SUOMIJA

SUOMIJA

Sostinė Helsinkis
Santvarka Respublika
Gyventojų sk. 5,1 mln.
Plotas 337 000 km2
Valstybinė kalba Suomių ir švedų
ES narė nuo 1995m.

Lietuvos ryšiai su Suomija

Suomija buvo 6-oji pasaulio valstybė,atkūrusi diplomatinius santykius su Lietuva. 1991 m. rugpjūčio 28 d.
Lietuvos interesus Suomijoje atstovauja LR ambasada Helsinkyje, kuriai nuo 2002m. vasario 28 d. vadovauja LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius p. Audrius Brūzga. Suomijoje taip pat veikia 3 konsulatai- Helsinkyje, Seinajoki , Tamperėje-vadovaujami LR Garbės konsulų. Lietuvoje Suomiją atstovauja ambasada, vadovaujama ambasadorės Taina Sinikka Kiekko (nuo 2001 m. spalio 17 d.)
2001 m. liepos mėn. akredituotas Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk.ltn.Juhani Marko EKSTRÖM, reeziduojantis Taline. 2001 m. rugpjūčio mėn. akredituotas naujasis Lietuvos gynybos atašė Suomijai plk.ltn.Darius BARANAUSKAS, reziduojantis Taline.
Lietuva ir Suomija yra pasirašiusios visas pagrindines dvišalio bendradarbiavimo sutartis.
Lietuvos ir Suomijos prekyba (2002 m. I pusm):
Eksportas – 93.36 mln. Lt (27 mln. EUR) arba 1 proc. nuo viso eksporto.
Importas – 321.51 mln. Lt (93.1 mln. EUR) arba 2.4 proc. nuo viso importo.
2002 m. balandžio mėn. 01 d., Suomijos investicijos sudarė 657.77 mln. Lt (190.5 mln. EUR), t.y. 6.04 % nuo visų užsienio investicijų Lietuvoje, o pagal investuoto kapitalo apimtis Lietuvoje Suomija užėmė 6 vietą. Įmonių rejestre iki 2002 05 01 buvo įrregistruota 257
Suomija tvirtai remia ES plėtrą: suomių požiūriu, šis procesas sustiprins stabilumą visoje Europoje ir padidins bendradarbiavimo galimybes Baltijos jūros regione.
Suomijos politika NATO atžvilgiu išlieka nepakitus – esamomis aplinkybėmis Suomija laikosi neprisijungimo prie karinių blokų nuostatos, tačiau remia Lietuvos ir ki

itų Baltijos valstybių norą tapti NATO narėmis..
Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimas dvišaliame ir daugiašaliame formatuose.
Suomija yra penkta šalis-donorė pagal suteiktos pagalbos Lietuvai apimtis:1991-2001m. m. Suomija skyrė Lietuvai 89 mln. FIM (apie 15 mln. JAV dolerių), o 2002m. 1,5 mln. EUR dvišaliams projektams įgyvendinti. Šiuo metu įgyvendinama daugiau nei 90 projektų, finansuojamų Suomijos Vyriausybės. Didžioji paramos dalis skiriama aplinkosaugos projektams Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Lietuvos pasiruošimui ES narystei. Pasiruošimui narystei ES rėmuose Suomijos Vyriausybė finansavo valstybės tarnautojų apmokymo strategijos parengimą ir toliau remia jos įgyvendinimą. Suomija įnešė savo dalį į EBRD Branduolinės saugos sąskaitą Ignalinos AE saugumui didinti.
Intensyvus LR Vidaus reikalų sistemos padalinių bendradarbiavimas su atitinkamomis Suomijos struktūromis. Reikšmingas trijų Baltijos valstybių ir Suomijos bendradarbiavimas karinėje bei informacinių technologijų,srityje. Vyksta aktyvūs kultūriniai mainai, kurie plėtojami irr privačių iniciatyvų pagrindu. Šiame kontekste paminėtinas Lietuvos-Suomijos draugijos (Lietuva) bei jos partnerės Suomijoje – Donelaičio draugijos narių indėlis.
Lietuva ir Suomija aktyviai bendradarbiauja ir regioniniuose daugiašaliuose formatuose: Baltijos jūros valstybių taryboje (BJVT), kuriai nuo 2002m. II pusmečio BJVT pirmininkauja Suomija, ES Šiaurinės Dimensijos iniciatyvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas-Nordic-Baltic-8, NB-8).

Aukščiausių pareigūnų vizitai (2002-2003m. m.)

• 2002 m. kovo 6-7 d.- Suomijos prezidentės oficialus vizitas į Lietuvą.
• 2002 m. gegužės 13-14 d. – Lietuvos Ministro Pirmininko A. Brazausko vizitas į Suomiją.
• 2002 m. rugsėjo mėn. – Suomijos kariuomenės vado vizitas Lietuvoje.
§ 2003m. gegužės 21d.- LR Pr

rezidento R. Pakso darbo vizitas į Suomiją
2003 liepa
Europos šalių departamentas

Archeologiniai radiniai rodo dar geležies amžiuje buvusius Suomijos gyventojų ryšius su kitais Baltijos kraštais, ypač su Estija. Daug kas sieja Lietuvos ir Suomijos istoriją: Suomija praeityje ne kartą buvo užkariauta švedų; po Rusijos- Švedijos karo 1809 m. ji buvo prijungta prie Rusijos. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo, ir 1863 m. pasiekė pergalę. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį; 1920 m. Suomija pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija, o 1939-1940 m. tarp jos ir SSRS kilo karinis konfliktas.
Tik 1955 m. Suomija tapo Šiaurės Tarybos ir Jungtinių Tautų nare, o’l 975 m. ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo akto pasitarimo Helsinkyje iniciatorė.

Kas Suomiją išskiria iš kitų ES šalių?

>> didžiausias pramonės indėlis į BVP (37%)
>> didžiausias dirbančių moterų procentas (48% visos darbo jėgos)
>> didžiausias procentas miškų užimamos teritorijos tiek ES, tiek pasaulyje (69%)
>> daugiausia salų tiek ES, tiek pasaulyje – apie 188 tūkst

>> žemiausiais korupcijos lygis tiek ES, tiek pasaulyje
>> mažiausias gyventojų tankumas (15,2 žmogaus kvadratiniame kilometre)
>> mažiausias kūdikių mirtingumas 1000 gyventojų tiek ES, tiek pasaulyje
>> didžiausias skyrybų procentas (kartu su Švedija) – apie 50%
>> daugiausiai išgeriama kavos tiek ES, tiek pasaulyje (vidutiniškai 4-5 puodukai per dieną vienam žmogui)
>> didžiausias telekomunikacijos produktų eksportas
>> didžiausias mobiliųjų telefonų naudotojų procentas 100 gyventojų (66,8%, 1999)
>> di

idžiausias apsilankymų internete skaičius vienam gyventojui
>> vienas iš didžiausių bibliotekų lankomumo procentų (19,7 knygos vienam asmeniui per metus)
>> 10% šalies teritorijos užima ežerai, Suomija dažnai vadinama ‘tūkstančių ežerų kraštu’
>> Helsinkis ir Islandijos sostinė Reikjavikas – toliausiai j šiaurę nutolusios pasaulio sostinės
>> daugiau kaip ketvirtis Suomijos teritorijos yra už poliarinio rato
>> Suomija yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje moterys gavo vienodas teises su vyrais balsuoti ir dalyvauti rinkimuose; 1907 m. pirmosios moterys tapo Suomijos parlamento narėmis

Iš geografinio Europos pakraščio į politinį jos branduolį – taip galima apibūdinti Suomijos siekius Europos Sąjungoje, kurie jau nemaža dalimi įgyvendinti.
Iki narystės Sąjungoje Suomija, nors ir viena iš labiausiai išsivysčiusių žemyno šalių, buvo Europos pakraščio valstybė. Jos manevro laisvę ribojo ir Tarybų Sąjungos kaimynystė. Suomija dalyvavo Europos laisvosios prekybos asociacijos veikloje, perėmė didžiąją dalį Europos Sąjungos bendrosios rinkos taisyklių, bet negalėdavo jų kaip nors paveikti, nes nebuvo Europos Sąjungos narė. Tačiau suirus Tarybų Sąjungai Suomija ėmė gyviau dalyvauti Europos vienijimesi. ‘Suomiai yra Europos ultrapragmatikai’, – suomių elgseną aiškina vienas buvęs Suomijos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos diplomatas. Būtent iš pragmatiškumo suomiai buvo radę jiems ekonomiškai naudingą sugyvenimo su Tarybų Sąjunga būdą. Pragmatiškumas padėjo suomiams įžvelgti narystės Europos Sąjungoje pliusus, ir suomiai netruko imtis veiksmų. Greitai – per metus ir keturis mėnesius – suomiai baigė derybas dėl na

arystės ir 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą. Be gero pasiruošimo, kita tokios spartos priežastimi laikytinas suomių įprotis kelti kuo mažiau problemų ir derėtis tik dėl esminių dalykų.
Nesipriešindama esminiams Europos Sąjungos įstatymams ir taisyklėms Suomija vis dėlto išsiderėjo keletą jai svarbiausių sąlygų. Specialiai Suomijai ir Švedijai buvo įkurtas Sąjungos paramos fondas žemdirbiams, gyvenantiems atšiauriuose regionuose. Europos Sąjunga taip pat neprieštaravo, kad išliktų privilegijuotos žemdirbystės ir šiaurės elnių veisimo sąlygos Suomijoje gyvenančiai samių tautinei mažumai. Suomijos Alando salų autonominis regionas taip pat išlaikė teisę riboti nekilnojamojo turto prekybą ir įsikūrimo teisę. Suomijos reputacija Briuselyje dar labiau pakilo, kai ji sėkmingai pirmininkavo Sąjungai 1999 metų antrąjį pusmetį. Lietuvai šis pirmininkavimas įsiminė todėl, kad jo pabaigoje mūsų šalis buvo pakviesta derėtis dėl narystės. Savo euroentuziazmu suomiai nustebino net Europos Sąjungos senbuvius. Anot vieno Suomijos pareigūno, Suomijai artima Beniliukso šalių laikysena Europos Sąjungoje (o juk Beniliuksas yra vienijimosi avangarde).
Suomijai įstojus į Europos Sąjungą, ilga Suomijos siena su Rusija tapo jau ir Europos Sąjungos siena. Ir nors Suomija dar laikosi neutraliteto, ji nebėra vieniša. Geras Briuselio ir Maskvos santykių klimatas pirmiausia palankiai atsilieps pačiai Suomijai. Todėl suomiai pasiūlė pagyvinti Europos Sąjungos ryšius su Rusija Baltijos jūros regione. Briuselyje ši iniciatyva buvo palaiminta, ir ji tapo oficialia Europos Sąjungos politika (žinoma kaip ‘Šiaurės dimensija’). Tai pavyzdys, kaip suomiai panaudojo narystę Sąjungoje savo, Europos Sąjungos, Baltijos jūros šalių ir Rusijos labui.

Gamta

Maždaug 11% Suomijos ploto užima miškas. Suomių priežodis byloja: ‘Suomija be miško kaip meška be kailio’. Švedijos, Norvegijos ir Suomijos miškai sudaro 1/4 Europos miškų plotų. Suomiai labai rūpinasi miškų želdinimu. Ji pirmauja Europoje pagal miško metinį prieaugį vienam gyventojui. Krašte 60% miškų plotų valstybiniai. Pusę miškų sudaro pušys, o drėgnose vietose auga eglės. Suomijos pietuose taip pat auga beržai, liepos, klevai, ąžuolai.
Šiaurėje vyrauja miškatundrė ir tundra. Tundra labai spalvinga vasarą, kai žydi gėlės. Ypač įspūdinga kalnų azalija. Iš sumedėjusių augalų minėtini keružiai beržai ir ievos.
Suomiai labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau arti 50 nacionalinių parkų. Didžiausias yra Lapijoje (Laplandijoje), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km2) nacionalinis parkas.
Miškuose gausu lapių, kiškių, lūšių, meškų, voverių; iš sparnuočių paplitę kurtiniai, tetervinai, jerubės. Tenykščiai vandens paukščiai – gulbės, žąsys, antys. Ežeruose ir upėse yra lydekų, karšių, lašišų, ešerių, vėžių. Tundroje gyvena poliarinės lapės, baltosios pelėdos, kiškiai ir gausybė graužikų.

Klimatas

Suomijos klimatą formuoja Atlanto vandenyno įtaka, nes virš jos vyrauja vakarų ciklonų pernašos. Šio krašto klimatas yra pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Palyginti menką gaunamos saulės energijos kiekį kompensuoja giedros ir ilgos poliarinės dienos. Visų metų sezonų vidutinė temperatūra Suomijoje yra kur kas aukštesnė nei Rytų Europos toje pačioje platumoje. Žiemos ilgos, sniego danga krašto viduryje būna apie 50 cm storio, o šiaurės rytuose – apie 80 cm. Sniegas išsilaiko iki balandžio mėnesio, o šiaurėje net iki gegužės vidurio. Vasara trumpa, bet šilta. Jos temperatūrų skirtumas tarp pietinės ir šiaurinės dalies nėra ryškus. Kritulių per metus pietuose iškrinta 600-700 mm, o šiaurėje – 400-500 mm. Daugiausia – rugpjūčio mėnesį.
Itin įspūdingos baltosios naktys. Ties 70° lygiagrete saulė vasarą nenusileidžia 73 paras, bet žiemą 50 parų ji nepateka. Poliarinę naktį nuostabą kelia mėnesiena, poliarinės pašvaistės ir blizgantis sniegas.

Ūkis

Miško pramonė sudaro 25% Suomijos ūkio. Medienos paruošos nuo seno yra vienas pagrindinių jos gyventojų verslų. Mediena naudojama celiuliozės ir popieriaus pramonėje, faneros ir medžio plaušo plokščių gamyboje, baldų pramonėje. Iš žievės ir atliekų gaminami kuro briketai, juos naudoja chemijos pramonė. 1983 m. Suomija užėmė devintą vietą pasaulyje pagal miško paruošas ir penktą vietą – pagal popieriaus ir celiuliozės gamybą. Apie 50% Suomijos eksporto sudaro medžio gaminiai. Du penktadaliai kaimiečių namų yra mediniai.
Turku ir Helsinkyje statomi ledlaužiai ir jūrų vilkikai. Kita Suomijos produkcija – kėlimo mašinos, elektros ir elektronikos gaminiai, įvairiašakė chemijos pramonės produkcija.

Geografija

Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių. Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Suomijoje vyrauja lyguma: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai, iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai.
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų – šcherų.
Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė eroziniai reiškiniai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia granitai ir gneisai. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11000, o visai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).
Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra geležies rūdos, vario, nikelio, titano, volframo, urano, alavo, cinko, aukso ir sidabro. Daug asbesto, grafito ir talko.

Upės

Suomijos pietryčiuose, netoli Baltijos jūros, yra nuostabi vieta – Suomijos ežerynas. Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, nors yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Tokio ežeringo kraštovaizdžio, kaip šis, matyt, nėra visoje planetoje. Plačius ežerus keičia siauri, dažnas daugiau nei 100 km ilgio, sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį. Tuo jie panašūs į Lietuvos ežerus. Šio ežeringojo krašto pietinėje dalyje yra didžiausias Suomijos ežeras Saima (1460 km2). O iš viso Suomijoje apie 75 000 ežerų, dauguma jų negilūs – 5-20 m. Ežerai užima apie 8% viso krašto ploto.
Didžiuma Suomijos UPIŲ teka į Botnijos įlanką. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros. Daugelis jų tinka hidroelektrinėms statyti. Upių vingiuotumas trukdo plukdyti mišką, todėl vandens lygiui pakelti įrengta daug užtvankų su pralaidomis. Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių įdubų. Pelkės užima beveik 1/3 Suomijos ploto.

Alandija

Alandų salos – pati vakarinė Suomijos provincija, susidedanti iš 7000 salų ir uolynų, turi savitą mikropasaulį ir daugeliu kitų ypatybių skiriasi nuo žemyninės Suomijos. Jų autonomiją garantuoja tarptautinė sutartis, kurios vienpusiškai negali pakeisti Suomijos parlamentas. Pagal įstatymą provincija yra švediška. Kiekvienas gimęs gauna Alandų salų provincijos piliečio teises, jeigu jas turėjo jo tėvai. Kiti Suomijos piliečiai provincijos piliečio pažymėjimą gali gauti tik išgyvenę Alandų salose ne mažiau kaip penkerius metus. Kad tas pažymėjimas būtų patvirtintas, pretendentas turi mokėti švedų kalbą. Lapiai, arba šamai, – tai tauta, turinti savo kalbą ir tradicijas. Praeityje lapiai gyveno beveik visoje vidinės Suomijos teritorijoje, vėliau šiose vietose daugėjant suomių jie buvo nustumti į šiaurę. Pagrindinis jų užsiėmimas – elnininkystė, kuria pastaruoju metu susidomėjimas mąžta. Suomijos vyriausybė stengiasi išlaikyti tradicinius šios mažos tautelės verslus. Iš 200 tūkstančių Lapijos gyventojų 6500 yra lapiai, bet tik daugiau kaip vienas tūkstantis jų dar nepamiršo gimtosios kalbos. Lapiai – klajoklių tauta. Tačiau daugiau kaip prieš 30 metų paskutinė lapių šeima nustojo klajoti. Iki tol klajokliai gyvendavo palapinėse, suręstose iš aukštų medžio karčių ir apdengtose elnių kailiais. Jas vadino kotą. Tokiai palapinei uždengti reikėdavo net 60 elnių odų.

Helsinkis

Helsinkis – modernus ir įdomus Europos miestas. Šio miesto istorija prasideda 1550 m., kai birželio 12 d. įsakymu Helsinkį įkūrė Švedijos karalius Gustavas Vaza. Iki 1809 m. Suomija buvo Švedijos dalis, o 1809 m. Suomija tapo autonomines teises turinčia Didžiąja Rusijos imperijos kunigaikštyste. 1812 m. Helsinkis buvo paskelbtas Suomijos sostine. Nuo to laiko Helsinkis pradėjo augti ir plėstis. 1852 m. Senato aikštėje iškilo liuteronų bažnyčia. Aikštę puošia paminklas Rusijos imperatoriui Aleksandrui II, kurį miestiečiai iki šiol myli ir garbina. Senato aikštėje iškyla kiti didingi ampyro stiliaus pastatai, tarp jų – Parlamento rūmai bei Universitetas. Saulėtą dieną jie atrodo akinamai balti, todėl Helsinkis kartais vadinamas baltuoju Šiaurės miestu.
Dabar Helsinkyje gyvena daugiau nei milijonas gyventojų. Tai sudaro maždaug penktadalį visos Suomijos gyventojų. Tepraėjo tik šimtas metų ir iš kuklaus kaimelio su mediniais pastatais Helsinkis tapo stambiu uostamiesčiu, svarbiu kultūros, ekonomikos bei politikos centru.
Nepraleiskite progos apsilankyti žavioje Kaupatori turgavietėje, įsikūrusioje krantinėje. Šioje vietoje nuo seno buvo prekiaujama žuvimi, o dabar čia galima rasti ir vaisių, ir daržovių, ir grybų, ir įvairiausių turistus viliojančių suomiškų suvenyrų. Prie pat šurmulingos turgavietės – miesto rotušė ir Helsinkio simboliu tapusi V.Valgreno skulptūra – nuoga mergina Havis Amanda. Įdomiausia tai, kad miesto valdžia žadėjo paremti skulptorių, bet pažado nesilaikė, tai mergina stovi, atsukusi žavų užpakaliuką į miesto rotušę.
Nepraleiskite progos aplankyti vieną įspūdingiausių Helsinkio pastatų – Tempelinaukio bažnyčią, iškaltą uoloje. Paviršiuje matyti tik nedidelė dalis stiklo ir vario kupolo. Bažnyčia buvo pastatyta 1969 m. pagal architektų Timo ir Tuomio Suomalainenu projektą. Pastatas garsėja kaip gamtos ir architektūros harmonijos šedevras. Puiki bažnyčios akustika – čia rengiami koncertai.

Žmonės

Jos pagrindiniai bruožai – artumas gamtai ir erdvė. Suomiją galima pavadinti ir skulptūrų kraštu. Jos iškaltos iš granito, marmuro, išlietos iš bronzos, išskaptuotos iš medžio. Jų gausu ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Pavyzdžiui, Tamperės simbolis – ‘Suomijos mergelė’, Helsinkio – fontanas su undinės skulptūra.
Kai 1917 metais suomiai gavo nepriklausomybę, šioje šalyje jie gyveno jau bent keturis tūkstančius metų. Kitas pasaulis ištisus šimtmečius nė nežinojo juos čia esant. Atvykę į paslaptingus tolimus šiaurės kraštus, kitataučiai Suomiją laikė raganų ir burtininkų šalimi. Jūra, neįžengiami miškai ir kitos gamtinės kliūtys ilgiems laikams atskyrė šitą nedidelę tautinę grupę nuo kitų tautų. Uždarumas Europos pakraštyje sudarė galimybes suomiams tiek rasiniu, tiek kultūriniu požiūriu išlikti vientisa tauta. Todėl jie turi turtingą ir savitą tautosaką bei liaudies kultūrą. Kita vertus, izoliacija padarė juos uždarus ir nepasitikinčius. Su suomiu nelengva suartėti, bet kai jį geriau pažįsti, nesunku įsigyti jo pasitikėjimą ir tada jis tampa tikru draugu.
Suomiai moka saugoti tylą, nešūkauja nei miške, nei prie namų, net garsiau nekalba. Moka saugoti jaukumą – visur pavyzdinga švara ir tvarka.
Sakoma, kad suomiai šalia islandų yra uoliausi pasaulyje knygų pirkėjai. Suomijos literatūra iš esmės labai suomiška, savita ir nepriklausoma. Ją kaip ir kitas meno sritis labai paveikė tautos epas Kalevala. Galima sakyti, kad Kalevala Suomijos tautai yra jėgos šaltinis, padėjęs išlaikyti savo identiškumą.
Svarbiausios suomių charakterio savybės – sąžiningumas, meilė darbui, humoro jausmas, tradicijų laikymasis, kuris įvardijamas kaip konservatizmas, o kai kas tame įžiūri lėtumą ir užsispyrimą. Suomiai – tikri anekdotų meistrai, mėgstantys geranoriškai pajuokauti. Dažną nustebina suomių vyrų drovumas, o moterų vyriškumas (didžiuma mūvi kelnes ar vaikšto su sportiniu kostiumu ir avalyne, o ir dažnai elgiasi kaip vyrai).
Suomiai nemoka tuščiai kalbėti, jie įpratę kalbėti tiksliai ir dalykiškai. Jei kalbatės po darbo, tinkamiausios temos: oras, uodai, Suomija ir Europos Sąjunga, Karelija ir Lapija, Suomijos ekonomika. Reikia vengti politikos ir religijos temų. Suomiai labiau mėgsta monologą nei dialogą. Suomių kultūra yra pasyvi, o jautrumas ir taktiškumas – didžiausias suomių mandagumas.

Kalba

Pirmosios suomių gentys buvo medžiotojai ir žvejai, kurie leisdavosi į tolimas medžiokles. Prekiavo kailiais, o jų pirkti atvykdavo ir užjūrio pirkliai. Suomių kalboje žodis raba – pinigai, iš pradžių reiškė ‘voverės kailiuką’. 40 voverės kailiukų ryšulys reiškė ‘kailio pinigus’. Šešis amžius Suomija buvo Švedijos provincija, todėl šalyje tvirtai įsišaknijo Švedijos kultūros ir ypač švedų kalbos elementai. Tad Suomijoje šiandien yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų. Dauguma kalba suomių kalba, kurioje vyrauja rytų ir vakarų dialektas.
Džiugu tai, kad suomių kalba apskritai išliko. Mat kai tolimiausieji dabartinių suomių protėviai savo laiku slavų spaudžiami traukėsi į Rusijos vakarus, iš jų teliko tik mažytės žmonių salelės, kurių dalis pasiliko Rusijoje, vėliau Sovietų Sąjungoje. Šitos smulkios grupės per šimtmečius tarp galingos rusakalbės daugumos vis dėlto išlaikė savo finougrų kalbą. Suomiškai ir švediškai kalbančių suomių kalbos teisės griežtai nustatytos konstitucijoje. Iš tiesų dvikalbystė reiškia, kad abi kalbinės grupės turi vienodas teises. Suomijos švedai gali vartoti savo kalbą įstaigose, lankyti visų pakopų švediškas mokyklas ir atlikti karinę tarnybą švedų kalba kalbančiuose daliniuose. Švediškai kalbantys turi ir savo vyskupiją (Porvo vyskupija).

Turizmas

Suomija skirstoma į penkis turizmui tinkamus rajonus: pietvakarių Suomiją, ežerų Suomiją, Pabotnijį, rytinę Suomiją ir Lapiją.
Suomiai labai mėgsta keliauti ir todėl savo šalyje stengiasi sudaryti palankias sąlygas tiek iš kitur atvykstantiems turistams, tiek savo šalies žmonėms. Turizmo versle užimta apie 60 000 žmonių. Šiuo metu Suomijoje populiariausias autoturizmas. Turistinėse magistralėse veikia kempingai, vasarą nuomojamos vilos, veikia sezoniniai viešbučiai.
Suomijoje pats tinkamiausias turizmo sezonas yra vasara, kai dauguma žmonių atostogauja. Antrasis sezonas – žiemos pabaigoje per mokinių slidinėjimo atostogas. Tuo metu dalis dirbančiųjų irgi atostogauja. Lapijoje slidinėjimo sezonas tęsiasi ligi gegužės vidurio.
Trečiasis sezonas – ‘auksinis rugsėjis’ ypač gražus Lapijoje. Čia egzotikos mėgėjai gali gėrėtis poliarine naktimi, švęsti Kalėdas ir sutikti Naujuosius metus.
Lapija turistus traukia savo rūsčia gamta, baltosiomis naktimis, lapių gyvenimo tradicijomis. Šv. Kalėdos Suomijos šiaurėje – Lapijoje įtrauktos į daugelio šalių turistinius maršrutus. Apsilankyti Lapijoje kviečia ir mūsų Lietuvos turizmo ir kelionių agentūros. Prasidėjus kalėdiniam sezonui, į šį kraštą suvažiuoja ne tik suomiai, bet daugybė turistų iš visos Europos. Čia, Lapijoje, už Poliarinio rato karaliauja tamsa, tačiau po ilgiausios nakties ateina šviesos šventė – šv. Kalėdos.

Kultūra

Rytuose dar tvyro archainė dvasia. Tautos kultūroje jaučiamas skirtumas tarp rytų ir vakarų Suomijos. Etnografinę ribą galima nubrėžti per Kotką, Juveskiulę, toliau tarp Oulu ir Rahės. Vakaruose labiau jautėsi švedų kultūros įtaka. Rytuose ilgą laiką, o kai kuriuose papročiuose ir šiandien, archainė dvasia. Ypač tai išryškėjo baldų detalėse ir formose. Populiarūs buvo kabinami lopšiai (pas mus irgi buvo labai populiarūs), pakabinamos lentynėlės, nekilnojamos lovos, suolai, spintos. Vestuvės rytuose šiandien švenčiamos kaip ir seniau. Ritualą sudaro trys dalys: jaunosios ‘išėjimas’ iš gimtų namų, pervažiavimas į vyro namus, atvykimas. Jaunoji turi būti saugoma nuo blogos akies ar blogų dvasių. Vykstant į vyro namus, jaunosios veidą uždengdavo, o vežiman dėdavo peilį ir t. t. Rytuose vyravęs dekoras veikė visos Suomijos architektūrą ir meną, ypač XIX a. pabaigoje vadinamojo ‘tautinio romantizmo’ laikotarpiu. Tautinis kostiumas labai anksti neteko prasmės ir atsigavo tik tautinio atgimimo metu. Šiandien tai tik simbolinė švenčių detalė. Tiesa, skirtumai jaučiami ir nacionalinėje rytų ir vakarų Suomijos virtuvėje. Pavyzdžiui, rytuose buvo reguliariai kepamas didelis minkštos duonos kepalas, ta pati duona vakaruose buvo kepama du kartus metuose, bet kieta ir apvalios formos. Tai labiau priminė džiūvėsį, mat ir laikoma duona buvo neįprastai – palubėje.

Vėliava

Suomišką vėliavą sudaro mėlynas kryžius baltame fone. Ji būna dviejų rūšių – nacionalinė ir valstybinė.
Vėliava su ežerų mėlynumu ir Suomijos žiemų sniego baltumu’, kaip apibūdino šias simbolines spalvas poetas 1970 metais, buvo pripažinta oficialia 1918 metų gegužės 29 dieną, praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams po nepriklausomybės paskelbimo.
Nacionalinė vėliava: Nacionalinė vėliava yra keturkampė ir jos išmatavimai yra: aukštis yra 11, o plotis 18 matavimo vienetų; kryžiaus plotis 3 vienetai, spalva PMS294C; laukų aukštis 4 vienetai, laukų prie kėlimo pusės – 5 vienetai ir prie plevėsuojančios pusės 10 vienetų. Kiekvienas Suomijos pilietis mėgsta teisę iškelti nacionalinę vėliavą. Suomijos laivai yra pakabinę nacionalinę vėliavą kaip nacionalinį ženklą (Su kai kuriom išimtim).
Valstybinė vėliava: Valstybinė vėliava taip pat yra keturkampė arba trikampė. Valstybės departamentai ir įstaigos kelia keturkampę valstybinę vėliavą. Gynybos pajėgos naudoja trikampę vėliavą, kuri yra vienu matavimo vienetu ilgesnė už nacionalinę ar valstybinę vėliavą. Respublikos Prezidentas naudoja trikampę valstybinės vėliavos versiją, kurios kantone dar yra mėlynai geltonas Laisvės kryžius.

Suomijos nacionalinės vėliavos pakėlimo dienos

Vasario 5 – Nacionalinė Poeto Runebergo diena
Vasario 28 – Kalevala, Suomių nacionalinė epo diena
Balandžio 9 – Suomių kalbos diena
Balandžio 27 – Veteranų diena
Gegužės 1 – Darbo diena
Gegužės 11 – Motinos diena
Gegužės 12 – Suomių paveldo diena
Gegužės 18 – Karo aukų atminimo diena
Birželio 4 – Gynybos pajėgų vėliavos pakėlimo diena
Birželio 21 – Vidurvasario diena
Liepos 6 – Vasaros ir Poezijos diena
Spalio 10 – Suomių literatūros diena
Lapkričio 6 – Suomių švedų paveldo diena
Lapkričio 9 – Tėvo diena
Gruodžio 6 – Suomijos nepriklausomybės diena

Leave a Comment