Egiptas ir Egipto piramidės

[pic]

Egiptas yra Afrikos Šiaurės Rytuose. Iš Šiaurės Egiptą skalaujaViduržemio jūra, iš Rytų – Raudonoji jūra. Šalies kaimynai: iš Vakarų –Libija, iš Pietų – Sudanas, iš Rytų – Izraelis. 59 000km2 Egipto (iš Rytų)arba Sinajaus pusiasalis, priklauso Azijai. Egiptas yra ant senųjų platformų, kurioms 3-2 mln. metų. Tik kai kuriosevietose iškyla senųjų platformų skydai, bei Sinajaus pusiasalis yrabaikalinės kalnodaros suformuoto reljefo srityje. Egipte vyrauja 300-2000m.aukščiai. Yra al Kataros įduba(-133m.). Aukščiausia vieta – Katerinoskalnas Sinajaus pusiasalio Pietuose (2637 m.). Šalies Rytuose yra grabenųvirtinė. Jie yra prie Afrikos ir Arabijos plokščių ribos. Egipte yranaftos, geležies, apatitų, fosforitų, urano gamtinių išteklių. Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie oraiišsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemos mėnesius – gruodį, sausį irvasarį. Vidutinė metų oro temperatūra svyruoja nuo 20°C (68°F) Viduržemiojūros pakrantėse iki 26°C (80°F) Asuane. Didžiausia temperatūra tosevietovėse gali pakilti atitinkamai iki 31°C (88°F) ir 50°C (122°F). Naktiesmetu Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra kartais nukrenta iki8°C. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni – nuo nepakeliamokarščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrentaAleksandrijoje, apie 19 cm per metus, kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę,kad per 17 metų neiškristų jokių kritulių.

Kovą – balandį nuo Vakarų dykumos pučia kfamsi (sausas, karštas vėjas,nešantis dulkių debesis). Egiptas yra atogrąžų ir subtropinėse klimatojuostose. Išskyrus mažą Egipto plotą, esantį subtropinėje klimato juostoje. Egiptas yra pusdykumių ir dykumų gamtinėje zonoje. 96% Egiptoteritorijos užima dykumos. Gyvenamoji teritorija sudaro ~3% Egipto ploto.Didžiausi plotai – pusdykumių ir dykumų dirvožemiai, tik prie Nilo ir Nilo

deltoje yra aliuviniai dirvožemiai. Gyvūnija ir augalija skurdi, išskyrusoazėse. Gyvūnai ir augalai yra prisitaikę gyventi sunkiomis sąlygomis. 1997m. Egipte buvo ~65 mln. žmonių. Islamas – oficiali Egipto religija.90% egiptiečių yra musulmonai. Kiti -krikščionys koptai. Abi bendruomenėsgana taikiai sugyvena tarpusavyje. Nors Vakarų laikraščiai laikas nuo laikoskelbia, kad koptai yra persekiojama mažuma, iš tiesų visi tikrieji Egiptokrikščionys teigia, kad jie nėra nei laikomi mažuma, nei persekiojami. 45%egiptiečių yra miestiečiai. 99% gyvena šalia Nilo ar jo deltoje.Išsilavinimas yra nemokamas, bet tik 51% pilamečių moka skaityti. Valstybinė Egipto kalba yra arabų kalba. Tačiau ta arabų kalba, kuriakalbama gatvėje, ganėtinai skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos, kuriarašomi laikraščiai, kalbama per radiją ar kuria meldžiamasi mečetėse visamearabiškame pasaulyje. Šnekamoji Egipto arabų kalba yra arabų kalbosdialektas, bet taip skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos, kad gali būtipalaikyta visiškai kita kalba. Tai yra kasdieninė kalba, kuri skiriasi irnuo kaimyninėse valstybėse naudojamos arabų kalbos. Labiau specializuotaarabų kalba visame arabiškame pasaulyje yra daugmaž vienoda, nors tarimasgali skirtis. Sakykim, arabas iš Jordanijos ar Irako su egiptiečiu galės beproblemų susikalbėti apie politiką ar literatūrą, tačiau jam gali būtisudėtinga paaiškinti, ką jis nori pirkti kepykloje. Egiptas – tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemėsruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokiobandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis.

Nilui, ištekančiam iš lietingų centrinės ir rytinės Afrikos masyvų, reikianepaprastos jėgos, kad atplukdytų savo vandenis, o su jais ir gyvybę ligiEgipto daugiau negu 6500 kilometrų. Tai ilgiausia upė pasaulyje. Nilas –

puikus vandens kelias. Birželio mėnesį Nilo slėnis virsta didžiuliu ežeru.Memfyje vandens lygis pakyla 8 metrus ir nuslūgsta tik spalio mėnesį.Potvynis trunka keturis mėnesius, paskui, nuklojęs krantus derlingu dumblu,tinkamu pasėliams, Nilas grįžta į savo vagą. Vienoje piramidėje išlikęsįrašas rodo nepaprastą šio gamtos reiškinio svarbą kraštui: “Tie, kuriemato potvynį, dreba, kai plaka (bangos), bet pievos šypsosi, krantai žydi,dievų dovanos krinta (iš dangaus); žmonės reiškia padėką; dievų širdysdžiūgauja”. Jei ne Nilas ir ne atkaklus žmonių darbas per ilgustūkstantmečius, Egiptas būtų tik saulės išdeginta dykuma.

Nuo Viktorijos ežero iki Viduržemio jūros Nilo tėkmę kerta penkislenksčiai. Egiptiečių civilizacija išaugo į šiaurę nuo pirmojo slenksčioir nutįso maždaug per 1200 kilometrų. Daugiau kaip 1000 km Nilas teka perAukštutinį Egiptą, o toliau paskutinius 150 km pasidalija į daugybę šakų irsudaro pelkėtą deltą: tai Žemutinis Egiptas – papirusų, lotosų, hipopotamųir krokodilų kraštasDauguma egiptiečių gyvena Nilo upės slėnyje. Norsbendras šalies plotas yra daugiau nei milijonas kvadratinių kilometrų, 90procentų egiptiečių gyvena siaurame derlingos žemės ruože aplink Nilą.Pietuose, kur Nilo pakrantės labiau kalnuotos, derlingos žemės ruožaslabiau susiaurėja, o šiaurinėje dalyje derlingos žemės slėnis aplink Niloupę yra platesnis – apie 20-30 km pločio.

Į Rytus nuo Nilo upės slėnio driekiasi Rytų (Arabijos) dykuma –nederlingos žemės plotas, apsuptas kalnų grandine, kurios aukštis siekiadaugiau kaip 2 km, o ilgis – daugiau kaip 800 km. Į Vakarus nuo Nilo slėnioyra Vakarų (Libijos) dykuma, kuri užima 2/3 Egipto ploto. Vakarų dykumatęsiasi iki pat Šiaurės Afrikos kranto ir yra geriau žinoma kaip Sacharos

dykuma. Šioje dykumoje, nepaisant labai aukštos oro temperatūros,nederlingos žemės ir kitų neigiamų faktorių, vis dėl to yra gyvybės, nesvėjų audros ir žemas slėgis leidžia susiformuoti derlingoms oazėms. Egiptiečiai sostinę Kairą tapatina su pačiu Egiptu – jiems Kairas ir yraEgiptas, ir atvirkščiai. Jie abu vadinami tuo pačiu vardu – Masr. Vienaistorija iš Tūkstančio ir vienos nakties pradedama taip: keletas vyrųmečetėje kalbasi apie užsienio šalis ir didingus miestus. Vienas iš jųsako: “Bagdadas yra rojus”. Kitas, vyresnis, į tai atsako: “Tas, kurisnematė Kairo, nematė ir pasaulio. Kaire dulkės yra auksinės; Nilas yra kaipstebuklas; moterys – kaip juodaakės rojaus mergelės; ir kaip galėtų būtikitaip, jeigu šitas miestas yra Pasaulio Motina”.

Šiandien Kairas yra ‘motina’ 16 milijonų egiptiečių, afrikiečių ir visokiųklajoklių. Gyventojų tankumas vienam kvadratiniamkilometrui čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl čia atrodo tirštanuo pastatų, žmonių ir mašinų, kurie sukelia tūkstančius įvairiausių garsų,užpildančių erdvę.

Kairui trūksta erdvės plėstis, todėl čia, ypač miesto centre aplinkNilą, neretai kaimynystėje pamatysite modernią kompiuterinės įrangosparduotuvę ir molinių namelių rajoną, kur ožkos bėgioja po kambarius, ovanduo gaunamas tik iš čiaupo gatvėje.

Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebūdingasvakarietiška manija lygiuotis į tai, kas yra naujausia ir geriausia. Taip g reičiausiai yra todėl, kad šie žmonės gyvena šalia istorijos paminklų,kurių amžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstantmečio; piramidėsmatomos iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų beveik visame Kaire. Todėlnenusakomas amžinumo jausmas yra vienas iš ryškiausių Kairo bruožų. Čiaviename mieste yra ir islamiškoje Kairo dalyje esantys viduramžių

skersgatviai, ir faraonų laikų piramidės, ir tarsi XIX amžiaus laikųišvaizdą išlaikiusios kavinukės. Ir kas nuostabiausia, nei vienoje iš šiųvietų nesijausite kaip muziejuje – tai tiesiog yra šių dienų Kairas. Jisyra chaotiškas, triukšmingas, visiškai nenuspėjamas ir pilnas žmogiškumo.Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turės pakankamai kantrybės jįįvertinti. Nors piramidžių buvimas perša kitokią mintį, Kairas nėra faraonųpastatytas miestas. Tuo metu, kai piramidės buvo pastatytos, Egipto sostinėbuvo Memfis, esantis už 22 km nuo Gizos aukštikalnės.

Kairą 969 m. po Kr. įkūrė Fatimidų dinastija. Iki to šioje vietovėje jaubuvo statinių, tokių kaip romėnų statyta Babilono tvirtovė ir ankstyvojoislamiškojo laikotarpio Fustatas miestas, įkurtas Amr ibn al-As, generolo,kuris 642 m. po Kr. užkariavo Egiptą islamo vardu. Fustatas buvo vienas išturtingiausių naujojo musulmonų pasaulio miestų, kurį maitino ypatingaiderlinga žemė ir mokesčiai, renkami iš keliaujančių Nilu. X amžiauskeliautojų palikti aprašymai kalba apie kosmopolitinį metropolį, su viešaisparkais, apšviestomis gatvėmis ir pastatais iki 14 aukštų. KadangiFatimidai atkeliavo iš Šiaurės Afrikos, jie sugriovė Fustatą ir pradėjotoje vietoje statyti naują miestą.

Kai statybų vieta naujajam miestui buvo parinkta ir sukviestidarbininkai, visi laukė astrologų leidimo pradėti darbus. Signalas turėjobūti duotas varpais, pritvirtintais prie statybų vietą juosiančios virvės,tačiau varnas nusileido ant virvės ir varpai suskambėjo anksčiau laiko.Kadangi tuo metu didelę įtaką turėjo Marso planeta (arabiškai – Al-Qahir,arba “laimėtojas”), Fatimidų kalifas nusprendė miestą pavadinti Al-Qahira.Europiečiai šį pavadinimą vėliau sutrumpino iki Kairo.

Fatimidų pastatyta miesto dalis išliko iki šiol; žymi Fatimidų mečetė ir Al-Azhar universitetas vis dar yra Egipto islamiškųjų studijų centras; taip

pat yra treji didieji vartai – Bab an-Nasr, Bab al-Futuh ir Bab Zuweila,kur iki šiol yra renkamas mokestis už įvažiavimą. Nors Faitimidų valdymolaikotarpis nebuvo labai ilgas, jų pastatytas miestas vėlesnėms dinastijomsliko kaip sostinė stiprybės, pilna iš svečių šalių atvykusių pirklių,egzotiškų prekių krautuvėlių, valdoma žiaurių ir permainingų sultonųdinastijų. Šis miestas įkvėpė didelę dalį Tūkstančio ir vienos naktiesistorijų.

Kairas peržengė savo sienas, išsiplėsdamas į Šiaurę, kur atsirado Bulaquostas, į vakarus, tolyn į pietus nuo Rhoda salos, ir užpildydamas rytuoseesančią dykumą kapavietėmis. Bet Kairo širdimi dar 900 metų buvo viduramžiųmiestas, kol Ismailas, Mohamedo Ali anūkas, kuris XIX amžiaus viduryjeKairo plėtimąsi pasuko visai kita linkme. Per jo 16 metų trukusį valdymolaikotarpį (1863-79), Ismailas daugiau nei bet kuris iš Fatimidų dinastijospakeitė miesto vaizdą.

Iki 1860 m. Kairas buvo išsiplėtęs į Vakarus tik iki tos vietos, kur dabaryra Midan Opera. Kai Prancūzijoje išsilavinimą gavęs Izmailas atėjo įvaldžią, jis siekė pagerinti Kairo įvaizdį pradėdamas naujas statybas. Balųvietoje per 10 metų iškilo plačios statybos, kurias vykdė architektai išBelgijos, Prancūzijos ir Italijos, atvykę pakviesti Izmailo tam, kad šaliaislamiškosios Kairo dalies iškiltų europietiški Kairo rajonai.

Po 1952 metų revoliucijos Kairo gyventojų skaičius labai padidėjo, todėlmiesto plėtimo planus reikėjo paspartinti. 1960-70 metais iki tol retaiapgyvendintame vakariniame Nilo krante atsirado nauji priemiesčiai.Pastaruoju metu gyventojai pradėjo keltis netgi į kalnuotas el-Mukatankalno vietoves, todėl anksčiau buvusi dykuma dabar yra statybų rajonas.

Nepasiklysti Kaire yra visai nesudėtinga, nors iš pirmo žvilgsnio galiatrodyti kitaip. Miesto centras yra Midan Tahrir. Į šiaurės rytus nuoTahrir yra senamiestis. Senamiestis yra triukšmingas, judrus komercinis

rajonas, kuriame yra daugiausia pigių maitinimo įstaigų ir viešbučių. MidanRamses, kuriame yra pagrindinė miesto traukinių stotis, yra šiauriausiojesenamiesčio vietoje. Už jo yra darbininkų klasės gyvenamieji rajonai, tokiekaip Shubra, kurie yra šiandieninio Kairo šerdis.

Į Rytus nuo miesto centro yra Midan Ataba ir islamiškoji Kairo dalis.Nors ši miesto dalis statyta dar viduramžiais, ir šiandien gyvenimas jojeverda. Šio rajono centre rasite didįjį Khan Al-Khalili turgų. Į Rytus užislamiškosios Kairo dalies yra šiaurinės ir pietinės kapinės, didžiuliainekropoliai, kuriuose gyvena tiek gyvieji, tiek ir mirusieji.

Į Pietus nuo Midan Tahrir driekiasi vingiuotos Miesto sodo gatvelės –ambasadų rajonas. Už Miesto sodo iš karto prasideda lūšnynų rajonai –senasis Kairas. Čia pat yra ir koptiškojo Kairo enklavas.

Į Vakarus nuo visų šių rajonų yra Nilas ir dvi didžiulės salos. Arčiaucentro esančiąją Geziros salą su senamiesčiu jungia 3 tiltai. Saloje yraKairo bokštas ir Operos rūmų kompleksas. Šiaurinėje Geziros dalyje yraturtingas Zamalek priemiestis, kurį nuo senų laikų mėgsta rinktis atvykęeuropiečiai ir įvairių šalių ambasadoriai. Pietinė sala vadinama Rhoda,nors jos Šiaurinė dalis yra geriau žinoma kaip Manial.

Vakarinis Nilo krantas nėra toks svarbus istorikams ir žymiai tankiauapgyvendintas, nei rytinis krantas. Iš Šiaurės į Pietus čia rikiuojasiMohadiseen, Agouza, Goqqi ir Giza, nors statyti iš sunkaus betono, tačiaukeliantys susižavėjimą. Iš šių keturių rajonų didžiausią plotą užima Giza,nusidriekusi į vakarų pusę apie 20 km, per kurią einantis tiesus keliasatveda tiesiai prie piramidžių. Seniausias pasaulio stebuklas – Egipto piramidės, arba Egipto faraonųkapavietės. Beje, iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje (vėliaujas pralenkė Eifelio bokštas). Egipto piramidės buvo statomos vadinamosiosSenosios karalystės (2580 – 2180 m.pr.m.e., sostinė Memfis) laikotarpiu.

Piramidės – milžiniški akmeniniai laidojimo statiniai. Jose būdavo:koridoriais sujungti faraono ir valdovės kapai, netikras kapas plėšikamsapgauti ir kelios vėdinimo angos.

[pic]

Seniausias pasaulio stebuklas – Egipto piramidės, arba Egipto faraonųkapavietės. Beje, iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje (vėliaujas pralenkė Eifelio bokštas). Egipto piramidės buvo statomos vadinamosiosSenosios karalystės (2580 – 2180 m.pr.m.e., sostinė Memfis) laikotarpiu.

Piramidės – milžiniški akmeniniai laidojimo statiniai. Jose būdavo:koridoriais sujungti faraono ir valdovės kapai, netikras kapas plėšikamsapgauti ir kelios vėdinimo angos.

Stebuklų geografija gan siaura. Į visus miestus išskyrus Babiloną, kuriuosebuvo stebuklai, galima buvo patekti plaukiant Viduržemio jūra. Senovėsgraikų keliautojas to meto transportu visą septynetą galėjo apžiūrėti perkeletą mėnesių.

Piramidės buvo statomos keturiose vietovėse: Gizoje, Abusire, Sakaroje irDašure. Visos šios vietovės yra netoli Senosios karalystės periodo Egiptosostinės Memfio. Seniausia piramidė – III-io-sios dinastijos įkūrėjofaraono Džosero. Maždaug 3000 m.pr.m.e. šią piramidę sukūrė žymiausias tometo architektas, mokslininkas ir literatas Imhotepas. Naujos ir neįprastoskapavietės idėja Džoserui taip patiko, kad jis net nutraukė darbus jam jaustatytoje mastaboje. Mastaba (arab. mastaba – akmeninis suolas), antžeminisar požeminis stačiakampio gretasienio formos sen. egiptiečių laidojimostatinys. Imhotepas pastatė šešių pakopų, kiek žemesnę nei 70 m aukščiolaiptinę piramidę. Prie piramidės Imhotepas pastatė šventyklą su savopaties statula.

Mahomedas Honeimas, egiptiečių mokslininkas, Sakaroje atrado kiek aukštesnęnei 70 m septynių pakopų piramidę. Ji įdomi tuo, kad nebuvo baigta statytiir niekas niekada joje nebuvo palaidotas. Manoma, kad ji buvo statomafaraonui Sechemchetui. Iš daugelio Abusiro ir Dašuro piramidžių telikę

griuvėsiai. Abu Ruašo piramidė yra taip sugriauta, kad iš viršaus galimaįžiūrėti laidojimo kamerą, kurią kadaise slėpė daugelį tūkstančių tonųsveriantys akmenys. Hauvaros piramidė ir Ilahuno piramidė, pastatyta išnedegtų plytų ant uolos, yra labai nukentėjusios nuo meteorologinių sąlygų.

Visiškai kitaip atsitiko su Gizos piramidėmis. Gizos vietovėje yra trysdidelės piramidės, pastatytos IV-osios dinastijos (2723 – 2563 m.pr.m.e.)faraonų – Cheopso, Chefreno ir Mikerino. Prie jų yra ir mistinė statula –Sfinksas, būtybė su liūto kūnu ir žmogaus galva. Manoma. kad ta galva –Chefreno portretas. Aukščiausia piramidė – Cheopso. Jos aukštis buvo ~147m, bet vėliau nugriuvo piramidės viršūnė, padarydama 10 kv. m aikštelę.Dabar jos aukštis – 137m, kraštinės ilgis – 233 m. Piramidė pastatyta iš 2300 000 kalkakmenio blokų, sveriančių daugiau kaip 2 t kiekvienas; jostūris 2 521 000 kub. m, o papėdės plotas 54 300 kv. m. Piramidės briaunosatsuktos tiksliai į keturias pasaulio šalis. Tai pirmas pastebėjoHerodotas. Herodotas (484 – 430 m.pr.m.e.), Likso sūnus, Halikarnasietis.Graikų istorikas, istorijos tėvas. Keliavo po Egiptą, Mesopotamiją ir skitųkraštą. Jo manymu, Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų. Vienu metu jąstatė 100 000 vergų; kas tris mėnesius kiekviena pamaina buvo pakeičiamanauja. Sunku pasakyti, kelių šimtų tūkstančių žmonių gyvybes “surijo” šie“monstrai”. Kalkakmenio blokai būdavo atskeliami naudojant tik kūjus irpleištus skaldyklose abipus Nilo, tempiami lynais ir plukdenami valtimis,galiausiai užkeliami ant piramidės nuožulnia plokštuma. Sukrauta piramidėnuo viršaus žemyn būdavo išklojama poliruoto granito plokštėmis.

Mažesnė 8 m, bet ne taip apgriuvusi yra Chefreno piramidė. Mikerinopiramidė dar mažesnė, o kitų piramidžių (žemesnių nei 20 m aukščio, beveiksugriuvusių) yra apie septyniasdešimt. Šias piramides ir ypač Sfinksą

niokojo arabai, bet visko sugriauti nepajėgė. Galiausiai vienas XIII a.arabų rašytojas pasakė: “Viskas žemėje bijo laiko, o laikas bijopiramidžių”.———————–[pic]