Malaizija

Trumpa informacija apie Kvala Lumpūrą:

Yra Malaizijos sostinė.

Kvala Lumpūre visada šilta (vidutinė temperatūra 27°C),

Labai tvanku ir drėgna (vidutinis drėgnumas apie 70%,
o dažniausiai siekia net 98%).

Kvala Lumpūras yra daugiatautis miestas su 1,5mln. gyventojų.

Iš jų 53% kinų, 33% malių, 14% indų.

Pagrindinė religija yra musulmonų.

Oficialios kalbos: malių, kiniečių, anglų.

Nacionalinė valiuta – ringitai ( 1 = 1,3 ringitai)

Gyventojai labai mandagūs ir malonūs užsieniečiams.

Beveik visi muziejai nemokami.

Kvala Lampūras

Kvala Lumpūras – gražiausias Malaizijos miestas, sostinė, įsikūrusi Malakos pusiasalio pietvakariuose, prie Klango ir Gombakos santakos. Kvala Lumpūras, Malaizijos sostinė nuo 1963 metų. Jame yra aukščiausi pasaulio Petronas (PPetronas Twin Towers) dangoraižiai – dvyniai, iškilę į 452 m aukštį ir turintys 88aukštus. Kad jie yra aukščiausi galime pamatyti penkių aukščiausių pasaulio dangoraižių palyginime:
1. „Petronas Tovver“I, Kvala Lumpūras (Malaizija) – 452m
2. „Petronas Tovver“II, Kvala Lumpūras (Malaizija) – 452m
3. „Sears Tovver“, Čikaga (JAV) – 442m.
4. „Jin Mao Building“, Šanchajus (Kinija) – 421m
5. „Citic Plaza“, Gvangdžu (Kinija) – 391m

Kvala Lumpūras turi dar daug kuo pasididžiuoti kaip pvz. moderniu oro uostu, šiuolaikiška Formulė-1 automobilių lenktynių trasa, vienbėgiu traukiniu, metro analogu, tai nyrantis po žeme, tai išnyrantis į paviršių ir riedantis aukštai ant estakadų.Gatvės labai vingiuotos, atrodo, kaad rangosi aplink save. Taip važiuojant atrodo, jog dangoraižiai skirti tam, kad nepasiklystum keistame miesto statinių labirinte. Kvala Lumpūre yra vykdoma: alavo lydymas, kaučiuko perdirbimas, kokoso ir aliejinių palmių produktų perdirbimas, ryžių valymas, medžio ir metalo apdirbimas, cemento pramonė. Netoli Kv

vala Lumpūro kasama cinkas ir geležies rūda, auksas.

Alavo kasyklų atradimas Kvala Lumpūre

Kvala Lumpūras, Malaizijos sostinė – labai modernus miestas. Tai urbanistikos šedevras su daugybe plačių gatvių bei autostradų, daugybe modernių daugiaaukščių pastatų, puikiai įrengtų prekybos centrų bei prašmatnių viešbučių. Gatvės pilnos prabangių europietiškų bei japoniškų automobilių, vėjo greičiu skriejančių motociklų ir mopedų, kurie, lietui lyjant slepiasi po tiltais ir viadukais, atrodydami lyg milžiniški skėrių būriai. Nuo 1985 metų Malaizijoje pradėta masinė nacionalinio automobilio „Proton Saga“ gamyba. Malaizijos gyventojai gali įsigyti ši automobilį lengvatinėmis sąlygos ir su didelėmis nuolaidomis. „Proton „ yra populiariausias automobilis funkcionierių tarpe. Šiuolaikinis Kvala Lumpūras išaugo ant senojo alavo kasėjų miesto, apie kurį dar byloja kai kur išlikę apšiurę namukai, siauros gatvelės ir aklagatviai bei daugybė iki šiol tebeveikiančių turgaviečių. Šįį margaspalvį modernaus ir kartu senovinio miesto audinį labai paįvairina pompastiškos kinų bei indėnų šventyklos.

Dar XIX amžiaus viduryje dabartinio miesto teritorijoje tūnojo nepraeinamos džiunglės, pilnos klegančių beždžionių, o purvo pelkėse, pilnose krokodilų, veisėsi maliariniai uodai, pavojingesni už pačius krokodilus. Radža Abdullah iš Selangoro teigė, jog šiose pelkėse glūdi didžiuliai alavo telkiniai. Taigi 1857 metais jis ryžosi suorganizuoti pirmąją ekspediciją, kurią sudarė 87 kinai komersantai iš Melakos. Į Radžos kvietimą atsiliepė patys ryžtingiausi ir drąsiausi kinai. Alavo karštligė nugalėjo mirtinos maliarijos baimę. Po daugiadienės ke

elionės, sunkiai pakrauta ryžiais alkoholiu, opiumu ir tabaku, paties Radžos vadovaujama flotilė atsidūrė Klang ir Gombak upių santakoje. Laivai, nebegalėjo plaukti tirštu purvu, tad turėjo sustoti. Čia buvo įkurta pirmoji stovykla, pavadinta „Kuala Lampur“, išvertus purvo santaka. Bebaimiai ekspedicijos nariai ėmėsi įnirtingai ieškoti alavo telkinių. Kai per vieną mėnesį nuo maliarijos mirė 69 kinai, Radža išsigando ir su likusiais gyvaisiais pasuko atgal. Nors tuomet jau iki Amang alavo telkinių buvo likę tik ranką ištiesti.

Netrukus Abdullah suorganizavo naują ekspediciją. Šįkart nepamiršo šamanų, kurie pelkėse pristatė daug altorių vietinėms dvasioms. Maldomis bei kasdieniais ritualais šamanai sugebėjo ne tik nurodyti alavo telkinių vietas, bet ir nubaidyti maliarijos uodus. Netrukus alavo kasyklų skaičius pradėjo augti. Kinai, ištroškę žūtbūt praturtėti, miniomis traukdavo į Ampang. Daugelis jų mirdavo nuo nepaprastai sunkaus fizinio krūvio. Mirusiuosius pakeisdavo naujai atvykstantys, kurių netrūko. Po poros metų vietovė išgarsėjo kaip puikus pasipelnymo šaltinis. Netrukus prie kasyklų atsirado pirmieji komersantai, prostitučių ir opiumo pardavėjai. Kvala Lumpūras greitai augo ir plėtėsi. Į kasyklas kaskart atvykdavo vis daugiau ir daugiau kinų. Kadangi dirbantieji nenorėjo priimti į savo būrį naujokų, dažnai kildavo ginčai bei muštynės. Kovai su naujai atvykstančiais buvo suorganizuoti negailestingi mafijos būriai. Laikui bėgant įsiliepsnojo tikras karas. Visa tai neigiamai atsiliepė alavo gamybai. Produkcijos lygis pradėjo st
taigiai kristi. Tai sustiprino išaugęs viešųjų ir lošimo namų skaičius. Dirbantieji išleisdavo visus pinigus opiumui, prostitutėms ir lošimams. Selangoro sultonas, susirūpinęs tokia situacija alavo kasyklose, nusprendė imtis griežtų priemonių. Jis įsipareigojo labai ambicingą tvirto charakterio kiną, vardu Yap Ah Loy, viską sutvarkyti. Veikdamas pagal sultono duotus nurodymus, pastarasis greit įvedė tvarką viešosiose užeigose ir lošimo namuose. Pradėjo griežtai kontroliuoti alavo gamybos bei prekybos procesą. Labai patenkintas jo darbu, sultonas netrukus paskyrė Yap Ah Loy Kinijos generolu Kvala Lumpūre. Taigi nuo to laiko tiek alavo gamyba, tiek jo prekyba, taip pat opiumo ir prostitucijos monopolis perėjo į jo rankas. Yap Ah Loy rūpinosi miestu ir jo gyventojais: pradėjo statyti šventyklas, ligonines ir mokyklas. Jo iniciatyva pastatytoje Szu Yeh šventykloje Jalan (reiškia gatvė) Hang iki šiol tebesaugomas Yap Ah Loy portretas. Turistams galima užeiti ir pasižiūrėti į šio miesto herojų. O alavo suvenyrai ir dabar yra patys populiariausi visoje Malaizijoje.

Tropikų miestas

Po Yap mirties, Kvala Lumpūras pereina į anglų rankas. Prasideda didieji miesto rekonstrukcijos darbai: griaunamos senos trobelės, valomi šiukšlynai, tiesiamos plačios gatvės. Anglams leidus, į šalį atvyksta šimtai tūkstančių indų, kurie dirba statybose, atlieka pelkių sausinimo darbus, tiesia kelius. Tuomet indai buvo pati pigiausia darbo jėga. Miesto gyventojų skaičius išauga iki 25 000. Kvala Lumpūras paskelbiama Malaizijos Fe

ederacijos sotine. Pirmasis pasaulinis karas nepalieka jokių pėdsakų. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais miestas okupuojamas japonų, kurie, išžudę nemažą dalį kinų, 1945 metais sugrąžina jį anglams. 1957 metų rugpjūčio 31 dieną paskelbiama Malaizijos nepriklausomybė.

Pasivaikščiojimas po Kvala Lumpūrą

Klimatas Malaizijoje, be abejo, yra tropinis. Todėl Kvala Lumpūre yra karšta ir saulėta ištisus metus. Temperatūra svyruoja tarp 22 ir 32 laipsnių. Vidutinė temperatūra yra maždaug 27 laipsniai. Ten labai tvanku ir drėgna. Vidutinis drėgnumas apie 70 proc., bet dažniausiai siekia net 98 proc. Liūčių sezono nėra, nes lyja kasdien. Taigi atvykus į Kvalą Lumpūrą, reikia nusiteikti kasdien maudytis šiltame lietuje. Viešbučiuose visą laiką privalo veikti kondicionieriai, nes kitaip būtų taip pat karšta kaip ir išėjus į gatvę tenka pasijusti kaip tikroje saunoje. Šlapi rūbai iškart prilimpa prie kūno. Karštis ir tvankuma dar labiau didėja, kai po vidurdienio danguje pradeda rinktis grėsmingi debesys, griaudėti ir švysčioti žaibai. Po kelių minučių prapliumpa staigus lietus, kuris greitai užtvindo visas gatves. Kartais net eismas sustoja. Tačiau po poros ar keleto valandų vėl pasirodo kaitri saulė, kuri viską tiesiog akimirksniu išdžiovina. Vakare atrodo taip, tartum lietaus nebuvę ištisus mėnesius. Prie tokio kasdieninio lietaus galima lengvai priprasti, tik reikia įsigyti tam pritaikytą avalynę.
Kvala Lumpūras nėra didelis miestas, todėl geriausia jį aplankyti pėsčiomis. Per vieną savaitę galima aplankyti ne tik pačias žymiausias vietas, bet ir pajusti šio modernaus vakarietiško, su stipriomis rytų tradicijomis, miesto savitumą ir žavesį. Pirmiausia į akis krinta aukštai į dangų iškilęs bokštas. Jis labi panašus į Vilniaus televizijos bokštą. Tai Menara Kuala Lumpur, kurio aukštis 421 metras. Bokštas tarnauja telekomunikaciniams ryšiams ir, be abejo, turistams. Jame įrengti net du greitieji liftai, kurie per vieną minutę užkelia į stebėjimo aikštelę. Stebėjimo aikštelė, iš kurios atsiveria stulbinanti miesto panorama, per 90 minučių apsisuka aplinkui. Todėl sėdėdamas bare ir žiūrėdamas pro langą, per pusantros valandos galima patyti visus miesto dangoraižius, didžiules mečetes bei šventyklas, žaliuojančius parkus bei statybų aikšteles. Čia, kaip ir visuose pasaulio bokštuose, veikia baras bei restoranas, nedidelis teatras, gausybė suvenyrų parduotuvių. Yra maldoms skirta salė. Miesto centre esanti didžiulė Merdeka aikštė yra britų kultūrinis palikimas. Šioje aikštėje 100 metrų aukštyje plevėsuoja Malaizijos vėliava. Aplinkui stovi išdidūs tudor stiliaus pastatai. Juose įsikūręs „Royal Selangor klubas“. Klubo nariai yra tik britai, nors sakoma, kad dabar jie į savo tarpą priima ir vietinius gyventojus. Moterys į klubą neįleidžiamos. Besilankantieji klube turi dėvėti anglų stiliaus drabužius. Didžiulėje žalioje aikštėje priešais klubo pastatus vis dar tebežaidžiamas kriketas (anglų sportinis žaidimas su kamuoliuku ir irklo pavidalo lazdomis). Kitoje Merdeka aik6tės pusėje stovi pats įspūdingiausias miesto architektūrinis monumentas – Sultan Abdul Samand Building, 1894 metais architektų Norma ir Bidwell sukurtas maurų, arabų ir britų neoklasikos stiliaus pastatas su bokštu, primenančiu Londono Big Beną. Anksčiau jame buvo įsikūrusi anglų kolonijinė vyriausybė, o dabar – Aukščiausiasis teismas. Pastatas labai ilgas, išpuoštas naktį šviečiančiomis girliandomis. Kitas iš tiesų dailus architektūrinis statinys yra MATIC – turistų informacijos kompleksas. Šią baltą, raudoną čerpių stogu dengtą vilą, apsuptą puikaus nedidelio sodo, 1935metais buvo pasistatęs vienas turtingas kinas. Vėliau ji atiteko britams , po to japonams, kol pagaliau, 1989 matais, vyriausybė įkūrė turizmo centrą. Aplankyti šį centrą – reiškia aplankyti visą Malaiziją. Čia galima susipažinti su šalies istorija bei kultūriniu palikimu, paragauti įvairių regionų maisto patiekalų, pamatyti įvairius tradicinius šokius spektaklius, stebėti batikos procesą, ir, žinoma, įsigyti pačių įdomiausių suvenyrų. Kvala Lumpūro senamiestis yra anapus Kelang upės. Viena iš senamiesčio įžymybių yra kinų miestas Chinatown. Tai tarsi visai kitas miestas. Čia jūs pasijusite tarytum Kinijoje. Aplinkui pilna nedidelių, skurdžių pastatų su išblukusiais kiniškais užrašais. Labai daug žmonių, kurie dirba gatvėse, kažką neša, kažką veža, kažką kepa. Žodžiu, gyvenimas virte verda. Šiuose nedideliuose pastatuose yra įsikūrę viešbučiai, dirbtuvės, restoranai bei gyvenamosios patalpos. Didelį plotą užima kinų turgavietė, kurioje galima įsigyti pačių įvairiausių prekių žemiausiomis kainomis. Tik reikia derėtis su pardavėjais. Turgus dirba ir naktį. Chinatown yra labai triukšminga miesto dalis. Čia net ir vėlai naktį netyla pardavėjų šūksniai bei pirkėjų alasas. Little India yra indų kvartalas,kuriame daugiausia gyvena indai darbininkai. Šiame kvartale pilna nedidelių indų krautuvėlių, kuriose prekiaujama indiškais audiniais, papuošalais, žaislais bei įvairiomis buitinėmis ir kosmetinėmis prekėmis. Tai daug ramesnis ir malonesnis kvartalas su indų šventyklomis, viešbučiais bei restoranais. Ore tvyro stiprus kario prieskonio kvapas. Čia moterys vaikšto pasipuošusios tradiciniais indų sariais. Šiame kvartale veikia sekmadieninis turgus, kuriame prekiaujama prastos kokybės drabužiais, avalyne bei pigiais suvenyrais. Tik negalima pamiršti, kad Kvala Lumpūro turguje reikia derėtis dėl kainos, nes ten yra didesnės kainos, kurias galima daug nusiderėti.

Gražiausios sostinės vietos

Pati gražiausia senamiesčio gatvė taip pat yra senamiestyje. Tai Jalan Petalling. Vakarais automobilių eismas čia yra draudžiamas, todėl gatvę užplūsta pėstieji, einantys į turgų apsipirkti, pasivaikščioti, ar ieško tinkamos vietos vakarienei. Gatvėje pilna lauko restoranų, iš kurių sklinda malonūs kvapai. Didelę Jalan Petaling dalį, tarp Chitown ir Little India, užima centrinė turgavietė, kuri jau 50 metų slepiasi nuo lietaus puošniame art-deco pastate. Turgavietė dirba iki vėlyvo vakaro. Joje galima rasti puošnių tradicinių kostiumų, indų, malių bei kinių nešiojamų drabužių, įvairių papuošalų ir suvenyrų, amatininkų dirbinių bei tradicinių patiekalų. Batikos specialistės gali čia pat, pagal pirkėjų pageidavimą, padaryti puošnią skarą. Batikos menas Malaizijoje turi labai senas ir gilias tradicijas. Batikos darbuose vaizduojama turtinga šalies flora ir fauna. Pati gražiausia ir turtingiausia gatvė sostinėje yra Jalan Ampang. Kadaise šioje vietoje atsirado pirmosios alavo kasyklos. Be prašmatnių kelionių agentūrų ir didingų bankų pastatų šioje gatvėje rikiuojasi prabangos kinų milijonierių vilos.Čia įsikūręs ir ambasadorių kvartalas. Pasukus Jalan Sultan Imail link, būtinai prieisite Golden Triangle. Tai viešbučių ir dangoraižių kvartalas. Gražiai išsirikiavę, tarsi konkuruodami vienas su kitu, puikuojasi gerai pasaulyje žinomi viešbučiai: Shangri-La, Equatorial, Concord, Hilton bei kiti. Prabangūs pastatai, padabinti šviesų girliandomis, prašmatnūs automobiliai, uniformuotas aptarnaujantis personalas ir elegantiškai apsirengę verslininkai verčia pasijusti lyg patekus į naują miestą. Pats gražiausias kompleksas šiame kvartale yra Petronas. Tai 88 aukštų bokštai-dvyniai. Dvynių aukštis yra 452 metrai. Tai aukščiausi bokštai pasaulyje. 41 ir 42 aukštuose jie sujungti vienas su kitu vadinamuoju dangaus tiltu (Skybridge). Jie pastatyti 1997 metais. Juose įkurti biurai, tad turistams šių dvynių aplankyti negalima. Petronas bokštai-dvyniai yra Malaizijos komercinio ir kultūrinio suklestėjimo simbolis.

Kvala Lumpūras yra daugiatautis miestas su 1,5 milijono gyventojų.Iš jų maždaug 53 proc. kinų, 33 proc. malių, 14 proc. indų. Kinai atvyko į Malaiziją genami vargo ir skurdo. Dauguma praturtėjo dirbdami alavo kasyklose. Dabar kinai daugiausia dirba komercijos srityje. Jaunos kinės dėvi ilgas ryškias aptemtas tradicines sukneles, o vyresnės moterys nešioja kelnes.

Gyventojai

Kvala Lumpūre, kaip ir visoje Malaizijoje gyvena maliai. Tai emigrantai iš Indonezijos, iš Sumatros salos, laikui bėgant labai susimaišę su kinais ir indais, arabais ir Australijos aborigenais. Jie visi yra musulmonai. Vyrai nešioja ant galvos nedideles juodas kepuraites, o moterys skaras. Jaunos merginos jau nebenešioja ilgų sijonų, o renkasi madingus džinsus ir marškinėlius, tačiau pagal religinius reikalavimus ilgas skaras.
Kvala Lumpūre taip pat gyvena ir indų, daugiausia Hindu Tamil, kurie atvyko iš Malaizijos pietų. Hindu religijos atstovai yra vegetarai, tikintys begale dievų. Anksčiau jie dirbo alavo kasyklose, vėliau anglai juos įdarbino statybose. Indai Kvala Lumpūre yra turtingesni nei savo gimtojoje šalyje, tačiau vistiek dauguma indų gyvena labai skurdžiai.

Kvala Lumpūre „ karaliauja ” kinai. Tačiau pagrindinė religija yra islamas. Kinų religija yra labai savotiška ir būdinga tik Malaizijai.
Kiekvienos nacionalinės grupės atstovai tarpusavyje kalba savo gimtąja kalba, o vieni su kitais susikalba angliškai. Gyventojai yra labai mandagūs ir malonūs užsieniečiams.

Malaiziečių šventės

Kvala Lumpūro gyventojai švenčia daug įvairių švenčių. Pačios įspūdingiausios yra religinės šventės. Musulmonų šventės yra labai rimtos. Kinų šventės yra labai spalvingos ir triukšmingos, nors jų religinės apeigos mums gali pasirodyti juokingos. Pati įspūdingiausia šventė, dėl kurios verta atvykti į Kvala Lumpūrą yra Taipusam. Ši šventė vasario pradžioje švenčiama Malaizijoje ir Singapūre. Tai didelis paradas, kuris visada lydimas daugybe žmonių iš viso pasaulio. Iškilmingoje procesijoje dalyvauja ir vyrai, ir moterys. Vyrai, dalyvaujantys procesijoje, persiveria skruostus ir pečius metaliniais strypais, ant kurių yra sumontuotas gana didelis pusiau apvalus altorius. Kai kurie vyrai nedideliais virbais persiveria netgi liežuvį. Dauguma vyrų traukia kavadis, kurie kabliais yra užkabinti už jų odos. Kavadis – tai vežimas, ant kurio įrengtas Subrahmanya altorius. Vyrams, tempiantiems kavadį, tenka pakęsti nežmonišką skausmą. Visa procesija tra baigiama Batu Caves, kuri yra 10 kilometrų už miesto. Tai Hindu šventykla, įrengta aukštai uoloje, kuri yra paslaptingiausia ir garsiausia Malaizijoje. Šioje uoloje yra daug statulėlių bei indų dievams įrengtų altorių. Kasdien čia lankosi šimtai indų, kurie atlieka specialius aukojimo ritualus.

Maistas

Malaiziečių virtuvė yra viena geriausių pasaulyje. Čia galima paragauti įvairių Azijos kraštų patiekalų. Maistas dažniausiai yra gaminamas lauke, todėl visur gatvėse sklinda malonūs kvapai. Valgoma daugiausiaa lauke, tiesiog gatvėje, nes oras maloniai šiltas. Kinų bei indų kvartaluose valgyklos užima didžiulius plotus, jokių servavimo grožybių ten nėra. Paprasčiausiai ilgi stalai ir suolai. Kinai valgo su lazdelėmis, indai rankomis, o užsieniečiai naudoja peilį ir šakutę. Sėdintieji prie stalų labai intensyviai bendrauja vieni su kitais, tarytum jie būtų geri pažįstami. Yra ir brangesnių lauko restoranų, kurių nedidelių apvalių ar kvadratinių staliukų viduryje yra dujinė viryklė su katiliuku, kuriame kunkuliuoja sriuba. Visas šis įdomus ir žaismingas savitarnos variantas vadinasi Steam boat. Čia pačiam klientui tenka virti maistą. Reikia tik sudėti į katilėlį jau paruoštas, bet dar žalias krevetes, vištienos gabalėlius, putpelių kiaušinius ir įvairius nematytus jūros gyvius.

Malių virtuvė nėra tokia turtinga, pagrindinis patieklas yra ryžiai su mėsa, žuvimi bei daržovėmis. Populiariausias sostinėje yra malių patiekalas satay. Satay yra marinuoti jautienos, avienos ar vištienos gabaliukai su įvairiais prieskoniais, užmauti ant plono bambuko iešmo ir iškepti lauke ant ugnies.
Indų patiekalai yra labiausiai įdomūs vegetarams, nes jų virtuvėje nėra mėsos. Jų virtuvėje dominuoja ryžiai, omaistas patiekiamas ne lėkštėse, o ant bananų lapų. Indai vartoja daug įvairių kruopų bei daržovių ir, žinoma, kario.
Palyginus visas šias virtuves, galima padaryti išvadą, kad pagrindiniai produktai yra tie patys, tačiau paruošimo metodai skirtingi.

Gatvėse pardavinėjami įvairūs egzotiški vaisiai: kokoso riešutai, bananai, mangai, ličiai bei guavos, papajos ir duonmedžio vaisiai. Pats įdomiausias yra durianas. Tai nacionalinis Malaizijos vaisius. Jis yra panašus į arbūzą til su spygliais ir labai dvokia. Jau iš tolo galima užuosti jo kvapą. Teigiama, kad šis vaisius turi labai daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Ypatingo skonio jis neturi, tik reikia labai daug valios pastangų, kad suvalgytum pirmą gabalėlį.

Tropikų sodai

Kvala Lumpūras labai žalias miestas. Šiltas oras ir nuolat grėgnas dirvožemis yra puikiausios sąlygos tropiniams augalams: aukštoms palmėms, bananams, paparčiams, visur kabančioms lijanoms. Mieste yra didelis Hibiscus parkas bei laukinių orchidėjų parkas, kuriame yra daugiau kaip 800 rūšių orchidėjų. Labai visų mėgstamas ir visuomet lankomas yra unikalus drugelių parkas, kuriame yra apie 8000 įvairiaspalvių didelių bei mažų drugelių, ir apie 15 000 skirtingų augalų rūšių. Paukščių parke galima pasigrožėti ne tik nematytais paukščiais, bet ir tropinėmis gėlėmis. Didžiausias miesto parkas yra Taman Tasik Perdana. Čia sostinės gyventojai dažnai leidžia savo laisvalaikį.

Leave a Comment