rusija

Rusija(neišsenkančių gamtos išteklių ir didelių socialinių kontraktų šalis)

Rengė Andrius Pėtnyčia 10a

RUSIJOS FEDERACIJA – yra didžiausia pasaulio valstybė. Ji dar vadinama Rusija. Ją sudaro 20 autonomiškų respublikų ir daugiau kaip 50 sričių. Jos teritorija užima vieną dešimtąją visos žemės rytulio sausumos – viena trečdalį Azijos, du penktadalius Europos. Rusijos klimatas nepaprastai įvairus, kaip ir jos peizažas, kuris keičiasi nuo kalnų pietuose ir rytuose iki akimi neaprėpiamų platybių ir upių šiaurinėje bei vakarinėje jos dalyse. Federacijos gyventojų įvairove tai pat didžiulė, nors daugelis iš 149 milijonų šios šalies gyventojų yra rusų kilmės ir kalba rusų kalba.Rusijos Federacija pradėjo ekzistuoti 1991m suskilus Sovietų Sąjungai, arab SSRS. Po 1991m Rusijos Federacija turi daugiau politinės laisvės, tačiau,šaliai pereinant iš valstybės planuojamos ekonomikos prie rinkos ekonomikos, sunkumų tai pat pagausėjo. Rusijos Federacija ypač turtinga žemės ūkio ištekliais. Ji turi gausias mineralų atsargas, neblogai išpletota pramonė. Rusijos vyriausybė siekia gauti tarptautinių investicijų, kad padėtų savo šaliai įveikti ekonominius sunkumus.

STATISTINIAI DUOMENYS.Plotas 17075400km Didžiausias ežeras BaikalasGyventojai 149mln Ilgiausia upė lena 4400kmSostinė Maskva Svarbiausi verslai aptarnavimo paslaugos, pramonėKalbos rusų, etninių mažumų kalbos Daugiausia eksportuojama naftaPiniginis vienetas rublis Daugiausia importuojama mašinos, technikos irenginiai

ŠIUOLAIKINĖ RUSIJA. Didieji Rusijos miestai atrodo panašiai kaip ir kiti pasaulio miestai, tiktai ryškios šviesos čia slepia nemaža ekonominių problemų. Dažnai trūksta tiek prabangos, tiek pačių butiniausių prekių.

MASKVA. Rusijos federacijos sostinė yra Maskva. Ji buvo įkurta XII a. Miesto širdis Kremlius – siena apjuosta tvirtovė ant Maskvos upės kranto. Ten dabar įsikūrusi vyriausybė.

BENDROSIOS ŽINIOS. Rusijos dalis pasaulyje proc. pagal: eksportą 1,1: bendrąjį produktą 1,7; gyventojų skaičių 2,7; teritorijos dydį 11,4.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybiu Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje)

Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos dalis kuriuos atskiria Uralo kalnų rytiniai šlaitai.

.UŽSIENIO INVESTICIJOS. Užsienio investicijos mln.JAV dol.: 1992 = 1554, 1993 = 2958; vidutiniškai 1992-1993 vienam gyventojui 15 JAV dol. 1994 – apie 8500 bendrųjų įmonių, jos davė 9 proc. eksporto vertės; daugiausia bendrųjų įmonių su JAV, Šveicarija, Olandija, Liuksemburgu ir Mergelės salomis; labiausiai užsienio investicijoms imlios šakos, nuo visų investicijų proc.: energetika 50, prekyba 10; labiausiai užsienio investicijoms imlūs regionai, nuo visų investicijų proc.: Archangelsko sritis, Maskva, Tiumenės sritis. Vis didesnės investicijos rodo Rusijos vertę

PRAMONĖ. Pramonės gamybos apimties mažėjimas; 1994 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 49 proc.; 1993 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 37 proc. (iš jo gavybos pramonėje 28, perdirbamojoje pramonėje 38); 1993 palyginti su 1992 nuosmu-kis sudarė 16 proc. (iš jo gynybos pramonėje 29, prieš metus buvo 42).Gamybos koncentracija ir specializacija; gamybos monopolija (viena įmonė gamina 100 proc. šalies troleibusų, bulvių kombainų, kino ir fotojuostų, motorolerių) ir dvipusė monopolija (vienas gamintojas – vienas vartotojas; Zavolžsko variklius naudoja tik GAZ); dar oligopolija (dvi-keturios įmonės gamina beveik visą vienodo profilio produkciją). Dabar Rusijos pramonė yra atsigavusi ir vejasi kitas šalis.

NAFTOS PRAMONĖ. Pagrindine Rusijos eksporto dali sudaro nafta. Nenuostabu kad Rusijoje yra didžiausi pasaulio ištekliai. Naftos gavyba mln.t: 1985 = 542, 1988 = 569, 1990 = 516, 1991 = 462, 1992 = 399, 1993 = 354 (2 vieta pasaulyje; 11,5 proc. pasaulio), 1994 = 316 ir eksportas mln.t: 1993 = 127 (2 vieta pasaulyje; 9 proc. pasaulio; eksportas tolimojo užsienio šalis 80, “išvežimas” į artimojo užsienio šalis 47), 1994 = 123; gavyba pagal reglonus 1993 proc.: Tiumenės sritis 67, Tatarstanas 8, Baškortostanas 6; didžiausi naftos gavėjai 1993 proc.: “LUKoil” 14, “Surgutneftegaz” 11, “JUKOS (Ju-įanskneftegaz)” 9, “Nižnevartovskneftegaz” 7, “Nojabrskneftegaz” 7, “Tatneft” 7; perdirbama 63 proc. išgautos naftos.Benzino gamyba mln.t: 1992 = 35, 1993 = 30 (3 vieta pasaulyje); didžiausi naftos perdirbimo kombinatai 1992, perdirbta laftos mln.t: Dzeržinskas (Nižnij Novgorodo sritis) 19, Omskas 19, Angarskas 17, Kirišiai 15, Riazanė 13, Jaroslavlis 12, Permė 12; naftotiekiai iš gavybos rajonų Į vakarus (“Družba”).“LUKoil” – visas pavadinimas AO “Neftianaja kompanija Langepas Urai Kogalymneft”, susikūrė 1993, prezidentas Vagitas Alek-lerovas; 1994 – pirmoji vieta pasaulyje tarp naftos bendrovių pagal naftos atsargas, 4 vieta pasaulyje pagal naftos gavybą. Kaip ir anksčiau Rusija pirmauja pasaulyje pagal naftos gavybą. Dabar ji yra 3, o ateityje manoma kad ir pirma, nes didžiausi ištekliai, taip pat Rusija viena pirmaujančių pagal naftos eksportą.

DUJŲ PRAMONĖ. Gamtinių dujų gavyba mlrd.kub.m: 1985 = 462, 1990 = 641, 1991 = 643, 1992 = 640, 1993 = 618 (pirmoji vieta pasaulyje; 28 proc. pasaulio), 1994 = 607 ir eksportas mlrd.kub.m: 1992 = 194, 1993 = 179 (pirmoji vieta pasaulyie; 35 proc. pasaulio; eksportas įtolimojo užsienio šalis 1992 = 88, 1993 =101, “išvežimas” į artimojo užsienio šalis 1992 = 106, 1993 = 78), 1994 = 184; gavyba pagal regionus 1993 proc.: Tiumenės sritis 91, Orenburgo srltis 5; didžiausi dujų gavėjai 1993 proc.: “Urengojgazprom” 43, “Jamburg-gazdobyčia” 28, “Nadymgazprom” 11.Dujotiekiai: Jamburgas-Nadymas-Pomarai-Užgorodas (ilgiausias pasaulyje), “Sojuz”, Urengojus-Tiumenė, Surgutas-Tomskas- Novosibirskas.Labai išvystita dujų pramonė Rusijoje rodo vis didėjančia dujų svarbą mūsų gyvenime. Šioje sferoje Rusija yra ryški lyderė, ir artimiausiu laiku neužleis šios vietos. Ji Yra pirmoje vietoje pagal dujų eksporta.

METALURGIJA IR ENERGETIKA. Juodoji metalurgija – plieno lydymas mln.t: 1990 = 90, 1991 = 77, 1992 = 67, 1993 = 58 (4 vieta pasaulyje); didžiausi kombinatai (išlydyta plieno mln.t 1992): Magnitogorskas (12 – keliasdešimt metu buvo didžiausias pasaulyje), Čerepovecas (1992 = 10, 1993 = 8,5), Lipeckas (7), Nižnij Tagilas (7); dar ketus, koksas, plieno vamzdžiai, lydiniai.Spalvotoji metalurgija – viena pirmųjų vietų pasaulyje pagal daugelio spalvotųjų ir brangiųjų metalų lydymą; pirminio (2 vieta pasaulyje) ir antrinio aliuminio lydymas – Krasnojarskas, Bratskas, Volgogradas, Uralas; nikelio lydymas – Norilskas, Mončegorskas, Uralas; vario lydymas – Norilskas, Uralas, Kolos pusiasalis.Elektros energetika – elektros energijos gamyba mlrd. kWh: 1985 = 962, 1990 = 1082, 1991 = 1068, 1992 = 1008, 1993 = 956 (2 vieta pasaulyje; 8 proc. pasaulio), 1994 = 876.Elektros energijos gamyba proc.: ŠE 69 (žymiausios: Reftinsko Urale, Kostromos, Surguto, Kirišių Le-ningrado srityje, Troicko Urale, Stavropolio, Kaširos ir Šaturos Pamaskvėje), HE 18 (galingiausios: Sajanų Šušensko – galingiausia Eurazijoje, Krasnojarsko, Bratsko, Ust-llimsko, Volgos kaskadai – Volgogrado, Saratovo, Samaros), AE 12 (Obninsko pastatyta 1954 – pirmoji pasaulyje. kada pradėjo veikti: Novovoronežo 1958, Bilibino 1966 – Tolimojoje Šiaurėje, Belojarsko 1967, Kolos 1974, Sosnovij Boro arba Leningrado 1981, Smolensko 1985, Kursko 1986, Balakovo 1986, Tverės 1986). Visi šie rodikliai rodo kad Rusijos Federacija turtinga ne tik nafta, gamtinėmis dujomis ar ankmens anglimis, bet ir metalais, rudomis iš kurių išgaunami metalai. Tai pat AE energijos gavyba. Daugiausiai energetikos pagamina AE, tai nenuostabu, nes Rusijos Federacijoje yra daug išgaunama perdirbama daug urano. Vienos svarbiausios ir brangiausios iškasenos pasaulyje. Daugiausiai sių iškasenų išgaunama Uralo kalnuose. Tai bene turtingiausi kalnai, prisotinti daug metalų, įvairių cheminių elementų, be kurių neįsivaizduojama chemijos pramonė.

AKMENS ANGLYS – akmens anglių gavyba mln.t: 1985 = 395, 1988 = 425, 1990 = 395, 1991 = 353, 1992 = 337, 1993 = 305 (3 vieta psaulyje; 9 proc. pasaulio), 1994 = 271 ir eksportas; gavyba pagal regionus proc: Kemerovo sritis (Kuzbasas arba Kuz-necko baseinas) 35, Krasnojarsko kraštas (Kansko ir Ačinsko baseinas) 14, Komija (Pečioros baseinas – Vorkuta ir Inta) 8; dar rusvųjų anglių (2 vieta pasaulyje), durpių ir degiųjų skalūnų gavyba. Dabar Rusija pagal anglių eksporta yra ketvirta 27,4. Tai vėl gi rodo rusijos išteklių galybę. Ateityje Rusija išsiverš į pirmąją vietą todėl kad didžiausi ištekliai tai pat yra Rusijoje.

MAŠINŲ PRAMONĖ. “Sunkiosios” mašinos – išvystytos metalui, žaliavai, energijai imlios šakos, tačiau mažėja gamyba; 1993 pagaminta, palyginti su 1992 proc.: ekskavatorių 82, staklių 79 (Maskvos “Krasnij Proletarij”, Nižnij Novgorodo “Zefs”, Sterlitamako “Baškortostan”), grūdų nuėmimo kombainų 78 (Rostovas prie Dono – beveik sustabdė gamybą, Krasnojarskas), traktorių 65 (tūkst.: 1985 = 261, 1991 = 178 – iki 1992 buvo pirmoji vieta pasaulyje, 1992 =137-2 vieta pasaulyje, 1993 = 89, 1994 = 29! – Volgogradas, Rubcovskas Altajuje, Lipeckas, Sankt Peterburgo Kirovo, Čeliabinskas, Vladimiras, šilumvežių 65 (Kolomna), energetikos mašinu 60 (Sankt Peterburgo “Elektrosila”, Jekaterinburgas, Volgodonsko atominiai reaktoriai), buldozerių 53, bokš-tinių kranų 50, kalvystės ir presavimo įrangos 45, šachtų jrangos 40, elektrovežių 29 (Novočerkaskas); žymiausias “sunkiųjų” mašinų gamybos centras Jekaterinburgo “Uralmaš”.Automobiliai ir lėktuvai. Lengvųjų automobilių gamyba mln.: 1985 = 1,16, 1990 = 1,10,1992 = 0,96 (10 vieta pasaulyje; 2,7 proc. pasaulio), 1993 = 0,95, 1994 = 0,80; Rusijos gamybos proc.: Toljatis (VAZ – “Žiguli-Lada”) 69, Nižnij Novgorodas (GA2-“Volga”) 11, Maskva (A2LK- “Moskvič”) 10, Uljanovskas 6, Iževskas (“lžmaš”) 3.Krovininių automobilių gamyba mln.: 1985 = 0,75, 1992 = 0,63, 1993 = 0,53, 1994 = 0,15!; Rusijos gamybos proc.: Nižnij Novgorodas (GAZ) 41, Maskva (ZIL) 12, Naberežnijė Čelni (KamAZ) 11.Lėktuvų (Smolenskas, Samara, Voronežas) ir sraigtasparnių (Rostovas prie Dono) gamyba.Buitiniai elektros prietaisai -1993 pagaminta palyginti su 1992 proc.: šaldytuvų ir šaldiklių 109, televizorių 108, tačiau skalbimo maširnį 90, dulkių siurblių 82, radijo imtuvų 71, videomagnetofonų 60; televizorių gamyba mln.: 1980 = 4,0, 1990 = 4,7, 1991 = 4,4, 1992 = 3,7, 1993 = 3,95, 1994 = 2,2!; Rusijos gamybos proc,: Maskva (“Temp”, “Rubin”) 20, Aleksandrovas Vladimiro srityje 15, Voronežas (“Rekord”) 13, Riazanė (“Sapfir”) 6, Novgorodas (“Kvant”) 6; dar – fotoaparatai Krasnogorskas), laikrodžiai mln.: 1990 = 60, 1993 = 51 (3 vieta pasaulyje; Maskva, Čistopolis). Šias rodiklias Rusija nusileidžia ryškiai kitoms šalims. Dabr užleidusi pazicijas kitoms šalims kurios teikė daugiau dėmsio techninems naujovėms. Rusijos technika yra gerokai pasenusi atsilikusi lyginant su JAV, JAPONIJA, VOKIETIJA, gal tai rodo atsidavima kitoms šakoms. Pvz. 9gamtos išteklių gavybai, eksportui…)

CHEMIJOS PRAMONĖ – senosios šakos iš anglių ir naujosios iš naftos bei dujų; mineralinių trąšų gamyba mln.t: 1985 = 17,3, 1988 = 19,1 (2 vieta pasaulyje), 1990 = 16,0, 1992 = 11,0 (3 vieta pasaulyje), 1993 = 8,6, 1994 = 7,0; trąšų sudėtis proc.: azoto 52, fosfatų 24, kalio 24; didžiausi trąšų gamintojai proc.: Solikamsko.Uralkalij” 14, Solikamsko “Silvinit” 9, Novgorodo “Azot” 7, Novomoskovsko Tulos srityje “Azot” 6, Voskresenskas.Vieta pasaulyje pagal gamybą 1992: sintetinio kaučiuko (3; mln.t: 1992 = 1,5, 1993 =1,1 – Jaroslavlis, Volžskis, Omskas, Voronežas), sieros rūgšties (3; mln.t: 1990 = 12,0, 1992 = 9,7, 1993 = 8,3), kalcionuotos sodos (3; mln.t: 1985 = 3,75, 1990 = 3,2, 1992 = 2,7, 1993 = 2,0). Šiuo metu Rusija yra 4 pagal azoto trašų pagaminančias valstybes. Tačiau kitose chemijos pramonės srityse Rusije vaidina ryškesni vaidmenį. Tai vėl įrodo Rusijos gamtinių išteklių gausumą.

MIŠKO PRAMONĖ – tradicinė šaka; vienas spygliuočių medienos tiekėjų pasaulio rinkai, tačiau neracionali gamyba; medienos išvežimas (5 vieta pasaulyje) ir medienos eksportas (3 vieta pasaulyje; 8 proc. pasaulio); Rusijos medienos gamybos proc.: Irkutsko sritis, Archangelsko sritis, Komija, Krasnojarsko kraštas; medžio pluošto plokščių gamyba (2 vieta pasaulyje). Popieriaus gamyba mln.t: 1989 = 5,35, 1991 = 4,75, 1992 = 3,6, 1993 = 2,9.Tai dar viena pramonės šaka kurioje Rusija pasiekia gerų rezultatų.

ŽEMĖS ŪKYJE dirba 13,5 proc. šalies dirbančiųjų, pagamina 10 proc. BVP vertės; vienas didžiausių maisto produktų importuotojų pasaulyje; augalininkystė duoda 60, gyvulininkystė 40 proc. žemės ūkio produkcijos vertės; laikoma rizikingos žemdirbystės šalimi.Rusijoje žemės ūkiu daugiausiai verčiasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten valstiečiai augina kviečius ir kitas grūdines kultūras, galvijus mėsai, pagamina nemažai pieno produktų, vilnos medvilnės. Grūdai 1992 ir 1993 – derlius mln.t: 1990 = 112, 1991 = 87, 1992 = 103 (4 vieta pasaulyje), 1993 = 99; grūdinių kultūrų struktūra proc.: kviečiai 44, miežiai 27 (mln. t: 1990 = 27, 1992 = 25,5 – pirmoji vieta pasaulyje, 16 proc. pasaulio; 1993 = 25), avižos 12 (mln. t: 1990 = 12, 1992 =11,5 – pirmoji vieta pasaulyje. 34 proc. pasaulio; 1993 =12), rugiai 9 (mln.t: 1990 = 16, 1992 = 14 – pimoli vieta pasaulyĮe, 48 proc. pasaulio; 1993 = 9), kukurūzai 2, soros 1, grikiai, ryžiai (auginami užpelkėjusioje Kubanės deltoje plavnėje); grūdų importas mln. t: 1991 = 35,5 (daugiausia pasautyje). 1992 = 25,5 (pasaulyje daugiau tik Japonija), 1993 =11, 1994 = 2; kviečiai sudaro 80 proc. grūdų importo.

Kitos augalininkystės šakos 1992 (vieta pasaulyje pagal derlių; pasaulio derliaus proc.): avietės (pirmoji vieta pasaulyje. 30), žirniai (pirmoji vieta pasaulyje; 24), bulvės (pirmoji vieta pasaulyje, 14; mln. t: 1990 = 31, 1992 = 38), saulėgrąžos (2; 14), kopūstai (2; 13), linų pluoštas (2; 12 -1981-1989 buvo pirmoji vieta pasaulyje).Mėsa ir pienas 1992 ir 1993 – mėsosgamyba mln.t: 1990= 10,1,1991 = 9,4,1992=8,1 (3 vieta pasaulyje), 1993 =7,4; mėsos struktūra proc.: jautiena 38 (2 vieta pasaulyje), kiauliena 33, paukštiena 19; primelžta pieno mln.t: 1990 = 56, 1991 = 52, 1992 = 47 (2 vieta pasaulyje; 10 proc. pasaulio), 1993 = 46,5; sviesto gamyba mln. t: 1990 = 832, 1992 = 746 (2 vieta pasaulyje; 10 proc. pasaulio), 1994 = 490 ir importas (iki 1993 daugiausia pasaulyje. buvo 12 proc. pasaulio). Rusijos Federacija yar viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaintintų bent savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.

UŽSIENIO PREKYBA. Eksportas mlrd. JAV dol.: 1990 = 71, 1991 = 51, 1992 = 42, 1993 = 44, 1994 = 48 (20 vieta pasaulyje), jskaitant eksportąj NVS šalis 1994 = 62 (16 vieta pasaulyje); importas mlrd. JAV dol.: 1990 = 82, 1991 = 44,5, 1992 = 37, 1993 = 27, 1994 = 28; eksporto struktūra pagal šakas proc.: nafta 19, dujos 17, naftos produktai 8, mašinos ir jrenginiai 6,5, aliuminis 3, mediena 1,5, akmens anglys 1,5, azoto ir kalio trąšos 1; eksportas pagal šalis proc.: Vokietija 13,5, Kinija 7,5, Italija 6,5, Didžioji Brltanija 5, Vengrija 5, Japonija 5, JAV 4,5; importo struktūra pagal šakas proc.: mašinos ir jrenginiai 26, grūdai 6, drabužiai 5, cukrus 2, vaistai 1, avalynė 1; importas pagal šalis proc.: Vokietija 24, Kinija 15, Japonija 5,5, JAV 5,5, Prancūzija 4,5, Italija 4.Daugiausiai Rusija eksportuoja naudingas iškasenas tai ir sudaro didžiausia eksporto dali.

SIBIRAS – RUSIJOS LOBIS. Neaprėpiama Sibiro teritorija plyti šiaurinėjė rusijos dalyje, ji driekiasi nuo Uralo kalnų vakaruose iki tolimiausios Aliaskos kampelio rytuose. Nors sibiras apima beveik 80 proc. Rusijos žemių, tačiau retai gyvenamas. Tai bene didžiausias regionas pilnas įvairių naudingų iškasenų. Pradedant nafta, akmens anglimis, gamtinemias dujomis, baigiamt įvairiais metalais, geležimi, auksu… Ten randama deimantu, platinos… Ten susidariusi unikali gamta nepavaldi žmogui. Tačiau del iškasenų statomos šachtos, įdiegiami dujotekiai, statomi naftotekiai. Vis daugiau ir daugiau gamtos išteklių randama sibire, gal todėl, lkad jis sunkia prieinamas ir nepritaikytas žmogaus gyvenimui tačiau drasiai galime teikti kad tai yra Rusijos lobis.

IŠVADOS. Rusija neapriepiamos teritorijos šalis pilna įvairiausių gamtinių išteklių. Todėl nėra ko stebetis, kad Rusija pirmauja pagal naftos gavyba, anglių eksportavima, gamtinių dujų gavyba. Tokioje didelėje teritorijoje yra visko ir bus atrasta dar daugiau. Ypač daug demesio reikėtų skirti Sibiro ir Uralo kalnų teritorijomis. Taigi daug šalių priklauso nuo rusijos, nes ji pagrinde aprūpina daugelį šalių gamtinais ištekliais.

Medžiaga rinkta iš:1. Geografijos vadovėlis 10kl2. Iliustruota enciklopedija3. Internetas4. bendros žinios