Rusija – didžiausia mūsų palnetos valstybė; joje gyvena apie šimto tautybių žmonių. Šiaurėje ją skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis vandenynas, – be to, siauras Beringo sąsiauris skiria nuo JAV, o jūros – nuo Japonijos; pietuose siena eina su Kinija, Mongolija, Afganistanu, Iranu, Turkija, o vakaruose – su Ukraina, Baltarusija, Lietuva. Latvija, Estija ir Suomija bei Norvegija.Rusijos plotas 17 457 000 kv.km. Gyventojų 149 mln. (9žm./kv.km.)Rusijos sostinė yra Maskva. Minima nuo XII a., o kunigaikštystės sostine tapo XIII a. Išlikę Maskvos kremliaus, senų vienuolynų, dvarų, architektūros ansamblių, cerkvių, senų pirklių namų. Žinomi Maskvos Lomonosavo universitetas, Didysis teatras, Mažasis teatras, Tretjekovo galerija. Mieste daug didelių pramonės įmonių, veikia vienas gražiausių pasaulyje metro.
ISTORINĖ PRAEITIS
Pasak Rusijos metraščių, jau prieš 1000 metų slavų gentys gyveno nuo Ladogos iki Čudo ežerų šiaurės vakaruose iki Okos ir Dono upių pietuose ir pietryčiuose. IX – XII a. klestėjo Kijevo Rusija, atremdavusi svetimšalių antpuolius iš pietų. Joje vėliau susiformavo rusų, ukrainiečių ir baltarusių tautos. Susiskaldžiusios rusų kunigaikštystės buvo nestiprios. Rytinės XIII – XV a. pateko į mongolų totrių priklausomybę, o šiaurinės gynėsi nuo švedų ir Livonijos riterių.1380 m. Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donietis sutriuškino mongolus totorius Kulikovo mūšyje. Nuo tol iki XVI a. pradžios Maskva vienijo rusų žemes, per tą laiką susifomavo rusų tautybė.XVI a. Rusijos valdos išsipletė iki Uralo, kur iškilo garsi pirklių ir pramoninkų Stroganovų dinastija. XIX a. sutartimis buvo sureguliuotos sienos Rusijos sienos su Kinija.1721 m. Rusija pasiskelbė imperija. Nusilpusios Pabaltijo valstybės dalinai atsidūrė Rusijos imperijos sudetyje. Caro valdžia žiauriai numalšino 1830-1831, 1863 m. sukilimus Lenkijoje ir Lietuvoje, 1848-1849 m. Vengrijos revoliuciją.1917 m. buvo paskelbta “Rusijos tautų teisių deklaracija”.Keturi dešimtmečiai praėję po 1917 m. revoliucijos Rusijos tautoms tapo Stalino teroro ir apgaulės metai. Kalėmuose ir “gulageriuose” žuvo milijonai įvairių tautybių žmonių. Stalino ir Hitlerio 1939-1941 m. suokalbis ir Antrasis pasaulinis karas kainavo dar 40 mln. Sivietų Sąjungos žmonių gyvybių.
Reikšmingi politiniai poslinkiai prasidėjo 1989 m., kai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ėma birėti Sovietų imperija, joje buvusioms tautoms atsivėrė kelias į nepriklausomybę.GAMTA
KRANTAIArkties vandenyno krantai labai vingiuoti. Baltosios, Barenco ir Karos jūrų krantai aukštoki, abraziniai su nedidelėmis įlankomis, arba žemi, vietomis deltiniai. Laptevų, R.Sibiro, Čiukčių jūrų krantai daugiausia žemi, vietomis lygūs, deltiniai, lagūniniai. Didžiausia sala – Sachalinas, Kurilų salos.RELJEFASLygumos užima apie 70% Rusijos ploto. Didžiausai yra R.Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta V.Sibiro lyguma.Tarp Jenisėjaus ir Lenos yra Vid.Sibiro plokščiakalnis, kurio didžiausias aukštis 200-700 m. Kalnų daugiausia Rusijos pietuose. Rusijos kalnai ir kalnynai: D.Kaukazo š.šlaitai, Altajus, Pabaikalės kalnai, Stano kalnynas, Čerskio kalnynas, Kolymos kalnynas, Čiukčių ir Koriakų kalnynas, Kamčiatkos p-lio kalnai.VIDAUS VANDENYSRusijoje yra apie 120000 upių, ilgesnių kaip 10 km. Jų bendras ilgis daugiau nei 2,3 mln.km. Dauguma upų priklauso Arkties vandenyno baseinui. Upes daugiausia maitina krituliai. Upės patvinsta pavasarį. Krasnodaro krašte užšaliusios būna 1-2 mėn., Š.Sibire – 8 mėn.Didžiausios Rusijos upės: Ilgis BaseinasAmūras (su Argūne) 4440 km.* 1855 kv.km.*Lena 4400 km. 2490 kv.km.Obė (su Katūne) 4338 km. 2990 kv.km.*Irtyšius 4248 km.* 1643 kv.km.*Jenisiejus 4102 km.* 2580 kv.km.*
* ne Rusijos žemėse
DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA Pagrindinės Rusijos augalijos zonos yra trys: Arkties ir tundrų, miškų, stepių. Arkties vandenyno salose ir Taimyro pakrantėje – Arkties ir tundrų zonoje susidaro alėjiniai dirvožemiai, kuriuose auga kerpės, samanos, žemi krūmokšniai. Piečiau kaitaliojasi tundros ir retmiškiai (miškatundrės) . Apie 65% Rusijos ploto yra miškų zonoje. Joje vyrauja įvairūs jauriniai dirvožemiai, be to yra pelkinių, pilkųjų miškų dirvožemių. Vakaruose auga tamsioji taiga (eglės, kėniai), į rytus nuo Jenisiejaus – šviesioji (maumedžiai) . Į pietus nuo taigos – mišrieji lapuočių miškai. Miškastepėse, beržų, drebulių, maumedžių giraitėse yra miškų pilkžemių. Tipiškose įvairiažolėse stepėse – kaštoniniai dirvožemiai. Pakaspijo žemumoje daugiausia pusdykumės su šviesiais kaštoniniais, rudaisiais dirvožemiais, pasitaiko druskožemių. Kalnuose – vertikalusis zonižkumas.
GYVŪNIJARusija priklauso Palearktikai. Arktinių dykumų ir tundrų žinduoliai: š.elniai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai; pakrantėse – baltieji lokiai, vėpliai, ruoniai; paukščiai: baltosios pelėdos, tetervinai, antys, gulbės, žąsys, gagos, kirai. Miškų zonos žinduoliai: briedžiai, rudieji lokiai, lapės, lūšys, kiškiai, voverės, be to R.Sibire sabalai, burundukai, maralai, kabargos, sibiriniai šeškai, Tol.Rytuose – juodieji lokiai, maugutai; paukščiai: kurtinai, tetervinai, jerubės geniai, strazdai, juodieji kėkštai. Miškastepėse ir stepėse daugiausia graužikai: šokliai, švilpikai, starai, pelėnai, žiurkėnai; paukščiai: elniai, pelėsakaliai, ereliai.Žymiausi Rusijos rezervatai: Altajaus, Astrachanės, Barguzino, Kaukazo, Pečioros – Irtyšiaus, Okos terasų, Stolbų, Teberdos.GYVENTOJAI
Europinėje dalyje gyvena maždaug 80% Rusijos gyventojų. Iš viso Rusijoje yra daugiau kaip 100 tautybių. Dėl labai sudėtingų istorinių aplinkybių vien per šimtmetį daug tautų persikėlė gyventi į naujas vietas. Tai nulėmė du pasauliniai karai, revoliucijos, badmetis po jų, tremtys, naujų regionų įsisavinimas. Tam tikri kilnojimaisi sovietinės valdžios buvo skatinami. Labiausiai tarpusavyje susimaišė rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Europinėje Rusijos šiaurėje gyvena komiai, nencai, samai, karelai, prie Volgos – totoriai, mordviai, kalmukai, udmurtai, mariai, čiuvašai, vokiečiai, o Uralo pietuose – baškirai.Tankiausiai gyvenama apie Maskvą, Sant Peterburgą, Pavolgyje. Kai kur gyventojų tankumas siekia 200 žm./kv.m., o tundros zonoje – tik apie 1 žm./kv.m.Apie 83% Rusijos gyventojų yra rusai. Rusų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos rytų slavų pogrupiui. Rusai vartoja savitą raidyną, vadinamą kirilica. Didžiausi Rusijos miestai ir gyventojų skaičius:
Maskva 8 967 000 Sant Peterburgas 5 020 000 Nižnij Novgorodas 1 438 000 Čeliabinskas 1 430 000 Jekateringurgas 1 367 000 Samara 1 257 000
EKONOMIKA
PRAMONĖTarp kuro žaliavų svarbiausios nafta ir dujos. Europinėje Rusijoje yra antra ir trečia pagal gavybos apimtį naftos ir dujų provincijos: Uralo ir Pavolgio bei Timano ir Pečioros. Naftotiekiais ir dujotekiais sujungtos su Rusijos pramonės centrais ir Vakarų Europa.
Šiaurėje yra vienas iddžiausių Rusijoje – Pečioros anglių baseinas. Iš šešių didžiausių energetinių sistemų keturios yra europinėje dalyje: Centro, Šiaurės Vakarų, Pavolgio ir Uralo. Volgos ir Kamos hidroelektrinės papildo didžiąsias Kolos, Kursko, Novovoronežo bei kitas šilumines elektrines. Iš trijų didžiųjų Rusijos metalurgijos bazių dvi yra Europoje – Centrinė ir Uralo. Juodajai metalurgijai svarbiausi yra Uralo ir Kursko magnetinės anomalijos kompleksai.Spalvotųjų metalų gamyba išplėtota Urale ir europinėje Šiaurėje. Plačiašakė mašinų gamyba, kurios svarbiausi centrai yra Urale, Pavolgyje, Centre, Šiaurės vakaruose. Elektrotechnika ir elektronikos pramonė sutelkta Maskvoje, Sant Peterburge, Voroneže. Chemijos pramonė išplėtota Rusijos centrinėje dalyje. Jo įmonėse gaminami dažai, kaučiukas ir guma, plastmasės. Statybinių medžiagų ir medienos pramonė plėtojama Karelijoje, Prieuralėje, Urale. Tradiciniai tekstilės pramonės centrai yra Ivanovas, Maskva, Jaroslavlis.ŽEMĖS ŪKISApie 2/3 Rusijos dirbamos žemės plotų užima grūdiniai augalai – kviečiai, kukurūzai, miežiai, rugiai. Europinėje dalyje grūdininkystė plėtojama Dono, Pavolgio, Pietų Uralo rajonuose. Pavolgyje auginami ir ryžiai. Be to, centrinėje dalyje auginami linai ir cukriniai runkeliai, o pietuose – saulėgrąžos ir sojos. Bulvės auginamos prie didžiųjų miestų ir Urale, Volgos aukštupyje.Gyvulininkystė išplėtota menkiau. Aplink didžiuosius miestus ir Centre, Urale, Pavolgyje auginami pieno galvijai. Bet primilžiai nėra dideli. Pavolgyje ir Urale plėtojama kiaulininkystė. Rusijos tundrose ganomos šiaurinių elnių kaimenės, o Pavolgyje – avys.Paskutiniais metais įsteigta daugiau paukštynų mėsos kiekiui padidinti. Daugelyje rusijos vietų nemažai pieno, mėsos, kiaušinių valstybė superka iš pavienių gyventojų.Svarbią reikšmę turi žvejyba. Tvenkiniuose, ežeruose ir upėse sugaunama lydekų, ešerių, karšių, ir kitų žuvų, bet žvejyba vidaus vandenyse nėra intensyvi.Sukurtas didelis jūrų žvejybos laivynas, pakrantėse susiformavęs tankus žuvies perdirbimo fabrikų tinklas. Žvejojamos silkės, menkės, plekšnės, uotai, skumbrės. Kaspijos jūroje pagaunama erškėtų. Didžiausi uostai yra Murmanskas, Archangelskas, Sant Peterburgas, Astrachanė.Sudėtingą transporto sistemą sudaro naftotiekiai ir dujotiekiai, geležinkelių, upių ir jūrų, aviacijos transportas ir autotransportas. Dauguma krovinių ir keleivių Rusijoje pervežama geležinkėliais. Didžiausias geležinkėlių mazgas yra Maskva. Šiaurės rajonuose svarbiausias vandens ir oro transportas; laivais ir lėktuvais pasiekiami toli nuo geležinkelio esntys rajonai. Vienas didžiųjų pasaulio aviacijos centrų yra Maskva.