Švedija

PLOTAS 450 000 km2

GYVENTOJAI 8 633 000 (20 žm./km2)

VALDYMO FORMA Konstitucinė karalystė

KALBA Švedų

TIKYBA Evangelikų Liuteronų

PINIGINIS VIENETAS Švedijos krona

SOSTINĖ Stokholmas (1,4 mln. gyv.)

KITI MIESTAI Gėteborgas, Malmė, Upsala

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 3%

Pramonė 34%

Aptarnavimo sfera 63%

Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Nuo Klaipėdos iki Gotlando salos tik 230, o iki pietų Švedijos – apie 330 km. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia, po Prancūzijos ir Ispanijos, Europos šalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Pietinė tos šalies dalis yra maždaug Klaipėdos, o šiaurinė – Murmansko platumoje. Joos plotis svyruoja nuo 250 iki 450 km. Švedijos jūrų siena apie 7000 km ilgio ir ilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo Danijos.Švedija padalyta į 24 administracines sritis – lenus, betją sudaro trys istorinės geografinės dalys: pietinė – Jotalandas, vidurinė – Svealandas ir šiaurinė – Norlandas. Ši trečioji apima apie 3/5 krašto ploto.

ISTORINĖ PRAEITIS. Pasak archeologų, seniausieji žmonės gyvenę Pietų Švedijoje jau maždaug prieš 12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai buvojotai, atsikėlę iš Šiaurės Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas – jotų žemė. Vidurio Švedijoje gyyveno svėjai. Jie davė pavadinimą Svealandui. VI-XII a. vidurinėje krašto dalyjesusikūrė Svėjų valstybė – Svearikė. Iš jos vardo kilo dabartinis Švedijos – Sverige – bei jos gyventojų švedų – Svenskar – pavadinimas.Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė stipri nepriklausoma valstybė. XVI-XVII a. Švedija ve

eržėsi į rytines Baltijos pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais siejo giminystės ryšiai, bet švedai buvo kelis kartus įsiveržę į Lietuvą ir dalį jos užkariavę. Pagal 1655 m. Kėdainių sutartį Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno ir Ukmergės apskritys. Po 1700-1721 m. Šiaurės karo švedai iš Lietuvos buvo išvyti. Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto politiką ir jos laikėsi. Nuo XVIII a. Vidurio Švedija garsėjo kaip metalurgijos, sunkiosios ir miško pramonės kraštas.

GAMTA. Švedija – tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Nuo Skandinavijos kalnų į Baltiją tekasraunios irvandeningosupės. Daugelis jų kerta daugybę didelių ir mažesnių ežerų.Beveik 4/5 teritorijos plyti mažesniame kaip 400 m aukštyje. Vakarinėje Švedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių auksčiausiosdaugiamečiai sniegynai ir nedideli ledynai.Nuo kalnų Botnijos įlankos link žemėja Noriando plokščiakalnis, apimantis beveik pusę krašto plloto. Jo aukštis – 200-800 m. Plokščiakalnis suskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių slėnių. Skonės pusiasalyje, Pietų Švedijoje, yra Smolando aukštuma, o labiau į pietus driekiasi lygumos. Pietų Švedijos kraštovaizdis labai primena Baltijos aukštumas ir Vidurio Lietuvos lygumas.Švedijos pajūriui būdinga daugybė šcherų – mažučių salų ir uolų, stūksančių netoli kranto. Pietinėje krašto dalyjeyra pankėlių, paplūdimių, kopų.Geologiniu požiūriu didžioji Švedijos dalis įeina į Baltijos skydą, kurį sudaro aukštoje temperatūroje susiformavusios kristalinės uolienos – granitai ir gneisai. Tik pietinį šalies pakrašį kitados buvo apsėmusi jūra, dengė nu

uosėdinės uolienos. Didelį poveikį paviršiaus formavimusi turėjo Skandinavijos apledėjimas. Slinkdamas storas ledas įspaudė paviršių, išarė ežeru įdubas, nulygino kalnų viršūnes, nugludino iškilumus, paversdamas juos “avinų kaktomis”. Šiais laikais Botnijos įlankos šiaurinė dalis kyla. Per šimtmetį ji išnyra iš vandens maždaug 1,5 m.Švedijos gelmėse gausu metalų rūdų, bet jose labai menkos mineralinio kuro atsargos. Geležies rūdos telkiniais, jos koncentracija ir esamu metalo kiekiu Švedija – viena turtin-giausių pasaulyje. Didžiausios geležies atsargos (4/5 telkinių) yra už poliaračio, Laplandijoje. Daug vario telkinių Norlande. Šalyje yranikelio, cinko, alavo, švino, mažiau mangano, molibdeno, sidabro, aukso. Uranas sudaro 1/6-1/5 pasaulio atsargų. Švedija eksploatuoja ir eksportuoja daug statybinių medžiagų, ypač granito.

KLIMATAS vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Švedijos klimatą formuoja šiltos drėgnos Atlanto ir šaltos bei sausos, atkeliaujančios iš šiaurės oro masės. Krašto šiaurės vakarų daliai, atitvertai nuo Atlanto Skandinavijos kalnų, būdingas atšiauresnis žemyninis klimatas: ilgos šaltos žiemos ir trumpos vėsios vasaros. Vidutinė sausio temperatūra ten -10°, o už Poliaračio – -14°. Vasarą – 14-16°. Krituliu, daugiausia sniego, iškrinta 400-600 mm. Tik Skandinavijos kalnų šlaituose iškrinta daugėliau – iki 1000 mm. Sniegas šiaurėje išsilaiko apie 7 mėnesius.Pietų Švedija, atvira švelnioms drėgnoms iš Atlanto slenkančioms oro masėms, yra jūrinio klimato kraštas. Žiema ten trumpa ir šilta. Sausio temperatūros vidurkis apie 0°. Vasaros vėsios, vidutinė liepos temperatūra apie 17°. Iškrinta 700-900 mm krituliu. Atvykėliui švedai ka

artoja priežodį: “Švedijai Dievas nie-ko nepagailėjo, tik pamiršo gerą orą”.

VIDAUS VANDENYS. Dėl palyginti tolygaus kritulių pasiskirstymo per metus, drėgmės pertekliaus Švedijoje susidarė tankus upių tinklas. Upės, maitinamos sniego ir lietaus vandens, vandeningos visus metus. Vandeningiausios jų teka nuo Skandinavijos kalnų į Botnijos įlanką: Umeetvenas (460 km ilgio), Luleelvenas, Kalikselvenas (450 km). Ilgiausia – Dalelvenas (520 km). Dauguma upių sraunios, slenkstėtos,jose gausu krioklių. Pagal hidroelektrinių pagaminimą energiją (80 mlrd. kWh per metus) Švedijai priklauso antra vieta Europoje.Ežerai užima apie 9% krašto ploto. Jie ypač būdingi Vidurio Švedijos kraštovaizdžiui. Iš didžiųjų ežerų minėtinas Venemas (5585 km2)- vienas didžiausių Europoje.

DIRVOŽEMIAI, AUGALIJA, GYVŪNIJA. Norlande vyrauja jauriniai, Svealande -velėniniai jauriniai dirvožemiai, o Jotalande- miškų rudžemiai. Šie treti derlingiausi visoje Skandinavijoje. Šiaurėje apie 15% krašto ploto užima tundra. Ji išplitusi Laplandijoje ir Skandinavijos kalnuose. Tundroje auga samanos, kerpės, keružiai berželiai ir kadagiai, o trumpą vasarą ją ryškiai nuspalvina gausiai žydinčios žolės. Apie 14% teritorijos yra pelkės.Miškai – pagrindinis Švėdijos augalijos tipas. Jais apaugę daugiau kaip pusė šalies ploto. Pagal miškų plotą Švedija Vakarų Europoje atsilieka tik nuo Suomijos. Į šiaurę nuo 60-61° lygiagretės vyrauja spygliuočių miškai:eglynai ir pušynai. Į pietus nuo tos ribos spygliuočius laipsniškai keičia mišrieji miškai:daugėja beržų, drebulių, liepų, klevų. Skonės pusiasalio pietuose yra plačialapių miškų su ąžuolų ir bukų giraitėmis. Vidurio Švedijos miškai panašūs į Pietryčių Lietuvos, o Sk

konės pusiasalio – į Vidurio Lietuvos miškus.Kiekviena Švedijos sritis turi istorinį herbą ir emblemą. Emblemų simboliai yra tipiški srities augalai. Skonės provincijos simbolis yra ramunė, Esterjotlando – rugiagėlė, Blekingės- ąžuolo lapas.Praėjusio šimtmečio pabaigoje Švedijoje buvo be gailesčio kertami miškai. Dabar labai stengiamasi juos atsodinti. Švedijoje galioja taisyklė: kasmet sodinamo miško plotas turi būti didesnis už kertamo.Miškuose yra briedžių, rudųjų meškų, stirnų, lapių, lūšių, voverių, vilkų. Pelkėse ir ežeruose gausu gulbių, laukinių žąsų ir ančių. Šiaurėje gyvena laukiniai elniai ir šiaurinės lapės, baltieji kiškiai ir lemingai. Upėse ir ežeruose žvejojamos lašišos, unguriai, ešeriai, lydekos, Baltijos jūros priekrantėje – stri-melės, menkės, krevetės, omarai. Daug metų Lietuva įsiveža iš Švedijos ungurių mailių.Nuo 1964 m. Švedijoje veikia gamtos apsaugos įstatymas. Toje šalyje yra 16 nacionalinių parkų ir per 900 draustinių. 1909 m. Laplandijoje įsteigtas didžiausias Europoje (daugiau kaip 0,5 mln. ha) Sareko nacionalinis parkas, apimantis kalnus ir ledynus, tundrą ir pelkes, ežerus ir sraunias upes su kriokliais.

GYVENTOJAI. Apie 96% šalies gyventojų yra švedai. Švedų kalba priklauso germanųkalbų grupei. Prie Suomijos sienos gyvena apie 30 000 suomių, o Laplandijoje – apie 15 000 senųjų šiaurės gyventojų samų. Didžioji krašto gyventojų dalis išpažįsta liuteronybę. Švedija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal žmonių gyvenimo trukmę (78 metai). Gyventojų tankumas krašte labai nevienodas: Laplandijoje 1 km2 gyvena vos vienas žmogus, o Skonėje – daugiau kaip 100. Apie 83% žmonių gyvena miestuose, o Stokholme, Gėteborge, Malmėje ir jų priemiesčiuose telkiasi trečdalis krašto gyventojų.Kaime vyrauja didelės sodybos – fermos. Švedai mėgsta pieną ir pieno produktus, valgo keptą mėsą ir žuvj, ruginius paplotėlius (knekebriodus). Kavą geria 5-6 kartus per dieną. Populiariausios sporto šakos – ledo ritulys, futbolas, slidinėjimas, orientacijos sportasPopuliariausios šventės yra Šv. Kalėdos, Joninės. Birželio 6-oji – Švedijos vėliavos diena – valstybinė šventė. Nemažai švedų išgarsėjo visame pasaulyje: gamtininkasK. Linėjus, fizikas A. Celsijus, A. Nobelis -dinamito išradėjas ir Nobelio premijos steigėjas, skulptorius K. Milesas, režisierius I. Bergmanas, rašytoja A. Lindgren (knygų apie Karlsoną ir Pepę autorė) ir daugelis kitų.

ŪKIS. Švedija turi labai aukšto lygio ekonomiką. To pasiekta eksploatuojant gausius gamtos išteklius, skiriant didelius indėlius praktiniam mokslui, rūpinantis darbo kultūra.Švedija tebėra viena didžiausių pasaulyje geležies rūdos gavėjų, miško, celiuliozės, popieriaus, ypatingo (švediško!) plieno gamintojų. Metalo ir miško produkcija sudaro 4/5 krašto eksportoPRAMONĖ, kurioje dirba 1/3 gyventojų, teikia apie 80% krašto pajamų. Užsienyje garsūs didieji koncernai: automobilių “Volvo”, lėktuvų ir automobilių “SAAB – Scania”, guolių – SKF ir kt.Švedijos pramonės pradukcija ne tik gausi, bet ir patikima. kokybiška, puikios apdailos. Antai automobiliai “Volvo” pripažinti patvariausiais ir saugiausiais pasaulyje. Laikraštinio popieriaus metine gamyba Švedija užima antrą vietą pasaulyje, po JAV – 40 kg/žm. (Sovietų Sąjungoje buvo 4 kg/žm.)Svarbiausios Švedijos eksporto prekės: popierius, celiuliozė, mediena, medžio apdirbimo įrengimai, varikliai, guoliai, turbinos, transformatoriai, elektrotechnikos gaminiai, lėktuvai, laivai, lengvieji ir sunkieji automobiliai, elektros energija. Švedijos eksportas sudaro 2,5% pasaulio prekybos. Pastaruoju metu suaktyvėjo ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas tarp Švedijos ir Lietuvos. Pradėtas tiesioginis susisiekimas laivais ir lėktuvais, kuriamos bendros įmonės.

Švedijos ŽEMĖS ŪKIS naudoja tik 8% krašto ploto, jame dirba vos apie 3% gyventojų, tačiau jis visiškai aprūpina šalį svarbiausiais maisto produktais ir dalį jų eksportuoja. Vyrauja privačios vidutinės ir didelės fermos (20-30 ha ir didesnės). Pašariniams augalams skiriama 4/5 ariamosios žemės. Svarbiausia Švedijos žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.

Leave a Comment