Suomija

2653 0

SUOMIJA(Suomi)

Valstybinė vėliava Herbas

Suomija (Suomi)-šalis šiaurės Europoje.

Ji išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 lygiagrečių, turi bendras sienas su Švedija (Šiaurės vakaruose), Norvegija (Šiaurėje) ir Rusija (Rytuose), o per Suomių įlanką ribojasi su Estija (Pietuose).

Pietinius ir Vakarinius Suomijos krantus skalauja Baltijos jūros vandenys, o jos įlankų krantus Suomių ir Botnijos jūros. Suomijos jūrų sienų ilgis yra apie

1100 km. Apie 1/3 šalies teritorijos yra už poliarinio rato. Bendra Suomijos teritorija – 338.000 kv. km, iš jų 306.000 kv. km sausumos (70 % miškai) ir 32.000 kv. km vandens masyvų. Didžiausias Suomijos ilgis 11160 km, o plotis 540 km. Aukščiausias šios šalies taškas Haltitunturi 1328 m virš jūros lygio yra Vakarinės Laplandijos dalies Šiaurėje. Ilgiausia upė – Kemijoki yra 512 km ilgio. Suomijoje yra 60.000 ežerų.

4400 kv. km ploto ežeras Suur-Saimaa didžiausias ežeras Suomijoje. Jis užima ketvirtą vietą pagal dydį Europoje. Suomių Laplandijos plotas 100.000 kv. km. Laplandijoje yra patys didžiausi nepaliestos gamtos masyvai. Laplandijai yra būdingi uolieti kalnai ir nedidelės aukštumos, o taip pat nacionaliniai parkai, kurie palieka neišdildomus įspudžius. Suomijos pakrantėse tūkstančiai unikalių škerų. Su škerų gamta ir kuultūra galima susipažinti valčių iškylų metu.

Klimatas Suomijoje pasižymi šaltomis snieguotomis žiemomis ir pakankamai šiltomis, bet trumpomis vasaromis. Suomijoje keturi metų laikai labai skiriasi vienas nuo kito. Vasara trunka apie 3 mėnesius. Pati aukščiausia temperatūra vasarą 25-30 laipsnių šilumos, o vidutinė apie +18. Nuostabus sa

avo grožiu ruduo

Ruska-ajka pritraukia į Suomiją daug turistų. Sniegas paprastai iškrenta gruodžio mėnesį. Daugiausiai sniego būna kovo mėnesį. Tuo metu šiaurinėje Suomijos dalyje, už Arktikos rato, galima stebėti poliarines naktis. Jos trunka 51 dieną. Vasarą šiose vietose 73 dienas būna “baltosios” naktys.

Alandų salos – autonominė sritis. Jos išsidėsčiusios tarp Suomijos ir Švedijos. Sritis tapo autonomine 922 m. pagal Ţenevos sutartį. Autonomija turi savo vykdomąja valdžią ir valdo savo vidaus reikalus. Alandų salose yra 16 kaimų ir vienas Maarianchamina miestas, kuriame gyvena beveik pusė visos srities gyventojų.

1954 m. Alandų salos gavo savo vėliavą, o 1984 m. ir savo pašto ženklus. Alandų salose yra 6500 salų su pavadinimais, iš jų 65 apgyvendintos. Čia gyvena apie 25.000 gyventojų.

Suomija yra demokratinė parlamentinė respublika, turintį 200 vietų vienpalatį parlamentą. Deputatai į parlamentą renkami 4 metų kadencijai tiiesioginio ir proporcinio balsavimo būdu. Po 1999 m. kovo mėn. parlamentinių rinkimų į parlamentą buvo išrinktos 9 partijos:

Partijos Vietos Balsavimo %

Socialdemokratų partija 51 22,9

Centro partija 48 22,4

Nacionalinė koalicinė partija 46 21,0

Kairiojo sparno aljansas 20 10,9

Ţaliųjų sąjunga 11 7,3

Ðvedų liaudies partija 11 5,1

Suomių krikščionių sąjunga 10 4,2

Reformų frakcija 1 1,1

Teisingieji suomiai 1 1,0

Kitos (Alandų provincijos atstovai) 1 0,8

1999 m. balandžio mėn. suformuota nauja vyriausybė yra koalicinė. Ją sudaro Socialdemokratų partijos, Nacionalinės Koalicinės partijos, Švedų liaudies partijos, Kairiojo Sparno partijos, Žaliųjų sąjungos atstovai. Premjeras ministras Paavo Lipponen’as yra Socialdemokratų partijos lyderis. Iš 18 ministrų 11 – moterys.

Šalies vadovas – Suomijos Respublikos Prezidentas yra renkamas vienai 6 metų kadencijai tiesioginiu rinkimų būdu iš dv

viejų pirmaujančių kandidatų, po pirmojo rinkimų etapo. Dabartinis Respublikos Prezidentas – Martti Achtisaari.

Šiuo metu Suomijoje gyvena apie 5,132,000 žmonių. Suomija viena iš retai apgyvengintų valstybių Europoje. Gyventojų tankis yra apie 17 žmonių viename kv. km (šiaurėje 3 žmonės, pietuose 100). Daugelis suomių, apie 62%, gyvena miestuose, o apie 38 %, kaimo vietovėse. Šalies sostinė – Helsinkis, kurioje gyvena, apie 525,031 gyventojų, Espoo (191,247 gyventojai) ir Vantaa (166,480 gyventojai) formuoja sostinės regioną.Šiame regione gyvena šeštadalis visų šalies gyventojų. Ši gyventojų migracija į pietinę Uusimaa provinciją prasidėjo pokario metais ir tęsiasi toliau. Kiti svarbiausi miestai: Tampere (182,742 gyventojai), Turku (164,744 gyventojai) ir Oulu (109,094 gyventojai). 1995 m. Suomijoje buvo 1,4 milijonų šeimų. Vidutiniškai kiekviena šeima turėjo 1,79 vaikų. 1960 m. šis skaičius buvo 2,27. Suomių vaikų mirtingumas vienas mažiausių pasaulyje.1995 m. vidutinis amžius buvo: vyrų – 72,8 metai, moterų – 80,2 metai. Suomijos natūralus gyventojų prieaugis 1989 m. – 2,9 %, 1998 m. – 2 %. Įtakos turėjo vidutinis gyventojų amžius. Vedybų skaičius mažėja, skyrybų daugėja, tai lemia natūralų prieaugį.

1995 m. 2,2 milijono žmonių buvo baigę vidurines, profesines arba aukštesniąsias mokyklas, universitetus. Pusė iš jų – moterys. 1995 m. 47,5 % visos darbo jėgos sudarė moterys. 1994 m. moterų uždarbis sudarė 81,4 % vyrų uždarbio.

Suomiai sudaro apie 94 % visų šalies gyventojų. Suomijoje gyvena apie 300,000 švedų. Nežiūrint į tai, kad švedų Suomijoje gyvena nedaug, švedai turi didelę kultūrinę autonomiją. Suomių ir švedų kalbos yra oficialios kalbos Suomijoje. Šiaurinėje šalies dalyje – Laplandijoje gyvena nacionalinė mažuma – samai, kalbantys sa
avo kalba. Viena iš tautų, gyvenanti Suomijoje – čigonai. Samai ir čigonai sudaro

0,7 % Suomijos gyventojų.

87,8 % Suomijos gyventojų priklauso evangelikų-liuteronų (protestantai) bažnyčiai, o apie 1 % suomių-ortodoksų bažnyčiai. Religinę įtaką šalis jautė tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Suomijoje religija yra atskirta nuo valstybės.

Suomija turtinga mineralinėmis medžiagomis, ypač metalinėmis rūdomis. Vario atsargos užima pirmą vietą Europoje. Jo randama rytinėje dalyje. Nemažai geležies rūdos (vidurinėje Suomijos dalyje, netoli Oulujarvi ežero), nikelio (pietrytinėje dalyje), cinko, kobalto, urano rūdos. Chromo rūda (šiaurinėje dalyje prie Botnijos įlankos), kurios atsargos mažesnės. Didelės asbesto atsargos, talko, grafito, apatito, įvairios statybos ir apdailos medžiagos.

Suomija išsivysčiusi industrinė šalis. Suomijos BVP 1997 m. sudarė 96 milijardai JAV dolerių. BVP tenkantis vienam šalies gyventojui 1997 m. buvo 19 000 JAV dolerių. Pagal BVP Suomija pasaulyje užima 25-ą vietą. Svarbiausia šioje dalyje yra miško pramonė. Suomija pirmauja pagal medienos kiekį (vienam gyventojui) pasaulyje. 45 % miškų išteklių sudaro pušys, 37 % eglės, 18 % lapuočiai. Šalyje vyrauja privatūs koncernai, tačiau yra ir mišrios valstybinės įmonės – jos sudaro apie 70 %. Daug kapitalo investuojama į metalurgiją, naftos perdirbimą, mašinų pramonę. Gausu nedidelių firmų Neste, Fobus ir t.t.

Pagal gaminamą produkcijos kiekį vienam gyventojui Suomija yra antroje vietoje po Švedijos. Pramonė pasižymi gana siaura specializacija. Viena stambiausių yra medžio apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės pramonė. Tačiau dabartiniu metu ją lenkia mašinų ir metalurgijos apdirbimas.
br />
Susikūrė reikšmingos metalurgijos pramonės šakos. Siekdama išspręsti energetinę problemą Suomija importuoja anglį, naftą, dujas.

Kalnakasyba aprūpina šalį spalvotaisiais ir juodaisiais metalais. Juodoji metalurgija patenkina tik savo šalies poreikius. Chemijos pramonė specializuota gaminti tepalus, bitumą, benziną, dujas,celiuliozę ir sulfatus. Mašinų gamyba ir apdirbimo pramonė tapo svarbiausia Suomijos industrine pramonės šaka. Kooperuojantis s

. . .

Join the Conversation

×
×