RUSIJA Parašė: Mantas Vasaris Xd
OFICIALUS PAVADINIMAS – Rusijos Federacija (Rossiiskaja Federacija). Senovinis pavadinimas Rusia (Rusj; Rusų žemė – Russkaja Zėmlia: Kijevo Rusia, Mažoji Rusia, Baltoji Rusia) nuo IX a., Rusija (Rossija) nuo XV a., Rusijos imperija 1721-1917; 1917-1991 Rusija dažnai buvo vadinama visa SSRS teritorija.Sostinė – Maskva (Moskva), Rusijos sostinė 1462-1712 ir nuo 1991; 1712-1918 Rusijos sostinė buvo Peterburgas (dabar Sankt Peterburgas); 1922-1991 Maskva buvo SSRS ir Rusijos SFSR sostinė.
BENDROSIOS ŽINIOS. Rusijos dalis pasaulyje proc. pagal: eksportą 1,1: bendrąjį produktą 1,7; gyventojų skaičių 2,7; teritorijos dydį 11,4.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado (Kaliningrad: Konigsberg; Karaliaučius; dar Rytprūsiai, Mažoji Lietuva) sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybiu (iš šiaurės prieš laikrodžio rodyklę): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė šalies dalis yra Azijoje; Tuvos sostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos centras).Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos dalis (iš šiaurės pagal laikrodžio rodyklę): Uralo kalnu rytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jūra. Kumos ir Manyčo įduba, Juodąja jūra.
PLOTAS -17075400 kv.km (didžiausia pasaulyje valstybė), 70 proc. šalies teritorijos užima lygumos.Rytų Europos arba Rusijos lyguma europinėje dalyje (didžiausia Europoje) – geologijos požiūriu atitinka Rytu Europos platformą, buvo keturi ledynmečiai; daug aukštumu ir iškilusiu lygumos daliu: Timano kalvagūbris (Timanskij kriaž) – senu suirusiu kalnu liekana, Šiaurinės skliautakalvės (Severnije uvali) – Volgos ir šiaurės Dvinos vandenskyra, Valdajaus, Smolensko ir Maskvos, Vidurio Rusijos aukštumos – Volgos, Vakaru Dvinos (Dauguvos), Dnepro ir Dono vandenskyra bei Kursko magnetinė anomalija Vidurio Rusijos aukštumoje, Pavolgio aukštuma – su atskirais pakilmais, vadinamaisiais Žiguliu, Gyvačiu ir kitais kalnais, Bendrasis Syrtas – Volgos ir Uralo vandenskyra; žemumos ir reljefo pažemėjimai: Pečioros žemuma, zandrinė Meščioros žemuma bei Okos ir Dono lyguma, plokščia Pakaspijo žemuma.
Pelkėta Vakarų Sibiro lyguma (didžiausia Azijoje) tarp Uralo kalnu ir Vidurio Sibiro plokščiakalnio; žemumos ir lygumos Šiaurės Sibire ir upiu slėniuose: Šiaurės Sibiro, Janos ir Indigirkos, Kolymos, Anadyrio ir Penžinos, Paamūrės žemumos; Vidurio Jakutijos bei Zejos ir Burėjos lygumos; neaukštas Vidurio Sibiro plokščiakalnis tarp Jenisejaus ir Lenos.Kalnų daugiausia šalies pakraščiuose: Chibinai Kolos pusiasalyje, Didžiojo Kaukazo šlaitai europinės dalies pietuose, Altajus, Sajanai, Pabaikalės kalnai, Stano kalnynas ir Stano kalnagūbris pietuose, Sichotė Alinis, Džugdžūras, Kolymos, Koriaku ir čiukčių kalnynai rytuose; Čerskio ir Verchojansko kalnagūbriai Rytų Sibire; Uralo kalnai tarp Europos ir Azijos.Miškai užima 42, dirbamoji žemė 8 (9 proc. pasaulio: turtingi humusu juodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievos ir ganyklos 5, statiniai ir keliai 2 proc. salies teritorijos.Šiaurės jūru kelias – jungia Rusijos europinę dalį su Tolimaisiais Rytais ir Rusijos Šiaure per Arkties vandenyno jūras; ilgis nuo Karos Vartu iki Providėnijos 5600 km, svarbiausia Arkties ekspediciju bazė Archangelskas; navigacijos trukmė 2-4 mėnesiai per metus, dar ledlaužiai.Pakrantės. Daug jlankų ir užutekių jūrų pakrantėse: Kolos pusiasalio fiordai, didžiųjų upių estuarijos-įlankos: dideli pusiasaliai giliai įsirėžę j jūras, didžiausi pusiasaliai tūkst.kv.km: Taimyro 400, Kamčiatkos 370, Gydano 150. Jamalo 120, Kolos 100, Čiukčių 50.Daug salų, dažnai salos ir salynai skiriajūras; didžiausios salos kv. km.: Naujoji Žemė 82179 – laikoma branduolinių atliekų kapinynu, dvi salos Šiaurinė 48904 ir Pietinė 33275, Sachalinas 74060 – japoniškai Karafuto, pietinė dalis 1905-1945 priklausė Ja-ponijai, Naujojo Sibiro 38000 – sudaro Anžu 29000, Liachovo ir De Longo salynai, Šiaurės Žemė 37000 – sudaro Spalio Revoliucijos 14200, Bolševiko 11312, Komjaunuolio 9200, Pionieriaus ir mažesnės salos, Prano Juozapo Žemė 20720 – sudaryta iš 85 salų, šiauriausias taškas Flygelio iškyšulys Rudolto saloje, Kurilai 14765 – jskaitant ginčytinas su Japonija Kunaširą ir Iturupą bei mažesnes Habomaju ir Sikotaną, Vrangelis 7300, Kolgujevas 5200, Vaigačas 3400, Komandorai 1848.KLIMATAS – iš šiaurės į pietus: arkties, subarkties ir vidutiniu platumu (pereinantis iš jūrinio į žemyninį Kaliningrado srityje, vidutiniškai žemyninis europinėje dalyje, žemyninis Vakarų Sibire, ryškiai žemyninis Rytų Sibire, musoninis Tolimuosiuose Rytuose); žiemą didžioji šalies dalis ,atvira” šaltoms šiaurinėms oro masėms; žiemą vyrauja Sibiro arba Azijos anticiklonas rytuose ir “nardantys” ciklonai europinėje dalyje; šaltos ir labai šaltos žiemos didesnėje dalyje, sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesiu europinėje dalyje iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, dažna stipri pūga (purga); bora – smarkus ir gūsingas vėjas jūru pakrantėse, pučiantis nuo kalnagūbrio (Novorosijsko bora, Naujosios Žemės bora); vid. metinis kritulių kiekis Astrachanėje 163 mm (sausringiausia Europos vietovė); žemiausia oro temperatūra Narjan Mare -51 °C (žemiausia Europoje); vid. žiemos temperatūra Prano Juozapo Žemėje -24 °C (šalčiausios žiemos Europoje).“Šalčio polius” – Oimiakono ir Verchojansko dubumose (Jakutija) susidaro “šalčio ežerai”, žiema be atlydžiu trunka iki pusės metų, oro temperatūros inversija (kopiant aukštyn temperatūra kyla); absoliutus oro temperaturos minimumas °C: Oimiakonas -71, kitais duomenimis -77, Verchojanskas -70 (žemiausios Šiaurės pusrutulyje); pačios žemiausios ir pačios aukščiausios oro temperatūrų skirtumas Verchojanske 107°C (didžiausias pasaulyje). atmosferos slėgis Agatoje Sibire 1084 mb (vietovės aukštis 262 m v.j.l., 1968 12 31 – aukščiausias pasaulyje)Daugiametis jšalas (dar vadinamas: amžinasis jšalas, kriolitozona) – uolienos, kurių temperatūra ilgai būna žemesnė negu 0 °C, daugiamečio įšalo zona užima 10,5 mln. kv. km plotą (daugiausia pasaulyje. 61 proc. šalies teritorijos) – Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose (išskyrus Primorę, Kamčiatkos pietinę dalj ir kai kurias kitas teritorijas), šiaurinėje Vakarų Sibiro dalyje ir europinės dalies Užpoliarėje; amžinojo įšalo storis Rytų Sibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1 m gylio.
VIDAUS VANDENYS. Apįe 120 tūkst. upių, visas ilgis 2,3 mln. km; daug Sibiro ir kai kurios europinės dalies upės teka į šiaurę; ampalas – išsiliejęs j paviršių ir sušalęs vanduo dažniausiai Sibiro upėse, ledo storis šiaurinėse upėse iki 2 m, dideli potvyniai (Lenos 10 m, Žemutinės Tunguskos 25 m), ledų sangrūdos; Lenos (30 tūkst. kv. km) ir Volgos (19 tūkst. kv. km) deltos, Obės estuarija (įlanka).Ežerų kraštas Karelija (ežeringumas 18 proc.); sūrieji Žemutinio Pavolgio ežerai Baskunčiakas ir Eltonas (kasama valgomoji druska); gilus tektoninis Baikalo ežeras.Pelkės užima 10 proc. šalies teritorijos; Vakarų Sibiro lygumos pelkynai (apie 1 mln.kv.km – didžiausias pasaulyje “pelkynas”, Vasiuganės pelkės); Karelijos, Mezenės ir Pečioros pelkės.Ledynai užima 60 tūkst.kv.km plotą (94 proc. salų ledynai ir 6 proc. kalnų ledynai).
GAMTINĖS ZONOS. Iš šiaurės į pietus septynios gamtinės zonos: arkties dykumų, tundros, miškatundrės, miškų, miškastepių ir stepių, pusdykumių (Pakaspijys), drėgnųjų subtropikų (siauras ruožas į pietus nuo Tuapsės Juodosios jūros pakrantėje); miškų zona skirstoma į tris pazones: taigos, mišriųjų ir plačialapių miškų (tik europinėje dalyje), musoninių miškų (tik Tolimuosiuose Rytuose).Tundra (suomiškai tunturi – bemiškė aukštuma) užima 12 proc. šalies teritorijos; Arkties vandenyno pakrantėje, šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija +10 °C, kritulių nedaug, amžinasis įšalas; bemiškė – auga samanos, kerpės, uogienojai (girtuoklės, bruknės, mėlynės), grybai, beržai keružiai, “žydinti” tundra; šiaurės elniai, poliarinės lapės (pesecas), lemingai, baltosios kurapkos, poliarinės pelėdos; Didžiosios žemės ir Mažosios žemės tundra Pečioros baseine, Didžioji Kolos pusiasalio tundra, Taimyro tundra.Taiga (borealinė spygliuočių miškų zona) užima trečdalį šalies teritorijos; Vakarų Eurazijos (iki Jenisejaus) ir Rytų Sibiro (už Jenisejaus) taiga; eglės, kėniai ir pušys Rytų Europoje, eglės, Sibiro maumedžiai ir kedrai Vakarų Sibire, Sibiro ir Daūrijos maumedžiai, Sibiro eglės, kedrai Rytų Sibire, Ajano eglės, baltažieviai kėniai Tolimuosiuose Rytuose; brangiakailiai žvėreliai (sabalai, voverės, kiaunės, Sibiro šeškai), kedro riešutai.
“Vidutinių platumų džiunglės” arba Primorės taiga (kartu auga ir gyvena augalai bei gyvūnai, būdingi taigai ir pietiniams miškams); maumedžiai, eglės, Ermano beržai, Korėjos kedrai ir Korėjos pušys, Mandžiūrijos riešutmedžiai, Amūro kamšteniai, Amūro liepos, uosiai, klevai, daug lianų, ženšeniai; Usūriniai tigrai, dėmėtieji ir taurieji elniai, juodieji lokiai, Usūriniai briedžiai; dar Usūriniai šunys.GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI. llgiausios upės (visas ilgis) km: Amūras su Argūne 4444 (Amūras 2824, Argūnė 1620), Le-na 4400, Obė su Katune 4338 (Obė 3650, Katunė 688), Irtyšius 4248, Jenisejus su Mažuoju Jenisejumi 4102 (Jenisejus 3487, Mažasis Jenisejus 563), Volga 3530 (ilgiausia Europoje), Žemutinė Tunguska 2989, Viliujus 2650, Išimas 2450, Uralas 2428, Ole-niokas 2292, Aldanas 2273, Kolyma 2129, Donas 1870, Akmenuotoji Tunguska 1865, Vitimas 1837, Pečiora 1809, Kama 1805; di-džiausi ežerai (visas plotas) kv.km: Kaspijos jūra 37001 (didžiausias pasaulyie, skalauja Rusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Irano ir Azerbaidžano krantus), Baikalas 31499, Ladoga 17703 (didžiausias Europoje; 660 salų – ir Valamo sala; 1941 09 -1943 03 – “gyvybės kelias” Ladogos ežero ledu Leningrado blokados metu), Onega 9720 (mediniai pastatai Kižų saloje), Taimyras 4560, Chanka 4190 (ir Kinijoje), Čiudo ir Pskovo arba Peipu 3555 (ir Estijoje), Čianai 2600 (sūrusis, priklausomai nuo vandens lygio, nuo 1990 iki 2600), llmenis 2090 (prlklausomai nuo vandens lygio, nuo 733 iki 2090), Belojė (Baltasis) 1290, Vygozeras 1159, Topozeras 986; giliausias ežeras Baikalas 1620 m (giliausias pasaulyje); didžiausi tvenkiniai (dirbtiniai ežerai arba marios) kv.km: Samaros 6450 (didžiausias pasaulyje), Bratsko 5426, Rybinsko 4580, Volgogrado 3117, Cimliansko 2700, Krasnojarsko 2130; aukščiausi kalnai m: Elbrusas 5642 (Rusija – Gruzija), Belucha 4506; aukščiausi statiniai m: Ostankino televizijos bokštas 534, Maskvos universitetas 240, Maskvos “Ukrainos” vieš-butis 198.
DEMOGRAFIJOS ŽINIOS. Gyventojų skaičius mln.: 137,55 (1979 S), 147,40 (1989 S), 148,70 (1992 NVS), 148,67 (1993 NVS), 148,37 (1994 NVS), 148,25 (1995 NVS). Vid. gyventojų tankumas 9 žm./1 kv.km. Vid. metinis gyventojų prieaugis (proc.): 1981-1985 (+0,7), 1986-1990 (+0,6), 1991 (+0,1), 1992 (-0,02), 1993 (-0,2), 1994 (-0,1). 1000 gyventojų 1979, 1989 ir 1992: G15,8, 14,6 ir 10,7; M 10,8, 10,7 ir 12,2; NGP 5,0, 3,9 ir -1,5; vedybų 11,1,9,4 ir 7,1; skyrybų 4,3, 3,9 ir 4,0; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųįų 23,18 ir 18. Vid. būsimojo gyvenimo trukmė 1980, 1990, 1993 ir 1994: vyru 61,5, 64, 63 ir 59, moterų 73, 74, 74 ir 72; skirtumas tarp moterų ir vyrų amžiaus metai: 1993 = 11, 1994 = 13 (didžiausias pasaulyje). Sudėtis pagal lytį proc.: vyrų 46,9, moterų 53,1. Sudėtis pagal amžių proc.: iki 15 m. -23, 15-59 m” -61, 60-74 m -12, per 75 m. -4.
Abortai. 1920 – legalizuoti, 1936 – uždrausti, 1955 – vėl legalizuoti; legalių abortų skaičius mln.: 1965 = 5,6, 1980 = 4,5, 1990 = 3,9, 1991 = 3,6; abortų skaičius 100 gimimų: 1965 = 283, 1980 = 204, 1985 = 190, 1990 = 201, 1991 = 206 (daugiausia pasaulyje).Rusijos gyventojai 1993. Per 1993 gyventojų sumažėjo 0,3 mln.; gimė 1,4 mln. kūdikių (14 proc. mažiau negu 1992), mirė 2,2 mln. žmonių (20 proc. daugiau negu 1992); natūralaus gyventojų deficlto (2,2 mln. mirusiųjų – 1,4 mln. gimusiųjų = – 0,8 mln.) negelbėjo didėjantis teigiamas migracijos saldas (1993 apie 0,5 mln.; pabėgėliai ir priverstieji persikėlėliai iš buvusiųjų SSRS respublikų, “grįžusi iš Europos” Rusijos armija); sumažėjo gimstamumo koeficientas (Q = 9,2 – mažiausias pasautyje), išaugo mirtingumo koeficientas (M = 14,6), NGP koeficientas antri metai iš eilės neigiamas (NGP = -5,4 – blogiausias rodiktis pasaulyje).Rusijos ir buvusios SSRS migracijos. Emigracija mln.žm.: 1861-1915 = 4,3 (iš Rusijos – 60 proc. į Ameriką), 1917-1938 = 4 (iš SSRS – pirmoji sovietinė emlgracija), 1939-1947 = 10 (iš SSRS – antroji sovietinė emigracija), 1948-1991 = 1,2 (iš SSRS – trečioji sovietinė emigracija), 1992-1993 = 0,2 (iš Rusijos).Etninė ir religinė sudėtis. Per 100 tautų ir tautelių; etninė sudėtis proc. 1959, 1989 ir 1991: rusai 83,3, 81,5 ir 81,3, totoriai 3,5, 3,8 ir3,8, ukrainiečiai 2,9, 3,0, 2,9, čiuvašai 1,2, 1,2 ir 1,2, baškirai 0,8, 0,9 ir 0,9, baltarusiai 0,7, 0,8 ir 0,8, mordviai 1,0, 0,7, ir 0,7, čečėnai 0,2, 0,6 ir 0,6, udmurtai, vokiečiai, mariai, armėnai, kazachai, avarai, žydai 0,7, 0,4 ir 0,3 (skaičius sumažėjo nuo 875 iki 440 tūkst.). Religinė sudėtis: dauguma tikinčiųjų stačiatikiai (rusu cerkvė; kiti pavadinimai – pravoslavai arba rusai ortodoksai), religinės musulmonų ir budistų mažumos.MIESTAI. Miestų gyventojų dalis proc.: 1979 = 69,1989 = 74,1993 = 73; didžiausi miestai, mln. žmonių 1989 S ir 1993: Maskva 8,77 ir 8,67, Sankt Peterburgas (1924-1992 Leningradas, 1914-1924 Petrogradas, anksčiau Sankt Peterburgas arba Peterburgas) 4,46 ir 4,39, Nižnij Novgorodas (1932-1992 Gorkis) 1,44 ir 1,43, Novosibirskas 1,44 ir 1,43, Jekaterinburgas (1924-1992 Sverdlovskas) 1,37 ir 1,36, Samara (1935-1992 Kuibyševas) 1,26 ir 1,23, Omskas 1,15 ir 1,17, Čeliabinskas 1,14ir 1,13, Kazanė 1,09 ir 1,10, Ufa 1,08 ir 1,10, Permė (1940-1957 Molotovas) 1,09 ir 1,09, Rostovas prie Dono 1,02 ir 1,03, Volgogradas (1925-1961 Stalingradas, anksčiau Caricynas) 1,00 ir 1,00, Krasnojarskas 0,91 ir 0,92, Saratovas 0,91 ir 0,90, Voronežas 0,89 ir 0,90.
POLITINĖS ŽINIOS. Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1945 (SSRS teisių perėmėja tarptautinėje arenoje); ESBO; nuolatinė Saugumo tarybos narė, padengia (privalo padengti) 9,41 proc. JTO biudžeto išlaidų.
Federacinė respublika; veikia 1993 Konstitucija (himnas pagal M. Gjinkos “Dieve, saugok carą”); valstybės vadovas – prezidentas (nuo 1990, prezidento rinkimuose išrinktas 1991 Borisas Jelcinas – Boris Jelcin, buvo Maskvos komunistų lyderis ir ministras).Dvejų rūmų parlamentas nuo 1993 12: Aukštutiniai rūmai, 178 deputatai (po du nuo 89 Rusijos subjektų) ir Žemutiniai rūmai (Dūma), 450 deputatų, renkamų ketveriems metams.Ministras pirmininkas (1992 06-12 Jegoras Gaidaras; nuo 1992 12 – Viktoras černomyrdinas – Viktor Černomyrdin, gimė Čiornij Otroge, buvo dujų pramonės ministras).Svarbiausios politinės jėgos (vietų skaičius Dū-moje, 1993 12 rinkimai): Rusijos pasirinkimas (96), Li-beralų demokratų partija (70) – lyderis Vladimiras Žirinovskis, Komunistų partija (65), Agrarinė partija (47), “Jabloko” (33), Rusijos vienybės ir santarvės partija (27), Rusijos moterys (25), Demokratų partija (21), Piliečių sąjunga (18), Rusijos judėjimas už demokrati-nes reformas (8).VALSTYBINĖ KALBA – rusų, priskiriama tarpnacionalinio bendravimo kalboms, oficiali JTO kalba; rusiškai kalba rusai ir kai kurios nacionalinės mažumos (rusakalbiai).Labiausiai paplitusios kalbų grupės: slavų (rusai, ukrainiečiai, baltarusiai), tiurkų (totoriai, baškirai, čiuvašai, tuviai, jakutai ir kt.), ugrų finų (karelai, mordviai, udmurtai, mariai – kalbantys čeremisų kalba ir kt.), nachų dagestanų (dauguma Dagestano tautų); iš viso per 100 kalbų (iš jų apie 50 vadinamųjų jaunaraščių – pvz., čiukčių).
PINIGINIS VIENETAS – rublis (anksčiau 1 rublis = 100 kapeikų); 1 JAV dol. = 0,63 rublio (1989 – sovietinis rublis), = 550 rublių (1993 pradžia), = 1500 rublių (1994 pradžia); = 2896 rubliai (1994 10 07), = 3081 rublis (1994 10 10), = 3926 (1994 10 11 – katastrofiškas rublio “kritimas kainavo kėdę” finansų ministrui ir centrinio banko valdytojui), = 2994 rubliai (1994 10 14), = 5000 rublių (1995 04); užsienio valiutos atsargos (mlrd.JAV dol.): 1993 pradžia (2,8), 1993 (6,1), 1994 09 (4,1); užsienio skola (mlrd.JAV dol.): 1991 (67), 1992 (83), 1994 (jvairiais duomenimis 80 -120); Rusijos (buvusiosios SSRS) skolininkai buvusios socialistinės orientacijos šalys Azijoje, Afrikoje, Amerikoje – Irakas, Kuba, Vietnamas, Mongolija, Etiopija; infliacijos augimo tempai (proc.): 1991 (200), 1992 (2500), 1993 (896), 1994 (294).
EKONOMIKOS RODIKLIAI. BVP mlrd. JAV dol.: 1989 = 856 (6 vieta pasaulyje), 1991 = 480, 1992 = 398, 1993 = 348 (11 vie-ta pasaulyje); nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1989 = 5800,1991 = 3200, 1992 = 2700; realus kasmetis BVP prieaugis +, nuosmukis – (proc.): 1990 (-4), 1991 (-12), 1992 (-19), 1993 (-12), 1994 (-15).Pereinamosios ekonomikos šalis; dalis buvusiosios SSRS 1989 (proc.): BVP (59), gyventoju skaičiumi (51,5); nutrūkę senieji ekonomikos ryšiai, smukęs gyvenimo lygis.
11 ekonominių rajonų (iš šiaurės į pietus ir rytus): Šiaurės, Šiaurės Vakarų, Vidurio (Centrinis), Volgos Viatkos, Vidurio (Cent-ro) Juodžemio, Pavolgio, Šiaurės Kaukazo, Uralo, Vakarų Sibiro, Rytų Sibiro, Tolimųjų Rytų.UŽSIENIO INVESTICIJOS. Užsienio investicijos mln.JAV dol.: 1992 = 1554, 1993 = 2958; vidutiniškai 1992-1993 vienam gyventojui 15 JAV dol. (Baltarusija 1, Lenkija 35, Estija 90).1994 – apie 8500 bendrųjų įmonių, jos davė 9 proc. eksporto vertės; daugiausia bendrųjų įmonių su JAV, Šveicarija, Olandija, Liuksemburgu ir Mergelės salomis; labiausiai užsienio investicijoms imlios šakos, nuo visų investicijų proc.: energetika 50, prekyba 10; labiausiai užsienio investicijoms imlūs regionai, nuo visų investicijų proc.: Archangelsko sritis 40, Maskva 12, Tiumenės sritis 3.
PRAMONĖ. Pramonės gamybos apimties mažėjimas; 1994 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 49 proc.; 1993 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 37 proc. (iš jo gavybos pramonėje 28, perdirbamojoje pramonėje 38); 1993 palyginti su 1992 nuosmu-kis sudarė 16 proc. (iš jo gynybos pramonėje 29, prieš metus buvo 42).Gamybos koncentracija ir specializacija; gamybos monopolija (viena įmonė gamina 100 proc. šalies troleibusų, bulvių kombainų, kino ir fotojuostų, motorolerių) ir dvipusė monopolija (vienas gamintojas – vienas vartotojas; Zavolžsko variklius naudoja tik GAZ); dar oligopolija (dvi-keturios jmonės gamina beveik visą vienodo profilio produkciją).
ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS: 22 respublikos (Čečėnija ir Tatarstanas nepasirašė federacinės sutarties); 6 kraštai (kraj) – Altajaus, Chabarovsko, Krasnodaro, Krasnojarsko, Primorės, Stavropolio, 49 sritys (obtast) – įskaitant Kaliningrado eksklavą, 2 miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas, 10 autonominių apygardų (okrug).
NAFTOS PRAMONĖ. Naftos gavyba mln.t: 1985 = 542, 1988 = 569, 1990 = 516, 1991 = 462, 1992 = 399, 1993 = 354 (2 vieta pasaulyje; 11,5 proc. pasaulio), 1994 = 316 ir eksportas mln.t: 1993 = 127 (2 vieta pasaulyje; 9 proc. pasaulio; eksportas tolimojo užsienio šalis 80, “išvežimas” į artimojo užsienio šalis 47), 1994 = 123; gavyba pagal reglonus 1993 proc.: Tiumenės sritis 67, Tatarstanas 8, Baškortostanas 6; dldžiausi naftos gavėjai 1993 proc.: “LUKoil” 14, “Surgutneftegaz” 11, “JUKOS (Ju-įanskneftegaz)” 9, “Nižnevartovskneftegaz” 7, “Nojabrskneftegaz” 7, “Tatneft” 7; perdirbama 63 proc. išgautos naftos.Benzino gamyba mln.t: 1992 = 35, 1993 = 30 (3 vieta pasaulyje); didžiausi naftos perdirbimo kombinatai 1992, perdirbta laftos mln.t: Dzeržinskas (Nižnij Novgorodo sritis) 19, Omskas 19, Angarskas 17, Kirišiai 15, Riazanė 13, Jaroslavlis 12, Permė 12; naftotiekiai iš gavybos rajonų Į vakarus (“Družba”).
“LUKoil” – visas pavadinimas AO “Neftianaja kompanija LangepasUraiKogalymneft”, susikūrė 1993, prezidentas Vagitas Alek-lerovas; 1994 – pirmoji vieta pasaulyje tarp naftos bendrovių pagal naftos atsargas, 4 vieta pasaulyje pagal naftos gavybą.DUJŲ PRAMONĖ. Gamtinių dujų gavyba mlrd.kub.m: 1985 = 462, 1990 = 641, 1991 = 643, 1992 = 640, 1993 = 618 (pirmoji vieta pasaulyje; 28 proc. pasaulio), 1994 = 607 ir eksportas mlrd.kub.m: 1992 = 194, 1993 = 179 (pirmoji vleta pasaulyie; 35 proc. pasaulio; eksportas įtolimojo užsienio šalis 1992 = 88, 1993 =101, “išvežimas” į artimojo užsienio šalis 1992 = 106, 1993 = 78), 1994 = 184; gavyba pagal regionus 1993 proc.: Tiumenės sritis 91, Orenburgo srltis 5; didžiausi dujų gavėjai 1993 proc.: “Urengojgazprom” 43, “Jamburg-gazdobyčia” 28, “Nadymgazprom” 11.Dujotiekiai: Jamburgas-Nadymas-Pomarai-Užgorodas (ilgiausias pasaulyje), “Sojuz”, Urengojus-Tiumenė, Surgutas-Tomskas- Novosibirskas.
METALURGIJA IR ENERGETIKA. Juodoji metalurgija – plieno lydymas mln.t: 1990 = 90, 1991 = 77, 1992 = 67, 1993 = 58 (4 vieta pasaulyje); didžiausi kombinatai (išlydyta plieno mln.t 1992): Magnitogorskas (12 – keliasdešimt metu buvo didžiausias pasaulyje), Čerepovecas (1992 = 10, 1993 = 8,5), Lipeckas (7), Nižnij Tagilas (7); dar ketus, koksas, plieno vamzdžiai, lydiniai.Spalvotoji metalurgija – viena pirmųjų vietų pasauly-je pagal daugelio spalvotųjų ir brangiųjų metalų lydymą; pirminio (2 vieta pasaulyje) ir antrinio aliuminio lydymas – Krasnojarskas, Bratskas, Volgogradas, Uralas; nikelio lydymas – Norilskas, Mončegorskas, Uralas; vario lydymas – Norilskas, Uralas, Kolos pusiasalis.Elektros energetika – elektros energijos gamyba mlrd. kWh: 1985 = 962, 1990 = 1082, 1991 = 1068, 1992 = 1008, 1993 = 956 (2 vieta pasaulyje; 8 proc. pasaulio), 1994 = 876.Elektros energijos gamyba proc.: ŠE 69 (žymiausios: Reftinsko Urale, Kostromos, Surguto, Kirišių Le-ningrado srityje, Troicko Urale, Stavropolio, Kaširos ir Šaturos Pamaskvėje), HE 18 (galingiausios: Sajanų Šušensko – galingiausia Eurazijoje, Krasnojarsko, Bratsko, Ust-llimsko, Volgos kaskadai – Volgogrado, Saratovo, Samaros), AE 12 (Obninsko pastatyta 1954 – pirmoji pasaulyje. kada pradėjo veikti: Novovoronežo 1958, Bilibino 1966 – Tolimojoje Šiaurėje, Belojarsko 1967, Kolos 1974, Sosnovij Boro arba Leningrado 1981, Smolensko 1985, Kursko 1986, Balakovo 1986, Tverės 1986).Anglių pramonė – akmens anglių gavyba mln.t: 1985 = 395, 1988 = 425, 1990 = 395, 1991 = 353, 1992 = 337, 1993 = 305 (3 vieta psaulyje; 9 proc. pasaulio), 1994 = 271 ir eksportas; gavyba pagal regionus proc: Kemerovo sritis (Kuzbasas arba Kuz-necko baseinas) 35, Krasnojarsko kraštas (Kansko ir Ačinsko baseinas) 14, Komija (Pečioros baseinas – Vorkuta ir Inta) 8; dar rusvųjų anglių (2 vieta pasaulyje), durpių ir degiųjų skalūnų gavyba.
MAŠINŲ PRAMONĖ. “Sunkiosios” mašinos – išvystytos metalui, žaliavai, energijai imlios šakos, tačiau mažėja gamyba; 1993 pagaminta, palyginti su 1992 proc.: ekskavatorių 82, staklių 79 (Maskvos “Krasnij Proletarij”, Nižnij Novgorodo “Zefs”, Sterlitamako “Baškortostan”), grūdų nuėmimo kombainų 78 (Rostovas prie Dono – beveik sustabdė gamybą, Krasnojarskas), traktorių 65 (tūkst.: 1985 = 261, 1991 = 178 – iki 1992 buvo pirmoji vieta pasaulyje, 1992 =137-2 vieta pasaulyje, 1993 = 89, 1994 = 29! – Volgogradas, Rubcovskas Altajuje, Lipeckas, Sankt Peterburgo Kirovo, Čeliabinskas, Vladimiras, šilumvežių 65 (Kolomna), energetikos mašinu 60 (Sankt Peterburgo “Elektrosila”, Jekaterinburgas, Volgodonsko atominiai reaktoriai), buldozerių 53, bokš-tinių kranų 50, kalvystės ir presavimo įrangos 45, šachtų jrangos 40, elektrovežių 29 (Novočerkaskas); žymiausias “sunkiųjų” mašinų gamybos centras Jekaterinburgo “Uralmaš”.
Automobiliai ir lėktuvai. Lengvųjų automobilių gamyba mln.: 1985 = 1,16, 1990 = 1,10,1992 = 0,96 (10 vieta pasaulyje; 2,7 proc. pasaulio), 1993 = 0,95, 1994 = 0,80; Rusijos gamybos proc.: Toljatis (VAZ – “Žiguli-Lada”) 69, Nižnij Novgorodas (GA2-“Volga”) 11, Maskva (A2LK- “Moskvič”) 10, Uljanovskas 6, Iževskas (“lžmaš”) 3.Krovininių automobilių gamyba mln.: 1985 = 0,75, 1992 = 0,63, 1993 = 0,53, 1994 = 0,15!; Rusijos gamybos proc.: Nižnij Novgorodas (GAZ) 41, Maskva (ZIL) 12, Naberežnijė Čelni (KamAZ) 11.Lėktuvų (Smolenskas, Samara, Voronežas) ir sraigtasparnių (Rostovas prie Dono) gamyba.Buitiniai elektros prietaisai -1993 pagaminta palyginti su 1992 proc.: šaldytuvų ir šaldiklių 109, televizorių 108, tačiau skalbimo maširnį 90, dulkių siurblių 82, radijo imtuvų 71, videomagnetofonų 60; televizorių gamyba mln.: 1980 = 4,0, 1990 = 4,7, 1991 = 4,4, 1992 = 3,7, 1993 = 3,95, 1994 = 2,2!; Rusijos gamybos proc,: Maskva (“Temp”, “Rubin”) 20, Aleksandrovas Vladimiro srityje 15, Voronežas (“Rekord”) 13, Riazanė (“Sapfir”) 6, Novgorodas (“Kvant”) 6; dar – fotoaparatai Krasnogorskas), laikrodžiai mln.: 1990 = 60, 1993 = 51 (3 vieta pasaulyje; Maskva, Čistopolis).CHEMIJOS PRAMONĖ – senosios šakos iš anglių ir naujosios iš naftos bei dujų; mineralinių trąšų gamyba mln.t: 1985 = 17,3, 1988 = 19,1 (2 vieta pasaulyje), 1990 = 16,0, 1992 = 11,0 (3 vieta pasaulyje), 1993 = 8,6, 1994 = 7,0; trąšų sudėtis proc.: azoto 52, fosfatų 24, kalio 24; didžiausi trąšų gamintojai proc.: Solikamsko.Uralkalij” 14, Solikamsko “Silvinit” 9, Novgorodo “Azot” 7, Novomoskovsko Tulos srityje “Azot” 6, Voskresenskas.Vieta pasaulyje pagal gamybą 1992: sintetinio kaučiuko (3; mln.t: 1992 = 1,5, 1993 =1,1 – Jaroslavlis, Volžskis, Omskas, Voronežas), sieros rūgšties (3; mln.t: 1990 = 12,0, 1992 = 9,7, 1993 = 8,3), kalcionuotos sodos (3; mln.t: 1985 = 3,75, 1990 = 3,2, 1992 = 2,7, 1993 = 2,0).MIŠKO PRAMONĖ – tradicinė šaka; vienas spygliuočių medienos tiekėjų pasaulio rinkai, tačiau neracionali gamyba; medienos išvežimas (5 vieta pasaulyje) ir medienos eksportas (3 vieta pasaulyje; 8 proc. pasaulio); Rusijos medienos gamybos proc.: Irkutsko sritis 11, Archangelsko sritis 9, Komija 8, Krasnojarsko kraštas 7; medžio pluošto plokščių gamyba (2 vieta pasaulyje).Popieriaus gamyba mln.t: 1989 = 5,35, 1991 = 4,75, 1992 = 3,6, 1993 = 2,9; Rusijos popieriaus gamybos proc.: Kondopoga Karelijoje 15, Syktyvkaras Komijoje 14, Balachna Nižnij Novgorodo srityje 11, Solikamskas 9, Kotlasas Archangelsko srityje 8.
LENGVOJI PRAMONĖ – Vidurio Rusija vienas tradicinių tekstilės rajonų, tačiau gili krizė; medvilninių audinių gamyba mln.kv.m: 1990 = 5624, 1991 = 5295, 1992 = 3292, 1993 = 2324!, iš Uzbekistano medvilnės; didžiausi medvilninių audinių gamintojai proc.: Ivanovo sritis (Ivanovas, Kinešma, Šuja, Teikovas) 35, Maskvos sritis (Orechovo Zujevas, Noginskas) 16, Vladimiro sritis (Vladimiras, Muromas) 11, Maskvos .Triochgornaja manufaktūra” 9; vilnonių audinių gamyba mln. kv. m: 1980 =517 (buvo pirmoji vieta pasaulyje). 1990 = 466, 1991 = 386, 1992 = 276, 1993 = 206!; didžiausi vilnonių audinių gamintojai proc.: Maskva ir Maskvos sritis 37, Ivanovas 7; lininiai audiniai (Kostroma, Tutajevas) ir šilkiniai audiniai (Čaikovskis, Balašovas, Naro Fominskas).
Avalynės pramonė – sena šaka (ypač garsėjo Rusijos “batų sostinė” Kimrai), dabar gili krizė; avalynės gamyba (be guminės) mln. porų: 1990 = 385, 1991 = 336, 1992 = 220, 1993 = 146, 1994 = 67!, žymiausi gamintojai Maskva, Rostovas prie Dono, Sankt Peterburgas (“Skorochod”).ŽEMĖS ŪKYJE dirba 13,5 proc. šalies dirbančiųjų, pagamina 10 proc. BVP vertės; vienas didžiausių maisto produktų neto importuotojų pasaulyje; augalininkystė duoda 60, gyvulininkystė 40 proc. žemės ūkio produkcijos vertės; laikoma rizikingos žemdirbystės šalimi.Agrarinė reforma – 1993 pabaigoje buvo perregistruota 24 tūkst. (95 proc. visų) kolchozų ir sovchozų; pagamintos žemės ūkio produkcijos struktūra 1992 ir 1993 proc.: kolchozai ir sovchozai 41 ir 23, naujosios žemės ūkio jmonės 21 ir 35, fermeriai 1 ir 2, asmenimai sodybų sklypai 33 ir 36; fermerių ūkių skaičius tūkst.: 1991 = 4, 1992 = 49, 1993 = 183, 1994 = 270, vid, ūkio dydis 42 ha, tenka 5 proc. žemės ūkio naudmenų.Grūdai 1992 ir 1993 – derlius mln.t: 1990 = 112, 1991 = 87, 1992 = 103 (4 vieta pasaulyje), 1993 = 99; grūdinių kultūrų struktūra proc.: kviečiai 44, miežiai 27 (mln. t: 1990 = 27, 1992 = 25,5 – pirmoji vieta pasaulyje, 16 proc. pasaulio; 1993 = 25), avižos 12 (mln. t: 1990 = 12, 1992 =11,5 – pirmoji vieta pasaulyje. 34 proc. pasaulio; 1993 =12), rugiai 9 (mln.t: 1990 = 16, 1992 = 14 – pimoli vieta pasaulyĮe, 48 proc. pasaulio; 1993 = 9), kukurūzai 2, soros 1, grikiai, ryžiai (auginami užpelkėjusioje Kubanės deltoje plavnėje); grūdų importas mln. t: 1991 = 35,5 (daugiausia pasautyje). 1992 = 25,5 (pasaulyje daugiau tik Japonija), 1993 =11, 1994 = 2; kviečiai sudaro 80 proc. grūdų importo.Kitos augalininkystės šakos 1992 (vieta pasaulyje pagal derlių; pasaulio derliaus proc.): avietės (pirmoji vieta pasaulyje. 30), žirniai (pirmoji vieta pasaulyje; 24), bulvės (pirmoji vieta pasaulyje, 14; mln. t: 1990 = 31, 1992 = 38), saulėgrąžos (2; 14), kopūstai (2; 13), linų pluoštas (2; 12 -1981-1989 buvo pirmoji vieta pasaulyje).Mėsairpienas 1992 ir 1993 – mėsosgamyba mln.t: 1990= 10,1,1991 = 9,4,1992=8,1 (3 vieta pasaulyje), 1993 =7,4; mėsos struktūra proc.: jautiena 38 (2 vieta pasaulyje), kiauliena 33, paukštiena 19; primelžta pieno mln.t: 1990 = 56, 1991 = 52, 1992 = 47 (2 vieta pasaulyje; 10 proc. pasaulio), 1993 = 46,5; sviesto gamyba mln. t: 1990 = 832, 1992 = 746 (2 vieta pasaulyje; 10 proc. pasaulio), 1994 = 490 ir importas (iki 1993 daugiausia pasaulyje. buvo 12 proc. pasaulio).
BIRŽOS IR BANKAI. Biržų “bumas” 1991-1992, biržų skaičius: 1992 pradžia = 182, 1992 vidurys = 258, 1993 pradžia = 238, 1994 pradžia = 180; šešioms biržoms tenka 40 proc. visų biržų apyvartos; žymiausios biržos: Maskvos spalvotųjų metalų, Mask-vos naftos, Rusijos miško Maskvoje, Rusijos grūdų prekinė Saratove, Sibiro prekinė Novosibirske; 1994 pradžioje fondų rinkoje veikė apie 70 vertybinių popierių biržų.
Komercinių ir kooperatinių bankų skaičius: 1994 01 = 2019, 1994 12 = 2486; kiekvieną mėnesį susikūrė per 100 naujų bankų tačiau ir bankų bankrotai; tarp komercinių bankų 60 proc. yra naujai susikūrę, kiti reorganizuoti iš buvusių specialių bankų.UŽSIENIO PREKYBA. Eksportas mlrd. JAV dol.: 1990 = 71, 1991 = 51, 1992 = 42, 1993 = 44, 1994 = 48 (20 vieta pasaulyje), jskaitant eksportąj NVS šalis 1994 = 62 (16 vieta pasaulyje); importas mlrd. JAV dol.: 1990 = 82, 1991 = 44,5, 1992 = 37, 1993 = 27, 1994 = 28; eksporto struktūra pagal šakas proc.: nafta 19, dujos 17, naftos produktai 8, mašinos ir jrenginiai 6,5, aliuminis 3, mediena 1,5, akmens anglys 1,5, azoto ir kalio trąšos 1; eksportas pagal šalis proc.: Vokietija 13,5, Kinija 7,5, Italija 6,5, Didžioji Brltanija 5, Vengrija 5, Japonija 5, JAV 4,5; importo struktūra pagal šakas proc.: mašinos ir jrenginiai 26, grūdai 6, drabužiai 5, cukrus 2, vaistai 1, avalynė 1; importas pagal šalis proc.: Vokietija 24, Kinija 15, Japonija 5,5, JAV 5,5, Prancūzija 4,5, Italija 4.
SOCIALINĖS ŽINIOS. 1000 žmonių tenka: laikrodžių 1950, laikraščių (1990 = 1120, 1992 = 970 – buvo pirmoji vieta pasaulyje, 1993 = 580; žymiausių dienraščių tiražas mln. 1992 ir 1993: “Argumenti i fakti” 25 ir 12,5 – didžiausias pasaulyje. “Trud” 13,5 ir 3, “Izvestija” 3,2 ir 2, “Moskovskij Komsomolec” 1993 = 1,4, “Selskaja žiznj” 1993 = 1,35, “Komsomolskaja Pravda” 13,5 ir 0,6 – visi Maskvoje), televizorių 370, radijo imtuvų 330, telefonų 165, automobilių (1980 = 33, 1991 = 66, 1992 = 71), motociklų ir motorolerių 62; neraštingų 1 proc., privalomas 11 metų mokymas.Šeima ir šeimos gerovė – vid. šeimos dydis 3,0 žm.; vid. šeimos išlaidų struktūra proc. 1992 ir 1993: maistas 47 ir 46,5, nemaisto prekės 41 ir 42,5, patarnavimai 8 ir8, alkoholiniai gėrimai 4 ir3; turi proc. šeimų 1985 Ir 1991: televizorių 103 ir 112, radijo imtuvų 101 ir 100, šaldytuvų ir šaldiklį 95 ir 95, skalbimo mašinų 76 ir 78, dulkių siurblį 43 ir 52, automobilį 14 ir 19.Bedarbių (nuo darbo jėgos proc.): bedarbių registravimas nuo 1991 07, 1991 (0,1), 1992 (0,8), 1993 (1,1), 1994 (2,2), 1995 05 (2,7); bedarbių kai kuriuose regionuose 1995 05 (nuo darbo jėgos proc.): Ingušetija (17,8), Ivanovo sritis (10,2), Pskovo sritis (7,6), Kaliningrado sritis (4,2), Smolensko sritis (0,6), Maskva (0,4); 1994 pradžioje buvo 4,2 mln. nedirbančių žmonių (pagal Tarptautinę darbo organizaciją klasifikuojamų kaip bedarbiai; šiuo atveju nedarbas sudaro 5,5 proc.); pensininkų skaičius mln.: 1991 =35, 1993 =37, 1994 =38.Nusikaltimai – įregistruota nusikaltimų mln.: 1990 = 1,84, 1991 = 2,17, 1992 = 2,76, 1993 = 2,8, 1994 = 2,64; 100 000 žmonių tenka nusikaltimų: 1991 = 1450, 1993 = 1885, 1994 = 1775; 20 proc. nusikaltimų klasifikuojami kaip sunkūs, 50 proc. nusikaltimų neišaiškinama; 1993 – už jvykdytus nusikaltimus nuteista 792 tūkst. žmonių (37 proc. laisvės atėmimu).
TERŠIMAS. Vienas didžiausių aplinkos teršėjų pasaulyje, tačiau teršimo intensyvumo mažėjimas dėl ekonominė krizės; išmesta į atmosferą nuodingųjų medžiagų mln. t: 1988 = 38, 1990 = 34, 1991 = 32, 1992 = 28, 1993 = 25,5 (dešimt ir daugiau kartų leistiną normą atmosferos teršimas viršija Maskvoje, Omske, Dzeržinske, Novorosijske, Ufoje ir kitur); labai užteršti vidaus vandenys, ypač Volga su Kama ir Oka, Obė su Irtyšiumi ir Tobolu (šimtą ir daugiau kartų leistiną normą vandens telkinių teršimas viršija Sverdlovsko, Permės, Čeliabinsko, Murmansko, Orenburgo, Kemerovo, Kaliningrado srityse); 1994 – naftos išsiliejimas Komijos Respublikoje.