Rusija – didžiausia mūsų palnetos valstybė; joje gyvena apie šimtotautybių žmonių. Šiaurėje ją skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusisvandenynas, – be to, siauras Beringo sąsiauris skiria nuo JAV, o jūros –nuo Japonijos; pietuose siena eina su Kinija, Mongolija, Afganistanu,Iranu, Turkija, o vakaruose – su Ukraina, Baltarusija, Lietuva. Latvija,Estija ir Suomija bei Norvegija. Rusijos plotas 17 457 000 kv.km. Gyventojų 149 mln. (9žm./kv.km.) Rusijos sostinė yra Maskva. Minima nuo XII a., o kunigaikštystėssostine tapo XIII a. Išlikę Maskvos kremliaus, senų vienuolynų, dvarų,architektūros ansamblių, cerkvių, senų pirklių namų. Žinomi MaskvosLomonosavo universitetas, Didysis teatras, Mažasis teatras, Tretjekovogalerija. Mieste daug didelių pramonės įmonių, veikia vienas gražiausiųpasaulyje metro.
ISTORINĖ PRAEITIS
Pasak Rusijos metraščių, jau prieš 1000 metų slavų gentys gyveno nuoLadogos iki Čudo ežerų šiaurės vakaruose iki Okos ir Dono upių pietuose irpietryčiuose. IX – XII a. klestėjo Kijevo Rusija, atremdavusi svetimšaliųantpuolius iš pietų. Joje vėliau susiformavo rusų, ukrainiečių irbaltarusių tautos. Susiskaldžiusios rusų kunigaikštystės buvo nestiprios.Rytinės XIII – XV a. pateko į mongolų totrių priklausomybę, o šiaurinėsgynėsi nuo švedų ir Livonijos riterių. 1380 m. Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donietis sutriuškino mongolustotorius Kulikovo mūšyje. Nuo tol iki XVI a. pradžios Maskva vienijo rusųžemes, per tą laiką susifomavo rusų tautybė. XVI a. Rusijos valdos išsipletė iki Uralo, kur iškilo garsi pirklių irpramoninkų Stroganovų dinastija. XIX a. sutartimis buvo sureguliuotossienos Rusijos sienos su Kinija. 1721 m. Rusija pasiskelbė imperija. Nusilpusios Pabaltijo valstybėsdalinai atsidūrė Rusijos imperijos sudetyje. Caro valdžia žiauriai numalšino 1830-1831, 1863 m. sukilimus Lenkijojeir Lietuvoje, 1848-1849 m. Vengrijos revoliuciją. 1917 m. buvo paskelbta “Rusijos tautų teisių deklaracija”. Keturi dešimtmečiai praėję po 1917 m. revoliucijos Rusijos tautoms tapo
Stalino teroro ir apgaulės metai. Kalėmuose ir “gulageriuose” žuvomilijonai įvairių tautybių žmonių. Stalino ir Hitlerio 1939-1941 m.suokalbis ir Antrasis pasaulinis karas kainavo dar 40 mln. Sivietų Sąjungosžmonių gyvybių. Reikšmingi politiniai poslinkiai prasidėjo 1989 m., kai susiklosčiustam tikroms aplinkybėms ėma birėti Sovietų imperija, joje buvusioms tautomsatsivėrė kelias į nepriklausomybę.GAMTA
KRANTAI Arkties vandenyno krantai labai vingiuoti. Baltosios, Barenco ir Karosjūrų krantai aukštoki, abraziniai su nedidelėmis įlankomis, arba žemi,vietomis deltiniai. Laptevų, R.Sibiro, Čiukčių jūrų krantai daugiausiažemi, vietomis lygūs, deltiniai, lagūniniai. Didžiausia sala – Sachalinas,Kurilų salos. RELJEFAS Lygumos užima apie 70% Rusijos ploto. Didžiausai yra R.Europos lygumosdalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta V.Sibiro lyguma. Tarp Jenisėjaus ir Lenos yra Vid.Sibiro plokščiakalnis, kuriodidžiausias aukštis 200-700 m. Kalnų daugiausia Rusijos pietuose. Rusijoskalnai ir kalnynai: D.Kaukazo š.šlaitai, Altajus, Pabaikalės kalnai, Stanokalnynas, Čerskio kalnynas, Kolymos kalnynas, Čiukčių ir Koriakų kalnynas,Kamčiatkos p-lio kalnai. VIDAUS VANDENYS Rusijoje yra apie 120000 upių, ilgesnių kaip 10 km. Jų bendras ilgisdaugiau nei 2,3 mln.km. Dauguma upų priklauso Arkties vandenyno baseinui.Upes daugiausia maitina krituliai. Upės patvinsta pavasarį. Krasnodarokrašte užšaliusios būna 1-2 mėn., Š.Sibire – 8 mėn. Didžiausios Rusijos upės: Ilgis Baseinas Amūras (su Argūne) 4440 km.* 1855 kv.km.* Lena 4400 km. 2490 kv.km. Obė (su Katūne) 4338 km. 2990 kv.km.* Irtyšius 4248 km.* 1643 kv.km.* Jenisiejus 4102 km.* 2580 kv.km.*
* ne Rusijos žemėse
DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA
Pagrindinės Rusijos augalijos zonos yra trys: Arkties ir tundrų,miškų, stepių. Arkties vandenyno salose ir Taimyro pakrantėje – Arkties irtundrų zonoje susidaro alėjiniai dirvožemiai, kuriuose auga kerpės,samanos, žemi krūmokšniai. Piečiau kaitaliojasi tundros ir retmiškiai
(miškatundrės) . Apie 65% Rusijos ploto yra miškų zonoje. Joje vyraujaįvairūs jauriniai dirvožemiai, be to yra pelkinių, pilkųjų miškųdirvožemių. Vakaruose auga tamsioji taiga (eglės, kėniai), į rytus nuoJenisiejaus – šviesioji (maumedžiai) . Į pietus nuo taigos – mišriejilapuočių miškai. Miškastepėse, beržų, drebulių, maumedžių giraitėse yramiškų pilkžemių. Tipiškose įvairiažolėse stepėse – kaštoniniai dirvožemiai.Pakaspijo žemumoje daugiausia pusdykumės su šviesiais kaštoniniais,rudaisiais dirvožemiais, pasitaiko druskožemių. Kalnuose – vertikalusiszonižkumas.GYVŪNIJA
Rusija priklauso Palearktikai. Arktinių dykumų ir tundrų žinduoliai:š.elniai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai; pakrantėse –baltieji lokiai, vėpliai, ruoniai; paukščiai: baltosios pelėdos,tetervinai, antys, gulbės, žąsys, gagos, kirai. Miškų zonos žinduoliai:briedžiai, rudieji lokiai, lapės, lūšys, kiškiai, voverės, be to R.Sibiresabalai, burundukai, maralai, kabargos, sibiriniai šeškai, Tol.Rytuose –juodieji lokiai, maugutai; paukščiai: kurtinai, tetervinai, jerubės geniai,strazdai, juodieji kėkštai. Miškastepėse ir stepėse daugiausia graužikai:šokliai, švilpikai, starai, pelėnai, žiurkėnai; paukščiai: elniai,pelėsakaliai, ereliai. Žymiausi Rusijos rezervatai: Altajaus, Astrachanės, Barguzino, Kaukazo,Pečioros – Irtyšiaus, Okos terasų, Stolbų, Teberdos.
GYVENTOJAI
Europinėje dalyje gyvena maždaug 80% Rusijos gyventojų. Iš visoRusijoje yra daugiau kaip 100 tautybių. Dėl labai sudėtingų istoriniųaplinkybių vien per šimtmetį daug tautų persikėlė gyventi į naujas vietas.Tai nulėmė du pasauliniai karai, revoliucijos, badmetis po jų, tremtys,naujų regionų įsisavinimas. Tam tikri kilnojimaisi sovietinės valdžios buvoskatinami. Labiausiai tarpusavyje susimaišė rusai, ukrainiečiai,baltarusiai. Europinėje Rusijos šiaurėje gyvena komiai, nencai, samai, karelai,prie Volgos – totoriai, mordviai, kalmukai, udmurtai, mariai, čiuvašai,vokiečiai, o Uralo pietuose – baškirai.
Tankiausiai gyvenama apie Maskvą, Sant Peterburgą, Pavolgyje. Kai kurgyventojų tankumas siekia 200 žm./kv.m., o tundros zonoje – tik apie 1žm./kv.m. Apie 83% Rusijos gyventojų yra rusai. Rusų kalba priklausoindoeuropiečių kalbų šeimos rytų slavų pogrupiui. Rusai vartoja savitąraidyną, vadinamą kirilica. Didžiausi Rusijos miestai ir gyventojų skaičius:Maskva 8 967 000
Sant Peterburgas 5 020 000
Nižnij Novgorodas 1 438 000 Čeliabinskas 1 430 000 Jekateringurgas 1 367 000
Samara 1 257 000
EKONOMIKA
PRAMONĖ Tarp kuro žaliavų svarbiausios nafta ir dujos. Europinėje Rusijoje yraantra ir trečia pagal gavybos apimtį naftos ir dujų provincijos: Uralo irPavolgio bei Timano ir Pečioros. Naftotiekiais ir dujotekiais sujungtos suRusijos pramonės centrais ir Vakarų Europa. Šiaurėje yra vienas iddžiausių Rusijoje – Pečioros anglių baseinas. Iššešių didžiausių energetinių sistemų keturios yra europinėje dalyje:Centro, Šiaurės Vakarų, Pavolgio ir Uralo. Volgos ir Kamos hidroelektrinėspapildo didžiąsias Kolos, Kursko, Novovoronežo bei kitas šilumineselektrines. Iš trijų didžiųjų Rusijos metalurgijos bazių dvi yra Europoje– Centrinė ir Uralo. Juodajai metalurgijai svarbiausi yra Uralo ir Kurskomagnetinės anomalijos kompleksai. Spalvotųjų metalų gamyba išplėtota Urale ir europinėje Šiaurėje.Plačiašakė mašinų gamyba, kurios svarbiausi centrai yra Urale, Pavolgyje,Centre, Šiaurės vakaruose. Elektrotechnika ir elektronikos pramonė sutelktaMaskvoje, Sant Peterburge, Voroneže. Chemijos pramonė išplėtota Rusijoscentrinėje dalyje. Jo įmonėse gaminami dažai, kaučiukas ir guma,plastmasės. Statybinių medžiagų ir medienos pramonė plėtojama Karelijoje,Prieuralėje, Urale. Tradiciniai tekstilės pramonės centrai yra Ivanovas,Maskva, Jaroslavlis. ŽEMĖS ŪKIS Apie 2/3 Rusijos dirbamos žemės plotų užima grūdiniai augalai –kviečiai, kukurūzai, miežiai, rugiai. Europinėje dalyje grūdininkystėplėtojama Dono, Pavolgio, Pietų Uralo rajonuose. Pavolgyje auginami irryžiai. Be to, centrinėje dalyje auginami linai ir cukriniai runkeliai, o
pietuose – saulėgrąžos ir sojos. Bulvės auginamos prie didžiųjų miestų irUrale, Volgos aukštupyje. Gyvulininkystė išplėtota menkiau. Aplink didžiuosius miestus irCentre, Urale, Pavolgyje auginami pieno galvijai. Bet primilžiai nėradideli. Pavolgyje ir Urale plėtojama kiaulininkystė. Rusijos tundroseganomos šiaurinių elnių kaimenės, o Pavolgyje – avys.Paskutiniais metaisįsteigta daugiau paukštynų mėsos kiekiui padidinti. Daugelyje rusijos vietųnemažai pieno, mėsos, kiaušinių valstybė superka iš pavienių gyventojų. Svarbią reikšmę turi žvejyba. Tvenkiniuose, ežeruose ir upėsesugaunama lydekų, ešerių, karšių, ir kitų žuvų, bet žvejyba vidausvandenyse nėra intensyvi. Sukurtas didelis jūrų žvejybos laivynas, pakrantėse susiformavęstankus žuvies perdirbimo fabrikų tinklas. Žvejojamos silkės, menkės,plekšnės, uotai, skumbrės. Kaspijos jūroje pagaunama erškėtų. Didžiausiuostai yra Murmanskas, Archangelskas, Sant Peterburgas, Astrachanė. Sudėtingą transporto sistemą sudaro naftotiekiai ir dujotiekiai,geležinkelių, upių ir jūrų, aviacijos transportas ir autotransportas.Dauguma krovinių ir keleivių Rusijoje pervežama geležinkėliais. Didžiausiasgeležinkėlių mazgas yra Maskva. Šiaurės rajonuose svarbiausias vandens iroro transportas; laivais ir lėktuvais pasiekiami toli nuo geležinkelioesntys rajonai. Vienas didžiųjų pasaulio aviacijos centrų yra Maskva.