Afrikos džiunglėseAfrikoje plyti ne tik savanos ir dykumos. Centrinėje Afrikoje vešlūs atogrąžų miškai driekiasi iki pat kalnų. Tai garsiųjų kalnų gorilų buveinės. Kaip ir visose atogrąžose, klimatas čia drgnas ir karštas, tik aukščiau, link kalnų, maloniai vėsu. Visur džiunglėse tyko pavojai, todėl jų gyventojų didžiausias rūpestis- kaip išlikti nepastebėtiems. Taigi nepatyręs šių vietų lankytojas vargiai pamatys tankumyne kokį gyvūną. Tad kurgi jie visi slepiasi? Gorilos ir šimpanzės neturi pastovios vietos. Šios žmogbeždžionės dieną keliauja per mišką, ieškodamos maisto, o trumpų sutemų metu rengiasi sau nakvynę: iš lapų ir šakų klojasi minkštus patalus, kuriuose taip patogu išsitiesti. Šimpanzės sau guolį susikrauna aukštai medyje. Ant tvirtos medžio šakumos iš šakų ir šakelių pasidaro pagrindą, kurį minkštai iškloja lapais. Kai kurios beždžionės nepatingi pasidaryti stogelį nuo lietaus. Ir štai per kelias minutes gulis gatavas. Beždžionių jaunikliai, prisisiautę per dieną, vakare būna pavargę. Iki penkerių metų jie miega rūpestingos mamos glėbyje, tačiau nuo dešimties mėnesių, nors dar ir negrabiai, beždžioniukai jau bando kurti nelabai tvirtus ir patogius guolius. Didžiulės gorilos per sunkios miegoti aukštai medyje, todėl jų banda, saugoma stipraus ir prityrusio vado, jaučiasi saugi ir ant žemės, kur pasikloja minkštą guolį. Napaisant grėsmingos išvaizdos, gorila yra taikus žolėdis. Deja, ji priklauso nykstantiems Afrikos džiunglių gyvūnams. Gražuolis Kongo povas tankiuose krūmuose ieško vabzdžių, vaisių ir sėklų. Jis nelabai rūpinasi savo lizdo statyba. Patelė sudeda du- keturis kiaušinius tiesiog ant žemos, plačios šakos. Kol ji peri, patinėlis būna kur norms netoliese. Išsiritę mažieji poviukai tupi savo varganoje gūžtelėje tik porą dienų, o paskui jau nušoka nuo šakos ant žemės ir seka paskui tėvus, ieškodami maisto.
Skraidančio šuns dienojimo vieta atvira visiems vėjams. Kai jam pasidaro per karšta arba kai įkyri atogražų lietus, gyvūnas kietai susisupa į savo milžiniškus plėvinius sparnus, siekiančius iki 75 cm ilgio. Skraidantis šuo atrodo it milžiniškas šikšnosparnis, kabantis ant šakos žemyn galva. Taip visas jų būrys ištisas dienas ir kybo. Tik sutemus patraukia šie nakties gyventoja ieškoti sau maisto. Jie yra tikri vegetarai, labiausiai mėgstantys vaisius, nektarą ir atogrąžų gėlių žiedadulkes. Džiunglėse gyvena ir termitai. Jų namai panašūs į grybus, savo kepurėlėmis gerai apsaugojančius gyventojus nuo smarkių lietaus šuorų.Afrikos savanose Savanos driekiasi plačiose Pietų Afrikos lygumose. Labiausiai čia auga žolė- pagrindinis antilopių, gaželių, zebrų ir dramblių maistas. Kur ne kur šiose vietovėse pamatysi augantį medį, kurio skėčio formos vainiklapyje nuo negailestingo saulės spindulių ar alkanų lizdų, plėšikų, priedangos jieško paukščiai audėjai. Kiti smulkesni savanos gyvūnai įsikasa gilyn į žemę.
Lyg mažos tvirtovės maždaug vieno metro aukštyje nuo žemės būriuojasi savanoje termitynai. Tik drėgnuose, vėsiuose savo būsto koridorėliuose ir kamaraitėse maži balti termitai apsisaugo nuo negailestingos saulės. Šviežias oras į vidų patenka per aukštus termityno bokštus. Lauko sienos sumūrytos iš lipnios, ore sukietėjančios masės: žemės, medžių dalelyčių, seilių ir purvo. Termityno centre gyvena karalių pora, o šalia esančiose peryklose vystosi kiaušiniai ir jaunos lervos. Aukščiau įrengti maisto atsargų sandėliai, kuriuose įvairių rūšių termitai auginasi sau grybus. Pagalvota čia ir apie vandens atsargas. Mažieji statybininkai žemėje iškasa vertikalius šulinius, siekiančius šiose vietovėse taip brangų gruntinį vandenį. Toks gerai įrengtas termitynas kartais sulaukia ir keleto šimtų metų.
Tiesa, neretai nuostolių savo stipriomis kanopomis pridaro termitų medžioti išėjęs vamzdžiadantis. Kitaip nei paprastasis audėjas, audėjas- pynėjas atskirai būstą statosi ir pakabina jį ant plonos medžio šakelės. Nepailsdamas petinėlis snapeliu iš stiebų supina apskritą, menišką lizdą. Ne taip jau paprasta, kabinant ant šakos lizdą, tinkamai užmegzti mazgus. Tam reikia nemažos patirties ir įgūdžių. Baigtas lizdas kritiškai įvertinamas patelės. Tik įsitikinusi, kad jis pakankamai tvirtas, paukštukė įlenda į vidų ir padeda ten kiaušinius. Tokiame lizde auga mažyliai, apsaugoti nuo bet kokių pavojų. Net ir medžiuose gyvenančioms gyvatėms nelengva ilgais vamzdžiais, vedančiais į izdo vidų, pasiekti jauniklius. Kol mama augina vaikus, patinėlis jau pina kitą lizdą. EgiptasSakoma, kad Egiptas- Nilo dovana. Egiptas, vienos iš seniausių pasaulio kultūrų lopšys, išaugo Nilo krantuose daugiau kaip prieš 5000 metų, valdant faraonams. Didžiają šalies dalį užima smėlio dykuma, tik upės slėnyje driekiasi siauras derlingas ruožas, išplatėjantis deltoje. Jame gyvena beveik visi egiptiečiai. Dauguma jų arabai musulmonai. Ekonomikoje vyrauja žemdirbystė, naftos gavyba, turizmas, daug pajamų duoda laivai, perplaukiantys Sueco kanalą, ir užsienyje dirbantys arabai. Senovės Egipto gyventojai manė, kad sausuma yra gulintis dievas, o medžiai bei kiti augalai dygsta iš jo kūno. Jie tikėjo, kad dangus- tai milžiniška deivė, pasilnkusi virš žemės. Žvaigždės- tai šviečiantys jos drabužių brangakmeniai. Daugelį metų žmonės tikėjo, kad Žemė plokščia ir kad jūreiviai nuo jos krašto gali nusiristi tiesiai į pabaisos nasrus. Buvo jūreivių, įsitikinusių, kad norint perplaukti pasaulį, reikia įveikti ugnies juostą, kurioje žemė dega, o vanduo verda. Sueco kanalasSueco kanalas jungia Raudonąją jūrą su Viduržemio jūra. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių pasaulyje dirbtinių vandens kelių, jungiantis Europą su Indija ir Rytų Azija. Kanalas buvo kasamas su Prancūzijos ir Britanijos pagalba, baigtas 1869 m. XXa. jis buvo pagilintas ir paplatintas, kad perplauktų dideli laivai ir tanklaiviai. 1956 m. jį ėmė kontroliuoti Egiptas. Dabar kanalo muitas yra svarbus šalies pajamų šaltinis. Senovės miestaiEgipte pilna senovinių paminklų. Milijonai turistų lanko piramides ir kitas vietoves, plaukia Nilu. Piramidės, faraonų kapai, statyti daugiau kaip priš 4000 metų, yra vienintelis išlikę iš septynių pasaulio stebuklų.KairasKairas turi apie 9,5 mln. gyventojų ir yra ne tik didžiausias, bet ir sparčiausiai augantis miestas Afrikoje. Jame nepaprastai opi būsto problema. Atsikėlėliai dažnai turi gyventi purvynuose, sausakimšuose lūšnynuose. Kai kurie rado prieglobstį Mirusiųjų mieste- milžiniškose kapinėse už Kairo. Žmonės gyvena ir ant stogų. Žemdirbystė Egipte Daugelis Egipto valstiečių ( felachų) medvilnę, kviečius, ryžius, cukranendres, vaisius ir daržoves vis dar augina senoviškai. Egipte užauginama daugiausia datulių. Kita svarbi kultūra yra berseem, tokie dobilai, auginami pašarui. Egiptas- vienas iš didžiausių pasaulyje medvilnės tiekėjų. Daug žmonių dirba tekstilės pramonėje:b verpia, audžia ir dažo puikios kokybės medvilnę, iš kurios siuvami drabužiai ir kita. Pupelių troškinysŠis egiptietiškas patiekalas gaminamas rudas pupeles verdant su svogūnais, daržovėmis ir prieskoniais. Valgomas pusryčių kartu su kiaušiniu. Panašiu troškiniu įdaromi sumuštiniaiNilasMaždaug 99% egiptiečių gyvena Nilo slėnyje arba deltoje. Ši upė- Egipto gyvybės arterija, duodanti vandenį laukams drėkinti, pramonei ir buičiai. Pastačius Asuano užtvanką, susidarė didžiausias pasaulyje tvenkinys- Nasero ežeras.
SudanasSudanas, didžiausia Afrikos šalis, yra viena iš skurdžiausių ir labiausiai atsilikusių pasaulyje. Iš pietų į šiaurę teka Nilas, žmonės daugiausia gyvena derlinguose jo krantuose. Kraštovaizdis įvairus: šiaurėje akmenningos dykumos, pietuose pelkės. Sudanas nevienalytis kultūriniu požiūriu. Šiaurėje gyvena beveik vieni arabai musulmonai, o šalies viduryje ir pietuose vyrauja afrikiečių kalbos ir religijos, taip pat ir krikščionybė. Ne vieną dešimtmetį truko pilietinis karas tarp šiaurės ir pietų.
KlajokliaiDaugelis sudaniečių klajoja su savo kaimenėmis, ieškodami naujų ganyklų. Kuo žmogus turi daugiau gyvulių, tuo svarbesnis jo vaidmuo gentyje. Pilietinis karas sujaukė klajoklių gyvenimą: sugadino ganyklas ir bandotakius. Žemės drėkinimasDidžioji dalis Sudano teritorijos per daug sausa gyventi ir dirbti žemę, o derlingus plotus daug kur nuniokojo karas. Dauguma sudaniečių gyvena Nilo slėnyje ir jo vandeniu drėkina laukus. Du trečdaliai žmonių verčiasi žemdirbyste: augina medvilnę, žemės riešutus, gumiarabiką, soras ir datules. Vyriausybės finansuojama drėkinimo sistema padeda žemdirbiams užauginti geresnį derlių. GentysSudaniečiai susiskaidę į 500 genčių gentelių, kalbnčių daugiau kaip šimtu kalbų ir tarmių. Kiekviena gentis turi savo protėvį. Dauguma jų, pavyzdžiui dinkai ir juhanahai, klajoklės. Kai kurios įsikūrė sėsliai, kaip kad šilukų gentis, dirbanti žemę vakariniame Nilo krante. BūstasGyvenimas Sudano šiaurėje labai skiriasi nuo pietinės dalies. Skirtingi papročiai, kalbos, religijos, namai. Musulmonai nubai šiaurėje iš saulėje džiovintų plytų mūrija keturkampes plokščiastoges trobas. Centrinio Sudano nubanai, kalnų žemdirbiai, iš žolių, karčių ir storų stiebų stato apskritas trobeles kūginiais stogais.ChartumasKai 1956 m. Sudanas tapo nepriklausomas, musulmoniška vyriausybė sostinėje Chartume pabandė visai šaliai primesti islamą. Prasidėjęs pilietinis karas sukėlė badą. Ieškodami maisto ir darbo į Chartumą plūstelėjo milijonai pabėgelių iš šiaurės ir pietų. Dauguma jų dabar spaudžiasi lūšnynuose.AfrikaAfrika- didžiulis žemynas, užimantis truputį daugiau nei 30 mln. km2 plotą. Bet gyvena joje tik apie 680 mln. žmonių. Afrika, nepaprastai marga etniniu ir kalbiniu požiūriu, yra seniausia žmonių gyvenama žemė. Pirmųjų žmonių ir pirmosios valstybės žemė Seniausios žmonių palaikų liekanos rastos Rytų Afrikoje. Joms apie 3mln. metų. Daug vėliau Afrikoje susikūrė pirmoji didžiulė centralizuota valstybė: faraonų Egiptas. Ji pasirodo apie 3000 prieš Kristų ir išgyvena įstabią istoriją. Vėliau Afrikoje buvo susikūrusios kitos didelės galingos civilizacijos, kurios paliko nedaug pėdsakų, nes dauguma jų neturėjo rašto.
Vergovė arba priverstinė tremtisAfrikos žemynas, žmonijos lopšys, neteko dalies savo gyventojų todėl, kad europiečiai, kaip ir kiti, pavertė juos vergais. XVI- XIX a. daugiau kaip 15 mln. afrikiečių buvo išpėšti iš savo žemės ir išgabenti į kitus žemynus, daugiausia į Ameriką. Prie šios tiesioginės netekties reikia pridėti ir netektį tų 60 mln. vaikų, kurių šie vyrai ir moterys būtų susilaukę, jei būtų likę lasvi, ir kurių baisiai pritrūko tolesniam Afrikos vystimuisi. Vergovė turėjo ir kitų neigiamų pasekmių: įvairios tautinės grupės gindamosi užsisklendė nuo pasaulio. Daugialypumas Dėl šio užsisklendimo ir geografinės aplinkos įvairovės sunku kalbėti apie vieną Afriką. Teisingiau būtų minėti kelias Afrikas. Du trečdaliai šio žemyno apgyventi juodaodžių, tačiau nereikia užmiršti, kad visoje šiaurėje gyvena baltieji. Be to, etnologai vis labiau pabrėžia juodaodžių įvairovę. Afrikoje iš tikrųjų yra daugiau kaip 165 etninės grupės ir begalė kalbų. Šios tautinės grupės dažnai tėra gentys, kurias kartais sudaro keletas tūkstančių žmonių ( pvz., pigmėjai ir masajai). Kiekviena gentis dažnai turi savitą tikėjimą ir savitas apeigas, bet iš visų šių kultų visuma nusakoma žodžiu „animizmas“. Visi šie kultai taria gyvūnus, augalus ir daiktus turint sielą. Animizmą išpažįsta apie 150 mln. afrikiečių. Jis dažnai įsimaišo į islamą ir krikščionybę, kuriuos į žemyną atnešė kolonistai.Afrikos šalys: Jų sostinės:1. Sudanas Chartumas2. Alžyras Alžyras3. Zairas Kinšasa 4. Libija Tripolis 5. Čadas Ndžamena 6. Nigeris Niamėjus 7. Angola Luanda8. Malis Bamakas 9. Pietų Afrikos respublika Pretorija ir Keiptaunas10. Etiopija Adis Abeba 11. Mauritanija Nuakšotas 12. Egiptas Kairas 13. Tanzanija Dar es Salamas 14. Nigerija Abudža 15. Mambija Vindhukas 16. Mozambikas Maputu 17. Zambija Lusaka 18. Marokas Rabatas 19. Somalis Mogadišas20. Centrinės Afrikos respublika Bangis 21. Madagaskaras Antananaryvas 22. Kenija Nairobis 23. Botsava Gaboronas 24. Kamerūnas Jaundė 25. Zimbabvė Hararė26. Kongas Brazavilis27. Dramblio kaulo krantas Jamusukras28. Burkina Fasas Uagadugu 29. Gabonas Librevilis 30. Gvinėja Konakris 31. Gana Akra 32. Uganda Kampala 33. Senegalas Dakara34. Tunisas Tunisas35. Eritrėja Asmara 36. Malavis Lilogvė37. Beninas Porto Novas38. Liberija Monrovija 39. Siera Leonė Fritaunas40. Togas Lomė 41. Bisau Gvinėja Bisau 42. Lesotas Maseru43. Pusiaujo Gvinėja Malabas 44. Burundis Bužumbūra45. Ruanda Kigalis 46. Džibutis Džibutis47. Svazilandas Mbabanė 48. Gambija Bandžulis 49. Žaliasis Kyšulys Praja50. Mauricijus (sala) Port Luisas51. Komorai Moronis 52. San Tomė ir Prinsipė San Tomė53. Seišeliai ViktorijaAfrikos gyvoji gamtaAfrikoje gyvena neįtikėtinai daug įvairiausių gyvūnų. Gepardas, pats greičiausias pasaulyje žvėris, yra Afrikos savanos gyventojas- čia jis gaudo savo grobį. Didžiuliai Nilo krokodilai tūno Nile. Žaliuojančiose pievose ganosi didelės bandos antilopių gnu, zebrų, buivolų ir didžiausi pasaulyje gyvūnai drambliai bei didžiausi paukščiai stručiai. Vidurio Afrikos atogrąžų miškuose gyvena gorilos ir šimpanzės. Kalahario ir Namibo dykumose, kurios laikomos vienais sausringiausių pasaulyje rajonų, driežai randa pavėsį po milžiniškomis karpažolėmis saugodamiesi nuodingos Namibo gyvatės. Nors žmonės daugelį rajonų pavertė dirbama žeme, Afrikoje tebėra labai didelių laukinės gamtos plotų. SavanaAfrikos lygumos, apaugusios aukšta žole, vadinamos savana. Čia gyvena daug įspūdingų didžiulių žinduolių- dramblių, raganosių, zebrų ir liutų. Afrikos savana užima beveik ketvirtadalį žemyno teritorijos, daugiausia rytuose ir pietuose. Drėgnieji Afrikos rajonaiAfrikos drėgnuosiuose rajonuose slūgso pelkės ir ežerai, kuriuose gyvena daugybė garnių, pelikanų, flamingų ir kitų vandens paukščių, didžiuliai būriai protopterų, cichlidžių ir kitokių žuvų. Kalahario dykumoje, Okavango baseine- didžiausioje pasaulyje oazėje, vandenyje tarp papiruso medžių kamienų gyvena krokodilai ir hipopotamai. Nacionaliniai parkaiDidelė Afrikos laukinės gamtos dalis buvo sunaikinta kertant miškus medienai, malkoms, paversta ariama žeme. Korupo nacionalinis parkas Kamerūne yra viena iš Afrikoje mažiausiai nuniokotų atogrąžų miškų sričių. Dabar tai nacionalinis draustinis. ŽirafaŽirafa- aukščiausias žemėje gyvūnas. Didelis patinas gali būti net 5 m aukščio ( matuojant iki ragų galiukų ). Ilgos žirafų kojos ir kaklai leidžia susirasti maisto aukštai medžiuose. Ilga uodega su šiurkščiais šeriais puikiausiai atbaido muses ir kitus vabzdžius. HienaŠi maitėda medžioja naktimis ir ėda viską, ką tik randa,- ožkas ir kitus žinduolius, paukščius, gyvates, vaisius ir kitų gyvūnų grobio likučius. Nors hienos kūnas labiau panašus į šuns, ji yra artimesnė mangustų šeimai.MirketaTai mangustų rūšis. Jos minta vabzdžiais, driežais ir kitais mažais gyvūnėliais, o kai maisto ima mažėti, persikelia į kitas vietas. Mirketos gyvena būreliais, išsikasa urvus, kuriuose slepiasi ir augina vaikus. SkujuotisAfrikos ir Azijos savanoje ir miškuose gyvena septynios skujuočių rūšys. Savo ilgais liežuviais jie gaudo sruzdėles ir termitus. Gindamasis skujuotis susisuka į kamuoliuką; jo kūną dengiantys žvynai saugo nuo plėšrūnų. HipopotamasSuaugęs hipopotamas gali sverti daugiau kaip 2,7 tonos, todėl jis laikomas vienu sunkiausių pasaulyje gyvūnų. Dienos metu hipopotamai vartosi purve arba maudosi upėse ir ežeruose beveik visai pasinėrę į vandenį, palikdami kyšoti tik ausis, akis ir šnerves. Naktimis jie išlipa į krantą ir čia pat rupšnoja žolę. Pūkuotos pėdosMargaritos pėdos apaugusios tankiais plaukais. Kailis padeda neklimpti į purų smėlį ir saugo nuo smėlio karščio. Medžiojant jos didelės ausys padeda iš toli išgirsti gyvūnus ir nustatyti jų buvimo vietą. Aukštis ties gogu: iki 23 cm. Kūno ilgis: iki 57 cm.Spalvingas roplysChameleonas yra roplys ir gali išgyventi aukštesnėje temperatūroje negu paukščiai ar žinduoliai. Jis geba greitai pakeisti savo kūno spalvą. Minta vabzdžiais, kuriuos sugauna ilgu, lipniu liežuviu. Ilgis su uodega: 23 cm. Dygus medžiotojasIlgaausis ežys dieną praleidžia urve, o naktį medžioja. Ilgos kojos pakelia jo kūną virš įkaitusio smėlio. Vienas mėgiamų ežio „patiekalų“- skorpionas, kurį suėda pirma nukandęs uodegos geluonį. Ilgis: 15 cm.Nepaprastas geluonisDykuminis skorpionas ginasi ant uodegos gallo esančiu geluonimi. Jo įgėlimas toks ats nuodingas kaip ir kobros ir gali per 7 minutes nužudyti kur kas didesnį gyvūną, pavyzdžiui, šunį. Ilgis: 8 cm. Didelės ausysLapė fenekas turi didžiules ausis, kurios būna iki 15 cm ilgio. Didelis ir plonas ausų paviršius leidžia kūnui atiduoti šilumą, panašiai kaip radiatorius skleidžia šilumą. Tai padeda kūnui atvėsti. Medžiodamas fenekas gerai girdi aplink judantį grobį. Kūnno ilgis: iki 41 cm. Uodega: iki 20 cm.Šokinėtojų čempionasSmėlynų šoklys- tarsi mažytė kengūra. Vienu šuoliu ji gali nušokti iki 2,5 metro. Tai padeda jam pasprukti nuo priešų. Stiprios užpakalinės kojos keturis kartus ilgesnės už priekines. Ilga uodega padeda smėlynų šokliui šokinėjant išlaikyti pusiausvyrą ir remia kūną, kai jis ramiai stovi. Kūno ilgis: iki 15 cm. Uodega: 25 cm.Skraidantis vandens nešėjasStepinei vištelei reikia kasdien atsigerti. Jaunikliai dar negali skraidydami susirasti vandens, todėl tėvas pats atnėša jiems vandens. Jis nuskrenda prie šaltinio ir tupi vandenyje, kol jo pilvo plunksnos kiaurai įmirksta. Sugrįžęs jis stovi, kol jaunikliai atsigeria iš jo plunksnų. Ilgis: 33 cm.Riebalų kupraVienkupris kupranugaris, arba dromedaras, gali kelias savaites išbūti negėręs. Jo kuprą sudaro daugiausia riebalai, kai maisto ir vandens būna mažai. Kupranugaris turi ilgas, tankias blakstienas, saugančias akis, be to, gali suglausti šnerves, kad į jas nepatektų smėlio. Aukštis ties gogu: 1,8 metro. Kūno ilgis: iki 3,4 metro.
Mėšlo ridentojasMėšlavabalis minta kitų dykumos gyvūnų mėšlu. Jis padaro iš mėšlo rutuliukus ir nuridena juos į urvelius kaip maistą savo jaunikliams. Stora ir blizganti vabalo oda atspindi saulės spindulius ir neleidžia jam perkaisti. Senovės egiptiečiai laikė šiuos vabalus šventais. Ilgis: 4 cm.Nuožmus sakalasSidabrinio sakalo jaunikliai išsirita vasaros pabaigoje. Šiuo metų laiku per Sacharą migruoja daug smulkių paukščių. Jauniklius auginantys sakalai gaudo pailsėti sustojusius paukščius ir maitina jais savo jauniklius. Ilgis: 35 cm. Retas adaksasNamažai adaksų buvo išnaikinta dėl kailio, todėl dabar jie gana reti. Adaksai visiškai negeria. Visą reikalingą drėgmę jie gauna su augalais, kuriais minta. Plačios kanopos leidžia jiems greitai ir lengvai keliauti biriu smėliu. Aukštis ties gogu: 1,2 metro. Ragai: iki 1,1 metro. Stiprus medžiotojasLeopardas toks stiprus, kad gali patempti negyvą gyvūną, sveriantį beveik tiek pat, kiek ir jis pats. Stambų grobį leopardas laiko ant medžio šakų, kad jo laimikio nennugvelbtų kiti gyvūnai. Leopardas medžioja antilopes, beždžiones, paukščius, gyvates ir žuvis. Kitaip negu dauguma kačių, motina leopardė nemoko jauniklių medžioti. Jie patys turi išmokti savimi mėnesių- 2 metų amžiaus, yra priklausomi nuo motinos. Afrikos istorijaDidesniąją savo istorijos dalį Afrika buvo pasislėpusi nuo pašalinių akių. Sacahros dykuma atkerta susiekimą tarp šiaurės ir rytų, ja ryžtasi keliauti tik atkakliausieji. Dėl šios priežasties Afrikos tautos formavosi visai savarankiškai. Apie 1200 metų prieš Kristų susikūrė tokios turtingos ir galingos imperijos kaip senovės Egiptas. Imperijos išnyko, tačiau pasiliko pastatai ir kitokie jų anuometinį egzistavimą liudijantys pėdasakai. Kitos Afrikos tautos paliko atminimą apie savo istoriją dainose, kurias perduodavo vaikams jų tėvai per nesuskaičiuojamą galybę kartų. Europiečiai nieko nežinojo apie šią turingą istoriją iki pat XV a. Tuo laikotarpiu ji pagaliau ištyrinėjo vakarinius krantus ir jau netrukus plukdė tūkstančius afrikiečių į Europą ir Ameriką vergauti. Ši „prekyba“ sunaikino daugelį tradicinių visuomenių. XIX a. pabaigoje europiečiai į Afrikos gilumą ir per 20 metų išsidalijo visą žemyną. Beveik visa Afrika išliko valdoma europiečių iki pat XX a. 6-ojo dešimtmečio, kada kolonijos pradėjo atsikovoti nepriklausomybę. Dabar Afrikos tautų šalys nebekontroliuoja. Didžioji ZimbabvėPer visą XIV a. didžiausias Pietų Afrikos religinis, politinis ir prekybos centras buvo miestas iš akmens- didžioji Zimbabmvė. Jai turtus sukrovė gyvulininkystė ir aukso, vario bei geležies kasyklos. Didžiosios Zimbabvės gyventojai eksportavo savo gaminius į pakrantės uostą sofalą, kuris dabar yra Mozambike, o paskui jūrą gabena į Arabiją. Muilo akmens paukščiaiIš muilo akmens iškalti paukščiai ant kolonų puošia išorinę Didžiosios Zimbabvės sienos pusę. Vienas šių paukščių buvo nacionalinis Zimbabvės simbolis iki 1980 metų, kai šalis atgavo nepriklausomybę.Beninas Vakarų Afrikos Benino karalystė didžiausią galią turėjo XIV- XVII a. Jos gyventojai prekiavo dramblio kaulu, pipirais, palmių aliejumi ir vergais su Portugalija. Jie taip pat liejo iš bronzos įvairiausias relistines figūras. Apačioje- bronzos kaukė iš Benino. Statistiniai duomenysPlotas: 30 244 049 km2Nepriklausomų valstybių: 53Aukščiausia viršukalnė: Kilimandžaras (Tanzanija) 5895m.Ilgiausia upė: Nilas, 6695 km Didžiausias ežeras: Viktorija, 69484 km2Svarbiausias verslas: ŽemdirbystėMedicinaEgiptiečiai turėjo gana toli pažengusią mediciną, nors tikėjo ir dievų gydomąja galia. Gydytojai atlikdavo nesudėtingas operacijasir gydidavo daug negalavimų, kad ir skorpiono įkandimą. Jie išsiurbdavo kraują iš žaizdos ir sulenkdavo pažeistą galūnę, kad nuodai neplistų toliau. Egiptiečiai buvo sukaupę daug žinių apie kūną jį mumifikuodami. Prieš laidodami, mirusįjį jie skrosdavo ir galėdavo matyti ligos padarinius. Prieš KristųApie 2500 metais Egipte darytos operacijos. Jų vaizdai iškalti faraonų kapuose. 1550 netais Egipte parašytas papirusas, tikriausiai tūkstančiu metų senesnio papiruso kopija, kuriame mokoma, kaip sudėti lūžusius kaulus. Kitame papiruse smulkiai aprašoma, kaip gydyti ligas, išvardyta 700 vaistų rūšių, įvairios dietos, badavimai, masažai.