Suomija

SUOMIJA(Suomi)

Valstybinė vėliava Herbas

Suomija (Suomi)-šalis šiaurės Europoje.
Ji išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 lygiagrečių, turi bendras sienas su Švedija (Šiaurės vakaruose), Norvegija (Šiaurėje) ir Rusija (Rytuose), o per Suomių įlanką ribojasi su Estija (Pietuose).
Pietinius ir Vakarinius Suomijos krantus skalauja Baltijos jūros vandenys, o jos įlankų krantus Suomių ir Botnijos jūros. Suomijos jūrų sienų ilgis yra apie
1100 km. Apie 1/3 šalies teritorijos yra už poliarinio rato. Bendra Suomijos teritorija – 338.000 kv. km, iš jų 306.000 kv. km sausumos (70 % miškai) ir 32.000 kv. km vandens masyvų. Didžiausias Suomijos ilgis 11160 km, o plotis 540 km. Aukščiausias šios šalies taškas Haltitunturi 1328 m virš jūros lygio yra Vakarinės Laplandijos dalies Šiaurėje. Ilgiausia upė – Kemijoki yra 512 km ilgio. Suomijoje yra 60.000 ežerų.
4400 kv. km ploto ežeras Suur-Saimaa didžiausias ežeras Suomijoje. Jis užima ketvirtą vietą pagal dydį Europoje. Suomių Laplandijos plotas 100.000 kv. km. Laplandijoje yra patys didžiausi nepaliestos gamtos masyvai. Laplandijai yra būdingi uolieti kalnai ir nedidelės aukštumos, o taip pat nacionaliniai parkai, kurie palieka neišdildomus įspudžius. Suomijos pakrantėse tūkstančiai unikalių škerų. Su škerų gamta ir kuultūra galima susipažinti valčių iškylų metu.
Klimatas Suomijoje pasižymi šaltomis snieguotomis žiemomis ir pakankamai šiltomis, bet trumpomis vasaromis. Suomijoje keturi metų laikai labai skiriasi vienas nuo kito. Vasara trunka apie 3 mėnesius. Pati aukščiausia temperatūra vasarą 25-30 laipsnių šilumos, o vidutinė apie +18. Nuostabus sa

avo grožiu ruduo
Ruska-ajka pritraukia į Suomiją daug turistų. Sniegas paprastai iškrenta gruodžio mėnesį. Daugiausiai sniego būna kovo mėnesį. Tuo metu šiaurinėje Suomijos dalyje, už Arktikos rato, galima stebėti poliarines naktis. Jos trunka 51 dieną. Vasarą šiose vietose 73 dienas būna “baltosios” naktys.

Alandų salos – autonominė sritis. Jos išsidėsčiusios tarp Suomijos ir Švedijos. Sritis tapo autonomine 922 m. pagal Ţenevos sutartį. Autonomija turi savo vykdomąja valdžią ir valdo savo vidaus reikalus. Alandų salose yra 16 kaimų ir vienas Maarianchamina miestas, kuriame gyvena beveik pusė visos srities gyventojų.
1954 m. Alandų salos gavo savo vėliavą, o 1984 m. ir savo pašto ženklus. Alandų salose yra 6500 salų su pavadinimais, iš jų 65 apgyvendintos. Čia gyvena apie 25.000 gyventojų.

Suomija yra demokratinė parlamentinė respublika, turintį 200 vietų vienpalatį parlamentą. Deputatai į parlamentą renkami 4 metų kadencijai tiiesioginio ir proporcinio balsavimo būdu. Po 1999 m. kovo mėn. parlamentinių rinkimų į parlamentą buvo išrinktos 9 partijos:

Partijos Vietos Balsavimo %
Socialdemokratų partija 51 22,9
Centro partija 48 22,4
Nacionalinė koalicinė partija 46 21,0
Kairiojo sparno aljansas 20 10,9
Ţaliųjų sąjunga 11 7,3
Ðvedų liaudies partija 11 5,1
Suomių krikščionių sąjunga 10 4,2
Reformų frakcija 1 1,1
Teisingieji suomiai 1 1,0
Kitos (Alandų provincijos atstovai) 1 0,8

1999 m. balandžio mėn. suformuota nauja vyriausybė yra koalicinė. Ją sudaro Socialdemokratų partijos, Nacionalinės Koalicinės partijos, Švedų liaudies partijos, Kairiojo Sparno partijos, Žaliųjų sąjungos atstovai. Premjeras ministras Paavo Lipponen’as yra Socialdemokratų partijos lyderis. Iš 18 ministrų 11 – moterys.

Šalies vadovas – Suomijos Respublikos Prezidentas yra renkamas vienai 6 metų kadencijai tiesioginiu rinkimų būdu iš dv

viejų pirmaujančių kandidatų, po pirmojo rinkimų etapo. Dabartinis Respublikos Prezidentas – Martti Achtisaari.

Šiuo metu Suomijoje gyvena apie 5,132,000 žmonių. Suomija viena iš retai apgyvengintų valstybių Europoje. Gyventojų tankis yra apie 17 žmonių viename kv. km (šiaurėje 3 žmonės, pietuose 100). Daugelis suomių, apie 62%, gyvena miestuose, o apie 38 %, kaimo vietovėse. Šalies sostinė – Helsinkis, kurioje gyvena, apie 525,031 gyventojų, Espoo (191,247 gyventojai) ir Vantaa (166,480 gyventojai) formuoja sostinės regioną.Šiame regione gyvena šeštadalis visų šalies gyventojų. Ši gyventojų migracija į pietinę Uusimaa provinciją prasidėjo pokario metais ir tęsiasi toliau. Kiti svarbiausi miestai: Tampere (182,742 gyventojai), Turku (164,744 gyventojai) ir Oulu (109,094 gyventojai). 1995 m. Suomijoje buvo 1,4 milijonų šeimų. Vidutiniškai kiekviena šeima turėjo 1,79 vaikų. 1960 m. šis skaičius buvo 2,27. Suomių vaikų mirtingumas vienas mažiausių pasaulyje.1995 m. vidutinis amžius buvo: vyrų – 72,8 metai, moterų – 80,2 metai. Suomijos natūralus gyventojų prieaugis 1989 m. – 2,9 %, 1998 m. – 2 %. Įtakos turėjo vidutinis gyventojų amžius. Vedybų skaičius mažėja, skyrybų daugėja, tai lemia natūralų prieaugį.
1995 m. 2,2 milijono žmonių buvo baigę vidurines, profesines arba aukštesniąsias mokyklas, universitetus. Pusė iš jų – moterys. 1995 m. 47,5 % visos darbo jėgos sudarė moterys. 1994 m. moterų uždarbis sudarė 81,4 % vyrų uždarbio.

Suomiai sudaro apie 94 % visų šalies gyventojų. Suomijoje gyvena apie 300,000 švedų. Nežiūrint į tai, kad švedų Suomijoje gyvena nedaug, švedai turi didelę kultūrinę autonomiją. Suomių ir švedų kalbos yra oficialios kalbos Suomijoje. Šiaurinėje šalies dalyje – Laplandijoje gyvena nacionalinė mažuma – samai, kalbantys sa
avo kalba. Viena iš tautų, gyvenanti Suomijoje – čigonai. Samai ir čigonai sudaro
0,7 % Suomijos gyventojų.

87,8 % Suomijos gyventojų priklauso evangelikų-liuteronų (protestantai) bažnyčiai, o apie 1 % suomių-ortodoksų bažnyčiai. Religinę įtaką šalis jautė tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Suomijoje religija yra atskirta nuo valstybės.

Suomija turtinga mineralinėmis medžiagomis, ypač metalinėmis rūdomis. Vario atsargos užima pirmą vietą Europoje. Jo randama rytinėje dalyje. Nemažai geležies rūdos (vidurinėje Suomijos dalyje, netoli Oulujarvi ežero), nikelio (pietrytinėje dalyje), cinko, kobalto, urano rūdos. Chromo rūda (šiaurinėje dalyje prie Botnijos įlankos), kurios atsargos mažesnės. Didelės asbesto atsargos, talko, grafito, apatito, įvairios statybos ir apdailos medžiagos.

Suomija išsivysčiusi industrinė šalis. Suomijos BVP 1997 m. sudarė 96 milijardai JAV dolerių. BVP tenkantis vienam šalies gyventojui 1997 m. buvo 19 000 JAV dolerių. Pagal BVP Suomija pasaulyje užima 25-ą vietą. Svarbiausia šioje dalyje yra miško pramonė. Suomija pirmauja pagal medienos kiekį (vienam gyventojui) pasaulyje. 45 % miškų išteklių sudaro pušys, 37 % eglės, 18 % lapuočiai. Šalyje vyrauja privatūs koncernai, tačiau yra ir mišrios valstybinės įmonės – jos sudaro apie 70 %. Daug kapitalo investuojama į metalurgiją, naftos perdirbimą, mašinų pramonę. Gausu nedidelių firmų Neste, Fobus ir t.t.

Pagal gaminamą produkcijos kiekį vienam gyventojui Suomija yra antroje vietoje po Švedijos. Pramonė pasižymi gana siaura specializacija. Viena stambiausių yra medžio apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės pramonė. Tačiau dabartiniu metu ją lenkia mašinų ir metalurgijos apdirbimas.
br />Susikūrė reikšmingos metalurgijos pramonės šakos. Siekdama išspręsti energetinę problemą Suomija importuoja anglį, naftą, dujas.
Kalnakasyba aprūpina šalį spalvotaisiais ir juodaisiais metalais. Juodoji metalurgija patenkina tik savo šalies poreikius. Chemijos pramonė specializuota gaminti tepalus, bitumą, benziną, dujas,celiuliozę ir sulfatus. Mašinų gamyba ir apdirbimo pramonė tapo svarbiausia Suomijos industrine pramonės šaka. Kooperuojantis su švedais suomiai gamina automobilius, traktorius, dviračius. Didelis Suomijos laivų importas į Rusiją. Suomija turi išvystytą elektrotechniką ir elektroniką, eksportuoja įrenginius miško gamybai. Popieriaus ir celiuliozės pramonės šaka lieka tradicinė, kuri teikia produktui savo rinką. Svarbiausi jos gamybos rajonai – Suomjos pietvakarinė dalis. Išvystyta tekstilės pramonė (gaminiai iš medvilnės, lino). Beveik pusė produkcijos išvežama į užsienį. Gaminama avalynė, odos dirbiniai. Maisto pramonė sukoncentruota pietinėje šalies dalyje. Ši pramonės šaka 10 % žaliavų įsiveža iš kitų šalių (grūdai, tabakas). Pietų ir pietvakarių dalyje sezoniškai veikia vaisvandenių gamyba. Veikia stambios poligrafijos įmonės. Helsinkyje yra stambiausia fajanso gamyba. Kaip atskira pramonės šaka Suomijoje yra žuvininkystė, kadangi kraštą supa dideli vandens plotai.

Žemės ūkiui naudojami nedideli pievų ir ganyklų plotai. Šiuo metu žemės ūkiui naudojamos žemės yra pietinėje šalies dalyje. Suomijos šiaurinei daliai tenka tik apie 5 % ariamos ir 10 % dirbamos žemės. Svarbiausioms šakoms – pieno ir mėsos gamybai tenka apie 80 % visos gaminamos žemės ūkio produkcijos. Produktai yra Vakarų Europos lygio. Dabartiniu metu vystoma kiaulininkystė, šiaurinėje dalyje elnių auginimas. Suomiai eksportuoja sausus pieno miltelius, kiaulieną, kiaušinius, sviestą, sūrį. Dalį pašarų ir mineralinių trąšų įsiveža. Vienas iš svarbiausių kailių ir žverienos eksportas.

Žemdirbystė orientuota aprūpinti gyvulius pašarais. Grūdinės kultūros užima apie 50 % geriausių žemių. 40 % geriausių žemių užima miežinės kultūros, 10 % avižinės. Pašarinėms kultūroms tenka 1/3 žemių. Pagrindiniai Suomijos užsienio prekybos partneriai yra Europos sąjunga (_55%), JAV ir Rusija. Taip pat bendradarbiauja su išsivysčiusiomis šalimis (_10%) ir kitomis šalimis (_15%).

Suomijos pramonės eksportas, 1996 m.

Kitos 9%

Chemijos pramonė 10%

Metalai,

technika,

elektronika

Miko pramonė

Suomijos prekių importas, 1996 m.

Kitos 2%

Kuras 9%

Prekių investicija 16%

Žaliavos, Plataus vartojimo prekės 22%

pagaminta produkcija

51%

SUOMIJOS EKSPORTO IR IMPORTO BALANSAS
1980-1995 m.

Šalyje gerai išvystytas jūrų transportas. Dėl geros geografinės Suomijos padėties yra galimybė vystyti aktyvią jūrų ir upių laivininkystę. Jūrų transportas turi didelę reikšmę pervežant keleivius ir krovinius. Pagrindiniai maršrutai Helsinkis-Talinas, Helsinkis-Liubekas, Helsinkis-Stokholmas. Puikus automobilinių kelių ir geležinkelių tinklas leidžia lengvai pervežti krovinius ir keleivius visomis šalies kryptimis. Bendras Suomijos geležinkelių ilgis yra 6000 km.

Suomija yra šalis neprisijungusi prie jokių karinių blokų, vykdo neutralią užsienio politiką. Viena iš Suomijos užsienio politikos prioritetų – žmogaus teisių gynimas visame pasaulyje. Suomija dalyvauja Ðiaurės Tarybos veikloje kartu su Baltijos ir Skandinavijos šalimis. Suomija pasisako už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

Suomijos ir Lietuvos prekybos apimtis nedidelė. Lietuva importuoja iš Suomijos prekių daugiau, negu eksportuoja. Suomija įveža į Lietuvą miško ruošos techniką, surenkamuosius metalinius pastatus, medinius įrenginius, dažus, šviestuvus, nedegias plyteles, pakabinamas lubas, sienų apmušalus ir plataus vartojimo prekes. Lietuvos prekybos balansas su Suomija yra pasyvus. Palaikomi kultūriniai ryšiai. Įsteigta Lietuvos ir Suomijos delegacija.
Pasirašyta susigiminiavusių miestų sutartis tarp Kokolos ir Marijampolės, Joensu ir Vilniaus. Kai kurie suomių mokslininkai ir pedagogai skaito paskaitas Vilniaus universitete.

Leave a Comment