Nilas

NILAS

Nilas – upė Rytų Afrikoje. Jos ilgis 5580 kilometrai, o su aukštupiu Kagera – 6690 kilometrai. Tai pati ilgiausia upė pasaulyje ( už jį trumpesnė Amazonė 6518 kilometrai, Misurė-Misisipė 6240 kilometrai). Baseino plotas 2870000 kvadratiniai kilometrai. Upė prasideda Rytų Afrikos plokščiakalnyje, Ruandoje, į rytus nuo Kyvaus ežero. Upės pradžia laikoma Kageros kairiojo intako Niavarungaus kairysis intakas – Rukarara. Kagera su ilgiausiu savo intaku Luvironza teka Ruandos ir Tanzanijos siena, toliau per Tanzaniją į Viktorijos ežerą. Iš jo išteka Viktorijos Nilas, kuris Ugandoje teka į šiaurės vakarus per Kiogos ežerą. Vaga labai slenkstėta, teeka per Murchisono krioklius ir įteka į Alberto ežero šiaurės galą. Iš jo išteka Alberto Nilas, jis tęsia kelią į šiaurę. Nuo Asvos žiočių, išėjęs iš Ekvatorijos kalnų ( Sudano pasienyje) Nilas vadinamas Bachr Džebeliu . Sudane 900 kilometrų teka per Sedo pelkes, toliau per pusdykumes. Tarp intakų Bachr al Gazalio ir Mėlynojo Nilo vadinamas Baltuoju Nilu, žemiau ( nuo Chartumo ) – Nilu. Sedo pelkėse Baltasis Nilas bemaž išnyksta, tačiau papildęs vandenis iš Bahr Sobato teka skersai Sudaną, ties sostine Chartumu Baltasis Nilas jungiasi su Mėlynuoju Nilu išš dešinės, kuris Abbai vardu teka iš Abisinijos kalnų, iš Tanos ežero ir yra žymiai vandeningesnis. Žemiau Atbaros žiočių teka per Nubijos dykumą, žemupys – Egipte 20 – 25 kilometrai pločio slėniu. Egiptui ši upė yra gyvybės šaltinis. Žemiau Kairo, Egipto sostinės, Nilas skirstosi į

kelias šakas ir plačia delta 24000 kvadratinių kilometrų įteka į Viduržemio jūrą. Joje yra 9 didelės ( didžiausios – Dumjatas ir ar Rašidas) ir daug mažų šakų. Didžiausi intakai: dešinys – Asva, Sobatas, Mėlynasis Nilas, Atbara; kairysis – Bachr ar Gazalis. Visas baseino plotas sudaro 3007000 kvadratinius kilometrus, kurio dalis yra ir dykumos.

Aukštupyje potvyniai būna vasarą ir žiemą. Nilo vidurupis ir žemupys patvinsta vasarą ir rudens pradžioje, daugiausiai iš Mėlynojo Nilo vandens. Nilo žemupio slėnyje gyvena 97 % Egipto gyventojų. Upė ypač vilioja turistus, kelioniniais laivais ir tradicinėmis feliugomis galima aplankyti senovės Egipto paminklus. Nilo vandeniu drėkinami laukai. Nilas naudojamas vandens transportui, kuriam trukdo 6 rėvos tarp Aswano ir Chartumo, todėl laivuojamas nuo Alberto ežero atkarpomis, iš viso daugiau kaip 3000 kilometrus. Egipte Nilo vanduo naudojamas irigacijai: seniau rudens potvynis, labai taisyklingas, appsemdavo slėnį, palikdavo dumblo sluoksnį ir užtikrindavo 2–3 derlius. Anglų valdymo metu Nilo upėje pastatyta kelios užtvankos, žymiausia – Aswane, kurią du kartus teko aukštinti. 1960 metais su TSRS pagalba pradėta naujos Aswane užtvankos ir hidroelektrinės statyba, kuri be irigacijos, aprūpino Egipto pramonę elektra. Ties Nilo ištaku iš Viktorijos ežero 1958 metais pastatyta Owen Falls jėgainė, pirmoji atogrąžų sąlygose. Nuo faraonų valdymo laikų Nilo krantuose buvo įtaisytos matuoklės vandens svyravimams sekti, vadinami nilometrai. Egiptas, daugiau kaip kitos šalys, priklauso nuo Nilo upės, todėl senovėje Ni
ilas buvo dievinamas Hapi vardu; buvo manoma, kad upė teka iš dangaus, ir buvo laikoma nuodėme ieškoti jos versmių.

Leave a Comment