ŠVEDIJA
Bendri duomenys
Plotas – 450000 km2Gyventojai – 8946193 gyv.Valdymo forma – konstitucinė karalystėValstybinė kalba – švedųTikėjimas – Evangelikų LiuteronųPiniginis vienetas – Švedijos kronaSostinė – Stokholmas (1,4 mln. gyv.)Gyventojų ūkinė veikla: žemės ūkis – 3%, pramonė – 34%, aptarnavimo sfera –63%
Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Taididžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europosšalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietusŠvedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio irilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šiąšalį nuo Danijos. Švedija padalyta į 24 administracines sritis – lenus, bet ją sudarotrys istorinės-geografinės dalys: 1) pietinė – Jotlandas, 2) vidurinė – Sveatlandas, 3) šiaurinė – Norlandas, kuris apima 3/8 krašto ploto. Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalioRytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose –Suomija. Botnijos įlanka yra Švedijos rytuose, Baltijos jūra skalaujapietinius Švedijos krantus, Kategatas, Zundas ir Skagerakas –pietvakariuose. Švedijai taip pat priklauso keletas salų Baltijos jūroje.Didžiausios – Gotlandas ir Olandas. Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šaliesmiestas. 2000 metų liepą Švedija ir Danija susijungė 10 mylių (16 km) ilgiotiltu ir tuneliu tarp Kopenhagos (Danijos sostinė) ir Malmės miesto, kurisyra trečias pagal dydį Švedijos miestas.
Žemėlapis
Vėliava
Gyventojai
Apie 96 % šalies gyventojų yra švedai. Švedų kalba priklauso germanųkalbų grupei. Prie Suomijos sienos gyvena apie 30000 suomių, o Laplandijoje– apie 15000 senųjų šiaurės gyventojų – samų. Didžioji krašto gyventojųdalis išpažįsta liuteronybę. Švedija – užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal žmonių gyvenimotrukmę (78 metai). Gyventojų tankumas krašte labai nevienodas. Laplandijoje1 km2 gyvena vos vienas žmogus, o Skonėje – daugiau kaip 100. Apie 83 %žmonių gyvena miestuose, o Stokholme, Gėteborge, Malmėje ir jųpriemiesčiuose telkiasi trečdalis krašto gyventojų.
Pagrindinės etninės rasės yra baltieji – 88%; Samiai, suomiai, danai,norvegai, jugoslavai, graikai, turkai ir kt. Emigrantai – 12%. Raštingųgyventojų sudaro 99%. Nedarbo lygis Švedijoje siekia 6,3 % plius apie 5 % tų gyventojų,kurie praeina apmokymo programas (1998 m. duomenys). Darbingų žmonių sudaroapie 4,552 mln. gyv., iš kurių 38,3% dirba visuomeninių-socialinių paslaugųsferoje, 21,2% – kalnakasyboje ir gamybos pramonėje, 14,1% – komercijoje,maitinimo sferoje, 9% – bankininkystėje ir draudime, 7,2% – ryšių sferoje,7% – statybose, 3,2% – žemės ūkyje, žvejyboje ir miškininkystėje. Kaime vyrauja didelės sodybos-fermos. Švedai mėgsta pieną ir pienoproduktus, valgo daug keptos mėsos ir žuvies, ruginius paplotėlius(knekebriodus). Keletas labai pikantiškų patiekalų: – višta, kepta molyje, – alaus sriuba, – žuvies pyragas, – marinuotas kiškis ir t.t. Kavą švedai geria 5-6 kartus per dieną. Populiariausios sporto šakos –ledo ritulys, futbolas, slidinėjimas, orientacijos sportas. Populiariausios šventės Švedijoje yra Šv.Kalėdos ir Joninės. Birželio6-oji – Švedijos vėliavos diena – valstybinė šventė. Nemažai švedų išgarsėjo visame pasaulyje: gamtininkas K.Linėjus,fizikas A.Celsijus, dinamito išradėjas ir Nobelio premijos steigėjasA.Nobelis, skulptorius K.Milesas, režisierius I Bergmanas, rašytojaA.Lindgren ir daugelis kitų.Valdymas
Oficialiai Švedija vadinama Švedijos karalyste, konstitucinemonarchija. Nuo 1809 iki 1975 m. karalius buvo valstybės galva, tačiau jisneturėjo daug galios. Pirmasis Švedijos karalius buvo Olaf Skötthomung, jisbuvo baptistas. Dabartinis valdovas yra karalius Karlas XVI Gustafás (Carl Gustaf)(1973). Ekonominis suklestėjimas, paremtas neutralia politika, leido Švedijaikartu su Norvegija tapti pionieriais sveikatos, darbo apsaugos irgyvenamojo būsto aprūpinimo programų sukūrime. 44 Socialistų vyriausybėsvaldymo metai pasibaigė 1976 m. į valdžią atėjus konservatorių koalicijai.Po 1982 m. rinkimų Socialistai vėl grįžo į valdžią. Tačiau po 1986 m.vasario 28 d. Ministro Pirmininko Olof Palme nužudymo Švedija buvo tiesiogpriblokšta. Palme’s Socialistų vidaus politika buvo tęsiama jo įpėdinio
Ingvar’o Carlsson’o. 1991 m. rinkimus laimėjo nauja koalicija iš keturių konservatyviųpartijų. Ji įsipareigojo sumažinti mokesčius ir toliau kelti socialinioaprūpinimo gerovę, tačiau nekeisti Švedijos neutralios užsienio politikos.Pirmuoju ministru pirmininku tapo Goranas Personas (Göran Persson) (1994).1994 m. rugsėjo mėn. Socialistai Demokratai vėl iškilo po 3 metų pertraukoskaip opozicinė partija.Istorinė praeitis
Dabartinės Švedijos teritorijoje žmonės apsigyveno IX-VIIItūkstantmetyje pr.m.e. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. IIItūkst.pr.m.e. paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė. II tūkstantmetyjepr.m.e. į šalį įsiveržė gyvulių augintojų gentys. Jos pavergė vietosgyventojus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanųgentys svionai ir gautai. Švedijos vardas pirmą kartą paminėtas Tacito užrašuose vėlyvajame Iamžiuje. Remiantis užrašais, valstybės karalius buvo įžymus tuo, kad buvolabai greitas. I tūkstantmečio pabaigoje – apie VIII a. pab. Europos gyventojaikentėjo nuo plėšikų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai –žmonės iš šiaurės – dabartinių švedų, danų, norvegų protėviai. Europoje jievadinami tiesiog švedais arba danais. Jie patys save vadino vikingais. Pirmą kartą vikingų laivai 787 m. pasirodė prie Didžiosios Britanijoskrantų. Greitai apie juos sužinojo ir kitų Europos tautų gyventojai.Anglijoje ir Airijoje vikingai įkūrė kolonijas. Niekas nebuvo apsaugotasnuo vikingų antpuolių. Ginkluoti kovos kirviais, kalavijais, ietimis,lankais ir skydais, jie puldinėjo kaimus, miestus. Ypač nukentėdavovienuolynai, kuriuose tuo metu buvo sukaupta nemažai turto. Jie grobdavoviską: metalo dirbinius, įrankius, vyno statines ir net žmones, kuriuosvėliau parduodavo. Vikingai plaukiodavo jūros pakrantėmis, upėmis irsiaubdavo aptiktas gyvenvietes. Į žygius dažnai traukdavo kelios dešimtyslaivų, kurių kiekviename būdavo 40-60 karių įgula. Baltų žemėse Švedai buvo dažni svečiai. Apie tai liudija archeologų
randamos Bizantijos ir arabų šalių monetos, jų strėlių antgaliai.Puldinėjimai baigėsi apie XII a. Apie 1400 m. buvo bandyta sujungti Švediją, Norvegiją ir Daniją įvieną karalystę, tačiau šis valdymas – tai tik skausmingi kivirčai tarpdanų ir švedų. 1520 m. Danijos karalius Christianas II įveikė Švediją ir “Stokholmokraujo maudynėse” vadovaujančioms Švedijos personoms įvykdė mirties bausmę.Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė stipri nepriklausomavalstybė. Gustavas Vasa (1523-1560) nuvertė Danų valdžią ir suformavoŠvedijos valstybę. XVI-XVII a. Švedija veržėsi ir į rytines Baltijos pakrantes.Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais siejogiminystės ryšiai, tačiau švedai buvo kelis kartus Lietuvą ir dalį josteritorijos užkariavę. Svarbią rolę Švedija žaidė antrame periode (1630-1635) trisdešimtiesmetų kare (1618-1648). Pagal Vestfalijos sutartį (1648) Švedija įsigijovakarų Pomeraniją ir kelias kaimynines teritorijas prie Baltijos jūros. Pagal 1655 m. Kėdainių sutartį Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės,Kauno ir Ukmergės apskritys. Po 1700-1721 m. Šiaurės karo švedai buvoišvyti iš Lietuvos. Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto politikąir jos laikėsi. 1994 m. gyventojų referendumo metu buvo pritarta Švedijos stojimui įEuropos sąjungą. Tačiau 1997 m. Švedija pareiškė, kad nenaudos euro(Europos sąjungos piniginio vieneto), kuris pasirodė 1999 m.Klimatas
Švedijos klimatas – vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio įžemyninį. Švedijos klimatą formuoja šiltos, drėgnos Atlanto ir šaltos beisausos atkeliaujančios iš šiaurės oro masės. Krašto šiaurės vakarų daliai,atitvertai nuo Atlanto Skandinavijos kalnų, būdingas atšiauresnis žemyninisklimatas: ilgos šaltos žiemos ir trumpos vėsios vasaros. Vidutinė sausiomėnesio temperatūra – -100, o už Poliaračio – -140. Vasarą – +14+160. Kritulių, daugiausia sniego, iškrenta 400-600 mm. Tik Skandinavijoskalnų šlaituose iškrenta daugiau – iki 1000 mm. Sniegas šalies šiaurėjeišsilaiko apie 7 mėnesius.
Pietų Švedija, atvira oro masėms, yra jūrinio klimato kraštas. Žiematen trumpa ir šilta. Sausio mėnesio temperatūros vidurkis apie 00. Vasarosvėsios, vidutinė liepos mėnesio temperatūra apie +170. Iškrinta apie 700-900 mm kritulių. Atvykėliui į šalį švedai kartoja priežodį: “ Švedijai Dievas niekonepagailėjo, tik pamiršo gerą orą”.Kraštovaizdis, iškasenos
Švedija – tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Nuo Skandinavijoskalnų į Baltijos jūrą teka sraunios ir vandeningos upės. Daugelis jų kertadaugybę didelių ir mažesnių ežerų. Beveik 4/5 teritorijos plyti mažesniame kaip 400 m aukštyje.Vakarinėje Švedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausiosviršūnės iškilusios per 200 m. Jas dengia daugiamečiai sniegynai irnedideli ledynai. Nuo kalnų Botnijos įlankos link žemėja Norlando plokščiakalnis,apimantis beveik pusę krašto ploto. Jo aukštis – 200-800 m. Plokščiakalnissuskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių slėnių. Skonės pusiasalyje pietų Švedijoje yra Smolando aukštuma, o labiau įpietus driekiasi lygumos. Pietų Švedijos kraštovaizdis labai primenaBaltijos aukštumas ir vidurio Lietuvos lygumas. Švedijos pajūriui būdinga daugybė šcherų – mažučių salų ir uolų,stūksančių netoli kranto. Pietinėje krašto dalyje yra daug įlankėlių,paplūdimių, kopų. Geologiniu požiūriu didžioji Švedijos dalis įeina į Baltijos skydą,kurį sudaro aukštoje temperatūroje susiformavusios kristalinės uolienos –granitai ir gneisai. Tik pietinį šalies pakraštį kitados buvo apsėmusijūra, dengė nuosėdinės uolienos. Didelį poveikį paviršiaus formavimuisiturėjo Skandinavijos apledėjimas. Slinkdamas storas ledas įspaudė paviršių,išarė ežerų įdubas, nulygino kalnų viršūnes, nugludino iškilimus,paversdamas juos “avinų kaktomis”. Šiais laikais Botnijos įlankos šiaurinė dalis kyla. Per šimtmetį jiišnyra iš vandens maždaug 1,5 m.
Švedijos gelmėse gausu metalų rūdų, bet jose labai menkos mineraliniokuro atsargos. Geležies rūdos telkiniais, jos koncentracija ir esamu metalokiekiu Švedija – viena turtingiausių pasaulyje. Didžiausios geležiesatsargos (4/5 telkinių) yra už poliarinio rato, Laplandijoje. Daug variotelkinių Norlande. Šalyje yra nikelio, cinko, alavo, švino, mažiau mangano,molibdeno, sidabro, aukso. Uranas sudaro 1/6 – 1/5 pasaulio atsargų.Švedija eksploatuoja ir eksportuoja daug statybinių medžiagų, ypač granito.Vidaus vandenys
Dėl palyginti tolygaus kritulių pasiskirstymo per metus, drėgmėspertekliaus Švedijoje susidarė tankus upių tinklas. Upės, maitinamos sniegoir lietaus vandens, vandeningos visus metus. Vandeningiausios jų teka nuoSkandinavijos kalnų į Botnijos įlanką: umeelvenas (460 km ilgio),Luleelvenas Kolikselvenas (450 km ilgio). Ilgiausia upė – Dalelvenas (520km). Dauguma upių sraunios, slenkstėtos, jose gausu krioklių. Pagalhidroelektrinių pagaminamą energiją (80 mlrd, kWh per metus) Švedijaipriklauso antra vieta Europoje. Ežerai užima apie 9 % krašto ploto. Jie ypač būdingi vidurio Švedijoskraštovaizdžiui. Iš didžiųjų ežerų minėtinas Venernas (5585 km2), vienasdidžiausių Europoje.
Dirvožemis, augalija, gyvūnija
Norlande vyrauja jauriniai, Svealande – velėniniai jauriniaidirvožemiai, o Jotalande – miškų rudažemiai. Šie treji derlingiausi visojeSkandinavijoje. Šiaurėje apie 15 % krašto ploto užima tundra. Ji išplitusiLaplandijoje ir Skandinavijos kalnuose. Tundroje auga samanos, kerpės,keružiai berželiai ir kadagiai, o trumpą vasarą ją ryškiai nuspalvinagausiai žydinčios žolės. Apie 14 % teritorijos yra pelkės. Miškai – pagrindinis Švedijos augalijos tipas. Jais apaugę daugiaukaip pusė šalies ploto. Į šiaurę nuo 60-61o lygiagretės vyrauja spygliuočiųmiškai: eglynai ir pušynai. Į pietus nuo tos ribos spygliuočius laipsniškaikeičia mišrieji miškai: daugėja beržų, drebulių, liepų, klevų. Skonėspusiasalio pietuose yra plačialapių miškų su ąžuolų ir bukų giraitėmis.
Kiekviena Švedijos sritis turi istorinį herbą ir emblemą. Emblemųsimboliai yra tipiški srities augalai. Skonės provincijos simbolis yraramunė, Esterjotlando – rugiagėlė, Blehingės – ąžuolo lapas. Miškuose yra briedžių, rudųjų meškų, stirnų, lapių, kiškių, voverių,vilkų. Pelkėse ir ežeruose gausu gulbių, laukinių žąsų, ančių. Šiaurėjegyvena laukiniai elniai ir šiaurės lapės, baltieji kiškiai ir lemingai.Upėse ir ežeruose žvejojamos lašišos, unguriai, ešeriai, lydekos, Baltijosjūros pakrantėje – strimelės, menkės, krevetės, omarai. Nuo 1964 m. Švedijoje veikia gamtos apsaugos įstatymas. Toje šalyjeyra 16 nacionalinių parkų ir per 900 draustinių. 1909 m. Laplandijojeįsteigtas didžiausias Europoje (daugiau kaip 0,5 mln. ha) Sarekonacionalinis parkas, apimantis kalnus ir ledynus, tundrą ir pelkes, ežerusir sraunias upes su kriokliais.Žemės ūkis
Švedijos žemės ūkis naudoja tik 8 % krašto ploto. Jame dirba vos 3%gyventojų, tačiau jis visiškai aprūpina šalį svarbiausiais maistoproduktais ir dalis jų eksportuojama. Pagrinde vyrauja privačios vidutinėsir didelės fermos (20 – 30ha ir didesnės). Pašariniams augalams skiriama4/5 ariamos žemės. Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Dauguma Švedijos smulkiųjų ūkininkų buvo savo žemių savininkai arbajais tapo. Vyriausybės politika dažnai skatindavo didelių ūkių skaidymąsiir lengvatinėmis sąlygomis teikė paskolų smulkiesiems ūkininkams, kad jiegalėtų nusipirkti savo dirbamą žemę. Tose šalyse, kur grūdų gamybosnesaugojo įvežimo muitai, gyvulių augintojams buvo paranku pirkti pigauspašaro užsienyje. Kai kuriose šalyse ir daugelyje Švedijos rajonų, kur žemės ūkisanksčiau buvo plėtojamas tradiciniais būdais, dideli ūkiai “prarijo”mažuosius. Nuo 1958 m. žemės ūkyje dirbančių žmonių Europoje sumažėjoperpus: nuo maždaug 18 iki 9 mln. Žemės ūkyje dirbančiųjų darbo užmokestis
per visą tą laiką didėjo, ir labai mažiems ūkiams pasidarė sunku gauti tiekpajamų, kad galėtų samdyti darbininkų. Švedų ūkiuose dirba ne daugiau kaipdu žmonės, kiti šeimos nariai padeda jiems tada, kai būna daugiausia darbo.Atšiaurios žiemos verčia statyti tvirtus pastatus gyvuliams. Rūsčiaisžiemos mėnesiais švedų ūkininkai dirba miške. Svarbiausias ūkininkų pajamų šaltinis – gyvuliai, todėl dauguma žemėsapsėta javais ir pašariniais augalais. Karvių pienas vežamas į pieninęsviestui gaminti, o pasukos grąžinamos į ūkį, kur jomis, maišytomis sumiežiais, penimos kiaulės.Naudota literatūra
1. Bernė A. Skandinaviški patiekalai2. Enciklopedija “Žemė ir jos gėrybės”3. Jakimaitis R., Kasperavičius A., Mamelis E., Stukienė B. Pasaulio ir Lietuvos istorija, Vadovėlis 8 kl.4. Januškis V. Europa5. Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, 11 tomas6. http://www.infoplease.com/countries