SUOMIJA
Plotas: 338 130 kv. km
Valdymas: Daugiapartinė respublika.
Nepriklausomybe: 1917 m. – nuo Rusijos
Valdos: Alandų salos
Piniginis vienetas: markė
Gyventojų skaičius: 5 100 000
Gyventojų tankumas: 17 žm./kv. km
Valstybinės kalbos: suomių, švedų
Pagrindinės religijos: liuteronų 89%, suomi7 stačiatikių 1%, kitų 10%
Kalba: Tradicinis pasisveikinimas suomiškai – hyvää päivää
Žemės rūšys: miškai užima 80% Suomijos.
• Suomių moterys pirmos Europoje gavo rinkimų teise – 1906 metais
• Kovo mėnesį vyksta ilgiausio slidžių kroso varžybos: iš Kusamo prie Rusijos sienos per Lapiją iki Tornijo Švedijos pasienyje.
• Dižiausias kultūrinis Supmijos įvykis – Savonlinos operos festivalis. 1912 jį pradėjo operos dainininkas Aino Ackte; jis vyksta viduramžių Olavilinos pilies kieme.
Suomijos medienos eksportas (1997)
Europa
78%
Azija
10%
Šiaurės Ammerika
5%
Afrika
3%
Pietų Amerika
2%
Okeanija
2%
Suomija – mūsų šiaurės kaimynė prie Baltijos. Jos pietinius krantus skalauja Suomijos, ovakarinius – Botnijos įlankos vandenys. Plotu Suomija didesnė už Italiją ar Didžiąją Britaniją ir maždaug 5 kartus – už Lietuvą; o 1/4 jos ploto yra už Šiaurės poliaračio.Suomija – miškų ir ežerų, baltųjų naktų (vasarą) bei šiaurės pašvaisčių (žiemą) kraštas.
ISTORINĖ PRAEITIS
Archeologiniai radiniai rodo dar geležies amžiuje buvusius Suomijos gyventojų rysius su kitais Baltijos kraštais, ypač su Estija. Daug kas sieja Lietuvos ir Suomijos istoriją: Suomija praeityje ne kartą buvo užkariauta švedų; po Rusijos #8211; Švedijos karo 1809 m. ji buvo prijungta prie Rusijos. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo, ir 1863 m. pasiekė pergalę. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį; 1920 m. Suomija pasirašė taikos sutartį su Sovietų Ru
GAMTA
Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų irupių. Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Suomijoje vyrauja lyguma: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai, iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai.Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug maažų uolėtų salų – šcherų.Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartu ardė eroziniai reiškiniai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą udaro daugiausia granitai ir gneisai. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11000, o visai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra geležies rūdos, vario, nikelio, titano, volframo, urano, al
KLIMATAS
Suomijos klimatą formuoja Atlanto vandenyno įtaka, nes virš jos vyrauja vakarų ciklonų pernašos. Šio krašto klimatas yra pereinamasis išjūrinio į žemyninį. Palyginti menką gaunamos saulės energijos kiekį kompensuoja giedros ir ilgos poliarinės dienos. Visų metų sezonų vidutinė temperatūra Suomijoje yra kur kas aukštesnė nei Rytų Europos toje pačioje platumoje. Žiemos ilgos, sniego danga krašto viduryje būna apie 50
GYVŪNIJA
Miškuose gausu lapių, kiškių, lūšių, meškų, voverių; iš sparnuočių paplitę kurtiniai, tetervinai, jerubės. Tenykščiai vandens paukščiai – gulbės, žąsys, antys. Ežeruose ir upėse yra lydekų, karšių, lašišų, ešerių, vėžių. Tundroje gyvena poliarinės la
GYVENTOJAI
Daugumos Suomijos žmonių gimtoji kalba – suomių. Jie savo kraštą vadina Suomi, o žmones – suomalaiset (suo – pelkė, maa – kraštas). Kalba priklauso finougrų kalbų grupei. Dar apie 6% Suomijos gyventojų yra švedai, o šiaurėje gyvena samai, arba lapiai.Šalies pietuose gyvena 4/5 gyventojų, ir ten jų tankumas – 45-80 žm./km2. Šiaurėje gyvenama retai, – vos vienas du žmonės 1 km2. Kaime, daugiausia vienkiemiuose, gyvena 38% gyventojų; ūkininkai augina rugius, miežius, bulves, plėtojama galvijininkystė, avininkystė ir elnininkystė. Mažiau kaip 9% krašto ploto galima dirbti žemę, bet ir jo 3/4 užima kultūriniai augalai. Tačiau Suomija apsirūpina duoniniais grūdais 162%, pieno produktais -123%, kiaušiniais – 137%, kiauliena – 114%, daržovėmis – 80%.Suomiai vartoja daug žuvies, daržovių, kruopų. Mėgstamiausias gėrimas – kava. Populiariausia valstybinė šventė – Nepriklausomybės diena, minima gruodžio 6-ąją. Labai linksmai švenčiamos Šv. Kalėdos ir Joninės. Suomiai mielai dainuoja liaudies dainas, kuriomis pritariama kantele – muzikos instrumentu, panašiu į mūsų kankles. Suomių irkarelų sakmė “Kalevala” garsi visame pasaulyje. Toli už Suomijos sienų žinomas kompozitorius J. Sibelijus.Šalies sostinė Helsinkis kartu su Vantos ir Espo miestais sudaro Didįjį Helsinkį. Tai pramonės ir kultūros centras, uostas. Sostinėje yra vaizduojamojo meno akademija, universitetas, muzikos akademija, muziejai ir teatrai. Suomijos miestai garsėja šiuolaikinės architektūros statiniais, iš kurių minėtini “Finlandia” rūmai.
ŪKIS
Miško pramonė sudaro 25% Suomijos ūkio. Medienos paruošos nuo seno yra vienas pagrindinių jos gyventojų verslų. Mediena naudojama celiuliozės ir popieriaus pramonėje, faneros ir medžio plaušo plokščių gamyboje, baldų pramonėje. Iš žievės ir atliekų gaminami kuro briketai, juos naudoja chemijos pramonė. 1983 m, Suomija užėmė devintą vietą pasaulyje pagal miško paruošas ir penktą vietą – pagal popieriaus ir celiuliozės gamybą. Apie 50% Suomijos eksporto sudaro medžio gaminiai. Du penktadaliai kaimiečių namų yra mediniai.Turku ir Helsinkyje statomi ledlaužiai ir jūrų vilkikai. Kita Suomijos produkcija – kėlimo mašinos, elektros ir elektronikos gaminiai, įvairiašakė chemijos pramonės produkcija.