įgūdžiai, įgyja didesnę reikšmę už bendras žinias, suteiktas centralizuoto mokymo programų. Centralizuotas reguliavimas ir darbo užmokesčių suvienodinimo politika stabdo įmonių iniciatyvą pačioms išsiugdyti savo darbininkus, sugebančius savarankiškai priimti sprendimus ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Remasvamis daro išvadą, kad, norint įveikti dabartinę Švedijos ekonomikos krizę, reikia iš pagrindų pakeisti kai kurias aukščiau aptartas darbo rinkos institucijas.

Ryšiai su Lietuva

Švedija nuo 1997 metų bendradarbiauja su Ignalinos atomine elektrine.Švedijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė, kad ši bendradarbiavimo programa bus tęsiama, ir tam bus teikiamas didelis dėmesys. Taigi, parama Ignalinos AE dar bus mažiausiai dvejus-trejus metus. Švedija taip pat padės koordinuoti visus Ignalinos AE saugos gerinimo darbus ir gauti jiems nacionalinę bei tarptautinę finansinę paramą. Bus tęsiami jau pradėti projektai, atsižvelgiant į įvairių analizių ataskaitas (SAR, RSR, ISP, “Barselina” – 4 fazė) bei jose pateikiamas rekomendacijas. Nauji projektai bus pasirinkti, suderinus jų prioritetus su minėtomis ataskaitomis. Tikimės, kad mūsų darbas bus efektyvus ir per trumpą laiką padės pagerinti Ignalinos AE saugą.

Svarbiausi įrenginiai, pateikti pagal bendradarbiavimo su Švedija programą:
priešgaisrinės apsaugos tobulinimas (priešgaisrinės ir dujų nuotėkių signalizacijos, ventiliacija, vandens purkštuvai, nedegios ir saugios durys, nedegi grindų danga) 28 MSEK
· robotas perteklinio spaudimo nuovadui montuoti 15 MSEK
· modernūs įrenginiai pirminio kontūro suvirinimo siūlių kokybei tikrinti 29 MSEK
· kietų atliekų presas 1 MSEK
· IAE kontrolinės įranga 5 MSEK
· komunikacijos sistema: radijo ryšys, ieškos sistema ir skaitmeninė telefono stotis 6.8 MSEK
· turbinų saugos įrenginiai 1.2 MSEK
· televizijos įranga informacijos centrui 0.3 MSEK
· duomenų apdorojimo sistemos (patikimumo ir remonto valdymo sistema, įranga buhalterijai) 3.3 MSEK
· kiti įrenginiai 6.1 MSEK
Iš VISO: 95.7 mln. Švedijos kronų

Perduodami patirtį (“KNOW-HOW”), Švedijos konsultantai kartu su Lietuvos specialistais iš Ignalinos AE, VATESI bei techninių paramos organizacijų dirba šiose srityse:

· priežiūros veikla 20 MSEK

· nedestruktyvus metalų tikrinimas kasmetinių remontų metu 28 MSEK

· projektas “Barselina” (tikimybinė saugos analizė) 20,5 MSEK

· atliekų tvarkymo Lietuvoje strategija 5,8 MSEK

· kokybės ir vadybos tobulinimas (pagalba, rengiant kokybės užtikrinimo dokumentus, kursai aukščiausiojo ir vidurinio lygio vadybininkams, Saugos komiteto įsteigimas) 10,5 MSEK

· avarijų lokalizacijos sistemos analizė 2 MSEK

· alternatyvi aušinimo sistema 1,3 MSEK

· pasirengimas ekstremalioms situacijoms (kartu su Švedijos radiacinės saugos institutu – SSI) 0,5 MSEK

· visuomenės informavimo programa 0,4 MSEK

· radiacinės saugos programa (kartu su SSI) 15 MSEK

· kiti vykdomi projektai 4,3 MSEK

Iš VISO: 108,3 MSEK

· Projektų administravimas 16 MSEK
Iki 97.06.30 projektams išleista 220 mln. Švedijos kronų (107 mln. Lt)
1998 m. skirta 70 mln. Švedijos kronų (apie 35 mln. Lt)

Naudota literatūra:
1. Tarybinė enciklopedija
2. J.Karosas “10.000 kilometrų aplink Europą”

Internetas:
1. www.sweden.com
2. www.swedenguide.com
3. www. lib.utexas.edu/Libs/PCL/Map_collection/cia99/Sweden_sm99.jpg
4. www.ogci.gov
5. www.surf.com/sweden- history/

Leave a Comment