Ispanija

Ispanija
Ispanija – tai šalis, kurią sudaro labai skirtingi regionai, todėl jos „margumas“ traukia daugybę skirtingų žmonių iš viso pasaulio, ieškančių poilsio ar pramogų.
KRAŠTO ISTORIJA.
Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas. Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jaau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją.

Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,- katalonai, galisai, baskai. Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičių reikšme Liietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnų, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalogai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie pa

alaikė su frankais. Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemiu ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. Pagaliau 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX a.- penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo
Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936 -1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinių brigadų gretose kovėsi ir lietuvių. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija.
Sostinė.
Madridas – aukščiausiai virš jūros lygio Europoje iškilusi sostinė. (2 pav.)Barselona, Katalonijos sostinė, – šalies vitrina, kurioje demonstruojami unikalūs architektūriniai stiliai.
Šio miesto vizitinė kortelė – įmantrūs Gaudi bokšteliai ir balkonai. Trokštantieji žemiškesnės patirties ir aštrių pojūčių plūsta į Valensijos Bunolo miestelyje kasmet rengiamą festivalį La Tomatina – reginį, kurio metu gatvės nusidažo raudonai nuo Kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės – būdingas Ispanijos kraštovaizdis. GYVENTOJAI.
Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena: ispanai, katalonai, galisai ir baskai Apie 80% krašto gyventojų yra ispanai. Be to, gyvena po
ortugalų, taip pat apie 40 000 čigonų, kurių dauguma įsikūrusi Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą.
Ispanai – paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis. Mat dieną labai karšta. Dėl šios priežasties jie ir kitaip maitinasi. Didžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare, nes vėlai, tiksliau anksti rytą, eina miegoti.
Religija
Romos katalikai 94%, kiti 6 %.
Klimatas.

Didesnėje dalyje – Viduržemio jūros su karštomis vasaromis ir drėgnomis šiltomis žiemomis, šiaurėje – Atlanto jūrinis, kalnuose – subnavalinių pusdykumių ir alpinių pietų, Kanarų salose – tropikų. Absoliuti aukščiausia oro temperatūra +50°C (Sevilija, aukščiausia Europoje). Vidutinė oro temperatūra: žiemą – +8°C, vasarą – +25°C. Šalčiausi mėnesiai yra gruodis ir sausis. Pavasarį ir rudenį – lietaus sezonai.
Virtuvė
Ispanų virtuvė yra tipiška Viduržemio jūros šalių virtuvė, kuriai būdinga daugybė žalumynų, pomidorų, baklažanų, pipirų ir alyvuogių. Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos, troškintos) ir lašinių. Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus, alyvuogės, aštrūs prieskoniai iš pomidorų bei česnakų. Įvairios salotos ir žalumynai patiekiami kepti atskirai ir kaip priedas prie žuvies patiekalų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių bei kitų jūros gėrybių valgiai. Keletas ispaniškų patiekalų: paella – ryžių patiekalas su jūros gelmių gėrybėmis ir smulkinta mėsa, gazpacho Andaluz – šalta įvairių daržovių sriuba. Caldera de Pescado – ispaniška žuvies sriuba, sobrasada – pikantiška dešra, empanadillas – mažučiai saldūs arba pikantiški py
yragėliai, tortillas – omletas su daržovėmis, sūriu, žalumynais, svogūnais ir pan. Kava yra trijų rūšių: cafe salo – juoda kava, panaši į itališką Espreso, cortado – kava su pienu, cafe con leche – pusryčių kava (pusė pieno, pusė kavos). Patartina prie naujų patiekalų pratintis palaipsniui, valgant nedideliais kiekiais. Prie patiekalų geriamas vietinis vynas. Visuomet galima numalšinti troškulį ypatingai paruoštu ispanišku kokteiliu, pagamintu iš Sangrijos, raudono vyno ir vaisių. Ispanijoje taip pat populiarūs ir konjakai. Daugelyje viešbučių gėrimai prie maisto tiekiami už papildomą mokestį (mokama padavėjui po kiekvieno valgymo arba kartą per savaitę – priklausomai nuo viešbučio reikalavimų).
Ispanija – vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sIspanija gali didžiuotis ir turtingu istorijos palikimu. Toledas, Sevilija ir Granada – miestai, išsaugoję ankstyvosios krikščionybės laikų bei mauriškąjį pastatų stilių.
Pirėnų kalnų nuo Europos atskirta šalis gali parodyti ne tik svetingumą, siūlydama gausybę šiuolaikiškų viešbučių, nacionalinės virtuvės gardėsių, bet ir sugebėjimą puikiai išnaudoti gamtos dovanas: švelnų klimatą, ilgus smėlio paplūdimius, o ypač – linksmintis. Iš tikrųjų Ispanija atrodo kaip nesibaigiančios fiestos arba nuolat skambančių naktų šalis. Kiekvienas romantikas turėtų apsilankyti Don Kichoto ir vėjo malūnų šalyje!

Šventės
Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet šv

venčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – La Tamatina, pomidorų karas. Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterįGera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena – tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.

Andalūzija – didžiausia ir romantiškiausia Ispanijos provincija. Tai skambančių gitarų, grakščių flamenko šokėjų, juodas mantilijas dėvinčių sinjorų su raudonais gvazdikais plaukuose miestas Sevilija, kur įsimylėjėliai po langais traukia serenadas.
Flamenkas – improvizacija, solinis šokis. Daugelis, kurie stebėjo flamenką, mano, kad tai ne tik muzika, šokis, bet ir ištisa gyvenimo filosofija.

(pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija,
tačiau didžiausia arena yra Madride.

Ilga Viduržemio jūros pakrantė, nusėta dieną naktį gyvais miestais, kurie garsėja spalvingais festivaliais, didingi Madrido muziejai, besipuikuojantys Dali, Pikaso, Velaskeso ar Gojos kūriniais, kaitri saulė bei klimatas, niekada negalintis sugadinti nuotaikos, kaip ir aistringi flamenko šokiai bei nepakartojamas vynas – tai tik maža dalelė to, kas vilioja į šį žemės kampelį.

Naudota literatūra

Interneto puslapiai:
http://www.biblioteka.lt
http://www.utena-on.lt
http://www.teztour.lt
http://www.supertravelnet.com
http://espana.vhost.lt
http://www.dominatravel.lt
http://www.gintarinesala.lt

Leave a Comment