egiptas

Oficialus pavadinimas: Arabų Egipto RespublikaPlotas: 1,001,450 km2 (sausuma – 995,450 km2; vanduo – 6,000 km2)Kranto linija: 2450 kmOficiali kalba: ArabųKitos kalbos: Prancūzų, Anglų, BerberųReligija: 94% išpažįsta islamą, 6% – krikščionys, koptai ir kt.Sostinė: KairasValdymo forma: respublika. Valiuta: Egipto svaras (EGP)Eksporto partneriai: JAV – 18,3%; Italija – 13,7%; Jungtinė Karalystė – 8,4% (2002m.)Eksportuoja: naftos produktus, medvilnę, tekstilę, metalo produktus, chemikalus, daržoves ir vaisius.Importuoja: mechanizmus, įrenginius, maisto produktus, chemikalus, medieną, degalus, automobiliai, popierius.Importo partneriai: JAV – 16,9%; Vokietija – 7,9%; Italija – 6,7%; Prancūzija – 6,5%; Kinija – 5%; Jungtinė Karalystė – 4,1%Gyventojų skaičius: 74,718,797 (2003 Liepa)Vidutinis gyventojų amžius: vyrų – 22,8m.; moterų – 23,5 m.Natūralusis prieaugis: 1,88 %Gimstamumas: 24,36/1000 gyventojųMirtingumas: 5,35/1000 gyventojųRaštingumas: vyrų – 68,3%; moterų – 46,9%Mieste gyvena apie 45%, kaime 55% žmonių.Nedarbingumo lygis: 12 % (2001m.)Biudžetas: pajamos – 21,5 bilijonai svarų, išlaidos – 26,2 bilijonai svarų (2001m.)Klimatas – atogrąžų žemyninis.Gausūs naudingųjų iškasenų ištekliai: nafta, geležis, apatitai, fosforitai, urano gamtiniai ištekliai, auksas, raudonasis granitas.Gamtiniai pavojai: periodiškos sausros, dažni žemės drebėjimai, staigūs potvyniai, karštis, dulkių audros, smėlio audros.Priklauso tokioms tarptautinėms organizacijoms: maisto ir žemės ūkio organizacija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD), tarptautinė atominės energijos agentūra (IAEA), Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (IBRD), tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Tarptautiniai prekybos rūmai (ICC), Tarptautinė plėtros asociacija (IDA), Tarptautinė finansų korporacija (IFC), Tarptautinė darbo organizacija (ILO), Tarptautinis valiutos fondas (IMF), Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas), Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), Tarptautinė standartų organizacija (ISO), Tarptautinė ryšių sąjunga (ITU), Nacionalinė pramonininkų asociacija (NAM), Amerikos valstybių organizacija (OAS), Afrikos vienybės organizacija (OAU), Jungtinės Tautos-JT (UN), JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Pasaulinė pašto sąjunga (UPU), Pasaulinė profesinių sąjungų federacija-PPF (WFTU), Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (WHO), Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO), Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO), Egiptas yra populiarus savo tekstilės pramone, aukščiausios kokybės medvilne, datulėmis, vynuogėmis, ryžiais, aliuminio gamykla, Nilu, piramidėmis, mumijomis.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Egiptas yra Afrikos Šiaurės Rytuose. Iš Šiaurės Egiptą skalauja Viduržemio jūra, iš Rytų – Raudonoji jūra. Šalies kaimynai: iš Vakarų – Libija, iš Pietų – Sudanas, iš Rytų – Izraelis. 59 000km2 Egipto (iš Rytų) arba Sinajaus pusiasalis, priklauso Azijai. Gyvenamoji teritorija sudaro vos 3 proc. ploto Nilo slėnyje ir deltoje, oazėse ir pajūryje. Dykumos: Libijos, Arabijos, Nubijos. Vienintelė pastovi upė – Nilas. Egiptas – tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio bandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis. Nilui, ištekančiam iš lietingų centrinės ir rytinės Afrikos masyvų, reikia nepaprastos jėgos, kad atplukdytų savo vandenis, o su jais ir gyvybę ligi Egipto daugiau negu 6500 kilometrų. Tai ilgiausia upė pasaulyje. Nilas – puikus vandens kelias. Birželio mėnesį Nilo slėnis virsta didžiuliu ežeru. Memfyje vandens lygis pakyla 8 metrus ir nuslūgsta tik spalio mėnesį. Potvynis trunka keturis mėnesius, paskui, nuklojęs krantus derlingu dumblu, tinkamu pasėliams, Nilas grįžta į savo vagą.Egipte vyrauja 300-2000 m. aukščiai. Yra al Kataros įduba (-133m.). Aukščiausia vieta – Katerinos kalnas Sinajaus pusiasalio Pietuose (2637 m.). Egiptas yra atogrąžų ir subtropinėse klimato juostose. Išskyrus mažą Egipto plotą, esantį subtropinėje klimato juostoje, visoje šalyje yra sausa ir karšta. Ypač karšta būna 5-11 mėnesiais, nes saulės spinduliai krinta stačiausiai. O šiaurinėje Egipto dalyje, esančioje subtropinėje klimato juostoje drėgniau būna 11-5 mėnesiais, nes visos klimato juostos tarsi pasislenka link Šiaurės. Tada subtropinėje klimato juostoje vyrauja tropinis klimatas. Temperatūra abiem sezonais priklauso nuo šiaurinių vėjų. Pakrantės srityje didžiausia temperatūra – 37C, žemiausia – 14C. Didelis temperatūrų skirtumas dykumose: dienos metu oras įšyla iki 46C, o naktį temperatūra nukrenta iki 6C. Žiemos metu temperatūra nukrenta iki 0C.

Viduržemio jūros pakrantėje kritulių iškrinta 200 mm per metus. Kritulių skirtumas didėja einant į pietus. Kaire iškrinta tik 8 mm lietaus per metus, o dykumose gali palyti tik kartą per kelerius metus. Egiptas yra pusdykumių ir dykumų gamtinėje zonoje. 96% Egipto teritorijos užima dykumos. Didžiausi plotai – pusdykumių ir dykumų dirvožemiai, tik prie Nilo ir Nilo deltoje yra aliuviniai dirvožemiai. Nilas skiria Egiptą nuo Sudano ir išteka Sudano šiaurėje. Nilo ilgis – apie 1545 km. Jis įteka į Viduržemio jūrą. Per visą upės ilgį nuo pietinio kranto iki Kairo jis teka vingiuodamas siauru slėniu. Naserio ežeras – ilgas draustinis, ištįsęs pietuose. Ežeras yra 480 km ilgio ir 16 km pločio pačiame plačiausiame taške. Apie dvi trečiosios šio ežero yra Egipte. Geografiškai ir tradiciškai Nilo slėnis dalijamas į du regionus: žemutinio ir aukštutinio Egipto. Iš 2450 km Egipto pakrantės dvi trečiosios yra prie Raudonosios jūros.Natūralūs ištekliai Egipte yra auksas ir raudonasis granitas. Pagrindinis išteklius – nafta, jos daugiausia randama Raudonosios jūros pakrantės regione. Kiti ištekliai – fosforas, magnis, geležies rūda ir uranas. Šie visi ištekliai yra gabenami į kitas šalis.Egipto dykumose sutinkami šie gyvūnai: gazelės, dykumų lapės, hienos, šakalai, laukiniai asilai ir t.t. Tarp daugybės Egipto roplių yra nuodingų gyvačių. Krokodilai ir begemotai nuo antikos laikų apsigyvenę žemutiniame Nilo slėnyje ir Nilo deltoje, dabar gyvena ir aukštutinėje Nilo dalyje. Nilo deltoje ir Nilo slėnyje gyvena daug paukščių: pelikanai, flamingai ir t.t. Dykumose randami ir skorpionai. Apie šimtas žuvų rūšių randama Nile ir deltų ežeruose.

POLITINĖ PADĖTIS

1952 metais Egiptas buvo paskelbtas respublika. Tai – suvereni arabų valstybė, demokratinė respublika.

Apie 1250 m. pr. Kr. Egipto valstybė buvo visiškai priklausoma nuo faraono Ramzio II valios. Egipto dievai buvo galingųjų ir turtingųjų dievai. Egiptiečiams ar hebrajams kitokia valdymo sistema buvo tiesiog nesuvokiama, kol akiratyje pasirodė Mozė su savo alternatyva. Jis sutiko Jahvę, ir šis Dievas pasiūlė vargšams išlaisvinimą. Kai kurie iš šių bejėgių hebrajų patikėjo Moze ir buvo išlaisvinti iš Egipto tironijos, išėjo į dykumą, į Kanaaną, “Pažado” žemę. Nors tąkart jie patikėjo Moze, bet dar daug laiko turėjo praeiti, kol jie pradėjo pasitikėti pačiu Jahve. Pagal 1971 konstituciją aktyviąją ir pasyviąją rinkimo teisę turi piliečiai, sulaukę 21 metų. Valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas gyventojų 6 metams. Jis nustato valstybės politiką, skiria ministrą pirmininką ir kitus vyriausybės narius, aukštuosius pareigūnus, leidžia dekretus ir nutarimus, skelbia karą, įveda ypatingąją padėtį, sudaro ir ratifikuoja tarptautines sutartis, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Aukščiausiasis įstatymų leidybos organas yra Nacionalinis susirinkimas (360 deputatų, iš kurių 10 skiria prezidentas, kitus renka gyventojai 5 metams). Vykdomąją valdžią turi prezidentas ir vyriausybė. Vietos valdžios organai – centrinės valdžios skiriami muchafazų (gubernatorysčių) gubernatoriai ir muchafazų, miestų ir kaimų liaudies tarybos. Konstitucija teisės šaltiniu pripažįsta musulmonų teisės principus. Teismų sistemą sudaro I ir II instancijos teismai, specialūs teismai. Administracinius ginčus ir drausmės bylas nagrinėja administracinis tesimas – Valstybės taryba, konstitucingumą kontroliuoja Aukščiausiasis konstitucinis teismas.

SOCIALINĖ PADĖTIS

Valstybės išlaidos švietimo reikalams 1981 m. siekė 6 proc., bendrojo nacionalinio produkto ir 18,5 proc., bendrų visuomenės išlaidų. Atlyginimams buvo išlesta daugiau kaip 80 proc., o likusius 20 proc., sudarė einamosios išlaidos.Visuotinė karo prievolė atliekama, sulaukus 18 m. Tarnybos trukmė – 3 m (asmenims su viduriniu išsilavinimu – 18 mėn.). Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas.

Medicinos pagalba daugumai dirbančiųjų nemokama.

EKONOMINĖ PADĖTIS

Per paskutinius dešimtmečius Egiptas pagerino savo makroekonomiką, nes klausė Tarptautinio valiutos fondo patarimų dėl valiutinės, iždo ir struktūrinės politikų reformų. Taip šalis sugebėjo susilpninti infliaciją, žymiai sumažinti biudžeto trūkumą ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Per paskutinius keturis metus reformų tempas sumažėjo ir per didelės išlaidos infrastruktūros projektams vėl padidino biudžeto trūkumą. Pastaraisiais metais Egiptas labai nuvertino svarą. Viena iš pagrindinių ateities perspektyvų rinkos plėtroje – dujų eksportas. 40 gyventojų žvejoja, užsiima žemdirbyste ir medžiokle. Egiptas pasaulyje pirmauja pagal medvilnės gamybą. Egiptiečiai 1998 m. išaugino apie 850.000 tonų medvilnės. Šiltas oras padeda augti įvairioms kultūroms, daržovėms, vaisiams. Per metus išauginama apie 5,6 mln. tonų ryžių, 6,1 mln. tonų pomidorų, 13,8 mln. tonų cukraus, 6,1 mln. tonų kviečių, 2,5 mln. tonų bulvių (pateikti duomenys yra 1998 m.). Pagrindinė šalies valiuta yra Egipto svaras. Centrinis Egipto bankas įsikūrė 1961 m., jis valdo kitus komercinius bankus. Egipte veikia ir daug kitų šalių bankų.

ŠVIETIMAS

Išsilavinimas yra nemokamas, bet tik 51% pilnamečių moka skaityti. Beraščių žmonių (10 metų ir vyresnių) šalyje 1960 metais buvo 70,8 proc., 1976 m – 56,3 proc., 1982 m – 52,9 proc; neraštingų moterų visada buvo 70 proc. Daugiau nei vyrų. Pagrindiniuose dokumentuose užfiksuota, kad pradinis 6 metų mokslas yra nemokamas ir privalomas. Vėliau mokslą galima tęsti aukštesniame lygyje. Valstybė vadovauja visai edukacinei veiklai. Religija – pagrindinis mokymo programos dalykas. Švietimo ministerija (1980metais) nustatė pagrindinius švietimo tikslus, atspindinčius švietimo politiką:• Siekti sustiprinti demokratiją ir suteikti lygias galimybes visiems šalies piliečiams ugdytis kaip demokratiškai mąstančioms individualybėms;• Stiprinti individo priklausomybės savo šaliai suvokimą, taip pat stiprinti arabų kultūrinio identiškumo suvokimą;• Skatinti žmogų tęsti mokslą, siekti atsinaujinimo ir žinių, kurias jis įgytų per savišvietą;

• Švietimo sistema turi būti plėtojama atsižvelgiant į bendrą visos šalies raidą, t.y. turi būti kuriami švietimo sistemos ir darbo sferos funkciniai ryšiai. Visuomenė laikosi nuomonės, kad praktinio pobūdžio išsilavinimas yra geriau už akademinį. Švietimo sistemos struktūra sukurta 1957 metais. Ją sudaro pradinio mokymo (6 metai), parengiamojo mokymo tolesnėms studijoms (2-3 metai) ar profesinio rengimo (1 metai) grandys, įvairios vidurinės mokyklos (3 metai) arba joms lygiagrečios 5 metų technikos mokyklos (technikumai). Turintys bendrąjį ar specializuotą vidurinį išsilavinimą gali studijuoti universitetuose ar kitose aukštosiose mokyklose. 6 metų vaikas pradeda eiti į pradinę mokyklą, priklausančią švietimo ministerijai, arba į Al-Azharo pradinę mokyklą, kuri yra globojama Islamo reikalų ministerijos ir orientuoja savo mokinius į islamo religiją. 1951 metais iš viso pradines mokyklas lankė 5 mln. vaikų (72%. visų šio amžiaus vaikų). Pradinėje mokykloje gana daug moksleivių nubyra. Tokio nubyrėjimo priežastys, pasireiškiančios mokinių pašalinimu iš mokyklos ir palikimu kartoti kurso, kyla dėl blogų mokymosi sąlygų pačiose mokyklose ir socialinės bei ekonominės šeimos padėties. 1981-1982 metais į mokyklas priimtų vaikų skaičiaus procentinis santykis buvo toks: 47,3% parengiamajam lygiui (amžiaus grupė nuo 12 iki 14 metų) ir 44,5% viduriniajam lygiui (amžiaus grupė nuo 15 iki 17 metų). Visoje amžiaus grupėje nuo 6 iki 17 metų besimokančiųjų skaičius sudarė 58,5%. Jaunuolių universitetuose 1951 metais mokėsi 39630; 1971-1972 metais – 199074 ir 1983-1984 metais – 580000, įskaitant Al Azaharo ir Amerikos universitetą. 1956 ir 1981 metais besimokančių mergaičių padaugėjo nuo 37% iki 41% viso besimokančiųjų skaičiaus pradiniame lygyje; nuo 23% iki 38% parengiamajame lygyje; nuo 16% iki 37% aukštesniajame viduriniajame lygyje ir nuo 14% iki 33% universitetiniame lygyje. Nevalstybinė mokomoji veikla, akcentuojanti profesinį rengimą, plėtojimą įvairių ministerijų, organizacijų ir įstaigų. Daugybė asociacijų yra įsteigusios savo mokyklas ir centrus, kuriuose mokama įvairių amatų ir meno disciplinų. Susisiekimo ministerija turi pašto tarnautojų ir telekomunikacijų mokyklas. Taip pat yra gerai apgalvotas programas turinčių mokyklų, kuriose rengiami specialistai statybos pramonei ir daugelio kitų praktinių sričių specialistai. Sveikatos ministerija turi savo mokyklas medicinos seserimis. Iš viso įvairios agentūros moko daugiau kaip 250000 žmonių, realizuodamos daugiau kaip 100 įvairių profesijų rengimo programas.
Egipto mokyklų posistemę (iki aukštojo mokslo) valdo Švietimo ministerija. Ji atsakinga už pradines, vidurines ir kitas mokyklas, realizuojančias ne aukštojo mokslo programas, ugdymo planavimą, bendros švietimo politikos formulavimą ir jos laikymąsi. Jai priklausančios rajoninės valdymo struktūros – švietimo valdybos gubernijos atsakingos, kad visa tai būtų realizuota. Šios valdybos parenka vietas mokykloms, jas stato, įrengia; prižiūri, kad joms būtų tinkamai vadovaujama; skatina gyventojų ir mokyklų bendradarbiavimą. Šalis yra padalyta į 140 atskirų šveitimo rajonų, kurių kiekvienas turi savo atsakingus mokyklų inspektorius ir administratorius. Už aukštojo mokslo posistemę atsakinga Aukštojo mokslo ministerija, darbuotojų skaičiumi mažesnė už Švietimo ministeriją. Bendrą švietimo veiklą šalyje koordinuoja Valstybės ministras, kuriam yra pavaldi ir Švietimo, ir Aukštojo mokslo ministerija, ir tiesiogiai Mokslinių tyrimų akademija. Islamo reikalų ministerija prižiūri Al-Azharo universiteto švietimo politiką ir planus, taip pat ir sau pavaldžius koledžus bei mokyklas. Mokytojo profesija Egipte yra viena iš nepatraukliausių. Mokymo programas rengia specialūs komitetai, sudaryti iš pedagogų – savo dalyko žinovų, ir švietimo administratorių. Šias programas svarsto ir tvirtina Aukščiausia ikiuniversitetinė mokymo taryba. Šalyje veikia įvairūs tobulinimosi centrai, eksperimentinės mokyklos, kurios rūpinasi tuo, kad būtų tobulinami mokymo metodai ir vykdoma mokymo programų reforma. Egzaminų sistema Egipte turi didelę reikšmę. Kėlimo į aukštesniąją klasę egzaminai vyksta po 2, 4 ir 6 klasių. Pirmas viešas egzaminas laikomas po 9 klasės. Bendras balų skaičius lemia tai, į kokio tipo mokyklą mokinys gali patekti. Surinkę didžiausią balų skaičių patenka į akademines vidurines mokyklas, rengiančias universitetams. Kiti mokiniai patenka į technikos mokyklas ir mokytojų institutus. Labai svarbūs ir vidurinės mokyklos baigiamieji egzaminai, nes jie lemia, į kokį fakultetą ar net universitetą mokinys galės įstoti. Keletas mokslinių pedagogikos tyrimų atliekami bendradarbiaujant su Pasaulio Banku, UNESCO, UNICEF ir kitomis Jungtinių Tautų organizacijomis.
Svarbiausia švietimo problema – greitesnis kiekybinis ir kokybinis privalomosios mokyklos (6-14 metų amžiaus vaikams) plėtojimas, nes gyventojų neraštingumas yra didžiausias stabdys, sprendžiant įvairių Egipto ūkio šakų plėtros problemas. Ypač reikia rūpintis pedagogų kvalifikacijos ir pedagoginio proceso efektyvumo gerinimu.

ŠALIES RYŠIAI SU LIETUVA

Diplomatinis atstovavimas • Egiptas pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 7 d. • Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 sausio 22 d.

Egipto atstovavimas Lietuvoje • 1993 m. vasario 5 d. Lietuvoje buvo akredituotas pirmasis Egipto ambasadorius Hamdy Nada, reziduojantis Stokholme. • 1994 m. gegužės 17 d. LR buvo akredituotas antrasis Egipto ambasadorius, rezidavęs Kopenhagoje, Ahmed Amin Waly, kuris 1995 m. rugpjūčio mėn. tarnybą Danijoje ir Lietuvoje baigė. • 1995 m. lapkričio 28 d. kredencinius raštus LR Prezidentui įteikė trečiasis Egipto ambasadorius Taher Ahmed Khalifa. Jis rezidavo Kopenhagoje. • 1998 m. gruodžio 3 d. kredencinius raštus LR Prezidentui įteikė ketvirtasis Egipto ambasadorius Muhammad Shaaban (rezidavo Kopenhagoje). • 2000 m. lapkričio 30 d. kredencinius raštus LR Prezidentui įteikė penktoji Egipto ambasadorė Samira Ibrahim Ekdawi (reziduojanti Kopenhagoje) – atsisveikinimo vizitas įvyko 2003 m. spalio 10 d.; paliko Egipto ambasadą Kopenhagoje 2003 m. lapkričio mėn. • 2003 m. gruodžio 17 d. kredencinius raštus LR Prezidentui įteikė šeštoji Egipto ambasadorė Lietuvai p. Mona Omar Attia (reziduojanti Kopenhagoje).

Lietuvos atstovavimas Egipte • 2001 m. gruodžio 2 d. Kaire įsteigta LR ambasada. Laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas Polinaras Čižauskas.

Įvykę vizitai Iš Lietuvos pusės: • LR Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas 1994 m. birželio 7-9 d. lankėsi Egipte su oficialiu vizitu. • 1996 m. kovo 9-11 d. Egipte lankėsi LR UR ministras P.Gylys. Vizito metu buvo pasirašyta dvišalė Ekonominio, prekybinio ir techninio bendradarbiavimo sutartis, įsigaliojusi 1997 m. sausio 9 d. • 2000 m. birželio 25 d. LR UR viceministras O.Jusys lankėsi Egipte, kur susitiko su Egipto UR viceministru L.E.Mahdi Fathala. O.Jusys susitikimo metu pažymėjo, kad pagrindinis vizito tikslas yra LR ambasados Egipte atidarymo galimybės aptarimas.

• 2002 m. kovo 19 – 25 d. LR UR viceministras E. Ignatavičius lankėsi Egipte, kur susitiko su Egipto UR viceministru Mohamed Shaaban, Užsienio prekybos ministru Youssef Boutros-Ghali, Parlamento nariais, dalyvavo keliuose verslo forumuose. Viceministrą lydėjo Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos delegacija, kuri dalyvavo Tarptautinėje Kairo prekybos mugėje. • 2002 m. spalio 6-8 d. Egipte lankėsi LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Įvyko susitikimai su šalies Užsienio reikalų ministru Ahmed Maher, Egipto parlamento vicepirmininke Amal Osman, Prezidento patarėju politikos klausimais Osama El Baz, Shura tarybos (senato) Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Mohamed Basiouni, Arabų Lygos generaliniu sekretoriumi Amre Mousa. Vizito metu įvyko verslo forumas, kurio metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos ir Egipto Pramonininkų federacijos. Taip pat įvyko oficialus LR ambasados Kaire atidarymas. • 2002 m. gruodžio 13-15 d.d. Egipte lankėsi LR Kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė. Vizito metu aptartas kultūrinis bendradarbiavimas bei galimybės pasirašyti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo kultūros srityje.

Lietuvos – Egipto teisinė bendradarbiavimo bazė Pasirašytos sutartys: • Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Egipto Arabų Respublikos Vyriausybės sutartis dėl ekonominio, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo. Pasirašyta: 1996 03 10 Kaire; įsigaliojo: 1997 01 09;galiojimo laikotarpis: 5 metai su pratęsimu 5 m. • Susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos ir Egipto pramonės federacijos.

Rengiamos sutartys • Susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos; • Sutartis dėl kultūrinio bendradarbiavimo; • Sutartis dėl bendradarbiavimo jūrinio transporto srityje.

Politinis bendradarbiavimas 1996 m. kovo mėn. vykusio LR Užsienio reikalų ministro p.P.Gylio oficialaus vizito Egipte metu buvo pasirašytas Protokolas Dėl Egipto Arabų Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų. Pagal šį Protokolą, Šalys, esant reikalui, rengia nuolatines konsultacijas ministrų ar departamentų vadovų lygiu. Šių konsultacijų metu keičiamasi nuomonėmis visais diskusijos reikalaujančiais dvišalio bendradarbiavimo aspektais bei kitais svarbiais klausimais.

Ekonominis bendradarbiavimas Lietuvos eksportas į Egiptą 2002 m. sudarė 2.6 mln. Lt (721 tūkst. JAV dol.) (66 vieta Lietuvos eksporto sąraše, 0.01% viso Lietuvos eksporto). Lyginant su 2001 m., eksportas išaugo 129%. Lietuvos importas (pagal prekės kilmės šalį) iš Egipto 2002 m. sudarė 1.8 mln.Lt (504 tūkst. JAV dol.) (93 vieta Lietuvos importo sąraše, 0.01% viso Lietuvos importo). Lyginant su 2001 m., importas išaugo 8%. Lietuvos ir Egipto prekybos apyvarta 2002 m. sudarė 4.4 mln. Lt (1.2 mln. JAV dol.). Lyginant su 2001 m., prekybos apyvarta išaugo 57%. Prekybos balansas buvo teigiamas – 0.8 mln. Lt. (217 tūkst. JAV dol.). 2003 m. I pusm. Lietuvos eksportas į Egiptą sudarė 676 tūkst. Lt (216 tūkst. JAV dol.), importas pagal prekės kilmės šalį – 2.2 mln. Lt (711 tūkst. JAV dol.). Pažymėtina, kad beveik 70 proc. egiptietiškos kilmės prekių Lietuvą pasiekė per trečias šalis.

TURIZMAS IR PRAMOGOS

Nuo 1880m. Egiptas tapo viena labiausiai turistų lankomų vietų pasaulyje. Šalis turtinga savo senovės palikimu, šventyklomis, piramidėmis. Maždaug nuo 1990m. turistų antplūdis šiek tiek sumažėjo dėl vietinių islamo fundamentalistų išpuolių, kurie reikalavo šalyje įvesti islamišką tikėjimą, vėliau tokių atvejų nepasikartojo, ir šiai dienai turizmas vėl teka sena vaga. Minios žmonių plūsta į Egiptą savo akimis išvysti Gizos, Sacharos, kitas piramides, Sfinksą, šventyklas (Abu Simbelą ir kitas), Karalių Slėnį, Nilą ir daug kitų įžymių objektų ir vietų. Netoli Egipto sienos su Sudanu, Nasaro ežero papėdėje, stovi dvi pasakiškos šventyklos – Didžioji (skirta Ramziui II) ir Mažoji (skirta jo žmonai Nefertarei), sutartinai vadinamos Abu Simbelos šventykla. Didžiausias Egipto muziejus yra karo muziejus, žinomas kaip antikos laikų muziejus, kur išlaikyti skirtingų amžių įvairūs senovės daiktai, reliktai.Lankomas el Mukatam kalnas, nuo kurio matosi viso Kairo panorama, Nežinomo kareivio kapas, Khan al khalili turgus.

Jei norite pabuvoti Senajame Egipte, būtinai apsilankykite “Faraonų kaime”. Įkurtas nedidelėje Nilo saloje Gizos rajone. Senojo Egipto buities scenas autentiškoje aplinkoje Jūs galite stebėti iš plaukiančio amfiteatro. Faraonų laikų rūbais aprengti aktoriai aria žemę, mala grūdus, lipdo molinius puodus, gamina papirusus. ”Faraonų kaime” pamatysite tipišką egiptietišką šventyklą, turtingų ir vargšų Senojo Egipto gyventojų namus, taip pat tikslią Tutanchamono laidojimo rūsio kopiją su visomis brangenybėmis. Šį, artimą tikram, “faraonų kaimą” sukūrė garsus Egipto mokslininkas Hasanas Ragabas, kuris atkūrė senąją papiruso gamybos technologiją. Pinigai gauti už šį išradimą, leido mokslininkui įgyvendinti savo svajonę – toje saloje, kur jis augino papirusus, pastatyti “faraonų kaimą”. “Kaimas” kainavo 5 milijonus egiptietiškų svarų, jame dirba daugiau nei 500 aktorių. Šis sumanymas seniai atsipirko ir atnešė nemažai pelno. Tai neįprastas istorinis šou, tai puiki mokykla tiems, kurie nori apie senąjį Egiptą sužinoti ne tik iš knygų. Ekskursijos kaina – 25 USD. Per Nilo upę persikeliama felukka (burine valtimi). Aplankomas Nubijos kaimo gyvenamasis namas, ragaujami nacionaliniai gėrimai, galima nusifotografuoti su gyvu krokodilu, stebimas kasdieninis Nubijos gyventojų gyvenimas. Felukka Nilo upe nuplaukiama iki botanikos sodo, kuriame auginami Afrikos ir Indijos klimatui būdingi augalai. Abydos, praeityje vadintas “Ta Ur” (didžioji žemė) amžių bėgyje buvo stambiausias religinis ir kultūrinis Egipto centras. Tai dievo Ozyrio garbinimo vieta, į kurią suplūsdavo tūkstančiai maldininkų. Kiekvienas egiptietis stengėsi nors kartą gyvenime apsilankyti šiame mieste. XIX dinastijos faraonas Seti I Abydos pastatė nepaprastai gražią šventyklą. Centrinė dalis skirta Amonui – Ra, dešinėje kripta, skirta dievų triadai – Ozyriui, jo žmonai Izidei ir jų sūnui Horui. Kairėje, buvo garbinami saulės dievas Ra ir amatų valdovas Ptachas.Šiandien Egipte galima pasimėgauti kruizu Nilo upe, panardyti prie Raudonosios jūros koralinių rifų.

ĮDOMŪS FAKTAI

Mirusiųjų knyga – Senovės Egipte, knyga, kurią dėdavo į faraono kapą. Knyga turėjusi padėti jam keliauti po pomirtinį pasaulį. Joje buvo surašyti reikiami užkeikimai.Nekropolis – senovinis laidojimo statinių kompleksas; kapinynas.

• Cheopso piramidė yra aukščiausia (146 m.) ir priklauso Septyniems Pasaulio stebuklams. Ją statė net 20 metų. Cheopso piramidės šonai tiksliai nukreipti į pietus, šiaurę, vakarus ir rytus.• Egipto valdovais buvo faraonai. Juos laikė žmonėmis – dievais. Dažniausiai jais tapdavo vyrai, nes sostą iš tėvo perimdavo sūnus.• Moterys negalėjo tapti raštininkėmis, žynėmis ir pareigūnėmis. ( Nors kartą Egipto faraonu yra buvusi moteris prisidengusi vyro Hečepsuta vardu )• Egipte yra apie 80 piramidžių.• Apie 2700 m. pr. Kr. faraonas Džoseris pastatė pirmąją piramidę.• Egiptas – pagrindinė filmų kūrėjų šalis. • 1988 m. pirmą kartą Nobelio premiją laimėjo arabų rašytojas Naguibas Machfouras.

Literatūra1. Enciklopedija2. „Lyginamoji edukologija“ KTU, Kaunas 19963. www.izide.lt4. http://fc.vdu.lt/~Gita_Andriulionyte/egiptas.htm5. www.countries.com