ISPANIJA

ISPANIJA

ŠALIES PAVADINIMAS: STANDARTINĖ ILGA FORMA: Ispanijos karalystė;

STANDARTINĖ TRUMPA FORMA: Spain;

VIETINĖ TRUMPA FORMA: Espana.

PLOTAS 504 750 km2

GYVENTOJAI 40mln.(78 žm./km2)

VALDYMO FORMA Konstitucinė karalystė

SANTVARKA Karalyste

KALBA Ispanų

TIKYBA Katalikų

PINIGINIS VIENETAS Euras(anksciau-pesetas)

SOSTINĖ Madridas (4,0 mln. gyv.)

KITI MIESTAI Barselona, Valensija, Sevilija, Saragosa

ES NARE NUO 1986

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA
Žemės ūkis 5%
Pramonė 39%
Aptarnavimo sfera 56%

Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių.

Ispanija – viena kalnuočiausių valstybių Europoje (pirmoje vietoje yra Šveicarija).

Madridas yra vienintelė Europos sostinė įkurta ne prie upės.

99% gyventojų yra katalikai.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, gyyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių.

Ispanų požiūris į užsieniečius imigrantus yra vienas tolerantiškiausių Europoje.

Nacionalinė Ispanijos šventė yra spalio 12 – oji. Tą dieną 1492 metais Christopheris Columbas atrado Ameriką.

Kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės – būdingas Ispanijos kraštovaizdis.

Ispanija – vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sunaudojama 3 mln. tonų vynuogių

300 mln. Planetos gyventojų kalba ispaniškai, o pačioje Ispanijoje &##8211; tik 13 %

Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – La Tamatina, pomidorų karas.

Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą pr

rieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride.

Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena – tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.

Italijos gamtos stebuklas – Altamyros urvas. Šis urvas tęsiasi daugiau kaip 280 m ir yra sudarytas iš daugybės salių. Archeologai čia rado akmeninių instrumentų, elnio ragų, kaulų liekanose matyti figūriniai atvaizdai. Altamyros urvo tapyba laikoma viena svarbiausių neolito meno paminklų. Čia pavaizduotas priešistorinis bizonas buvo sukurtas tarp 21 000 ir 13 000 metų pr. Kr.

Andalūzija – didžiausia ir romantiškiausia Ispanijos provincija. Tai skambančių gitarų, grakščių flamenko šokėjų, juodas mantilijas dėvinčių sinjorų su raudonais gvazdikais plaukuose miestas Sevilija, kuur įsimylėjėliai po langais traukia serenadas.

Flamenkas – improvizacija, solinis šokis. Daugelis, kurie stebėjo flamenką, mano, kad tai ne tik muzika, šokis, bet ir ištisa gyvenimo filosofija.

Ispanai – paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis. Mat dieną labai karšta. Dėl šios priežasties jie ir kitaip maitinasi. Didžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare, nes vėlai, tiksliau anksti rytą, eina miegoti.

Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos, troškintos) ir lašinių. Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus, alyvuogės, aštrūs prieskoniai iš po

omidorų bei česnakų.

Ispanija davė pasauliui nemažai žymių menininkų – tai Miguelis de Servantesas, Salvadoras Dali, Pablas Picassos.

Ispanija – antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke.

Ispanija – antra pagal kalnuotumą Europos valstybė po Šveicarijos. Didžiumą žemyninės Ispanijos teritorijos sudaro Centrinis Mesetos plokščiakalnis; jį kerta ir juosia kalnų virtinės, kurių žymiausia – šiaurėje stūksantys didingi, sniegu padengti Pirėnų kalnai, atskiriantys Pirėnų pusiasalį nuo Prancūzijos ir likusios Europos.
Kadangi tarp ispanų protėvių buvo finikiečių, graikų, kartaginiečių, romėnų, keltų, maurų ir žydų, ispanai tapo viena iš labiausiai įvairialypių Europos tautų. Daugelis šalies sričių turi savitus papročius, tradicijas ir kalbą. Kelios sritys išsaugojo stiprų nepriklausomybės troškimą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Tad oficialiai Ispanijoje yra 17 autonominių sričių, tai: Andalūzija, Aragonas, Astūrija, Balearų salos, Baskija, Ekstremadūra, Galisija, Kanarų salos, Katalonija, Leonas, Madrido apskritis, Mursija, Naujoji Kastilija, Navara, Riocha, Senoji Kastilija, Valensija.
Katalonija – viena iš 17 Ispanijos autonominių sričių Viduržemio jūros pakrantėje, užimanti rytinę ir šiaurinę Pirėnų pusiasalio dalį. Šiaurėje ši sritis ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose – su Valensija, o vakaruose su

u Aragonu. Katalonija driekiasi 580 km palei Viduržemio jūrą, jos plotas dukart mažesnis už Lietuvos – 32 tūkst. km², o gyventojų – 6 mln. Sostinėje Barselonoje ir jos priemiesčiuose gyvena daugiau kaip 2 mln. žmonių.

Centrinei Katalonijos daliai būdingas kontinentinis, o pakrantėms – Viduržemio jūros klimatas. Žiemos čia švelnios, retkarčiais palyja, o vasaros saulėtos ir sausos.

Šiaurinė Viduržemio jūros pakrantė Katalonijoje yra uolėta, turinti daug jaukių mažyčių įlankėlių, todėl yra vadinama Kosta Brava (Laukiniu Krantu), šalia – Kosta Maresmė, o pietuose – pakrantė, garsėjanti plačiais, auksiniais paplūdimiais, ji vadinama Kosta Dorada (Auksiniu Krantu).

Katalonija – tai puiki vieta atostogoms. Nepaprasto grožio gamta, geri viešbučiai, saulėti paplūdimiai pritraukia tūkstančius turistų kiekvienais metais.

Kurortas Tossa de Mar (Kosta Brava)
Šis miestelis ne veltui vadinamas Kosta Bravos pakrantės perlu. Jūra, smėlis ir uolos suteikia kraštovaizdžiui nepakartojamą žavesį.
Tossos istorija mena graikų ir romėnų laikus. Ant vienos iš uolų stovi viduramžių pilis, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į miestą ir įlanką. Tossoje gyveno ir kūrė dailininkas Markas Šagalas.
Jo kūrinių ekspoziciją galima pamatyti miestelio muziejuje.
Dabar Tossa de Mar – modernus turizmo centras, mėgstamas poilsiautojų dėl puikių paplūdimių, jaukaus ir romantiško senamiesčio, kuriame gausu barų ir tavernų.
Čia nėra didiesiems kurortams būdingo šurmulio ir erzelynės.
Kurortas Lloret de Mar (Kosta Brava)
Lloret de Mar – didžiausias ir populiariausias Kosta Bravos kurortas, garsėjantis puikiais pa

aplūdimiais ir švelniu klimatu. Apie 1950 metus šį ramų žvejų ir laivų statytojų kaimelį atrado užsienio poilsiautojai, kurie iškart pamėgo šią pakrantę.

Mieste vyksta korida, yra kazino. Jūros pakrantės promenada – puiki vieta pasivaikščiojimams.
Lloret de Mar – labai gyvas, judrus, išlaikęs ispaniško gyvenimo koloritą, kurortas.
Čia galima mėgautis visais atostogų Dabar čia daugybė viešbučių, apartamentų, barų, restoranų, diskotekų. teikiamais malonumais ir linksmintis iki pat ryto.
Gal todėl šis kurortas yra labai populiarus jaunimo tarpe.
Kurortas Salou, Cambrils ir La Pineda (Kosta Dorada)
Salou – nedidelis kurortinis miestukas už 100 km į pietus nuo Barselonos. Tai vienas populiariausių kurortų Kosta Dorados pakrantėje.
1229 m. karaliaus Chaime vadovaujami laivai iš Salou uosto išplaukė Maljorkos link. Šiam pergalingam žygiui ir Maljorkos prijungimui prie Aragonos karalystės atminti Salou miestelyje pastatytas paminklas karaliui, jo vardu pavadinta viena gražiausių Salou palmių alėjų.
Nuolatiniams piratų antpuoliams atremti XVI a. buvo pastatytas gynybinis bokštas, šiandien tapęs parodų ir kultūrinių renginių centru.
Nuo XX a. pradžios prasidėjo pirmieji bandymai urbanizuoti Salou.
Puikus 3 km ilgio smėlio paplūdimys, vaizdingos įlankėlės, palmių alėjos suteikia puikias galimybes pailsėti, o parduotuvės, barai, diskotekos, naktinio gyvenimo šurmulys, įvairios šventės, festivaliai bei pramogos paįvairina paplūdimio ir jūros malonumus.
Čia judru, gyva ir galima linksmintis iki pat ryto.
Į pietus nuo Salou – miestukas Cambrils, buvęs žvejų kaimelis, dabar garsėjantis žuvies ir jūros gėrybių restoranais. Tai ideali vieta visoms vandens sporto rūšims ir vaikams.
Šiauriau – nedidelis, šiek tiek ramesnis La Pinedos kurortas.
Šalia La Pinedos kurorto yra įsikūręs pramogų parkas Port Aventura, populiarumu nusileidžiantis tik Disneyland Park Paryžiuje, ir vandens atrakcionų parkui Aquapolis.
Kurortas Malgrad de Mar ir Santa Susanna (Kosta Brava)
Malgrad de Mar ir Santa Susanna sudaro didelį kurortinį centrą, vadinamą Costa Maresme. Miestas skiriamas į dvi zonas – senamiesčio ir poilsio.
Poilsio zonoje – viešbučiai, kempingai, parduotuvės ir restoranai, išsidėstę palei Viduržemio jūros pakrantę. Gamtos ir architektūros harmonija, erdvūs paplūdimiai, įvairios pramogos užtikrina turiningas atostogas prie jūros.
Geras susiekimas traukiniu su Barselona (iki Barselonos apie 50 km).

Tuometinis Ispanijos vyriausybės vadovas José Maria Aznar prisatė trijų skirtingų nacionalinių dizainų monetų seriją, ant kurių pavaizduota žymūs Ispanijos žmonės bei architektūra.
• 2 €

1€ ir 2€ monetos: ant jų pavaizduotas karaliaus Juan Carlos I de Borbón y Borbón portretas. Raidės ant 2 € monetos: šešis kartus pakartotas fragmentas 2 * * (kas antras apverstas).
• 1 €

• 50 centų

10, 20, ir 50 centų monetos: ant šių monetų pavaizduotas Ispanijos literatūros tėvas Miguel de Cervantes. Šis atvaizdas simbolizuoja „žmogaus ir jo kūrinio universalumą“.
• 20 centų

• 10 centų

• 5 centai

1, 2, ir 5 centų monetos: ant šių monetų pavaizduota Santiago de Compostela katedra, Ispanijos romaniškojo meno perlas ir viena žinomiausių piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Ant jų pavaizduota Obradoiro monumentinis fasadas – puikus ispanų baroko statybos pavyzdys, kurį 1667 m. pradėjo Jose del Toro ir Domingo de Andrade. Šį statinį 18 a. užbaigė Fernando Casas y Novoa.
• 2 centai

• 1 centas

Apžvalga

XVI – XVII a. buvusi galingiausia pasaulio valstybė užleido pirmenybę jūrose Anglijai. Vėliau, nesėkmės bandant atlikti prekybines ir industrines revoliucijas nusviedė šalį pagal ekonominę ir politinę galią už Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Ispanija liko neutralia I ir II pasauliniuose karuose, bet iškentėjo alinantį 1936 – 1939 m. pilietinį karą. XX a. antroje pusėje Ispanija vedė atsigavimo politiką Vakarų tarptautinėje bendrijoje. Į Europos Sąjungą įstojo 1986 m. Tęsiasi sunkumai, turint galvoje organizacijos Baskų Tėvynė ir Laisvė (ETA) terorizmą ir pastangas, mažinant nedarbą.

Šalies pavadinimas: Standartinė ilga forma: Ispanijos karalystė;
Standartinė trumpa forma: Spain;
Vietinė trumpa forma: Espana.
Plotas: Bendras: 504 782 kv. km;
Vandenys: 5240 kv. km;
Sausuma: 499 542 kv. km.
Pastaba: Yra 19 autonominių bendrijų, tame tarpe Balearų salos ir Kanarų salos ir trys nedidelės ispaniškos valdos Maroko pakrantėje – Islas Chafarinas, Penon de Alhucemas ir Penon de Velez de la Gomera.
Palyginimas: Beveik lygus Prancūzijos plotui.
Gyventojai: 40 280 780 (2004 m., birželis, nust.).
Etninės grupės: Viduržemio jūros ir šiaurietiškų tipų mišinys.
Religija: Romos katalikai 94 %, kiti 6 %.
Kalba: Kastilų ispanų 74 %, katalonų 17 %, galisų 7 %, baskų 2 %.
Pastaba: kastilų kalba yra oficiali šalies mastu; kitos kalbos yra oficialios regioninės.
Pinigai: Euras (EUR).
Pastaba: 1999 m. sausio 1 d. Europos Monetarinė Sąjunga įvedė eurą, kaip bendrąją valiutą šalių narių finansinių institucijų naudojimui. 2002 m. sausio 1 d. euras tapo vienintele valiuta kasdieniams atsiskaitymams tarp šalių narių.
Norėdami sužinoti šios dienos kursą, spauskite čia
Nepriklausomybė: Iberijos pusiasalyje iki VIII a. pradžios musulmonų užkariavimo, kuris tesėsi beveik 700 metų, vyravo daugybė nepriklausomų kunigaikštysčių. Nedidelės krikščioniškos tvirtovės iš šiaurės pradėjo atkariavimą beveik nedelsdamos. Kulminacija buvo Granados užėmimas 1492 m. Šiuo įvykiu buvo baigtas kelių karalysčių suvienijimas ir data tradiciškai sutapatinama su šiuolaikinės Ispanijos sulydymu.
Nacionalinė šventė: Spalio 12 d. Kolumbas atrado Ameriką.
UNESCO paveldo sąraše: Kultūros:
Granados Alhambra, Cheneralifė ir Albaičinas (1984);
Altamiros urvas (1985);
Aranchueso (Aranjuez) kultūrinis kraštovaizdis (2001);
Meridos archeologinis ansamblis (1993);
Tarako (Tarraco) archeologinis ansamblis (2000);
Atapuerkos (Atapuerco) archeologinė vietovė (2000);
Burgo katedra (1984);
Vall de Boj Katalonijos romaninės bažnyčios (2000);
Sevilijos katedra, Alkazaras ir Indijos archyvas (1987);
Kordobos istorinis centras (1984);
Istorinis Toledo miestas (1986);
Istorinis Kuensos (Cuenca) sienomis apsuptas miestas (1996);
La Lonja de la Seda de Valencia (1996);
Las Médulas (1997);
Eskorialo vienuolynas ir vietovė, Madridas (1984);
Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai (1985);
Aragono mudechar architektūra (1986);
Salamankos senamiestis (1988);
Avilos senamiestis su jos už sienų esančiomis bažnyčiomis (1985);
Kasere (Caceres) senamiestis (1986);
Segovijos senamiestis ir akvedukas (1985);
Elche Palmeralas (2000);
Gvelio parkas, Gvelio rūmai ir Mila namas (Casa) Barselonoje (1984);
Poble (Poblet) vienuolynas (1991);
Ubedos ir Baesos renesansinių paminklų ansambliai (2003);
Iberijos pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998);
Lugo romėnų sienos (2000);
Maršrutas į Santjagą de Kompostelą (1993);
Santa Maria de Guadalupe karališkasis vienuolynas (1993);
San Cristóbal de La Laguna (1999);
San Millan Yuso ir Suso vienuolynai (1997);
Santiago de Compostela (senamiestis) (1985);
Barselonos Palau de la Musica Catalana ir Hospital de Sant Pau (1997);
Alkala de Henares Universitetas ir istorinė miesto dalis (1998);

Įvairūs:
Ibiza, gamtos įvairovė ir kultūra (1999);
Pirėnai – Perdu kalnas (1997);

Gamtos:
Donana Nacionalinis Parkas (1994);
Garajonay Nacionalinis Parkas (1986).

Krepšinis
Komandos
Alikantės Etosa
Ikurta 1994m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Berni Hernandez
4 įžaidėjas 189 82 29
Ignacio Rodriguez
5 įžaidėjas 186 84 34
Lucio Angulo
7 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 198 83 31
Axel Weigand
8 sunkusis kraštas 202 – 20
Hector Garcia
13 lengvas kraštas 194 85 26
Oriol Junyent
14 vidurio puolėjas 208 112 28
Ignacio De Miguel
15 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 205 110 31
Luis Felipe Gruber
16 lengvas kraštas 202 93 19
Fran Cano
17 atakuojantis gynėjas 189 86 20
Quincy Lewis
24 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 202 98 27
Roberto Morentin
33 sunkusis kraštas 204 – 24
Larry Lewis
40 lengvas kraštas 201 102 35

Badalonos Joventut
Ikurta 1930m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Martin Cattalini
– sunkusis kraštas 202 104 31
Rodolfo Fernandez
5 atakuojantis gynėjas 196 80 19
Carles Marco
6 įžaidėjas 180 77 30
Suleyman Drame
9 lengvas kraštas 202 97 24
Alfons Alzamora
14 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 205 105 25
Francisco Vazquez
19 atakuojantis gynėjas
įžaidėjas 191 90 30
Albert Roma
21 vidurio puolėjas 209 109 26
Jamie Arnold
23 sunkusis kraštas 202 103 29
Alain Digbeu
24 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 195 90 29
Stephane Dumas
44 įžaidėjas 189 79 26
Josep Maria Guzman
55 įžaidėjas 188 70 20
Panchi Barrera
55 atakuojantis gynėjas 192 – 19
Barselonos Barcelona

Ikurta 1926m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Vlado Ilievski
6 įžaidėjas 190 82 25
Gregor Fucka
7 sunkusis kraštas 215 103 33
Jordi Trias
8 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 207 – 24
Christian Drejer
9 lengvas kraštas 203 83 22
Dejan Bodiroga
10 lengvas kraštas 205 110 31
Juan Carlos Navarro
11 atakuojantis gynėjas 191 79 24
Roberto Duenas
12 vidurio puolėjas 221 137 29
Alberto Fontet
13 vidurio puolėjas 206 – 18
Rodrigo De la Fuente
14 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 200 96 28
Ivan Garcia
17 sunkusis kraštas 203 – 18
Ramon Espuna
18 sunkusis kraštas 206 – 20
Andrija Zizic
25 sunkusis kraštas 207 106 25
Remon Van de Hare
30 vidurio puolėjas 218 113 22
Victor Sada
32 įžaidėjas 192 89 20
Marc Gasol
33 vidurio puolėjas 212 120 20
Devin Davis
42 lengvas kraštas 200 104 30
Roger Grimau
44 įžaidėjas 196 91 26
Granados CB Granada
Ikurta 1988m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Alessandro Abbio
– įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 193 95 33
Andrea Pecile
– įžaidėjas 187 84 24
William Eley
– vidurio puolėjas 209 112 30
Aaron McGhee
13 lengvas kraštas 202 100 25
Danya Abrams
24 sunkusis kraštas 201 114 30

Las Palmo Gran Canaria
Ikurta 1963m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Eduardo Hernandez
– vidurio puolėjas 212 110 21
Ime Udoka
– atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 97 27
Patricio Reynes
4 įžaidėjas 181 70 35
Jason Klein
5 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 200 93 28
Javier Alvarado
7 įžaidėjas 180 74 19
Roberto Guerra
11 vidurio puolėjas
atakuojantis gynėjas 196 96 21
Alexis Montas
13 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 202 100 25
Jim Moran
20 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 200 103 26
Gonzalo Martinez
22 įžaidėjas 178 69 30
Victor Baldo
45 sunkusis kraštas 200 102 27
Leidos Plus Pujol
Ikurta 1997m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Gabriel Fernandez
– vidurio puolėjas 204 114 28
Johnny Rogers
– sunkusis kraštas 203 108 41
Aaron Jordan Bramlett
– sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 208 106 28
Sergio Ramos
4 lengvas kraštas 200 100 29
Berni Alvarez
5 lengvas kraštas 195 96 33
Jaume Comas
6 įžaidėjas 186 77 30
Derrick Alston
8 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 208 102 32
Jose Ignacio Rodilla
11 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 192 93 30
Roger Esteller
14 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 192 89 32
Alberto Angulo
15 atakuojantis gynėjas 194 90 34
Lugo Leche Rio
Ikurta 1966m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Charlie Bell
– atakuojantis gynėjas
įžaidėjas 191 88 25
Duro Ostojic
– vidurio puolėjas 207 110 28
Adrian Nunez
– atakuojantis gynėjas 190 88 20
Xavi Terren
7 atakuojantis gynėjas 190 89 21
Danny Lewis
8 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 185 80 34
Cesar Sanmartin
9 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 198 95 29
Esteban Lopez
11 įžaidėjas 186 80 20
Jose Ignacio Biota
13 sunkusis kraštas 202 100 29
Ricardo Gonzalez
14 sunkusis kraštas 196 104 29
Fernando Vidal
16 lengvas kraštas 197 91 20
Pedro Fernandez
31 vidurio puolėjas 208 109 26
Joseph Gomis
33 įžaidėjas 180 76 26

Madrido Real
Ikurta 1902m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Moustapha Sonko
5 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 192 97 32
Elmer Bennett
6 įžaidėjas 183 77 35
Mario Stojic
7 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 95 24
Antonis Fotsis
9 sunkusis kraštas
lengvas kraštas 206 99 23
Alberto Herreros
11 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 200 95 35
Antonio Bueno
12 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 208 113 24
Felipe Reyes
14 vidurio puolėjas
sunkusis kraštas 206 100 24
Mickael Gelabale
15 lengvas kraštas 200 – 21
Axel Hervelle
17 sunkusis kraštas 206 – 21
Louis Bullock
22 įžaidėjas 185 88 28
Pat Burke
31 vidurio puolėjas 208 112 31
Troy Bell
32 įžaidėjas 185 81 24
Jose Angel Antelo
33 sunkusis kraštas 203 105 17
Faktai

Namų apranga: balta; išvykos apranga: tamsiai mėlyna.

Pozicijos šalies čempionate: 1990 metais – 3 vieta, 1991-5, 1992-2, 1993-2, 1994-2, 1995-3, 1996-5, 1997-1, 1998-2, 1999-3, 2000-1, 2001-2, 2002-3, 2003-10, 2004-5.

Europos lygose:
2000-2001: ULEB Eurolyga: 2 vieta C grupėje (7-3), ketvirtfinalyje nusileido Bolonijos Paf (Italija) ekipai
2001-2002: ULEB Eurolyga: 2 vieta C grupėje (9-5), 3 vieta F grupėje (3-3)
2002-2003: ULEB Eurolyga: 6 vieta C grupėje (6-8)
2003-2004: ULEB taurė: 2 vieta A grupėje (7-3), finale nusileido Jeruzalės Hapoel (Izraelis) krepšininkams
2004-2005: ULEB Eurolyga

Ispanijos lygos čempionas 1957, 1958, 1960-1966, 1968-1977, 1979, 1980, 1982, 1984-1986, 1993, 1994, 2000 metais
Ispanijos taurės laimėtojas 1951, 1952, 1954, 1956, 1957, 1960-1962, 1965-1967, 1970-1975, 1977, 1985, 1986, 1989, 1993 metais
Europos taurės laimėtojas 1964, 1965, 1967, 1968, 1974, 1978, 1980, 1995 metais
Saportos taurės laimėtojas 1984, 1989, 1992, 1997 metais
Koračo taurės laimėtojas 1988 metais
Tarpžemyninės taurės laimėtojas 1976-1978 metais
Pasaulio klubų čempionas 1981 metais
Malagos Unicaja
Ikurta 1977m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Francisco Perujo
4 atakuojantis gynėjas 195 – 24
Bernardo Rodriguez
5 atakuojantis gynėjas 197 92 24
Stephane Risacher
6 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 203 89 32
Jesus Lazaro
8 įžaidėjas 185 83 33
J.R. Bremer
9 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 188 84 24
Carlos Cabezas
10 įžaidėjas 186 92 24
Zan Tabak
11 vidurio puolėjas 212 112 34
Kaspars Berzins
14 vidurio puolėjas
sunkusis kraštas 211 – 19
Jorge Garbajosa
15 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 207 103 27
Pavel Ermolinski
16 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 200 – 18
Juan Ignacio Sanchez
20 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 193 83 27
Florent Pietrus
22 lengvas kraštas
atakuojantis gynėjas 200 100 24
Walter Herrmann
23 lengvas kraštas 204 102 25
Fran Vazquez
24 vidurio puolėjas 210 112 21

Faktai

Namų apranga: žalia; išvykos apranga: balta.

Pozicijos Ispanijos lygoje: 1990 metais – 5 vieta, 1991-10, 1992-14, 1993-9, 1994-10, 1997-7, 1998-8, 1999-9, 2000-8, 2001-4, 2002-2, 2003-3, 2004-4.

Europos lygose:
2000-2001: Koračo taurė: 1 vieta H grupėje (5-1), finalei įveikė Vršaco Hemofarm (Jugoslavija) ir tapo čempionu
2001-2002: ULEB Eurolyga: 5 vieta A grupėje (6-8)
2002-2003: ULEB Eurolyga: 4 vieta antrojo etapo D grupėje (1-5)
2003-2004: ULEB Eurolyga: 7 vieta B grupėje (4-10)
2004-2005: ULEB Eurolyga

Koračo taurės laimėtojas 2001 metais

Manresos Ricoh
Ikurta 1932m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Albert Oliver
4 įžaidėjas 187 85 26
Rafael Martinez
5 atakuojantis gynėjas 190 – 22
Ferran Lavina
8 įžaidėjas 192 93 27
Maiol Cistero
9 atakuojantis gynėjas 183 – 30
Jesus Cilla
11 lengvas kraštas 196 95 28
John Brown
13 vidurio puolėjas
sunkusis kraštas 205 111 30
Jordi Llorens
14 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 202 114 31
Jordi Singla
15 sunkusis kraštas 200 102 34
Miguel Feliu
16 sunkusis kraštas 198 107 19
Marco Sola
17 įžaidėjas 185 – 20
Juan Espil
21 atakuojantis gynėjas 193 88 37
Harper Williams
31 sunkusis kraštas 200 120 33
Valensijos Pamesa
Ikurta 1986m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Oscar Yebra
– atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 200 95 30
Igor Rakocevic
– įžaidėjas 188 84 26
Alejandro Montecchia
6 įžaidėjas 180 86 33
Federico Kammerichs
10 lengvas kraštas 205 102 24
Jose Antonio Paraiso
12 lengvas kraštas
sunkusis kraštas 203 102 33
Asier Garcia
13 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 206 104 26
Fabricio Oberto
14 vidurio puolėjas 207 116 29
Victor Luengo
15 atakuojantis gynėjas 194 95 31
Pedro Llompart
16 įžaidėjas 185 75 23
Javier Rodriguez
17 įžaidėjas 186 80 25
Dejan Tomasevic
18 sunkusis kraštas
vidurio puolėjas 208 113 31
Jose Amador
31 lengvas kraštas 210 100 –
Antoine Rigaudeau
44 įžaidėjas
atakuojantis gynėjas 200 95 33
Faktai

Namų aikštė: Fuente de San Luis (9000 vt.)

Pozicijos lygoje:
1987-7(2 lyga), 1988-8, 1989-16 (1), 1990-10, 1991-9, 1992-9, 1993-10, 1994-12, 1995 (1), 1996-(2), 1997-11 (1), 1998-7, 1999-6, 2000-6, 2001-5, 2002-5.

Europos taurės:
1998-1999: Saportos taurė
1999-2000: Saportos taurė
2000-2001: Saportos taurė: užėmė 2-ą vietą (7-3) A grupėje, pralaimėjo Chalon klubui iš Prancūzijos pusfinalyje.
2001-2002: Saportos taurė: užėmė 1-ą vietą (7-3) A grupėje, pralaimėjo finale Montepaschi Siena klubui iš Italijos.
2002-2003: ULEB taurė: 2 vieta B grupėje (8-2), finale 90:78 ir 78:76 įveikė Novo Mesto Krka Telekom (Slovėnija) ir tapo čempionais
2003-2004: 3 vieta Ispanijos lygoje.

Pasiekimai:
Saportos taurės antrosios vietos laimėtojai 2002 metais
ULEB taurės laimėtojai 2003 metais

Vitorijos Tau Ceramica
Ikurta 1959m.
Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis
[cm] Svoris
[kg] Amžius
[m]
Robert Conley
– atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 90 27
Luis Scola
4 vidurio puolėjas
sunkusis kraštas 206 104 24
Pablo Prigioni
5 įžaidėjas 192 – 27
Travis Hansen
6 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 98 26
Arvydas Macijauskas
7 atakuojantis gynėjas
įžaidėjas 192 93 25
Jose Manuel Calderon
8 įžaidėjas 190 92 23
Sergi Vidal
9 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 89 23
Omar Quintero
11 įžaidėjas 182 – 23
Robert Conley
13 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 90 27
Asier Arzallus
14 sunkusis kraštas 202 100 21
Kornel David
18 sunkusis kraštas 208 104 33
Tiago Splitter
21 vidurio puolėjas 211 – 20
Roberto Gabini
22 atakuojantis gynėjas
lengvas kraštas 198 – 29
Andrew Betts
51 vidurio puolėjas 217 115 27
Faktai

Namų apranga: balta; išvykos apranga: mėlyna.

Ankstesni klubo pavadinimai: Taugres (1987-1997 metais), Tau Ceramica (nuo 1997).

Pozicijos Ispanijos čempionate: 1997 metais – 5 vieta, 1998-2, 1999-4, 2000-5, 2001-3, 2002-1, 2003-6, 2004-3.

Europos lygose:
2000-2001: ULEB Eurolyga: 3 vieta B grupėje (6-4), finalo serijoje 2-3 nusileido Bolonijos Kinder (Italija) klubui
2001-2002: ULEB Eurolyga: 1 vieta D grupėje (9-5), 2 vieta H grupėje (4-2)
2002-2003: ULEB Eurolyga: 3 vieta antrojo etapo F grupėje (2-4)
2003-2004: ULEB Eurolyga: 4 vieta C grupėje (9-5), 2 vieta D grupėje (4-2)
2004-2005: ULEB Eurolyga

Ispanijos lygos čempionas 2002 metais
Ispanijos taurės laimėtojas 1995, 1999, 2002, 2004 metais
Europos taurės laimėtojas 1996 metais

Toledo

Avila

Segovijos katedra

Akvedukas – Segovijos pasididžiavimas
Sevilijos rumai

Toledo

Gibraltaro uostas

Gibraltaro miestas

Lloret – ispaniškas moteriškas vardas, lietuviškai Loreta. Lloret de Mar miestelyje stovi skulptūros simbolizuojančios Loretos vardo atsiradimą. Saulės dievas Apolonas kartą pasijuokė iš meilės dievo Eroto, esą tas niekam tikęs dievas. Erotas supyko ir persmelkė Apoloną meilės strėle. Šis įsimylėjo nimfą Dafnę. Dafnė Apolono nekentė (ji nebuvo persmelkta strėle) ir nebegalėdama pakęsti jo meilikavimų ir persekiojimų paprašė savo tėvo Poseidono paversti ją lauro medžiu. Iš čia atsirado vardas Laura ir Loreta (Laurytė).

Tradicinis ispanų renginys Korida Barselonoje. Žiūrovai mojuoja baltomis nosinaitėmis patikusiam torero. Toks torero laimi bulio ausį (30 tūkst. eurų).

Ispanų šventė su flamenko šokėjais ir ispaniška gitara (Diego Kortes).

Dainuojantys ir šokantys fontanai Barselonoje.

Ispanijos gyvunai

Liepsnelė

Sužeistas maitvanagis

Maitvanagis

Skorpionas

Jūros ežys

ISPANIJA

Oficialus valstybės pavadinimas – Ispanijos Karalystė. Sostinė – Madridas. Ispanijos gyventojų skaičius siekia 40.5 mln. (vid. gyventojų tankumas 78 žm./1 kv. km., miestuose gyvena 81 proc. ), o valstybės užimamos teritorijos plotas – 504 782 km2. Pagal plotą Ispanija užima antrąją vietą Europos Ekonominės Erdvės valstybių tarpe (po Prancūzijos). Į Ispanijos sudėtį oficialiai įtraukti ir anklavai – dvi teritorijos Šiaurės Afrikoje Maroko pakrantėje – Seuta (68 tūkst. gyventojų) ir Melilija (57 tūkst. gyventojų), trys salų grupės Alborano jūroje, Livijos anklavas Prancūzijos teritorijoje Pirėnuose.

Valstybės susideda iš 17 autonominių sričių, kurios skirstomos į 50 provincijų. Provincijų statusą turi ir anklavai Seuta ir Melilija. Kiekviena autonominė sritis turi savo parlamentą ir vyriausybę.

Valstybinės kalbos

Valstybinė kalba – ispanų. Visoje Ispanijoje kalbama kastiliška tarme, tačiau jei planuojate apsigyventi Galicijoje, Katalonijoje, Baskų teritorijoje ar Balearų salose, reikėtų mokytis tiems regionams būdingos kalbos – baskų, katalonų ir galisų, kurios yra įstatymiškai įtvirtintos šalia ispanų kalbos. Be šių oficialiai pripažintų kalbų, Ispanijoje yra daugiau ne tiek plačiai paplitusių vietinių dialektų. Mokantiems tik anglų, vokiečių ar prancūzų kalbas labai sudėtinga susirasti darbą Ispanijoje. Išimtimi gali būti trumpalaikiai darbai turizmo sektoriuje salose ar pakrantėje.

Valiuta

Nuo 2002 metų Ispanija prisijungė prie valiutų sąjungos – įvestas euras pakeitė tuometinę Ispanijos valiutą pesetą.

Klimatas

Viduržemio jūros (mediteraninis) su karštomis sausomis vasaromis ir drėgnomis šiltomis žiemomis didesnėje dalyje. Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą ºC: Madridas +5 ir +24; Malaga +12 ir +25; Santa Kruzas de Tenerifė +18 ir 24,5. Madride saulė šviečia 8 val. per dieną visus metus. Absoliuti aukščiausia oro temperatūra +50 ºC , aukščiausia Europoje; absoliučiai mažiausias kritulių kiekis per metus (218 mm Almerijoje).

Tarptautiniai skambučiai

Ispanijos tarptautinis kodas +34.

Skambinant į užsienį iš Ispanijos: 00 – valstybės kodas – miesto kodas – abonento numeris.

Nacionaliniame lygmenyje informacija suteikiama telefonu 11818, informacija apie tarptautinius skambučius etc. suteikiama paskambinus telefono numeriu 11825.

Pagrindinėse miestų gatvėse yra telefono būdelių, kuriose rasite paaiškinimus, kaip naudotis viešaisiais telefono aparatais. Dauguma šių aparatų priima monetas arba 6 ar 12 eurų vertės telefono korteles, kurios parduodamos pašte arba tabako parduotuvėse, taip pat telefono kompanijos išduotas korteles etc.

Pašto sistema

Pašto ženklai parduodami pašto skyriuose arba tabako parduotuvėse. Reikėtų pasiteirauti ženklų pardavimo vietoje, kokios vertės ženklus klijuoti ant konkretaus siuntinio ar laiško. Pagrindinėse miesto gatvėse nesunkiai surasite laiškų dėžutes, kur galėsite išsiųsti savo laiškus. Dėl siuntinių siuntimo kreipkitės į artimiausią pašto skyrių.

Pagalbos numeriai

Bendrasis pagalbos numeris: 112;

Techninė pagalba kelyje: 900 12 35 05;

Policija: valstybinė – 091, vietos policija – 092;

Raudonasis Kryžius: 91 335 45 45;

Civilinė sauga: 1006;

Sanitarinė tarnyba: 061;

Priešgaisrinė tarnyba: numeris skirtingas kiekviename mieste (Madridas: 91 588 91 11, Barselona: 93 291 53 53).

DARBO IR GYVENIMO LEIDIMAI

B tipas (paprastas): tam tikrai veiklai konkrečiame regione.

C tipas: leidimas užsiimti bet kokia veikla visoje šalyje.

Leidimai laikiniems darbams:

A tipas: išduodamas laikiniems darbams (statybų, pramonės sektoriuose, įrangos montavimui įmonėse etc.)

T tipas: išduodamas laikinai veiklai vykdyti (įvairios kompanijos, paslaugos). Gali būti ribojama veiklos rūšis ir geografinė sritis.

Kas gali kreiptis dėl leidimo dirbti?

Dėl leidimo dirbti išdavimo kreipiasi darbdavys arba darbuotojas leidimo pratęsimui.

Leidimai gyventi Ispanijos Karalystėje

Leidimas išduodamas savarankiškai dirbantiems asmenims arba turintiems leidimą dirbti asmenims. Studentai, pensininkai ar nedarbingi žmonės turi įrodyti, kad turi pakankamai finansinių išteklių.

Dėl leidimo gyventi Ispanijoje turite kreiptis vieno mėnesio laikotarpyje nuo atvykimo į šalį dienos. Atsakingos tarnybos: migracijos tarnyba to regiono, kuriame ketinate gyventi ir/ar užsiimti darbine veikla arba policija.

Išsamesnė informacija teikiama nemokamu telefonu Ispanijoje: 900 150 000 (Vidaus reikalų ministerija) arba tarptautiniu numeriu: 00 34 91 537 24 23.

ES valstybių narių piliečiai turi teisę atvykti į Ispaniją ir būti šalyje ne ilgiau kaip 3 mėn. per pusę metų. Jeigu planuojama šalyje pasilikti ilgesniam laikui, asmuo privalo kreiptis dėl leidimo gyventi šalyje.

Leidimas laikinai gyventi šalyje

Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šalyje, gali gyventi Ispanijos Karalystėje 5 metus. Leidimas suteikiamas esant rimtos apsigyvenimo Ispanijoje priežastims. Užsieniečiams, kurie anksčiau yra gyvenę Ispanijos Karalystėje, leidimai laikinai gyventi šalyje išduodami supaprastinta tvarka.

Leidimas nuolat gyventi šalyje

Leidimas nuolat gyventi suteikia vienodas teises kaip ir Ispanijos piliečiams. Leidimas nuolat gyventi suteikiamas asmenims, kurie gali įrodyti, kad šalyje legaliai gyveno ne mažiau kaip 5 metus be ilgesnių išvykų iš šalies. Leistini išvykimai iš šalies:

• Išvykimas iš šalies atostogų metu;

• Išvykimai iš šalies laikotarpiui ne ilgesniam kaip 6 mėn. (kurių bendra suma neviršija 1 metų laikotarpio);

• Išvykimas iš šalies dėl šeimyninių priežasčių ar sveikatos.

Užsieniečiams, turintiems ypatingus ryšius su Ispanija, leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas neatsižvelgiant į 5 metų laikotarpį.

Prieš išvykstant į Ispaniją, derėtų kreiptis į Ispanijos pasiuntinybę dėl platesnės informacijos, o atvykus į Ispaniją – pranešti Lietuvos Respublikos ambasadai Ispanijos Karalystėje savo gyvenamąją vietą. (http://www.emblithuania.es )

DARBO RINKA

1996 – 2000 metais Ispanijos ekonomika patyrė stabilų augimą. Tai įtakojo naujų darbo vietų kūrimą. 2001 metais augimo tempai sumažėjo, tačiau situacija išliko pakankamai gera. Tačiau nedarbo lygis Ispanijoje vis dar išlieka didžiausias ES – 15 valstybių tarpe – 11,17 proc. (2003 metų duomenimis).

Didžiausia dalis darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje. Tačiau darbai šioje sferoje (ypač turizmo ir viešojo maitinimo) dažniausiai būna trumpalaikiai. Tuo tarpu pramonės sektoriuje sukuriamos darbo vietos yra stabilios, nors čia įdarbinama gerokai mažiau žmonių. Šiuo metu pastebimas užimtumo augimas statybų sektoriuje. Žemės ūkyje vyrauja sezoniniai darbai.

Labiausiai išvystyta pramonės yra Riochos ir Navaros regionuose, žemės ūkis – Galicija ir Ekstremadūra, o paslaugų srityje pirmauja Seuta ir Melilija, taip pat Balearų, Kanarų salos ir Madridas.

DARBO PAIEŠKA

Rasti darbą Ispanijoje nėra paprasta, nes nedarbo lygis šalyje vis dar išlieka vienu aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Darbo paieškai turėtumėte pasitelkti visas galimas priemones – EURES tinklą, pažintis, šeimą, žiniasklaidą, informacijos centrus, profesines sąjungas etc. bei savo entuziazmą, išradingumą ir kūrybiškumą.

Valstybiniai darbo biurai

Ispanijoje į valstybinius darbo biurus galima kreiptis asmenims, sulaukusiems 16 metų amžiaus. Prisiregistruojant reikia pateikti galiojantį asmens dokumentą bei deklaruoti gyvenamąją vietą. Šių tarnybų paslaugos nemokamos. Priregistruoti asmenys nustatytu laiku turi atnaujinti savo prašymą bei informuoti apie pasikeitimus. Darbo biurų adresus galite rasti Ispanijos darbo tarnybos tinklapyje http://www.inem.es .

Jeigu kreipėtės dėl bedarbio pašalpos pervedimo į Ispanijos darbo tarnybą, turite per 7 dienas nuo išvykimo iš savo šalies prisiregistruoti atitinkamame Ispanijos darbo biure.

EURES

EURES (European Employment Services) yra Europos užimtumo tarnybų ir jų socialinių partnerių bendradarbiavimo tinklas, įkurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jėgos mobilumui EEE skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybės bei Šveicarija, Islandija ir Norvegija.

Bendrą informaciją apie EURES, taip pat EURES patarėjų kontaktinius duomenis, darbo pasiūlymus, darbo ir gyvenimo sąlygas rasite interneto tinklapyje: http://europa.eu.int/eures

Kreipkitės į EURES patarėjus Lietuvoje dėl įsidarbinimo galimybių Ispanijoje.

Laikino įdarbinimo tarnybos

Tai yra privačios įmonės, laikinai įdarbinančios darbuotojus, kuriuos vėliau iš jų samdo kitos įmonės.

Pavadinimus ir adresus galite rasti Geltonuosiuose puslapiuose, taip pat Ispanijos Socialinių paslaugų ir darbo ministerijos registre, skiltyje „ Empresas de Trabajo Temporal „ : http://www.mtas.es/empleo/ett-OIA/inicio.htm

Privačios įdarbinimo agentūros

Privačios įdarbinimo agentūros už paslaugas ima tam tikrą mokestį. Šių agentūrų adresus rasite INEM (Ispanijos įdarbinimo tarnybos) interneto svetainėje: http://www.inem.es , skiltyje „Other information/Placement Agencies“.

Žiniasklaida: spauda, radijas, televizija

Ispanijoje leidžiama daugiau negu 100 laikraščių. Vieni didžiausių: „El Pais“, „ABC“, „El Mundo“, „El Periodico“ ir „La Vanguardia“. Kiekviename iš jų yra skyrius darbo pasiūlymams. Daugiausiai darbo pasiūlymų galima rasti sekmadieniniuose laikraščių numeriuose. Regioniniuose laikraščiuose taip pat rasite skiltį su darbo pasiūlymais.

Vokiečių, anglų ar prancūzų kalbomis leidžiamuose laikraščiuose galima rasti darbo pasiūlymų, kuriuose užsienio kalbos mokėjimas – vienas pagrindinių reikalavimų.

Tarptautinėje spaudoje dažniausiai skelbiamos darbo vietos techniniam ar vadovaujančiam personalui.

Profesiniuose specializuotuose leidiniuose, platinamuose visoje EEE, galima rasti specializuotų darbo pasiūlymų.

Laikraščiai internete:

El Mundo: http://www.elmundo.es

El Pais Cultural: http://www.elpais.com

El Pais Digital: http://www.elpais.es

ABC Electronico: http://www.abc.es

La Razon: http://www.larazon.es

El Periodico: http://www.elperiodico.es

Galicia Nova: http://www.galicianova.com

El Europeo: http://www.eleuropeo.com

La Estrella Digital: http://www.estrelladigital.es

„Sur in English“ http://www.surinenglish.com

Kiosco Internet: http://www.kiosco.net

Nacionalinė ir regioninė spauda: http://www.mir.es/oris/enlaces/prensa.htm

Keturios didžiausios radijo stotys transliuoja savo programas visoje Ispanijoje: RNE, SER, COPE ir ONDA CERO. Regioninės radijo stotys taip pat turi specialias laidas, kuriose skelbia darbo pasiūlymus.

Plačiai žinoma TV2 televizijos laida „Aqui hay trabajo“ (Štai darbas). Ši laida rodoma pirmadienį – penktadienį 9 val. 30 min. http://www.rtve.es/tve/program/empleo/index.html

SOCIALINĖ APSAUGA, SVEIKATOS DRAUDIMAS, BEDARBIO PAŠALPA

Socialine apsauga Ispanijoje rūpinasi keletas institucijų. Nacionalinis Socialinės apsaugos institutas (Instituto Nacional de la Seguridad Social – INSS) administruoja pensijas, invalidumo pašalpas ir kitas išmokas, susijusias su nelaimingais atsitikimais darbe, profesinėmis ligomis, laikinu nedarbingumu ar motinyste. Nacionalinis Užimtumo Institutas (Instituto Nacional de Empleo – INEM) atsakingas už bedarbio pašalpas. Jūrininkystės Socialinis Institutas (Instituto Social de la Marina – ISM) rūpinasi jūreivių, prekybos laivybos darbuotojų socialine apsauga. Migracijos ir Socialinių paslaugų institutas (Instituto de Migraciones y Servicios Sociales – IMSERSO) teikia papildomą socialinę paramą emigrantams. Visi šie institutai kartu su Socialinės apsaugos Iždu (Tesoreria General de la Seguridad Social – TSS), kuris renka mokesčius ir kontroliuoja narystę, yra pavaldūs Ispanijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Nacionalinis Sveikatos Institutas (Instituto Nacional de la Salud – INSALUD), priklausantis Sveikatos ir Vartojimo Ministerijai, yra atsakingas už sveikatos apsaugą.

Keliaudami po ES, su savimi turite turėti atitinkamas E formas, kurios užtikrins jūsų socialinę apsaugą:

E 1_ _ Sveikatos apsaugai (ligos, motinystės etc. atveju);

E 2_ _ Darbo stažo apskaičiavimui ir pensijų mokėjimui;

E 3_ _ Bedarbio pašalpoms;

E 4_ _ Šeimos pašalpoms.

E formas išduos atsakingos jūsų šalies institucijos.

Dirbantiesiems pramonėje ar paslaugų sektoriuje taikoma bendroji Ispanijos socialinės apsaugos sistema, specialiosios sistemos taikomos žemės ūkio darbininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, žvejams, namų darbininkams. Detalesnė informacija pateikiama: http://www.seg-social.es .

Sveikatos apsauga

Sveikatos apsaugą Ispanijoje koordinuoja Nacionalinis Sveikatos Institutas (Instituto Nacional de la Salud – INSALUD).

Planuodami kelionę, nepamirškite kreiptis į atsakingas savo šalies institucijas dėl E formų (E111, jeigu keliaujate atostogų metu arba verslo reikalais, E119, jeigu esate bedarbis). E formos suteikia teisę į nemokamą gydymą nelaimingo atsitikimo ar susirgimo atveju.

Jeigu jūs dirbate Ispanijoje ir mokate socialinio draudimo įmokas, jums bus išduota Socialinės Apsaugos kortelė, ant kurios bus pateikti jūsų asmens duomenys bei jums suteiktas nario (socialinių įmokų mokėtojo) numeris, kuris įrodo teisę į medicininę priežiūrą bei gydymą Ispanijos sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos draudimas taip pat padengia 40 proc. gydytojų paskirtų medikamentų kainos.

MOKESČIAI

Atvykus į Ispaniją gyventi (dirbti) svarbu užsiregistruoti atitinkamoje mokesčių tarnyboje.

Ispanijoje taikomi šie mokesčiai:

Tiesioginiai mokesčiai

Asmens pajamų mokestis (Impuesto sobre la Renta de las Personas Fisicas – IRPF)

Juo apmokestinamos fizinių asmenų pajamos, gautos per metus: pajamos už darbinę, profesinę veiklą, įplaukos ir derivacijos iš kapitalo.

Ispanijoje taikomas progresyvinis mokesčių tarifas: kuo didesnės pajamos, tuo didesni mokesčių tarifai. Atskirais atvejais taikomos mokesčių nuolaidos.

Asmuo turi deklaruoti visas per metus (ir už valstybės ribų) gautas pajamas toje šalyje, kurioje jis dirba ir kur yra jo gyvenamoji vieta mokesčių atžvilgiu. Asmuo laikomas Ispanijos gyventoju, jei per apmokestinamąjį laikotarpį (metus) bent 183 dienas gyvena šalyje. Tačiau apskaičiuojant mokėtinus mokesčius gali būti atsižvelgta ir į daugelį kitų faktorių: šeimos gyvenamąją vietą, artimiausius asmeninius ir ekonominius ryšius, registravimo vietą, vietą, kurioje atliekate didžiąją savo darbinės veiklos dalį.

Pajamas privaloma deklaruoti gegužės – birželio mėnesį. Pajamų nuslėpimas arba pavėluotas deklaravimas laikomas nusikaltimu, gali būti taikomos sankcijos.

ES valstybės yra pasirašiusios Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (CDI), siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo asmenų, kurie gyvena (dirba) keliose ES valstybėse.

Įmonės mokestis

Juo apmokestinamos juridinių asmenų pajamos (įmonių, korporacijų, asociacijų). Šiuo metu taikomas 35 proc. tarifas. Tačiau specifinėms juridinių vienetų grupėms gali būti nustatyti kitokie tarifai.

Kapitalo mokestis

Šis mokestis taikomas fizinių asmenų turimam santaupoms ir kt. ekonominėm nuosavybės formom apmokestinti, jeigu jų vertė viršija numatytą neapmokestinamą minimumą.

Paveldėjimo ir dovanojimo mokestis

Juo apmokestinamas paveldėtas arba dovanotas turtas.

Netiesioginiai mokesčiai

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Taikomas parduodamoms ar importuojamoms prekėms, teikiamoms paslaugoms. Šiuo metu taikomas 4 proc. tarifas pirmosios būtinybės prekėms ir bendrasis 16 proc. tarifas.

Kapitalo pervedimo ir teisinės dokumentacijos mokestis

Taikomas kapitalo pervedimui ar teisių į ekonominę nuosavybę perdavimui, taip pat teisinių dokumentų sudarymui. Mokesčio tarifas priklauso nuo kapitalo pervedimo tipo, nuo teisinio akto, kuris yra dokumentuojamas (administracinis, juridinis, notariškas).

Specialieji mokesčiai

Jais apmokestinama automobilių, laivų etc. registracija. Automobiliai, kuriais asmenys, gyvenantys Ispanijoje, ketina naudotis šalyje, turi būti registruoti.

Vietiniai mokesčiai

Nuosavybės mokestis

Juo apmokestinamas nekilnojamas turtas.

Ekonominės veiklos mokestis

Taikomas verslo, profesinei ar meninei veiklai.

Mechaninių Transporto Priemonių Mokestis

Juo apmokestinamos mechaninės transporto priemonės, skirtos važinėti viešosiomis gatvėmis.

Statybų darbų mokestis

Taikomas statybos darbams, kuriems reikalingas leidimas.

Nuosavybės, esančios miesto teritorijoje, vertės augimo mokestis

Juo apmokestinamas nuosavybės, esančios miesto teritorijoje, vertės augimas.

DARBO SĄLYGOS

Darbo sutartys

ES piliečiai turi vienodas teises atlyginimo už darbą, darbo sąlygų, socialinės apsaugos, narystės profesinėse sąjungose atžvilgiu.

Ispanijoje minimalus darbingas amžius yra 16 metų, tačiau iki 18 metų asmenys turi turėti tėvų sutikimą.

Žodinės sutartys Ispanijoje yra teisiškai įtvirtintos, tačiau dažniausiai sutartys sudaromos raštu. Prieš pasirašydami sutartį, atidžiai perskaitykite sąlygas ir terminus. Įsitikinkite, kad suprantate viską, kas parašyta sutartyje. Darbdavys gali sudaryti sutartį dviem egzemplioriais- vieną ispaniškai, kitą jūsų gimtąja ar kita jums suprantama kalba. Kitu atveju galima pasitelkti vertėjus.

Darbo sutartys gali būti neterminuotos ir terminuotos (tam tikram laikotarpiui). Bandomasis laikotarpis kvalifikuotiems technikams negali būti ilgesnis kaip 6 mėn., kitiems darbuotojams- ne ilgesnis kaip 2 mėn.

Maksimalios darbo valandos per savaitę – 40, per dieną negalima dirbti ilgiau kaip 9 val.

Viršvalandžiai per metus negali viršyti 80 val. Jie negali būti privalomi ir turi būti kompensuojami papildomomis išeiginėmis ar finansiškai.

Apmokamos kasmetinės atostogos negali būti trumpesnės negu 30 kalendorinių dienų. Ispanijoje švenčiama 12 nacionalinių švenčių dienų per metus.

Kiekvienais metais Vyriausybė nustato minimalų atlyginimą. 2002 metais minimalus mėnesinis bruto atlyginimas buvo 442, 20 eurų darbuotojams virš 18 metų amžiaus. Daugelyje sektorių taikomi Bendrieji Susitarimai dėl Atlyginimų.

Kiekvienais metais Ispanijoje išmokama 14 atlyginimų – 12 mėnesinių ir 2 specialioms progoms – Kalėdoms ir vasarą.

Sutuoktuvių proga darbuotojas turi teisę į 15 dienų apmokamas atostogas, apmokamos motinystės atostogos trunka 16 savaičių.

Savarankiškai dirbantys asmenys

Jeigu ketinate užsiimti savarankiška veikla Ispanijoje, dėl informacijos kreipkitės į Ispanijos ambasadą savo šalyje arba į Pramonės, Amatų ir Komercijos Rūmus Ispanijoje.

Savarankiškai dirbantys asmenys turi įrodyti, kad atitinka visus būtinus reikalavimus ir gauti reikalingus leidimus. Prieš besikreipdami dėl leidimo gyventi, jie turi užsiregistruoti Iždo Delegacijoje dėl mokesčių už ekonominę veiklą mokėjimo ir užsiregistruoti Socialinės Apsaugos draudime. Dėl socialinės apsaugos per 30 dienų nuo veiklos pradžios reikia kreiptis į Generalinio Socialinės Apsaugos Iždo Provincijos Direktoratą.

APSIGYVENIMAS

Gyvenamąjį būstą derėtų susirasti prieš išvykstant į kitą šalį. Priklausomai nuo jūsų pageidavimų ir ekonominių galimybių, yra visa eilė būsto paieškos būdų.

Būsto nuoma

Jeigu ketinate nuomotis gyvenamąjį būstą, skelbimų ieškokite regioniniuose laikraščiuose. Universitetų skelbimų lentose taip pat būna nuomos pasiūlymų.

Kita galimybė – kreiptis į nekilnojamo turto agentūrą, kuri už savo paslaugas paprastai ima mokestį, prilygstantį vieno mėnesio nuomos mokesčiui.

Su nuomojamo būsto šeimininku būtina pasirašyti nuomos sutartį. Nors žodiniai susitarimai taip pat laikomi įpareigojančiais, patariama sutartį sudaryti raštu. Nuomos sutartims pasirašyti yra sudaryta „Oficiali sutarties forma“, kurią galima nusipirkti tabako parduotuvėlėse. http://www.consumo-inc.es/guiacons/interior/infpract/infpract.htm

Nuomininkas turi sumokėti vieno mėnesio nuomos dydžio užstatą. Beveik visuose pastatuose gyventojai kartu padengia išlaidas už paslaugas namo bendrijai (durininkas, budintysis, laiptinės valymas, sodo priežiūra, baseino priežiūra etc.). Pasidomėkite, ar šios išlaidos įtrauktos į jūsų nuomos sutartį. http://www.civilia.es/vivienda/alquiler/alquiler.html

Jeigu turite problemų dėl būsto nuomos, galite kreiptis į Municipalinį Vartotojų Informacijos Biurą (Oficina Municipal de Informacion al Consumidor – OMIC), arba į Vartotojų Asociacijas, Vartotojų Arbitražo Tribunolą. http://www.consumo-inc.es/directorio/interior/omic/omic.htm

Jaunimo instituto (INJUVE) programa „Jaunimo aprūpinimas būstu“ skirta jauniems 18 – 30/35 metų amžiaus žmonėms, kurių mėnesinis atlyginimas didesnis negu 1.5 nustatyto minimalaus atlyginimo (jeigu asmuo negauna jokių pajamų arba gaunamos pajamos yra mažesnės negu 1.5 minimalaus atlyginimo, pasinaudoti šios programos teikiamomis paslaugomis galima tik pateikus užstatą). Pagal šią programą teikiama informacija, susijusi su būsto nuoma, taip pat galima išsinuomoti būstą žemesnėmis negu rinkos kainomis.

Šią programą vykdančius biurus rasite interneto tinklapyje: http://www.mtas.es/injuve/index2.htm

Platesnę informaciją suteiks Jaunimo institutas: tel.: 91 363 75 93, faksas: 91 402 21 94, el. paštas: viviendaempleo@mtas.es

Sezoninis gyvenamasis būstas

Turizmo agentūros gali pateikti sąrašus gyvenamųjų būstų trumpalaikei nuomai.

Jaunimo institutas rūpinasi laikinais gyvenamaisiais būstais jaunimui iki 30 metų, turintiems mažas pajamas. Paprastai tokie gyvenamieji būstai būna senuosiuose miestų rajonuose, nauji arba renovuoti.

Nekilnojamosios nuosavybės įsigijimas

Šiuo metu daugelis EEE nekilnojamojo turto agentūrų užsiima nekilnojamosios nuosavybės Ispanijoje pirkimu/pardavimu. Galite kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą savo šalyje. Ispanijoje kreipkitės į vietos nekilnojamojo turto agentūrą.

Įsigijant nekilnojamąjį turtą, būtina sandorį patvirtinti notariškai. http://www.mju.es/guia_compraventa_t.htm .Bankuose gali suteikti informaciją apie nekilnojamojo turto įkeitimą ir su tuo susijusius formalumus.

Vidaus įranga

Vidaus įranga, namų apyvokos daiktai, gabenami iš ES šalių, nėra apmokestinami. Dėl platesnės informacijos apie namų apyvokos daiktų (baldų, kt. inventoriaus) pervežimą kreipkitės į Ispanijos atstovybę jūsų šalyje.

Paslaugos

Ispanijos Elektros Tinklai techniškai prižiūri elektros tiekimą į visus šalies regionus. Tačiau po elektros energijos sektoriaus decentralizacijos atskiruose šalies regionuose elektros energiją tiekia skirtingos kompanijos: IBERDROLA, ENDESA, UNION FENOSA, HIDROELECTRICA DEL CANTABRICO.

Visuose Ispanijos miestuose yra centralizuotas dujų tiekimas. Už dujas apmokama pagal skaitiklių parodymus. Centralinio šildymo ir individualios elektrinio apšildymo sistemos yra plačiai paplitę šalyje. Tačiau butano dujos, pristatomos į namus balionuose („bombonas“) vis dar naudojamos viryklėms daugelyje namų.

Ispanijoje yra keletas telefono ryšio operatorių. Jeigu jūsų namuose dar nėra pajungto telefono ryšio, galite pasirinkti telefono ryšio tiekėją – TELEFONICA, AIRTEL, JAZZTEL, RETEVISION, UNI2 ALO etc. Telefono ryšio pajungimas paprastai užtrunka 7 – 15 dienų. Skirtingų telefono ryšio kompanijų siūlomi pokalbių tarifai pateikiami http://www.teltarifas.com

Už visas anksčiau išvardytas paslaugas sąskaitos pateikiamos kas antrą mėnesį. Sąskaitas reikia apmokėti laiku, kitu atveju gali būti nutrauktas paslaugos teikimas.

ŠVIETIMAS

Dabartinis mokymo modelis išdėstytas Bendrosios Švietimo Sistemos Tvarkos Įstatyme (LOGSE), kuris įsigaliojo 1992 m.

Įstatyme numatyta, kad 6-16 metų amžiaus vaikų lavinimas yra privalomas ir nemokamas. (Ispanijoje minimalus darbingas amžius yra 16 metų). Ikimokyklinis mokymas (vaikams iki 6 metų amžiaus) nėra privalomas.

Bendra mokymo sistemos struktūra:

Ikimokyklinis lavinimas (vaikai iki 6 metų amžiaus);

Pradinis ugdymas (6 – 12 metų amžiaus) – nemokamas ir privalomas;

Vidurinis lavinimas:

Privalomas vidurinis lavinimas (12 – 16 metų amžiaus) – nemokamas ir privalomas;

Aukštesnis vidurinis lavinimas (16 – 18 metų amžiaus) – savanoriškas; (Pasirenkamos kryptys – menas, gamtos ir medicinos mokslai, humanitariniai ir socialiniai mokslai, technologija)

Socialinių garantijų programos (16 – 21 metų amžiaus);

Vidurinio lygio profesinis mokymas (16 – 18 metų amžiaus);

Aukštesnio lygio profesinis mokymas

Universitetinis mokymas
LIETUVOS RYŠIAI SU ISPANIJA

Lietuvos ir Ispanijos prekyba

2002m.Lietuvos eksportas į Ispaniją sudarė 63.86 mln. EUR, 1.09 % bendrojo eksporto. Lyginant su praėjusiais metais, jis sumažėjo 11.9 %.
Pagal eksporto apimtis Ispanija buvo 21-oje vietoje.
2002 m. Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Ispanijos sudarė 104.97 mln. EUR, 1.27 % bendrojo importo. Lyginant su praėjusiais metais, jis
padidėjo 11.5 %. Pagal importo apimtis Ispanija buvo 21 – oje vietoje.
2002 m. Lietuvos ir Ispanijos prekybos apyvarta sudarė 168.84 mln. EUR.
2002 m. Lietuvos ir Ispanijos prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 41.11 mln. EUR.

2003 m. Lietuvos eksportas į Ispaniją buvo 56.5 mln. EUR, 0.9 % bendro Lietuvos eksporto. Lyginant su 2002 m., Lietuvos eksportas į Ispaniją
sumažėjo 11.6 % ir užėmė 20 vietą eksportuojančių sąraše.
2003 m. Lietuvos importas iš Ispanijos buvo 115.9 mln. EUR, 1.3 % bendro Lietuvos importo. Lyginant su 2002 m., Lietuvos importas į Ispaniją padidėjo
9.8 % ir užėmė 20 vietą importuotojų sąraše.
2003 m. Lietuvos ir Ispanijos prekybos apyvarta sudarė 172.4 mln. EUR.
2003 m. Lietuvos ir Ispanijos prekybos balansas buvo neigiamas, sudarė 59.4 mln. EUR.

2004 m. I pusmetį Lietuvos eksportas į Ispaniją sudarė 41.5 mln. EUR, 1.2 % viso Lietuvos eksporto. Lyginant su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu,
eksportas padidėjo 16.5 %.
2004 m. I pusmetį Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Ispanijos sudarė 45.8 mln. EUR, 1.0 % bendro importo. Palyginus su 2003 m. atitinkamu
laikotarpiu, importas iš Ispanijos padidėjo 21.8 %.
2004 m. I pusmetį Lietuvos ir Ispanijos prekybos apyvarta siekė 87.3 mln. EUR.
2004 m. I pusmetį Lietuvos ir Ispanijos prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 4.3 mln. EUR.

Ispanijos investicijos Lietuvoje

2003 m. liepos 1d. duomenimis, Ispanija nepateko tarp 36 šalių, daugiausiai investavusių Lietuvoje.
2003 m. LR įmonių rejestro duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruota 18 įmonių, kuriose investuotas Ispanijos kapitalas. Bendras šių įmonių įstatinis
kapitalas siekė 7.66 mln. EUR. Ispanijos dalis sudarė 5.62 mln. EUR arba 73.4 % įmonių įstatinio kapitalo.

2004 m. balandžio 1 d. LR Statistikos departamento duomenimis, Ispanijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 0.8 mln. EUR, 0.02 % visų užsienio
investicijų Lietuvoje. Daugiausia ispanai buvo investavę į poilsio organizavimą, kultūrinę ir sportinę veiklą (2.18 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą
(100 tūkst. Lt) ir nekilnojamą turtą (60 tūkst. Lt).

Pagrindinės Lietuvos eksporto į Ispaniją prekių grupės 2002 – 2003 m. – tai megztiniai, liemenės, kt. nerti arba megzti dirbiniai; juodųjų metalų atliekos
ir laužas, geležies ir plieno liejiniai; elektroninės lempos ir elektroniniai vamzdžiai; žuvies gaminiai ir konservai, ikrai ir jų pakaitalai; vyriški kostiumai.

Pagrindinės Lietuvos importo (pagal prekės kilmę) iš Ispanijos prekių grupės 2002- 2003 m. – tai automobiliai ir kitos transporto priemonės; švieži
ir džiovinti citrusų vaisiai; keraminės plytelės; švieži ir šaldyti pomidorai; sintetiniai verpalai; televizijos signalų imtuvai, vaizdo monitoriai; šaldytuvai ir šaldikliai;
vynas.

Šiuo metu įmonių su 100 % – tiniu Ispanijos kapitalu ir Ispanijos įmonių filialų bei atstovybių Juridinių asmenų registre yra įregistruota 11.

Leave a Comment