Švedija

Švedija

Turinys

Įžanga…………………………………………… 1

Geografinės žinios……………………………… 2Demografinės žinios……………………………. 2Žemėlapiai……………………………………… 4Istorinės ir Politinės žinios…………………….. 6Žymiausi Švedijos žmonės……………………… 8Švedijos ekonomikos raida…………………….. 9Ryšiai su Lietuva………………………………. 10Literatūra………………………………………. 12

| |[pic] || |Karališkoji šeima || |Švedija || |Švedija yra viena iš Skandinavijos valstybių, su linksmais ir || |draugiškais žmonėmis, nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika. || | || |[pic]Valstybės santvarka: || |Konstitucinė monarchija || |[pic] || |Karalius: || |Carl Gustaf XVI || | || |Ministras pirmininklast: || |Göran Persson || |[pic] || |Religija: || |Visiška tikėjimo laisvė. Bažnyčios atskirimas nuo šalies valdymo || |planuojamas 2000. || |[pic] || |Gyventojai: 8.8 mln. || |[pic] || |Paviršiaus plotas: 450,000 km2 || |[pic] || |Gyventoju tankumas: 19/km2 || |[pic] || |Sostinė: Stockholm, 1.5 mln. || |[pic] || |Didžiausia sala: Gotlandas, 3,001 km2 || |[pic] || |Ilgiausia upė: || |Klarälven-Göta älv, 720 km || |[pic] || |Ežerai: || |Apie 100,000, iš kurių 22 didesni nei 100 km2 || |[pic] || |Didžiausias ežeras: Vänern, 5,585 km2 || |[pic] || |Aukščiausia vieta: || |Kebnekajse, 2,111 m || |[pic] || |[pic] || |Karalius CARL JOHAN XIV, Pirmasis karališkosios Bernadetų dinastijjos || |atstovas |

[pic]Geografinės Žžžžžžžžžžžinios

Ðvedija yra ðiaurës pusrutulyje. 55 – 67 laipsniø platumoj ir 10 – 22laipsniai rytø ilgumos. Ji ið rytø ribojasi su Suomija, Botnijos jûra, iððiaurës ir ðiaurës rytø su Norvegija, o ið pietryèiø, pietø, pietvakariøskalauja Baltijos jûra. Ðvedijos jûrinës sienos ilgis apie 6700km. ŠvedijosPlotas – 410929km², ið jo iki 100m aukðèio – 25, 100 – 200m – 17. Ið pietøá ðiauræ driekiasi plokðèia Skonës lyguma, Smolando aukðtuma, raiþytaeþeringa Svealando þemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantëjeyra daug salų, ðcherų ir fiordų . Didþiausios salos: Gotlandas- “Baltijosperlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miðkai uþima 53% visoÐvedijos ploto, kalnai ir gleèeriai 16%, pelkës 11%, eþerai 8%, o dirbamaþemë bei pievos ir ganyklostik 9% ðalies teritorijos. Ðvedija uþima pirmavieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upëTornelvas -570km, didþiausi eþerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km²,

Melarenas – 1140 km², aukðèiausias kalnas Kebnekaizë – 2111m. Ilgiausiaslaivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 ðliuzais. Klimatas jûrinis su ðvelnia þiema ir vësia vasara pietuose ir centre;vidutiniø platumø klimatas yra þemyninis su atðiauria þiema ir ðalta vasaraðiaurëje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre irpietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centreir pietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000,lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn. Gamtosauga. Šalyje 20 nacionaliniø parkø: Serek, Stora, Sjofallet,Padjelanta ir kt., 16 ichtiologiniø, 60 zoologiniø, 230 omitologiniørezervatø ir apie 1000 draustiniø .Visi draustiniai ir rezervatai užema 5%ðalies ploto.

Demografinës þinios.

Gyventojø skaièius pirmàjá milijonà pasiekë 1620m. , antrà – 1767m., treèià– 1809m., penktà – 1896m., septintà – 1950m., aðtuntà – 1969m., Gyventojøsakièius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln.þmoniø. Gyventojø tankumas – 21þm/1km².Vidutinis metinis gyventojø prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojøgimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kûdikiø mirtingumas5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amþiusmetais: vyrø – 74.2, moterø – 80.6. Abu uþima 2 vietà Europoje, pagalilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užemapirma vieta pasaulyje pagal senø þmoniø, per 60m. – skaičių, neáskaitantmikrovalstybiø. Dël to, kad šalyje daug senø þmoniø, bijoma, kad ðvedaineiðnyktų . .Pasaulyje gyvena apie 9mln. ðvedø, ið jø 86% Ðvedijoj, 9% JAV, 3%Suomijoje, 1% Kanadoje. Ðvedijoje gyvena apie 1mln. imigrantø, ið jø 420tûkst. kitø ðaliø pilieèiø, 350 tûkst. gavusiø Ðvedijos pilietybæ ir 280tûkst. imigrantø, gimusiø Ðvedijoje, palikuonys. Didëja gimstamumasdaugiausia dël jaunesnio gimdanèiøjø amþiaus, taip pat maþesnio laikotarpiotarp gimdymø. Ðeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitë. Nemaþëjavedybø, nedaugëja skyrybø, nors 50% vaikø nesantuokiniai .Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje,

žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7,prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc. Miestai. Miestu laikoma gyvenvietë, turinti daugiau kaip 200 þmoniø,o atstumai tarp namø neturi virðyti 200 metrø. Miestuose gyvena didþiojidalis gyventojų , beveik- 84%. Didþiausi miestai yra Stokholmas – 1682,Geterborgas – 452, Malmë – 234, Upsala – 169, Linèepingas – 131,Norèepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jonèepingas – 109,Helsingborgas – 106, Burosas 102. Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arbadar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salųir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kurMelareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė,sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestassmarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant supriemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.

Ðvedija suskirstyta á administracinius rajonus – lenus:

|Lenas |Plotas|Gyvent|Sostinë ||lietuviðkai-ðvediðka|km² |ojø | ||i | |sk. | || | |tûkst.| ||Blekingë – Blekinge |2.941 |150 |Karlskrun|| | | |a ||Elvsborgas – |11.395|438 |Venersbor||Alvsborgas | | |gas ||Erebru – Orebro |8.519 |271 |Erebru ||Estergotlandas – |10.562|400 |Linèeping||Ostergotland | | |as ||Geterborgas ir |5.141 |736 |Geteborga||Bohucas | | |s ||Goteborg/ Bohus | | | ||Gotlandas – Gotland |3.140 |57 |Visbiu ||Halandas – Halland |5.454 |251 |Halmstada|| | | |s ||Jemtlandas – |49.443|135 |Estersund||Jamtland | | |as ||Jevleborgas – |18.191|288 |Jevlë ||Gavleborg | | | ||Jonèepingas – |9.944 |307 |Jonèeping||Jonkoping | | |as ||Kalmaras – Kalmar |11.170|240 |Kalmaras ||Koparbergas – |28.194|287 |Falunas ||Kopparberg | | | ||Kristianstadas – |6.087 |287 |Kristians||Kristianstad | | |tadas ||Kronobergas – |8.458 |176 |Vekðë ||Kronoberg | | | ||Malmëhusas – |4.938 |771 |Malmë ||Malmohus | | | ||Norbotenas – |98.913|263 |Luleo ||Norrbotten | | | ||Sedermanlandas – |6.060 |253 |Niuèeping||Sodermanland | | |as ||Skaraborgas |7.937 |274 |Mariestad||-Skaraborg | | |as ||Stokholmas – |6.488 |86 |Stokholma||Stockholm | | |s ||Upsala – Uppsala |6.989 |1.630 |Upsala ||Vermlandas – |17.584|284 |Karlstada||Varmland | | |s ||Vesterbotenas – |55.401|250 |Umeo ||Vasterbotten | | | ||Vesternorlandas – |21.678|260 |Hernesand||Vasternorrland | | |as ||Vestmanlandas – |6.302 |257 |Vesterosa||Vastmanland | | |s ||Vidaus vandenys |39.035| | ||ÐVEDIJA – SVERIGE |449.96|8.527 |Stokholma|| |4 | |s || | | | |

|[pic] ||Stockholmas |

[pic]

storinës ir politinës þinios

Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai iržvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumostiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytistrobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių

rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje moteryssusidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojųbendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais,susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinisdarbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rūpindavosišeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais ir rakandais.III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.IItūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietosgyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanųgentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa.Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį,Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsiradomainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtiscentralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė.Taip pat stipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį);pradėjo klostytis Švedų tautybė.Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos irNorvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniaiįstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu,jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.XIII a. pabaigoje kūrėsi luominė santvarka.Pagal 1319- 55 metų uniją su Norvegija Švedijos karaliumi tapo MagnusEriksonas. Jam valdant įvestas karaliaus valdžią ribojantis Langstagas , o1359 metais pirmą kartą sušauktas Riksdagas, Švedija suskirstyta į lenus.Feodalinių vaidų nuvarginta Švedija sudarė uniją su Danija, 1397 – Kalmarouniją , po kurios sudarymo šalyje įsigalėjo Danijos valdžia. Dėl didėjančiųmokesčių ir karo su Hanza, kilo 1434 metais liaudies sukilimas. 1435- 36metais buvo sušauktas keturių luomų Riksdagas , Danijos karaliaus valdžiatapo formali, o nuo 1471 tapo nominaliai savarankiška. 1477 buvo įkurtasUpsalos universitetas. Danijos karalius Kristijonas II , katalikų bažnyčiosremiamas , prievarta atnaujino unija ( Stocholmo kruvinoji pirtis) . Po1521 liaudies sukilimo, kuriam vadovavo bajoras Gustavas Eriksonas (būsimasis Gustavas I) , 1523 Švedija tapo nepriklausoma.Stiprindamas savo valdžią Gustavas I ( 1523- 60 metais) reformavo bažnyčią(įvedė Liuteronizmą) , sekuliarizavo jos turtus.Švedija norėdama įsigalėti Baltijoje XVI amžiuje išplėtė agresija į rytus.Prasidėjus Livonijos karui Švedija užėmė šiaurės Estiją, kartu ir jossostinę Taliną. Antrojoje apstarojo amžiaus pusėje sustiprėjusios Rusijosgrėsmė suartino Švediją su Žečpospolita. Žečpospolitos feodalai savovaldovu išrinko Švedijos princą Zigmantą Vazą. 1592 ji stapo ir Švedijoskaraliumi, abi valstybės sudarė uniją. Tai leido Švedijai 1570- 95 metaissudaryti sau palankią Tiavzino taikos sutartį. 1599 metais unija suiro; dėldinastijų pretenzijų Švedija įsitraukė į ilga Žečpospolitos – Švedijos karą( 1600 –29 m.) , o nuo 1610 m. prasidėjo abiejų valstybių intervencijaRusijoje.Norėdama viešpatauti Baltijoje , Švedija toliau kariavo su Danija, Rusijair Žečpospolita.Valdant Gustavui II ( 1611- 32 m.) ,su Rusija 1617 metais sudaryta naudingaStolbovo taika, su Žečpospolita – 1629 Altmarko paliaubos, pagal kuriasŠvedija išlaikė Livoniją, didumą Kuršo, kai kurias Prūsijos valdas ( taippat ir Klaipėdą, kurią valdė iki 1635 metų). Nuo 1630 Švedija buvoantihabsburgiškosios koalicijos narė, dalyvavo Trisdešimties metų kare.Pagal 1648 metų Vestalijos Taiką Švedija prarado dalį Prūsų žemių. Bet po1656 metų karo su Rusija buvo pasirašyta Kardžio sutartis, kuri patvirtinopalankias Stolbovo taikos sąlygas. Per visus karus gautos žemės leidoŠvedijai XVII amžiaus viduryje tapti viena stipriausių valstybių Europoje.XVII a. labai pasunkėjo valstiečių gyvenimas. Valdant Kristinai ( 1632- 54m.) apie 70 proc. valstiečių žemių pasisavino feodalai. Vykdydamasredukciją Karolis XI (1660- 97 m.) susigrąžino daugiau kaip penkiasdešimtprocentų feodalams atitekusių žemių ir sustiprino absoliutizmą; Švedijojeįsigalėjo absoliutinė monarchija.Per Šiaurės karą Karolio XII ( 1697- 1718) jo karioumenė 1701 metaisužemė Lietuvą, įsiveržė į Rusija, bet rusai Poltavos mūšyje sumušė švedus.1721 Ništato taikos sutartimi Švedija atidavė Rusijai pietvakarių Karelijąir Vyborgą. Netekusi valdų Pabaltijyje ir iš dalies Prūsijoje, Švedija tapoantraeile valsybe. Karaliaus valdžia buvo apribota valstybės ir Riksdagonaudai, pradėta stiprinti ekonomiką. Nesėkmingas Švedijai buvo irSeptynerių metų karas. 1771 metais į valdžią atėjo Gustavas III, jisuždraudė visas politines partijas, susiaurino Riksdago teises, sustiprinodvarininkų privilegijas ir vėl įvedė absoliutizmą.XIX amžiaus pradžioje pradėjo sparčiai irti feodaliniai santykiai. Dėl 1807metais padarytos agrarinės reformos, miškų skaidymo ir pardavimo sunykokaimo bendruomenė; plito viensėdžių ūkis.1809 metais, nuvertus despotiškajį Gustavą IV buvo priimta konstitucija,kuri su pataisymais galiojo iki 1974 metų. 1810 metais karaliumi tapo Ž.B.Bernadotas. Jis nebuvo švedas, jis buvo prancūzas, kurį įsivaikinokarališkoji šeima, nes ji neturėjo įpėdinio.XIX amžiaus viduryje prasidėjo pramonės perversmas. Buvo panaikintasketurių luomų parlamentas ir 1866 metais sudarytas dviejų rūmų Rigsdagas.Dvidešimto amžiaus pradžioje Švedija tapo industrine agrarine šalimi,susikūrė įvairių mašinų gamybos šakų. Dideli muitai ir protekcionizmopolitika padėjo monopolozuoti vidaus rinką. 1905 po Karlstado susitarimųnutraukta unija su Norvegija, Švedijos karalius atsisakė Norvegijos sosto.Vis labiau stiprėjo parlamentarizmas: 1907- 1909 vyrai įgavo visuotinęrinkimo teisę ir 1919 visuotinę rinkimo teisę įgijo moterys.Per I pasaulinį karą Švedija laikėsi neutralumo, bet faktiškai oreantavosiį Vokietiją. Per 1929- 33 pasaulinę ekonominę krizę gamybos apimtis buvosumažėjusi net 11 proc., buvo didelis bedarbių skaičius, todėl buvo kilęmasiniai streikai. Antrojo pasaulinio karo metais Švedija pasiskelbėneutralia, tačiau buvo sudariusi prekibines sutartis su Vokietija irDidžiaja Britanija.Nuo 1946 metų Švedija yra JTO narė. 1945 metais Švedija pasiskelbėnepriklausanti jokiems kariniams blokams ir 1952 metais įstojo į Šiaurėstarybą, tapo EFTA nare 1960m., taip pat ji yra Europos tarybos narë. Šiuo metu Švedija yra parlamentinė demokratinë konstitucinëmonarchija. Valstybës vadovas nuo 1973 metø – karalius Karlas XVI , gimæs1946.04.30. (nacionalinë ðventë). Vieneriø metø parlamentas (Riksdagas),renkamas trejiems metams. Šiuo metu yra 349 deputatai; 4 proc. “balsøcenzas”. Svarbiausios politinës Ðvedijos partijos: Ðvedijos socialdemokratøpartija, Nuosaikioji koalicinë partija, Liaudies liberalø partija, Centropartija, Krikðèioniø liaudies partija, “Naujoji demokratija”, Kairiojipartija.

Žymiausi Švedijos žmonės

|Mokslas ir išradimai | ||Žinomiausi Švedijos tyrinėtojai yra Wilhelmas|[pic] ||von Scheele, kuris pirmas įvardijo deguonį |Carl Bilt ||kaip elementą, taip pat Carlas von Linné, | ||kuris sukūrė moderniosios botanikos pagrindus|[pic] ||ir klasifikacią. |Ingrida Bergman ||Linné’s organizavo nemažai floros ir faunos | ||tyrinėjimų įvairiuose pasaulio kampeliuose, | ||tokiose kaip Japonija ir Australija. Švedų | ||tyrinėtojas Sven Hedin pateikė labai daug |[pic] ||vertingų žinių apie šiuolaikinę Kinija. |Igmar Bergmanas ||Alfredas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė| ||savo vardu pavadintą premiją, kuria iki šių | ||dienų yra apdovanojami iškyliausi mokslo ir | ||meno žmonės. |[pic] || |Cardigans || | ||Rašytojai, kompozitoriai, teatro ir kino | ||žvaigždės | ||Plačiai, visame pasaulyje yra žinomi iš | ||Švedijos kilę rašytojai August as | ||Strindbergas ir Selma Lagerlöf, | ||Kompozitoriai Franzas Berwaldas, Hugo Alfvén,| ||Lars Erik Larsson ir Allan Pettersson, | ||aktoriai Anders Zornas, Carl Larssonas ir | ||Carl Milles, filmų režisierius Ingmar | ||Bergmanas, ekrano žvaigždės, tokios , kaip | ||Greta Garbo, Ingrid Bergman ir Max von Sydow,| ||operos dainininkai Jussi Björling, Nicolai | ||Gedda ir Birgit Nilsson.Vienas žymiausių | ||Švedijos dailininkų yra Andersas Kornas. Jis | ||savo paveiksluose vaizdavo Švedijos | ||amatininkų ir valstiečių tipus, kaimo | ||gyvenimo ir liaudies šokių scenas, šalies | |

|miškus ir ežerus. | || | || | ||Geriausi sportininkai. | ||Björn Borg daugelį metų buvo dominuojanti | ||figura teniso pasaulyje.Jis net penkis kartus| ||laimėjo Vimbildono turnyrą . Stefan Edberg, | ||ejo Borgo pėdomis ir taip pat buvo vienas | ||geriausių teniso žaidėjų pasaulyje. Ingemar | ||Stenmark yra geriausias Švedijos | ||slidininkas,jis yra laimėjęs tris pasaulio | ||slidinėjimo čepionatus ir iškovojęs Švedijai | ||auksą Olimpinėse žaidynėse. Geriausios | ||Švedijos sportininkės yra Liselotte Neumann, | ||Helen Alfredsson and Annika Sörenstam, kurios| ||yra minimos tarp dešimties geriausių golfo | ||žaidėjų pasaulyje, taip pat kaip jojikai | ||Per-Ulrik Johansson and Jesper Parnevik, NHL | ||žvaigždė Peter Forsberg, slidininkė Pernilla | ||Wiberg, su trimis pasaulio ir dviem Olimpinių| ||žaidyniu aukso medaliais, ir Ludmilla | ||Engqvist, su dviem pasaulio ir vienu | ||Olimpinių žaidynių aukso medalais, iskovotais| ||100 metrų bėgime. | |

Ðvedijos ekonomikos raida

1990m. ekonominis nuosmukis pasiekë apogëjø. Bendras vidaus produktassumaþëjo 5%, nedarbo lygis net 10%. Biudþeto deficitas 14%. To prieþastisdideli mokesèiai :56,8% nuo BVP bei bankø krizë – infliacija 14%.1991metais pradėjo maþëti eksportuojamos produkcijos apimtis ir kainos,todël firmos nedidino atlyginimø, ir dėl to infliacija pasiekė net 13%, oðiø metø pabaigoje tik 2%. Infliacijos maþëjimas suþlugdë nekilnojamojoturto rinkà, kainos sumaþëjo. Bankai buvo ypač keblioje situacijoje, nesuþstatytø pastatø kainos buvo maþesnës uþ apdraustø paskolø ir todëlapsimoka negràþinti paskolos. 1993m. pradėjo taisytis ekonominë situacija.BVP pradėjo kylti, nedarbo lygis kristi. Biudþeto deficitas buvo 217mlrd.Ðvedijos kronø. Buvo pradeta taikyti programa: maþinti socialines iðmokasir valstybës sektoriaus finansavimà. 1993m. biudþeto deficitas 13% BVP, o1990m. jo visiškai nebuvo. 1993m. valstybës skola sieke 71% BVP. 2/3 ðaliespilieèiø gauna pajamø ið vyriausybës: kaip valstybës tarnautojai, kaipsocialiniø paðalpø gyventojai. Ðvedijai priklausanèios uþsienyje ámonës

klesti. Nuo 1974 – 1993 gamyba Ðvedijoj padidëjo 16%, o ðvedøkontroliuojamø tarptautiniø bendroviø 180%. Beveik 80% Ðvedijos darbininkø yra vienos ið dviejø centralizuotøprofsàjungø nariai. Ðiø profsàjungø derybos su centrine darbdaviøorganizacija beveik 60 metø padëjo efektyviai nustatyti visø dirbanèiøjøatlyginimus. Darbo uþmokesèiø suvienodinimo idëja bûdinga tik Ðvedijai irskiriasi nuo centralizuoto reguliavimo, kuris praktikuojamas kitose ðalyse.Ðvedijos profsàjjnga pradëjo agresyvià kampanijà uþ tarpðakiná darbouþmokesèio suvienodinimà, neatsiþvelgdami á atlikto darbo rûðá. Darbouþmokesèiai maþai Ðvedijoj skyrësi. Ðvedijoje veikia profsàjungos ekonomistø sukurtos modelis “ðvediðkasmodelis”, kurá sudaro du modeliai: Rehn – Meidner modelis (jis pagrindinádëmesá skiria ekonomikos struktûriniams pokyèiams bei augimui), EFO modelis(jis pabrëþia konkurentabilumo iðlaikymà, kontroliuojant darbo uþmokesèioaugimo tempus). Rehn – Meidner modelis. Centralizuotas reguliavimo derinimas su darbouþmokesèiø suvienodinimu, esant ribotai darbo pasiûlai, skatina greitàekonomikos technologinës bazës transformacijà. Darbo uþmokesèiøsuvienodinimas ðiame modelyje turi dvigubà efektà:Baudþiamos þemo technologinio lygio ámonës, kurios neturi teisës mokëtimaþus atlyginimus. Jos turi didinti savo efektyvumà arba pasitraukti iðbiznio netekæ darbo darbininkai perkvalifikuojami ir nukreipiami á aukðtotechnologinio lygio ámones.Aukðtas technologis lygis, naðiose ámonëse drbininkai negali reikalautididesnio atlyginimo. Tokiu bûdu uþtikrinimas didesnës pelnas, kurá galimaskirti investicijoms ir augimui. Valstybës pareiga ðiame á pasiûlà orientuotame modelyje yra vykdytikietà nonetarinæ ir fiskalinæ politikà, ruoðti perkvalifikavimo programas,ádarbinti perkvalifikuotus darbininkus. EFO modelis. Ðis modelis daugiausiai dëmesio skiria Ðvedijosprodukcijos konkurentabilumui tarptautinëje rinkoje. Darbo uþmokestissektoriuose, gaminanèiuose produkcijà prekybai, turi bûti toks, kadðvediðkø prekiø kainos nesiskirtø nuo uþsieniniø. Darbo uþmokesèio augimasnustatomas pagal tarptautiná kainø kilimà ir naðumo augimà ðiuosesektoriuose. Pagal atlyginimà sulyginimo politikà darbo uþmokesèio augimaskituose sektoriuose turi prilygti augimui ðiame sektoriuje, nors naðumaspirmuosiuose auga santykinai lëèiau. Proceso svyravimai. Iki aðtuntojo deðimtmeèio vidurio Ðvedijosmodelis turëjo didelá pasisekimà. Taèiau devintame deðimtmetyje naðumoaugimas sulëtëjo, o darbo uþmokesèio infliacija kasmet kilo vidutiniðkai8%. Ið 5-osios vietos pagal suvartojimà vienam gyventojui Ekonominiobendradarbiavimo ir vystymo organizacijos ðalyse 1970m. Ðvedija nukrito á12 vietà 1990m. Ðiuo metu Ðvedijos ekonomika patiria maþiausià paklausà perper paskutiniuosius 40 metø. Nuo 1990m. I ketvirèio iki 1993m. II ketvirèiorealaus BNVP apimtis sumaþëjo daugiau kaip 8%. Tuo paèiu metu nedarbas(áskaitant tuos, kurie persikvalifikuoja pagal darbo rinkos programas)iðaugo nuo 3,5% iki beveik 13%. Blogëjo ir valstybës finansinë padëtis,finansiniais 1993/1994m. numatomas biudþeto deficitas virðina 18% BNVP. Pagal Ramasvamá, krizës ðaknys yra Ðvedijos ekonomikos pagrindinësestruktûrinëse problemose (didelë darbo uþmokesèio infliacija, naðumo augimosulëtëjimas). Didelë darbo uþmokesèio infliacija. teoriðkai, centralizuotas darbouþmokesèio reguliavimaas turëtø sulaikyti infliacijà. Ramasvamis pateikiatris prieþastis, dël kuriø centralizuotas reguliavimas negali iðsaugotimaþos darbo uþmokesèio infliacijos:Reguliavimo keliais lygiais sistema. Darbo uþmokesèio didinimas nustatomascentralizuotai. Bendras nedarbo lygis stabdo nominalaus darbo uþmokesèiodidinimà. Taèiau þemesniame lygyje realaus darbo uþmokestis vis tiek turitendencijà kilti. Todël centriniø profsàjungø uþdavinys – nustatyti tokánominalø atlyginimà, kad liktø erdvës realiam darbo uþmokesèiui kiltineaugtø infliacija. maþos pasaulinës infliacijos ir neauganèio naðumosàlygomis gali kilti mintis nustatyti þemà ar net neigiamà nominalaus darbouþmokesèio augimo tempà. Ðis sprendimas bûtø ypatingai nepopuliarus, todëldevintaljame deðimtmetyje Ðvedijos profsàjungos susitarë dël nominalausdarbo uþmokesèio didinimo, nepagrásto uþimtumu ir naðumo augimu.EFO modelio atsisakymas. 1983m. darbininkai pradëjo reikalauti, kad darbouþmokestis bûtø nustatomas nepriklausomai nuo ðvediðkø prekiøkonkurentabilumo tarptautinëje rinkoje. Atsisakius iðorinio pagrindimo,didëjantis darbo uþmokestis negalëjo palaikyti produkcijoskonkurentabilumo.Darbo rinkos programos. Esant þemam nedarbo lygiui, kaip tai buvo Ðvedijojedeðimtajame deðimtmetyje, darbo rinkos progamos (ypaè vieðieji darbai,apmokami rinkos atlyginimais) greièiau suteikia dirbantiesiems garantijasiðvengti tikro nedarbo, negu sudaro bedarbiams sàlygas konkuruoti dëldarbo. Lëtas naðumo augimas. Nuo aðtuntojo deðimtmeèio pabaigos naðumasÐvedijoje augo santykinai lëtai ir buvo maþesnis uþ Europos sàjungosvidurká. Ramasvamis mano, kad tarp naðumo augimo ir centralizuotos darbouþmokesèiø reguliavimo sistemos yra tiesioginis ryðys. Kai naðumaskeliamas, centralizuotai reguliuojant ir suvienodinant darbo uþmokesèius,maþëja skirtumai tarp ámoniø, jos negali panaudoti lankstesniø, skatinanèiøiniciatyvà, apmokëjimo schemø. Nuo 1960m. iki 1970m. ekonominës sàlygosbuvo palankios centralizuoto reguliavimo ir darbo uþmokesèiø suvienodinimopolitikai. Taèiau vëliau sàlygos pradëjo keistis ir ði taktika nebetiko.Pagrindiniai pasikeitimai buvo:technologiniai pasikeitimai pramonëje. Aðtuntalame deðimtmetyje baigësipramonës transformacijos, permetant darbininkus ið þemo technologiniolygio ámoniø á aukðto technologinio lygio ámones, procesas. Tolesnis darbonaðumo augimas buvo galimas tik didinant vidiná efektyvumà ir tobulinantegzistuojanèiø ámoniø struktûrà;darbo organizavimo pasikeitimai. Tarp 1980 ir 1990m. daugelyje industriniøðaliø, tame skaièiuje ir Ðvedijoje, pradëta taikyti lankstaus darbopraktika. Taèiau ámoniø ir darbininkø iniciatyvà didinti naðumà Ðvedijojestabdë darbo rinkos institucija, besistengianti apriboti darbo uþmokesèiøskirtumus;apmokymas ir ágûdþiai. Naujomis sàlygomis specifiniai, su ámonës darbususijæ ágûdþiai, ágyja didesnæ reikðmæ uþ bendras þinias, suteiktascentralizuoto mokymo programø. Centralizuotas reguliavimas ir darbouþmokesèiø suvienodinimo politika stabdo ámoniø iniciatyvà paèiomsiðsiugdyti savo darbininkus, sugebanèius savarankiðkai priimti sprendimusir uþ tai gauti atitinkamà atlyginimà. Remasvamis daro iðvadà, kad, norintáveikti dabartinæ Ðvedijos ekonomikos krizæ, reikia ið pagrindø pakeistikai kurias aukðèiau aptartas darbo rinkos institucijas.

Ryšššššiai su Lietuva

Švedija nuo 1997 metų bendradarbiauja su Ignalinos atomineelektrine.Švedijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė, kad šibendradarbiavimo programa bus tęsiama, ir tam bus teikiamas didelisdėmesys. Taigi, parama Ignalinos AE dar bus mažiausiai dvejus-trejus metus.Švedija taip pat padės koordinuoti visus Ignalinos AE saugos gerinimodarbus ir gauti jiems nacionalinę bei tarptautinę finansinę paramą. Bustęsiami jau pradėti projektai, atsižvelgiant į įvairių analizių ataskaitas(SAR, RSR, ISP, “Barselina” – 4 fazė) bei jose pateikiamas rekomendacijas.Nauji projektai bus pasirinkti, suderinus jų prioritetus su minėtomisataskaitomis. Tikimės, kad mūsų darbas bus efektyvus ir per trumpą laikąpadės pagerinti Ignalinos AE saugą.

Svarbiausi įrenginiai, pateikti pagal bendradarbiavimo su Švedija programą:|priešgaisrinės apsaugos tobulinimas |28 MSEK ||(priešgaisrinės ir dujų nuotėkių | ||signalizacijos, ventiliacija, vandens| ||purkštuvai, nedegios ir saugios | ||durys, nedegi grindų danga) | ||robotas perteklinio spaudimo nuovadui|15 MSEK ||montuoti | ||modernūs įrenginiai pirminio kontūro |29 MSEK ||suvirinimo siūlių kokybei tikrinti | ||kietų atliekų presas |1 MSEK ||IAE kontrolinės įranga |5 MSEK ||komunikacijos sistema: radijo ryšys, |6.8 MSEK||ieškos sistema ir skaitmeninė | ||telefono stotis | ||turbinų saugos įrenginiai |1.2 MSEK||televizijos įranga informacijos |0.3 MSEK||centrui | ||duomenų apdorojimo sistemos |3.3 MSEK||(patikimumo ir remonto valdymo | ||sistema, įranga buhalterijai) | ||kiti įrenginiai |6.1 MSEK||Iš VISO: 95.7 mln. Švedijos kronų |

[pic][pic]Perduodami patirtį (“KNOW-HOW”), Švedijos konsultantai kartu su Lietuvosspecialistais iš Ignalinos AE, VATESI bei techninių paramos organizacijųdirba šiose srityse:

|[pic] |priežiūros veikla |20 MSEK || |nedestruktyvus metalų |28 MSEK || |tikrinimas kasmetinių remontų | || |metu | || |projektas “Barselina” |20,5 MSEK|| |(tikimybinė saugos analizė) | || |atliekų tvarkymo Lietuvoje |5,8 MSEK || |strategija | || |kokybės ir vadybos tobulinimas |10,5 MSEK|| |(pagalba, rengiant kokybės | || |užtikrinimo dokumentus, kursai | || |aukščiausiojo ir vidurinio | || |lygio vadybininkams, Saugos | || |komiteto įsteigimas) | || |avarijų lokalizacijos sistemos |2 MSEK || |analizė | || |alternatyvi aušinimo sistema |1,3 MSEK || |pasirengimas ekstremalioms |0,5 MSEK || |situacijoms (kartu su Švedijos | || |radiacinės saugos institutu – | || |SSI) | || |visuomenės informavimo programa|0,4 MSEK || |radiacinės saugos programa |15 MSEK || |(kartu su SSI) | || |kiti vykdomi projektai |4,3 MSEK || |Iš VISO: |108,3 || | |MSEK || |Projektų administravimas |16 MSEK |

Iki 97.06.30 projektams išleista 220 mln. Švedijos kronų (107 mln. Lt)

1998 m. skirta 70 mln. Švedijos kronų (apie 35 mln. Lt)

[pic]Naudota literatūra:1. Tarybinė enciklopedija2. J.Karosas “10.000 kilometrų aplink Europą”

Internetas:1. www.sweden.com2. www.swedenguide.com3. www. lib.utexas.edu/Libs/PCL/Map_collection/cia99/Sweden_sm99.jpg4. www.ogci.gov5. www.surf.com/sweden- history/