Suomija!

SUOMIJA

PLOTAS 337 030km2

GYVENTOJAI 5 021000 (15 žm./km2)

VALDYMO FORMA Parlamentinė respublika

KALBA Suomių ir švedų

TIKYBA Evangelikų liuteronų

PINIGINIS VIENETAS Suomijos markė

SOSTINĖ Helsinkis (774 000 gyv.)

KITI MIESTAI Tamperė, Turku

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 6%

Pramonė 36%

Aptarnavimo sfera 58%

Suomija – mūsų šiaurės kaimynė prie Baltijos. Jos pietinius krantus skalauja Suomijos, ovakarinius – Botnijos įlankos vandenys. Plotu Suomija didesnė už Italiją ar Didžiąją Britaniją ir maždaug 5 kartus – už Lietuvą; o 1/4 jos ploto yra už Šiaurės poliaračio.Suomija – miškų ir ežerų, baltųjų naktų (vasarą) bei šiaurės pašvaisčių (žiemą) kraštas.

ISTORINĖ PRAEITIS. Archeologiniai radiniai rodo dar geležies amžiuje buvusius Suomijos gyyventojų rysius su kitais Baltijos kraštais, ypač su Estija. Daug kas sieja Lietuvos ir Suomijos istoriją: Suomija praeityje ne kartą buvo užkariauta švedų; po Rusijos – Švedijos karo 1809 m. ji buvo prijungta prie Rusijos. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo, ir 1863 m. pasiekė pergalę. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį; 1920 m. Suomija pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija, o 1939-1940 m. tarpjos ir SSRS kilo karinis konfliktas.Tik 1955 m. Suomija tapo Šiaurės Tarybos ir Juungtiniu Tautu nare, o 1975 m. ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo akto pasitarimo Helsinkyje iniciatorė.

GAMTA. Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų irupių. Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Suomijoje vyrauja lyguma: 1/3 krašto pl

lyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai, iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai.Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų – šcherų.Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartu ardė eroziniai reiškiniai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia granitai ir gneisai. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11000, o viisai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra geležies rūdos, vario, nikelio, titano, volframo, urano, alavo, cinko, aukso ir sidabro. Daug asbesto, grafito ir talko.Suomijos pietryčiuose, netoli Baltijos jūros, yra nuostabi vieta – Suomijos ežerynas. _li_ečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, nors yra vietų, kur vandens daugiau neisausumos. Tokio ežeringo kraštovaizdžio, kaip šis, matyt, nėra visoje planetoje. Plačius ežerus keičia siauri, dažnas daugiau nei 100 km il-gio, sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų
ų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį. Tuo jie panašūs į Lietuvos ežerus. Šio ežeringojo krašto pietinėje dalyje yra didžiausias Suomijos ežeras Saima (1460 km2). 0 iš viso Suomijoje apie 75 000 ežerų, dauguma jų negilūs – 5-20 m. Ežerai užima apie 8% viso krašto ploto.Didžiuma Suomijos UPIŲ teka į Botnijos įlanką. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros. Daugelis jų tinka hidroelektrinėms statyti. Upiu vingiuotumas trukdo plukdyti mišką, todėl vandens lygiui pakelti įrengta daug užtvankų su pralaidomis. Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių įdubų. Pelkės užima beveik 1/3 Suomijos ploto.

Suomijos KLIMATĄ formuoja Atlanto vandenyno įtaka, nes virš jos vyrauja vakarų ciklonų pernašos. Šio krašto klimatas yra pereinamasis išjūrinio į žemyninį. Palyginti menką gaunamos saulės energijos kiekį kompensuoja giedros ir ilgos poliarinės dienos. Visų metų sezonų vidutinė temperatūra Suomijoje yra kur kas aukštesnė nei Rytų Europos toje pačioje platumoje. Žiemos ilgos, sniego danga krašto viduryje būna apie 50 cm storio, o šiaurės rytuose – apie 80 cm. Sniegas išsilaiko iki balandžio mėnesio, o šiaurėje net iki gegužės vidurio. Vasara trumpa, bet šilta. Jos temperatūrų skirtumas tarp pietinės ir šiaurinės daliesnėra ryškus. Kritulių per metus pietuose iškrinta 600-700 mm, o šiaurėje – 400-500 mm. Daugiausia – rugpjūčio mėnesį.Itin įspūdingos baltosios naktys. Ties 70° lygiagrete saulė vasarą nenusileidžia 73 paras, bet žiemą 50

0 paru ji nepateka. Poliarinę naktį nuostabą kelia mėnesiena, poliarinės pašvaistės ir blizgantis sniegas.MIŠKAI. Maždaug 71% Suomijos ploto užima miškas. Suomiu priežodis byloja: “Suomija be miško kaip meška be kailio”. Švedijos, Norvegijos ir Suomijos miškai sudaro 1/4 Europos miškų plotų. Suomiai labai rūpinasi miškų želdinimu. Ji pirmauja Europoje pagalmiško metinį prieaugį vienam gyventojui. Krašte 60% miškų plotų valstybiniai. Pusę miškų sudaro pušys, o drėgnose vietose auga eglės. Suomijos pietuose taip pat auga beržai, liepos, klevai, ąžuolai.Šiaurėje vyrauja miškatundrė ir tundra. Tundra labai spalvinga vasarą, kai žydi gėlės. Ypač įspūdinga kalnų azalija. Iš sumedėjusių augalų minėtini keružiai beržai ir ievos.Suomiai labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau arti 50 nacionalinių parkų. Didžiausias yra Lapijoje (Laplandijoje), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km2) nacionalinis parkas.

GYVŪNIJA. Miškuose gausu lapių, kiškių, lūšių, meškų, voverių; iš sparnuočių paplitę kurtiniai, tetervinai, jerubės. Tenykščiai vandens paukščiai – gulbės, žąsys, antys. Ežeruose ir upėse yra lydekų, karšių, lašišų, ešerių, vėžių. Tundroje gyvena poliarinės lapės, baltosios pelėdos, kiškiai ir gausybė graužikų.

GYVENTOJAI. Daugumos Suomijos žmonių gimtoji kalba – suomių. Jie savo kraštą vadina Suomi, o žmones – suomalaiset (suo – pelkė, maa – kraštas). Kalba priklauso finougrų kalbų grupei. Dar apie 6% Suomijos gyventojų yra švedai, o šiaurėje gyvena samai, arba lapiai.Šalies pietuose gyvena 4/5 gyventojų, ir ten jų tankumas – 45-80 žm./km2. Šiaurėje gyvenama retai, &#

#8211; vos vienas du žmonės 1 km2. Kaime, daugiausia vienkiemiuose, gyvena 38% gyventojų; ūkininkai augina rugius, miežius, bulves, plėtojama galvijininkystė, avininkystė ir elnininkystė. Mažiau kaip 9% krašto ploto galima dirbti žemę, bet ir jo 3/4 užima kultūriniai augalai. Tačiau Suomija apsirūpina duoniniais grūdais 162%, pieno produktais -123%, kiaušiniais – 137%, kiauliena – 114%, daržovėmis – 80%.Suomiai vartoja daug žuvies, daržovių, kruopų. Mėgstamiausias gėrimas – kava. Populiariausia valstybinė šventė – Nepriklausomybės diena, minima gruodžio 6-ąją. Labai linksmai švenčiamos Šv. Kalėdos ir Joninės. Suomiai mielai dainuoja liaudies dainas, kuriomis pritariama kantele – muzikos instrumentu, panašiu į mūsų kankles. Suomių irkarelų sakmė “Kalevala” garsi visame pasaulyje. Toli už Suomijos sienų žinomas kompozitorius J. Sibelijus.Šalies sostinė Helsinkis kartu su Vantos ir Espo miestais sudaro Didįjį Helsinkį. Tai pramonės ir kultūros centras, uostas. Sostinėje yra vaizduojamojo meno akademija, universitetas, muzikos akademija, muziejai ir teatrai. Suomijos miestai garsėja šiuolaikinės architektūros statiniais, iš kurių minėtini “Finlandia” rūmai.

ŪKIS. Miško pramonė sudaro 25% Suomijos ūkio. Medienos paruošos nuo seno yra vienas pagrindinių jos gyventojų verslų. Mediena naudojama celiuliozės ir popieriaus pramonėje, faneros ir medžio plaušo plokščių gamyboje, baldų pramonėje. Iš žievės ir atliekų gaminami kuro briketai, juos naudoja chemijos pramonė. 1983 m, Suomija užėmė devintą vietą pasaulyje pagal miško paruošas ir penktą vietą – pagal popieriaus ir celiuliozės gamybą. Apie 50% Suomijos eksporto sudaro medžio gaminiai. Du penktadaliai kaimiečių namų yra mediniai.Turku ir Helsinkyje statomi ledlaužiai ir jūrų vilkikai. Kita Suomijos produkcija – kėlimo mašinos, elektros ir elektronikos gaminiai, įvairiašakė chemijos pramonės produkcija.

Leave a Comment