AFRIKA

2160 0

Afrikos džiunglėse

Afrikoje plyti ne tik savanos ir dykumos. Centrinėje Afrikoje vešlūs atogrąžų miškai driekiasi iki pat kalnų. Tai garsiųjų kalnų gorilų buveinės. Kaip ir visose atogrąžose, klimatas čia drgnas ir karštas, tik aukščiau, link kalnų, maloniai vėsu. Visur džiunglėse tyko pavojai, todėl jų gyventojų didžiausias rūpestis- kaip išlikti nepastebėtiems. Taigi nepatyręs šių vietų lankytojas vargiai pamatys tankumyne kokį gyvūną. Tad kurgi jie visi slepiasi?

Gorilos ir šimpanzės neturi pastovios vietos. Šios žmogbeždžionės dieną keliauja per mišką, ieškodamos maisto, o trumpų suutemų metu rengiasi sau nakvynę: iš lapų ir šakų klojasi minkštus patalus, kuriuose taip patogu išsitiesti.

Šimpanzės sau guolį susikrauna aukštai medyje. Ant tvirtos medžio šakumos iš šakų ir šakelių pasidaro pagrindą, kurį minkštai iškloja lapais. Kai kurios beždžionės nepatingi pasidaryti stogelį nuo lietaus. Ir štai per kelias minutes gulis gatavas.

Beždžionių jaunikliai, prisisiautę per dieną, vakare būna pavargę. Iki penkerių metų jie miega rūpestingos mamos glėbyje, tačiau nuo dešimties mėnesių, nors dar ir negrabiai, beždžioniukai jau bando kurti nelabai tvvirtus ir patogius guolius.

Didžiulės gorilos per sunkios miegoti aukštai medyje, todėl jų banda, saugoma stipraus ir prityrusio vado, jaučiasi saugi ir ant žemės, kur pasikloja minkštą guolį. Napaisant grėsmingos išvaizdos, gorila yra taikus žolėdis. Deja, ji priklauso nykstantiems Afrikos dž

žiunglių gyvūnams.

Gražuolis Kongo povas tankiuose krūmuose ieško vabzdžių, vaisių ir sėklų. Jis nelabai rūpinasi savo lizdo statyba. Patelė sudeda du- keturis kiaušinius tiesiog ant žemos, plačios šakos. Kol ji peri, patinėlis būna kur norms netoliese. Išsiritę mažieji poviukai tupi savo varganoje gūžtelėje tik porą dienų, o paskui jau nušoka nuo šakos ant žemės ir seka paskui tėvus, ieškodami maisto.

Skraidančio šuns dienojimo vieta atvira visiems vėjams. Kai jam pasidaro per karšta arba kai įkyri atogražų lietus, gyvūnas kietai susisupa į savo milžiniškus plėvinius sparnus, siekiančius iki 75 cm ilgio. Skraidantis šuo atrodo it milžiniškas šikšnosparnis, kabantis ant šakos žemyn galva. Taip visas jų būrys ištisas dienas ir kybo. Tik sutemus patraukia šie nakties gyventoja ieškoti sau maisto. Jie yra tikri vegetarai, laabiausiai mėgstantys vaisius, nektarą ir atogrąžų gėlių žiedadulkes. Džiunglėse gyvena ir termitai. Jų namai panašūs į grybus, savo kepurėlėmis gerai apsaugojančius gyventojus nuo smarkių lietaus šuorų.

Afrikos savanose

Savanos driekiasi plačiose Pietų Afrikos lygumose. Labiausiai čia auga žolė- pagrindinis antilopių, gaželių, zebrų ir dramblių maistas. Kur ne kur šiose vietovėse pamatysi augantį medį, kurio skėčio formos vainiklapyje nuo negailestingo saulės spindulių ar alkanų lizdų, plėšikų, priedangos jieško paukščiai audėjai. Kiti smulkesni savanos gyvūnai įsikasa gilyn į žemę.

Lyg mažos tvirtovės maždaug vieno me

etro aukštyje nuo žemės būriuojasi savanoje termitynai. Tik drėgnuose, vėsiuose savo būsto koridorėliuose ir kamaraitėse maži balti termitai apsisaugo nuo negailestingos saulės. Šviežias oras į vidų patenka per aukštus termityno bokštus. Lauko sienos sumūrytos iš lipnios, ore sukietėjančios masės: žemės, medžių dalelyčių, seilių ir purvo. Termityno centre gyvena karalių pora, o šalia esančiose peryklose vystosi kiaušiniai ir jaunos lervos. Aukščiau įrengti maisto atsargų sandėliai, kuriuose įvairių rūšių termitai auginasi sau grybus. Pagalvota čia ir apie vandens atsargas. Mažieji statybininkai žemėje iškasa vertikalius šulinius, siekiančius šiose vietovėse taip brangų gruntinį vandenį. Toks gerai įrengtas termitynas kartais sulaukia ir keleto šimtų metų.

Tiesa, neretai nuostolių savo stipriomis kanopomis pridaro termitų medžioti išėjęs vamzdžiadantis. Kitaip nei paprastasis audėjas, audėjas- pynėjas atskirai būstą statosi ir pakabina jį ant plonos medžio šakelės. Nepailsdamas petinėlis snapeliu iš stiebų supina apskritą, menišką lizdą. Ne taip jau paprasta, kabinant ant šakos lizdą, tinkamai užmegzti mazgus. Tam reikia nemažos patirties ir įgūdžių. Baigtas lizdas kritiškai įvertinamas patelės.

Tik įsitikinusi, kad jis pakankamai tvirtas, paukštukė įlenda į vidų ir padeda ten kiaušinius. Tokiame lizde auga mažyliai, apsaugoti nuo bet kokių pavojų. Net ir medžiuose gyvenančioms gyvatėms nelengva ilgais vamzdžiais, vedančiais į izdo vidų, pasiekti jauniklius. Kol mama augina vaikus, patinėlis jau pina kitą li
izdą.

Egiptas

Sakoma, kad Egiptas- Nilo dovana. Egiptas, vienos iš seniausių pasaulio kultūrų lopšys, išaugo Nilo krantuose daugiau kaip prieš 5000 metų, valdant faraonams. Didžiają šalies dalį užima smėlio dykuma, tik upės slėnyje driekiasi siauras derlingas ruožas, išplatėjantis deltoje. Jame gyvena beveik visi egiptiečiai. Dauguma jų arabai musulmonai. Ekonomikoje vyrauja žemdirbystė, naftos gavyba, turizmas, daug pajamų duoda laivai, perplaukiantys Sueco kanalą, ir užsienyje dirbantys arabai.

Senovės Egipto gyventojai manė, kad sausuma yra gulintis dievas, o medžiai bei kiti augalai dygsta iš jo kūno. Jie tikėjo, kad dangus- tai milžiniška deivė, pasilnkusi virš žemės. Žvaigždės- tai šviečiantys jos drabužių brangakmeniai. Daugelį metų žmonės tikėjo, kad Žemė plokščia ir kad jūreiviai nuo jos krašto gali nusiristi tiesiai į pabaisos nasrus. Buvo jūreivių, įsitikinusių, kad norint perplaukti pasaulį, reikia įveikti ugnies juostą, kurioje žemė dega, o vanduo verda.

Sueco kanalas

Sueco kanalas jungia Raudonąją jūrą su Viduržemio jūra. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių pasaulyje dirbtinių vandens kelių, jungiantis Europą su Indija ir Rytų Azija. Kanalas buvo kasamas su Prancūzijos ir Britanijos pagalba, baigtas 1869 m. XXa. jis buvo pagilintas ir paplatintas, kad perplauktų dideli laivai ir tanklaiviai. 1956 m. jį ėmė kontroliuoti Egiptas. Dabar kanalo muitas yra svarbus šalies pajamų šaltinis.

Senovės miestai

Egipte pilna senovinių paminklų. Milijonai turistų lanko pi
iramides ir kitas vietoves, plaukia Nilu. Piramidės, faraonų kapai, statyti daugiau kaip priš 4000 metų, yra vienintelis išlikę iš septynių pasaulio stebuklų.

Kairas

Kairas turi apie 9,5 mln. gyventojų ir yra ne tik didžiausias, bet ir sparčiausiai augantis miestas Afrikoje. Jame nepaprastai opi būsto problema. Atsikėlėliai dažnai turi gyventi purvynuose, sausakimšuose lūšnynuose. Kai kurie rado prieglobstį Mirusiųjų mieste- milžiniškose kapinėse už Kairo. Žmonės gyvena ir ant stogų.

Žemdirbystė Egipte

Daugelis Egipto valstiečių ( felachų) medvilnę, kviečius, ryžius, cukranendres, vaisius ir daržoves vis dar augina senoviškai. Egipte užauginama daugiausia datulių. Kita svarbi kultūra yra berseem, tokie dobilai, auginami pašarui. Egiptas- vienas iš didžiausių pasaulyje medvilnės tiekėjų. Daug žmonių dirba tekstilės pramonėje:b verpia, audžia ir dažo puikios kokybės medvilnę, iš kurios siuvami drabužiai ir kita.

Pupelių troškinys

Šis egiptietiškas patiekalas gaminamas rudas pupeles verdant su svogūnais, daržovėmis ir prieskoniais. Valgomas pusryčių kartu su kiaušiniu. Panašiu troškiniu įdaromi sumuštiniai

Nilas

Maždaug 99% egiptiečių gyvena Nilo slėnyje arba deltoje. Ši upė- Egipto gyvybės arterija, duodanti vandenį laukams drėkinti, pramonei ir buičiai. Pastačius Asuano užtvanką, susidarė didžiausias pasaulyje tvenkinys- Nasero ežeras.

Sudanas

Sudanas, didžiausia Afrikos šalis, yra viena iš skurdžiausių ir labiausiai atsilikusių pasaulyje. Iš pietų į šiaurę teka Nilas, žmonės daugiausia gyvena derlinguose jo krantuose. Kraštovaizdis įvairus: šiaurėje akmenningos dykumos, pietuose pelkės. Sudanas nevienalytis kultūriniu požiūriu. Šiaurėje gyvena beveik vieni arabai musulmonai, o šalies viduryje ir pietuose vyrauja afrikiečių kalbos ir religijos, taip pat ir krikščionybė. Ne vieną dešimtmetį truko pilietinis karas tarp šiaurės ir pietų.

Klajokliai

Daugelis sudaniečių klajoja su savo kaimenėmis, ieškodami naujų ganyklų. Kuo žmogus turi daugiau gyvulių, tuo svarbesnis jo vaidmuo gentyje. Pilietinis karas sujaukė klajoklių gyvenimą: sugadino ganyklas ir bandotakius.

Žemės drėkinimas

Didžioji dalis Sudano teritorijos per daug sausa gyventi ir dirbti žemę, o derlingus plotus daug kur nuniokojo karas. Dauguma sudaniečių gyvena Nilo slėnyje ir jo vandeniu drėkina laukus. Du trečdaliai žmonių verčiasi žemdirbyste: augina medvilnę, žemės riešutus, gumiarabiką, soras ir datules. Vyriausybės finansuojama drėkinimo sistema padeda žemdirbiams užauginti geresnį derlių.

Gentys

Sudaniečiai susiskaidę į 500 genčių gentelių, kalbnčių daugiau kaip šimtu kalbų ir tarmių. Kiekviena gentis turi savo protėvį. Dauguma jų, pavyzdžiui dinkai ir juhanahai, klajoklės. Kai kurios įsikūrė sėsliai, kaip kad šilukų gentis, dirbanti žemę vakariniame Nilo krante.

Būstas

Gyvenimas Sudano šiaurėje labai skiriasi nuo pietinės dalies. Skirtingi papročiai, kalbos, religijos, namai. Musulmonai nubai šiaurėje iš saulėje džiovintų plytų mūrija keturkampes plokščiastoges trobas. Centrinio Sudano nubanai, kalnų žemdirbiai, iš žolių, karčių ir storų stiebų stato apskritas trobeles kūginiais stogais.

Chartumas

Kai 1956 m. Sudanas tapo nepriklausomas, musulmoniška vyriausybė sostinėje Chartume pabandė visai šaliai primesti islamą. Prasidėjęs pilietinis karas sukėlė badą. Ieškodami maisto ir darbo į Chartumą plūstelėjo milijonai pabėgelių iš šiaurės ir pietų. Dauguma jų dabar spaudžiasi lūšnynuose.

Afrika

Afrika- didžiulis žemynas, užimantis truputį daugiau nei 30 mln. km2 plotą. Bet gyvena joje tik apie 680 mln. žmonių. Afrika, nepaprastai marga etniniu ir kalbiniu požiūriu, yra seniausia žmonių gyvenama žemė.

Pirmųjų žmonių ir pirmosios valstybės žemė

Seniausios žmonių palaikų liekanos rastos Rytų Afrikoje. Joms apie 3mln. metų. Daug vėliau Afrikoje susikūrė pirmoji didžiulė centralizuota valstybė: faraonų Egiptas. Ji pasirodo apie 3000 prieš Kristų ir išgyvena įstabią istoriją. Vėliau Afrikoje buvo susikūrusios kitos didelės galingos civilizacijos, kurios paliko nedaug pėdsakų, nes dauguma jų neturėjo rašto.

Vergovė arba priverstinė tremtis

Afrikos žemynas, žmonijos lopšys, neteko dalies savo gyventojų todėl, kad europiečiai, kaip ir kiti, pavertė juos vergais. XVI- XIX a. daugiau kaip 15 mln. afrikiečių buvo išpėšti iš savo žemės ir išgabenti į kitus žemynus, daugiausia į Ameriką. Prie šios tiesioginės netekties reikia pridėti ir netektį tų 60 mln. vaikų, kurių šie vyrai ir moterys būtų susilaukę, jei būtų likę lasvi, ir kurių baisiai pritrūko tolesniam Afrikos vystimuisi. Vergovė turėjo ir kitų neigiamų pasekmių: įvairios tautinės grupės gindamosi užsisklendė nuo pasaulio.

Daugialypumas

Dėl šio užsisklendimo ir geografinės aplinkos įvairovės sunku kalbėti apie vieną Afriką. Teisingiau būtų minėti kelias Afrikas. Du trečdaliai šio žemyno apgyventi juodaodžių, tačiau nereikia užmiršti, kad visoje šiaurėje gyvena baltieji. Be to, etnologai vis labiau pabrėžia juodaodžių įvairovę. Afrikoje iš tikrųjų yra daugiau kaip 165 etninės grupės ir begalė kalbų. Šios tautinės grupės dažnai tėra gentys, kurias kartais sudaro keletas tūkstančių žmonių ( pvz., pigmėjai ir masajai). Kiekviena gentis dažnai turi savitą tikėjimą ir savitas apeigas, bet iš visų šių kultų visuma nusakoma žodžiu „animizmas“. Visi šie kultai taria gyvūnus, augalus ir daiktus turint sielą. Animizmą išpažįsta apie 150 mln. afrikiečių. Jis dažnai įsimaišo į islamą ir krikščionybę, kuriuos į žemyną atnešė kolonistai.

Afrikos šalys: Jų sostinės:

1. Sudanas Chartumas

2. Alžyras Alžyras

3. Zairas Kinšasa

4. Libija Tripolis

5. Čadas Ndžamena

6. Nigeris Niamėjus

7. Angola Luanda

8. Malis Bamakas

9. Pietų Afrikos respublika Pretorija ir Keiptaunas

10. Etiopija Adis Abeba

11. Mauritanija Nuakšotas

12. Egiptas Kairas

13. Tanzanija Dar es Salamas

14. Nigerija Abudža

15. Mambija Vindhukas

16. Mozambikas Maputu

17. Zambija Lusaka

18. Marokas Rabatas

19. Somalis Mogadišas

20. Centrinės Afrikos respublika Bangis

21. Madagaskaras Antananaryvas

22. Kenija Nairobis

23. Botsava Gaboronas

24. Kamerūnas Jaundė

25. Zimbabvė Hararė

26. Kongas Brazavilis

27. Dramblio kaulo krantas Jamusukras

28. Burkina Fasas Uagadugu

29. Gabonas Librevilis

30. Gvinėja Konakris

31. Gana Akra

32. Uganda Kampala

33. Senegalas Dakara

34. Tunisas Tunisas

35. Eritrėja Asmara

36. Malavis Lilogvė

37. Beninas Porto Novas

38. Liberija Monrovija

39. Siera Leonė Fritaunas

40. Togas Lomė

41. Bisau Gvinėja Bisau

42. Lesotas Maseru

43. Pusiaujo Gvinėja Malabas

44. Burundis Bužumbūra

45. Ruanda Kigalis

46. Džibutis Džibutis

47. Svazilandas Mbabanė

48. Gambija Bandžulis

49. Žaliasis Kyšulys Praja

50. Mauricijus (sala) Port Luisas

51. Komorai Moronis

52. San Tomė ir Prinsipė San Tomė

53. Seišeliai Viktorija

Afrikos gyvoji gamta

Afrikoje gyvena neįtikėtinai daug įvairiausių gyvūnų. Gepardas, pats greičiausias pasaulyje žvėris, yra Afrikos savanos gyventojas- čia jis gaudo savo grobį. Didžiuliai Nilo krokodilai tūno Nile. Žaliuojančiose pievose ganosi didelės bandos antilopių gnu, zebrų, buivolų ir didžiausi pasaulyje gyvūnai drambliai bei didžiausi paukščiai stručiai. Vidurio Afrikos atogrąžų miškuose gyvena gorilos ir šimpanzės. Kalahario ir Namibo dykumose, kurios laikomos vienais sausringiausių pasaulyje rajonų, driežai randa pavėsį po milžiniškomis karpažolėmis saugodamiesi nuodingos Namibo gyvatės. Nors žmonės daugelį rajonų pavertė dirbama žeme, Afrikoje tebėra labai didelių laukinės gamtos plotų.

Savana

Afrikos lygumos, apaugusios aukšta žole, vadinamos savana. Čia gyvena daug įspūdingų didžiulių žinduolių- dramblių, raganosių, zebrų ir liutų. Afrikos savana užima beveik ketvirtadalį žemyno teritorijos, daugiausia rytuose ir pietuose.

Drėgnieji Afrikos rajonai

Afrikos drėgnuosiuose rajonuose slūgso pelkės ir ežerai, kuriuose g

. . .

Join the Conversation

×
×