ĮVADASIspaniją ( 1 pav.) per pastaruosius keletą metų spėjo aplankyti ne vienas tūkstantis Lietuvos žmonių. Juos traukia kaitri saulė, šilta jūra, įdomūs miestai, draugiški žmonės, daugybė pramogų ir liaudies švenčių, turtingi muziejai, puikūs kurortai ir paplūdimiai. Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – La Tamatina, pomidorų karas.Ispanai – tinginiai. Tai irgi ne iš piršto išlaužta. Ispanai niekur neskuba. Tai – ne lietuviai, kuriems darbas darbą veją, kurie, nors ir dirbę iki išnaktų, neleidžia sau rytą ilgiau pamiegoti (jei tai nėra poilsio diena). Ispanų devizas – “rytoj irgi išauš diena”. Suprask: tai, ko nepadarei šiandien, padarysi rytoj. Arba poryt… Nepajusti ispanų įpročių tiesiog neįmanoma. Lietuvos turizmo agentūros skraidina turistus lėktuvais, veža autobusais, jos padeda sutvarkyti kelionės dokumentus, užsakyti viešbučius vykstantiems savo automobiliais. Agentūros sutvarko ir sveikatos draudimą.Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kol neprasidėjo karščiai, siūlomos kelionės po Ispanijos miestus. Kelionė dažniausiai pradedama nuo Atlanto pakrantės kurorto San Sabastjano. Pabuvoję Tolede ir Madride, turistai vyksta į puikiuosius Andalūzijos miestus – Seviliją, Granadą, Kordobą, pajūrio kurortus. Iš čia – į Barseloną ir Katalonijos kurortus.Vasarą rengiamos poilsinės kelionės. Populiariausi šie maršrutai: pirmasis – nakvynės ir ekskursijos po Prahą ir Paryžių, savaitės poilsis Ispanijos kurorte Loret de Mare. Aplankoma Monserato vienuolynas, Salvadoro Dali muziejus, botanikos sodas, vandens pramogų parkas Barselonoje. Vakarais – flamenko koncertai, riterių turnyrai.Kitas maršrutas – 14 dienų kelionė per Prahą, Zalczburgą arba Vieną: pusdienis Monake ir Nicoje; Ispanijoje – savaitės poilsis.Kai kurių kelionių metu aplankoma ir Portugalija. Kai kurios agentūros keliaujančius į Ispaniją ir Portugaliją trims dienoms nuplukdo į Maroką – parodo Tandžerą, Rabatą ir Kasablanką.Ispanijoje kiekviename mieste ar kurorte rasite Turismo – turizmo informacijos biurą, kur jums patars, padės užsisakyti viešbučius., pasiūlys laisvalaikio praleidimo formas.1991m. Ispanija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Madride įsikūrė Lietuvos Respublikos ambasada. Jos adresas : Calle Fortuny 19, 28010 Madrid, Espana. Telefonas (341)3102075. Ispanijos ambasadorius Lietuvai reziduoja Danijoje. Adresas: Upsalagade 26, DK-2100 Copenhagen, Denmrk. Telefonas (452)1424700.
KRAŠTO ISTORIJA.Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją. Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,- katalonai, galisai, baskai. Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemių ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybe. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX a.- penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936 -1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinių brigadų gretose kovėsi ir lietuvių. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija.
BENDRA ŠALIES APŽVALGAGAMTA
Panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Ispanija po Šveicarijos aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai – stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000 m. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų – Senoji Kastilija, o į pietus – Naujoji Kastilija. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje – Kantabrijos, šiaurės rytuose – Iberijos, pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė – Mulasenas (3478 m)- yra aukščiausias Ispanijos taškas. KLIMATASKlimatui įtakos turi “drėgnas” Atlantas ir “sausa” Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai, gal kiek mažėliau vasarą, o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui.GYVENTOJAIIspanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena: ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beveik 1 mln.). Apie 80% krašto gyventojų yra ispanai. Be to, gyvena portugalų, taip pat apie 40 000 čigonų, kurių didžiuma įsikūrusi Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Valstybinė kalba – ispanų. Viduramžiu keliautojai ir užkariautojai išplatino ispanų kalbą visame pasaulyje, ir dabar ją vartoja apie 250 mln. žmonių, daugiausia Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Per paskutinį šimtmetį gyventojų skaičius padvigubėjo. Dabar 2/3 jų gyvena miestuose. Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugybė architektūros, kultūros paminklų -bažnyčių, vienuolynų, pilių. Seniausi statiniai išlikę nuo romėnų laikų: amfiteatrai (pavyzdžiui, Madrido, 6000 žiūrovų), tiltai, akvedukai (vienas jų – 118 arkų, 26 m aukščio ir 728 m ilgio – Segovijoje). Pasaulinio garso paminklų liko ir iš arabų valdymo laikų: Didžioji mečetė Kordoboje (VIII a.), Alhambros tvirtovė ir rūmai netoli Granados (XIII-XV a.) ir kt. Iš gausybės romaninės architektūros paminklų minėtina Santjago de Kompostelos katedra (XI-XII a.) Sunku suminėti pasaulyje garsius ispanų menininkus, bet dailininku El Greko, F. Gojos, P. Pikaso, rašytojo M. Servanteso, poeto F. Garsija Lorkos pavardės žinomos visiems. Ispanija – muzikos, šokių ir dainų kraštas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, kastanjetės, fleita, medinė traškynė karaka, būgnai. Ispanų šokiai flamenkas, bolero, habanera paplitę daugelyje šalių. Labai ryškūs Ispanijos tautinės kultūros elementai yra drabužiai, maistas, sodybos.Ispanų kaimo viduryje įrengta aikštė, šalia – turgus ir bažnyčia. Dauguma namų pastatyti iš akmenų ar nedegtų plytų. Daugelyje vietų tokie namai tinkuojami ir baltinami. Ispanų tautinių drabužių savitumas ryškiausias Andalūzijoje. Tenykštės moterys dėvi ilgas sukneles, ryši skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyrų drabužiai – ilgos aptemptos kelnės, balti marškiniai, raudona juosta ir plačiakraštė skrybėlė. Visoje Ispanijoje kaimo moterys dėvi ilgus, plačius, klostuotus sijonus, palaidinukes, skareles, avi medines kurpes ar pintus batelius, vyrai – aptemptas kelnes sulig keliais, ilgas kojines, marškinius ir liemenę. Ant galvos jie dedasi skrybėlę, beretę arba ryši skarelę. Visų drabužių spalvos – juoda, balta, raudona. Vakarais ispanai linkę pasivaikščioti kaimo gatvėmis, užsukti į taverną ir prie puodelio kavos ar stiklelio vyno pasiginčyti, pažiūrėti televizorių. Ispanų uoliausiai švenčiamos Šv. Kalėdos ir Visi Šventieji. Sunku įsivaizduoti tą šalį be koridos – jai įrengta apie 350 amfiteatrų. Niekur kitur Europoje korida nėra tokia populiari. Neprilygstama sporto šaka – profesionalų futbolas. Tuos du reginius ispanai žiūri itin temperamentingai. Ispanijoje privalomas vidurinis mokslas (nuo 1964 m.). Krašte yra daugiau kaip 20 valstybinių ir bažnytinių universitetų. Seniausi Salamankos (1218 m.) ir Valensijos (1245 m.) universitetai. Madridas sostine tapo tik XVI a. Tai krašto geometriniame centre esanti viena “aukščiausių” (655 m virš jūros lygio) ir viena gražiausių Europos sostinių. Madridas yra pasaulio turizmo ir kultūros centras. Mieste gausybė teatrų, per 100 muziejų, daug architektūros paminklų. Apie 160 km į šiaurę nuo Madrido yra didelis provincijos centras Valjadolidas (liet. “alyvmedžių slėnis”), kuriame gyveno ir žaidė mūsų krepšininkas A. Sabonis.
ŪKISIspanija, buvęs žemės ūkio kraštas, 1960-1975 m. ūkio augimo tempais pasaulyje nusileido tik Japonijai, todėl greitai virto pramonine agrarine šalimi, pagal gamybos mastą užimančia penktą vietą Europoje. Atsirado naujos pramonės šakos: elektrotechnika, elektronika, naftos chemija, aviacija ir kt. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje -šiaurėje ir rytuose: Astūrijoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Valjadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje – geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose – Baskijoje ir Astūrijoje. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtota laivų statyba ir automobilių gamyba. VIRTUVĖNuo seniausių laikų ispanai valgo vynuoges ir alyvmedžių uogas bei vartoja jų produktus – vyną ir aliejų. Arabai juos išmokė vartoti maistui prieskonines žoles, apelsinus ir citrinas. Provincijų patiekalai skiriasi. Gyvenantieji pajūryje valgo daug žuvų, krabų, vėžių, moliuskų. Kalniečiai mėgsta troškintą avieną, arba ragu, astūrai – su pupom troškintas dešreles, rytų ispanai – plovą. Viskas valgoma su visokiais aštriais ir aromatingais padažais, kurių yra šimtai receptų. Beje, mums žinomas majonezas yra kilęs iš Maljorkos salos. Pačioje Ispanijoje ir už jos ribų paplitę chereso, malagos ir kiti natūralūs vynai. Be jokios abejonės Andalūzija garsėja fantastiškai skania šalta ir aštria sriuba gazpacho (pomidorai, paprika, česnakas, agurkas, duona), todėl tikrai verta ją paragauti. Didelę įtaką Pietų Ispanijos valgiaraščiui turėjo arabų maistas. Šiandien čia daug mėsos kepama ant grotelių, į padažus dedama kmynų, šafrano, saldumynai gaminami iš trintų migdolų. Vartojama daug pomidorų ir pipirų. O salotos taisomos su vietiniu chereso actu. Kraštas garsėja kepta ant grotelių žuvimi, ypač sardinėmis ir gruzdintuvėje keptais kalmarais. Tapas arba pinchos – tai nedideli užkandžiai, atsiradę Andalūzijoje XIX a. prie chereso. Iš pradžių baro padavėjai uždengdavo taurę nedidele lėkštute – tapa, kad neįkristų musės. Vėliau ant lėkštutės padėdavo sūrio ar kelias alyvuoges prie vyno. Iš pradžių tapas įeidavo į vyno kainą, dabar už jas reikia mokėti atskirai. Galima rinktis įvairius rinkinius – nuo šaltos mėsos ir sūrių iki įmantrių karštų patiekalų iš jūros gėrybių, mėsos ar daržovių. VYNAIAndalūzija – spirituotų vynų kraštas. Ir geriausias čia – jerez (cheresas arba šeris). Beje, eksportuojamas cheresas gerokai skiriasi nuo to, kurį geria čia, Jereze. Tai vynas, kurį sugalvojo maurai. Andalūzijoje vyną pradėjo gaminti labai senai – dar prieš tris tūkstančius metų, kada čia įsikūrė finikiečiai, o po to graikai. Bet chereso gamyba prasidėjo vėliau, maurų valdymo laikais. Būtent maurai pradėjo stiprinti jau subrendusį vyną vyno spiritu. Cheresas yra sausas vynas. Desertui būtinai užsisakykite malagos vyno. Tikras mėgėjas įvertins nepakartojamą derinį su razinų, karamelės, kakavos, muskato ir banano atspalviais. Pagal įstatymus malagą leidžiama gaminti tik pačioje Malagoje. 1214 m. po du mėnesius trukusios degustacijos Paryžiuje malaga buvo pavadinta “kardinolu tarp vynų”. Tradiciškai malaga pateikiama prie šokoladinio deserto, vaisių ir riešutų.(2 pav.) PRAMOGŲ APŽVALGAKORIDA ( 3 pav.)Ronda – ispaniškosios koridos gimtinė. XVIII a. broliai Romero sugalvojo bulių kautynių taisykles, kurios galioja iki šios dienos. Reginys labai populiarus Andalūzijos gyventojų tarpe, skirtas tik stiprių nervų žiūrovams. Arenos: Plaza de Toros de la Maestranza Sevilijoje, kaip ir Las Ventas Madride, laikoma pagrindine bulių kovų Ispanijoje vieta.Vasarą kas sekmadienį rengiamos bulių kautynės (corrida), į kurias susirenka tūkstančiai šventiškai pasipuošusių ispanų ir užsienio turistų. Korida – tai ir menas, ir sportas, nepaprastas renginys.Koridos žiūrovai sėdi parteryje arba balkone, kur yra prezidento ložė. Priešais ją įrengti vartai, pro kuriuos įeina matadoras ir jo padėjėjai, ir išėjimas buliams. Prieš įeidami į areną, matadorai laukia koridoriuje už barjerų. Arkliai laikomi vadinamoje patio de caballos, o buliai – corrales. Kasmet, stebint 30 milijonų žiūrovų, nužudoma 25 tūkst. bulių. Koridos žiūrovai – tai aktyvūs reginio dalyviai. Pritarimą ir susižavėjimą publika išreiškia šauksmu “olė”, mosuodama baltomis nosinaitėmis. Gražiausiomis kovos akimirkomis orkestras groja ispanų liaudies šokį pasadoblį. Sėkmingai kovojęs matadoras apdovanojamas nukauto buliaus ausimis, itin puikiai – dar ir uodega. Bet kurioje koridoje trys matadorai, arba toreadorai, kaunasi su šešiais buliais. Korida pradedama paradu, kuriame pasirodo išsipuošę būsimosios kovos dalyviai. Po eisenos į areną išleidžiamas maždaug pusę tonos sveriantis jautis. Kai plačiaragis milžinas krauju pasruvusiomis akimis įsisiautėja aikštėje, į areną išbėga trys toreadorai. Jie mosuoja palei buliaus nosį raudonomis skraistėmis, erzina jį ir stebi jo elgseną, kol vienas toreadorų stoja į kovą. Netrukus į areną ant stora oda apdengtų ir metalo šarvais padabintų žirgų išjoja du pikadorai. Jų uždavinys – įsmeigti į buliaus nugarą ietį. Sužeistas bulius įnirtęs puola žirgą ir raitelį. Bet žirgą gelbsti šarvai, o raitelio kojas dengia apsauginės metalo plokštelės. Jeigu žirgas parverčiamas, išbėgę toreadorai mosuodami skraistėmis nukreipia buliaus dėmesį. Pasirodo banderiljerai. Jie seka paskui bulių ir, nutaikę akimirką, įsmeigia į gyvulio nugarą keletą trumpų iečių – banderilių, kurios linguodamos aitrina žaizdas. Kovos kulminacija laikoma vieno toreadorų – dabar jis tampa matadoru (matar – žudyti) – mirtina kova su buliumi. Matadoras kurį laiką dar paerzinęs bulių mulate – prie trumpos kartelės pritvirtintu raudonu audeklu – galiausiai šį nuduria. Kritusį bulių žirgai išvelka iš arenos, o matadoras, publikai audringai sveikinant apeina garbės ratą.Bulių kovos – sakralinis ritualas, per kurį vyrai arenoje kovoja su specialiai išaugintais gyvuliais. Kaip rašė poetas Garcia Lorca, “šioje autentiškoje religinėje dramoje žiūrovas pats netiesiogiai patiria matadoro jaučiamą baimę ir egzaltaciją”. Nors kai kurie ispanai pasisako prieš bulių kovas, nes jos žiaurios, jų populiarumas nė kiek nesumažėjo. Daugelis ispanų siūlymą uždrausti bulių kovas laiko pasikėsinimu į jų būties esmę, nes jiems toreo – tauri kultūros paveldo dalis. Tačiau šiandien bulių kovos dažnai sušvelninamos įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nudildant buliui ragus, kad jie nebūtų aštrūs.FLAMENKO ( 4 pav.)Nepakartojamas šokio ir dainos derinys ir ne tik – tai įtaigiai ir meniškai išreikštas gyvenimo džiaugsmas ir liūdesys. Andalūzija garsėja puikiais flamenko šokėjais. Būti Andalūzijoje ir nepasigrožėti flamenko- nedovanotina klaida…. Flamenko šokis sujungia ispanų, čigonų ir maurų šokių elementus. Šokama pritariant gitarai, paryškinant ritmą kastanjetėmis. Ugningas flamenkas – tarsi savotiškas Ispanijos simbolis. Jis šokamas gatvėse ir aikštėse, naktiniuose baruose ir restoranuose.FIESTOS ( 5 pav.)Kiekvieną metų dieną Ispanijoje kur nors vyksta fiesta (šventė), kartais ne viena. Šalyje nėra tokio kaimo, miestelio ar miesto, kuris savo šventojo globėjo, Mergelės Marijos, metų laikų kaitos nepagerbtų procesijomis, bulių bėgimu, fejerverkais, improvizuotais mūšiais, senoviniais ritualais ar romeria – masinėmis eitynėmis į kaimo koplyčią. Bet kokia šventė – proga pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir švęsti visą parą.Pavasario fiestos- žiemos ir pavasario pradžia Valensijoje pažymima didžiule ugnies švente, Las Fallas, kurioje uždegamos didžiulės papjė mašė skulptūros – simboliškai sudeginama tai, kas sena, ir atveriamas kelias tam, kas nauja.Triukšmingi inscenizuoti mūšiai tarp maurų ir krikščionių armijų Alcoi’o mieste balandžio mėnesį – viena iš daugybės fiestų, skirtų rekonkistos kovoms atminti.Velykos – svarbiausia Ispanijos šventė, ją pompastiškai ir iškilmingai mini visos religinės bendruomenės. Velykos prasideda procesijomis verbų sekmadienį. Įspūdingiausios vyksta Elxe, kur iš nubalintų palmių lapų, nuskintų didžiausioje Europoje palmių giraitėje, pinamos sudėtingos skulptūros. Geriausios procesijos būna Sevilijoje, Malagoje, Mursijoje ir Valladolide. Baltais apsiaustais vilkinčios brolijos gatvėmis neša pasos, didžiules skulptūras, vaizduojančias Kristų, Mariją, Kristaus kančią. Jas lydi žmonės, apsirengę Biblijos veikėjais ar nusidėjėliais su aukštomis kūginėmis kepurėmis. Kai kuriuose miestuose vaidinamos pjesės apie Kristaus kančią, kitur žmonės neša sunkius kryžius. Kartais galima pamatyti šimto metų senumo plakimosi ritualą.Vasaros fiestos – švenčiamos gegužės ar birželio mėnesį. Garsiausia šventė šventė vyksta El Rocio, kur susirenka tūkstančiai uolių maldininkų. Procesijoje per daugelį miestų nešama išpuošta sidabrinė monstrancija su Šventąją Ostija. Kartais pasitikdami procesiją gyventojai kelią nukloja gėlių kilimais. Svarbiausios iškilmės vyksta Valensijoje, Tolede ir Granadoje.Rudens fiestos – rudenį švenčių nedaug, tačiau daugelyje rajonų minimas vynuogių derliaus nuėmimas. Kai kuriuose kaimuose triukšmingų renginiu tapo kiaulių skerdimas, ypač Estremadūroje. Galisijoje tradiciškai gatvių laužuose kepami kaštonai.Kalėdos ir Naujieji metai – Nochebuena (Kūčios) – pagrindinė Kalėdų šventė, kai visos šeimos susirenka vakarienės prieš Bernelių mišias, kurios vadinamos misa del gallo (gaidžio mišiomis). Per Kalėdas gausu prakartėlių su pieštais veikėjais. Taip pat galima pamatyti “gyvų prakartėlių” su apsirengusiais aktoriais. Ispanijoje ‘balandžio pirmoji” tai gruodžio 28d., šventų Nekaltųjų diena, kai žmonės vieni kitiems krečia pokštus, kartais klounai vaizduoja miesto merą, šaiposi iš praeivių. Naujųjų metų išvakarėse minios susirenka po laikrodžiu centrinėje Madrido aikštėje Puerta del Sol. Pagal tradiciją žmonės suvalgo 12 vynuogių – po vieną kiekvienam laikrodžio dūžiui, kad sėkmė lydėtų visus metus. Ispanų vaikai gaunakalėdų dovanėles per tris karalius, sausio 6-ąją.Žiemos šventės – Sausio 17d. šv.Antano, gyvulių globėjo dienos fiestoje pagrindinis dėmesys skiriamas gyvuliams, kunigai laimina bandas. Šv.Agota, ištekėjusių moterų globėja, pagerbiama vasario 05d., kai daugelio fiestų įkvėpėjomis tampa moterys. Šią dieną Zamarramaloje (Segovioje) moterys iš mero perima jo privilegijas ir valdžią Karnavalas – vasario ar kovo pradžioje (priklausomai nuo velykų datos) – proga atšvęsti žiemos pabaigą prieš prasidedant Gavėniai. Didžiausi festivaliai vyksta Santa Crus de Tenerife., panašūs į Rio de Ženeiro festivalius, ir Cadize. Franko diktatūra buvo jį uždraudusi kaip nepadorų ir lengvabūdišką renginį. Karnavalas baigiasi Pelenų dieną “sardinės laidotuvėmis”, per kurias tradiciškai laidojama arba deginama sardinė – žiemos simbolis.ISPANIJOS REGIONAIAndalūzija;Aragonas;Asturia;Balerų salynas;Baskija;Kantabrija;Kastilija-La MannchaKastilija-Leon;Katalonija;Extrmadura;Galisija;Kanarų salos;Madridas;Mursija;Navara;Rioja;Valensija.ANDALŪZIJANepakartojamas regionas, kuriame susipynė kelių kultūrų ir religijų atvaizdai: finikiečių, graikų, romėnų, musulmonų ir krikščionių. Andalūzija ( 6 pav.) – tai „Ispanijos dvasia“: nepaprastos, ryškios šio regiono tradicijos ir kultūra įkūnija tikrąjį Ispanijos veidą. Būtent čia rasime kvapą gniaužiančių bulių kovų, saulėtų paplūdimių, aistringo flamenko, baltai tinkuotų kaimelių, paslaptingų namų uolose, spalvingų fiestų ir religinių procesijų, įvairiausių tipas barų ir svaiginančio vyno… Tai pati margiausia Ispanijos sritis. Čia gali pamatyti įspūdingą dykumos peizažą prie Tabernas, užsiiminėti vandens sportu Costa Del Sol, paslidinėti Siera Nevadoje, paragauti chereso vyno Jerezo mieste. Andalūzija – tai ir tokie įdomūs miestai, kaip Malaga, Sevilija, Kordoba, Granada, kur savo žymę paliko nuolatiniai įsibrovėliai romėnai ir maurai. Maurai čia užsibuvo ilgiausiai ir paliko savo gražiausius pastatus – Kordobos mečetę La Mezquita ir Alhambros rūmus Granadoje. Čia yra ir Gibraltaras (26 pav.), geografinė ir istorinė keistenybė. Andalūzija dar dažnai vadinama “tiltu tarp dviejų kontinentų“ arba “vartais į Europą”. Andalūzijoje, kaip ir visoje Ispanijoje neverta niekur skubėti. “Manjana”- rytoj – šis žodis geriausiai apibūdina požiūrį į darbą. Nesinervinkite prie uždarytos parduotuvės durų, manjana – ji dirbs rytoj, galbūt… Geriau pavėsyje ramiai gurkšnokite taurę raudono vyno…
Siesta ir fiesta – toks yra tikras ispaniškas gyvenimo būdas Andalūzijoje. Siesta – tai popietės poilsis, kuomet nedirba nei parduotuvė, nei muziejai (nuo 13:00 iki 16:30h). Fiesta – šventė. Daugybė fiestų, skirtų tiek religinėms, tiek nacionalinėms šventėms vyksta visoje Andalūzijoje ištisus metus. Diena Ispanijoje ilga, ispanų kalba turi žodį madrugada, reiškiantį laiką nuo vidurnakčio iki aušros, kai miesto gatvėse verda gyvenimas. Naktinis gyvenimas – tai irgi ispanų gyvenimo būdas.Andalūzijoje nutiestas šiuolaikinis kelių tinklas. Greitkelis NIV eina iš Madrido Gvadalkivyro slėniu į Cordobą, Seviliją ir Cadizą. Greitasis AVE traukinys jungia Sevilija ir Cordobą su Madridu. Nors dauguma kitų didelių miestų turi geležinkelį, bet traukiniai važinėja retai. Autobusai vyksta į daugumą srities vietų, tačiau kelionė gali užtrukti. Norint apžiūrėti nuošalias vietas, būtinas automobilis. Didžiausi oro uostai: Malags, Sevilija, Jerezas ir Gibraltaras.GRANADA Dainose apdainuotas, poetų rimuose sudėtas Granados grožis ir žavesys. Puikiausiai miesto grožį ir meilę jam išreiškė Garcia Lorca savo aprašyme: “…Granada laisvalaikio praleidimo, fantazijų, tyrinėjimų miestas, kuriame įsimylėjėliai geriau nei kur nors kitur, smėlyje gali įrašyti savo mylimosios vardą. Granada sutverta svajonei ir svajojimui”. Daug kas šiandieniniame mieste užgožia maurų laikotarpio palikimą. Nasridų dinastija (1238-1492) Granadoje klestėjo vėlyvuoju laikotarpiu, kuomet likusi Ispanijos teritorijos dalis priklausė krikščionim. Pažintį su Granada reikia pradėti nuo garsiosios Alhambros ( 7, 8 pav.). Alhambra statyta nuo 1248m kaip maurų karalių rezidencija.Ją sudarė rūmai, pirtys, mečetės, mokyklos, sodai, gynybiniai įrenginiai. Ansamblį juosė raudonų plytų gynybinės sienos su 26 bokštais. Išliko tik nedidelė šio ansamblio dalis. 1492m išviję maurus, krikščionys pristatė rūmus. Daug žalos 1812m padarė Granada užėmusi Napoleono kariuomenė, kuri atsitraukdama norėjo susprogdinti šį ansamblį.XIX a. vid. Ispanijoje prasidėjo judėjimas už Alhambros išsaugojimą ir atstatymą.Alhambrą nuo Grenados centro skiria apie 2 km. Pėsčiųjų kelias vingiuoja per ūksmingą parką, pro gynybinius bokštus, kurių garsiausi Rausvieji bokštai, įeisime pro masyvius renesansinius vartus. Taip pateksime į seniausią Alhambros ansamblio pastatą – Alkasabos tvirtovę, kuri pradėta statyti I a. Bastione esantys vartai – Teisingumo vartai – yra pagrindinis įėjimas iš miesto. Ant vartų išlikę islamo simbolių: raktas simbolizuoja Alachą atrakinant rojaus vartus, penki rankos pirštai – pagrindinius islamo priesakus: maldą, pasninką, išmaldą, Mekos aplankymą ir Alacho viendievystę.Alkasaba – seniausias ir labiausiai nukentėjęs Alhambros pastatas. Čia galima pamatyti tvirtovės liekanas ir jos teritoriją juosiančius gynybinius bokštus.Versmių aikštė skiria Alkasabos tvirtovę nuo Karolio V rūmų. Aikštės kampe yra Vyno vartai, prie kurių Alhambros gyventojams pardavinėtas vynas. Pro Vyno vartus patenkame į buvusią Mediną, gyvenamąją dalį. Čia išliko arabiškų pirčių liekanų, vietoj mečetės pastatyta Šv.Marijos bažnytėlė. Įdomiausias Alhambros ansamblio statinys – Palacios Nazaries, t.y. Nasaridų dinastijos maurų karalių rūmai, statyti 1232-1273m. Mexuar – čia vykdavo karališkosios tarybos pasitarimai, buvo priimami Granados atstovai. Kiemelyje yra fontanas. Kiemelio sienas, puoštas keramika ir stiuku, juosia raižyto medžio karnizas. Iš čia patenkama į Seralį. Seralio fligelyje buvo priimami ambasadoriai ir kiti garbingi svečiai. Iš Seralio išeinama į Mirtų kiemelį, kurį visą užima baseinas, pakraščiais apsodintais mirtomis. Kiemelio arkada puošta stiklo ornamentais. Iš čia patenkama į didžiausią rūmų patalpą – Ambasadorių salę. Manoma, kad čia Kolumbas kalbėjosi su Izabele ir Ferdinandu apie būsimąją ekspediciją. Iš Mirtų kiemelio patenkame į Haremą – didžiausią ir gražiausią rūmų dalį. Čia gyveno maurų karalių žmonos ir sugulovės. Čia skambant muzikai, čiurlenant fontanams, karaliai linksmindavosi su savo vergėmis.Alhambros ansamblio simbolis, drauge ir pasididžiavimas, yra Liūtų kiemelis. Balto marmuro fontaną supa dvylika akmeninių liūtų. Maurų laikais fontanas buvo puoštas brangakmeniais. Iš Liūtų kiemelio patenkama į Karalių salę, apjuostą nišų, – čia buvę karalių miegamieji.Į Liūtų kiemelį išeina ir nuostabiosios Dviejų seserų salės langai. Jos pavadinimas siejamas su dviem granito plokštėmis, juosiančiomis fontaną.Alhambros ansamblis – nuostabiausias maurų meno kūrinys Europoje. Paprastai jis vadinamas akmens legenda, pasaulio stebuklu.Vertingiausiais 250 metų valdžiusių Nasridų palikimas – Alhambros rūmai, vieni puošniausių islamiškame pasaulyje, kurie išgarsino Granados miestą. Alhambra, sniego baltumo Sierros Nevados kalnai – neužmirštamas vaizdas viliojantis ne tik europiečius.Artimiausia pakrantė Costa del Sol už 70 km, paskutiniais metais dažniau vadinama Costa Tropical. Turistai keičia ispanų gyvenimo būdą, tačiau daugelis aplinkinių vietovių stengiasi išlaikyti tikrą andalūzišką atmosferą.Netoli nuo Granados yra Generalife sodai ( 24 pav.) (arabų kalba “aukštas sodas”, “stebuklų sodas”) kuriuose trykšta fontanai, gaiva alsuoja baseinai, auga rožių krūmai, apelsinmedžiai.RONDA Tai vienas iš seniausių Andalūzijos miestų, įsikūręs vienoje vaizdingiausių Ispanijos vietų, dar V a. p.m.e. Iš miesto įžymybių išsiskiria taip vadinamas “naujasis tiltas”, statytas 1793 m. virš Gvadalavin upės tarpeklio. To tilto aukštis 90 m. Iš čia atsiveria nuostabi miesto panorama. Šiauriau nuo tilto yra pati seniausia Ispanijoje koridos arena. Greta arenos galima pamatyti arabų karaliaus namą. Senamiesčio centre yra Mergelės Marijos bažnyčia, statyta 1458 m., kurioje atsispindi keli architektūros stiliai: romėnų, arabų, renesanso, baroko.Ekskursija į Rondą – nedidelį kalnų miestelį 800 metrų aukštyje virš jūros lygio, išlaikiusį praėjusių amžių dvasią. Pravažiavus prabangių Costa del Sol vilų rajoną, kalnų keliais į Andalūzijos gilumoje esančią Rondą, kurioje galima pamatyti vieną seniausių bulių kovos areną, katedrą, 18 a. statytą tiltą,nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Tajo tarpeklį.
SEVILIJA Andalūzijos miestų primadona Sevilija – gražus, didingas miestas. Tai Andalūzijos autonominio regiono sostinė, kurioje vis dar gyvuoja istorijos dvasia, kuomet Gvadalkivyro upė buvo Andalūzijos gyvenimo pagrindinė gysla pritaikyta žvejybai ir padariusi Seviliją turtinga. Senasis miesto pavadinimas “Ispalis” kilęs nuo punų žodžio lyguma. Arabams užėmus miestą pradėtas vadinti “Iskvilija”, nuo ko ir kilo pavadinimas Sevilija. Arabų valdymo laikotarpiu miestas augo, plėtėsi ir išgyveno ekonominio pakylėjimo laikotarpį. Romantiškiausia Sevilijos vieta yra Santa Cruz kvartalas, kur siaurų gatvelių labirinte glaudžiasi katedra ir karalių rūmai-Real Alcazares, daugybė suvenyrų parduotuvių, tapas barų, vaikštinėja gitaristai, tarp medžių slepiasi vaizdingi takai, aikštės ir gėlių pilni patios (kiemeliai). Vaizdingais kalnų keliais, pro nedidelius kaimelius, atvykus į šį miestą galima apžiūrėti gotikinę katedrą, Marijos Luizos parką Plaza Espana aikštėje, senamiestį (Santa Cruz). KORDOBAKordoba labiau buvo žinoma kaip Al-Andalūzijos kalifo miestas. Iš čia buvo valdoma galinga Imperija, kuri driekėsi iki Pirėnų kalnų. Anuomet Kordoba savo grožiu galėjo lygintis su Konstantinopoliu ar Bagdadu. Kordobos Mezquita (mečetė) vertingiausias Omejadų palikimas, pastatyta prieš 12 šimtmečių, kuri įkūnijo islamo galią Pirėnų pusiasalyje. Kordobos širdis – žydų kvartalas, įsikūręs į vakarus nuo aukštų Mezquita (mečetės) sienų. Galima pamatyti romėnų tiltą, žymiąją maurų mečetę La Mezquita, žydų kvartalą ir sinagogą.KALNŲ KAIMELIAI Ekskursija į Andalūzijos gilumą supažindins turistus su vietinio gyvenimo kasdienybe. Aplankomi tipiški kalnų kaimeliai Alhaurin de la Torre, Alhaurin el Grande, Coini, Ojeni ir Monda, vietinis ūkis ir vaisių sandėlys Coini. Išvykos metu galima aplankyti Mijas, tipišką kalnų kaimelį, garsėjantį asilų traukiamu taksi ir uoloje įrengta koplyčia. Iš Mijas apžvalginės aikštelės atsiveria puikus vaizdas į apylinkes. Vėliau turistai lankosi žymiajame Fuengirolos turguje. KURORTAI1 TORREMOLINOSApie jį yra sakoma: „Būtent čia prasideda Costa del Sol“. Tai judrus ir gyvas kurortas, mėgiamas įvairaus amžiaus poilsiautojų. Vos 15 minučių kelio nuo Malagos – ir jau gali mėgautis šilta jūra ir balto smėlio paplūdimiais, besitęsiančiais net 7 km. Gausybė barų, restoranų bei diskotekų garantuoja įspūdingą naktinį gyvenimą, o puikiai sutvarkyta krantinė vilioja pasivaikščioti ir pasidžiaugti vakaro vėsa. Pastaraisiais metais Toremolinos labai atnaujintas. Pagrindinė Calla San Miguel pėsčiųjų gatvė išgrįsta marmuru, Paseo Maritime promenada apželdinta palmėmis. Tinka jaunimui, mėgstančiam aktyvų poilsį ir pramogas. 2 KOSTA DEL SOLSaulėtas krantas – tai gražiausi ir populiariausi Andalūzijos paplūdimiai ir saulė čia šviečia net 320 dienų per metus. Todėl čia nieko nestebina įvairiausių kalbų mišinys, poilsiautojai čia atvyksta iš visos Europos, ir ne tik.. Ispanai sako, kad Costa del Sol pakrantėje naktis prasideda penktadienį ir baigiasi sekmadienį. Costa del Sol – tai beveik 20 puikių paplūdimių, paruoštų poilsiui ir pramogoms, parkai ir atrakcionai, tai golfo laukai ir teniso kortai, uždegantis flamenko ir kvapą gniaužianti korida, vaizdingi gamtos peizažai, architektūros paminklai, nepakartojama virtuvė ir nuoširdus vietinių gyventojų svetingumas! Iš pradžių atrodo, kad Costa del Sol jūros pakrantė kiek niūroka, pilkšva. Reikalas tas, kad paplūdimiai čia dirbtiniai. Vietoje smėlio čia naudojamas granitas, kuris yra susmulkintas iki smulkiausių dalelių. Čia tipiškas Viduržemio jūros klimatas – karšta vasara, minkšta žiema, šiltas pavasaris ir ruduo. 3 FUENGIROLAVisa pakrantė užstatyta šiuolaikiniais viešbučiais ir gyvenamaisiais namais. Panašus į kitus Costa del Sol kurortus. Tik gal šiek tiek ramesnis ir labiau tinkamas šeimyniniam poilsiui. Šalia yra ir smagus vandens pramogų parkas Parque Aquatico Mijas. Vaikams visada patinka Fuengirolos zoologijos sodas. Kas pusvalandį iš Fuengirolos važiuoja autobusas į kalnuotoje vietovėje įsikūrusį tipišką Andalūzijos kaimelį Mijas. Fuengiroloje yra ir nedidelė koridos arena bei koridos kovų istorijos muziejus.4 MARBELA Vienas žymiausių, prabangiausių ir, žinoma, brangiausių Costa del Sol kurortų. Jį mėgsta aukštuomenės ir kino bei muzikos pasaulio atstovų. Į abi puses nuo centro driekiasi ištaigingų viešbučių grandinė. Čia ne tik smėlėti paplūdimiai, bet ir kazino, restoranai, elegantiški barai, jaukios kavinukės, diskotekos, jachtų uostas, golfo aikštės. Marbelos senamiestyje greta prabangių juvelyrinių parduotuvių ir aukštosios mados salonų – šiuolaikinio meno muziejus, eksponuojantis Pikaso, Miro ir Dali darbus. Į vakarus nuo Marbelos yra Puerto Banus. Čia sustoja milijonierių jachtos, čia patys brangiausi viešbučiai ir prestižinės parduotuvės.BENALMADENA Dažnai vadinama „baltuoju“ Andalūzijos kaimeliu, yra apie 20 km nuo Malagos. Miestą sudaro trys dalys: šiuolaikinė miesto dalis pakrantėje Benalmadena Kosta, kur daugybė viešbučių, barų ir restoranų, pasižyminčių gera andalūzietiška virtuve; senamiestis Arryo de Miel, esantis maždaug 1 km nuo jūros, ir kalnų kaimelis Benameldina Pueblo. Šalia Arroy de la Miel yra ir puikus Tivoli World pramogų parkas su įvairiausiais atrakcionais, karuselėmis, šviečiančiais fontanais, Laukinių Vakarų programomis bei restoranais.ARAGONASSostinė – Saragosa. Tai regionas, kuris ribojasi su Pirėnais ir Prancūzija. Garsėja savo kalnų grožiu, bei parkais, kur galima stebėti Europoje retus ir baigiančius išmirti gyvūnus. Kelionė per tris Aragono provincijas Saragosą, Hueską ir teruelį, aplankant daugelį unikalių miestelių, leidžia susipažinti su Aragono karalystės praeitimi ir vėl atgimstančia ispaniška viduramžių kultūra. Čia taip pat puikios sąlygos žiemos sportui.ASTURIAJą sudaro tik viena provincija, sostinė – Oviedo. Regionas ribojasi su Kordiljerų-Kantabrijos kalnais, kuriuose yra nuostabių natūralios gamtos parkų ir nacionaliniai Kovadongos ir Somiedo parkai. Asturija ( 9 pav.) ypač žymi savo žaliaisiais landšaftais ir tik keletas kilometrų nuo kalnų viršūnių driekiasi nuostabios pakrantės su žvejų kaimeliais. Taip pat šis regionas garsėja savo nuostabia jūros gėrybių virtuve, sūriais.
BALEARŲ SALYNASBalearų salyną sudaro 4 salos: Maljorka, Menorka, Ibica ir Formentera. Jis yra vienas iš 17 autonominių Ispanijos regionų, turinčių parlamentą ir vykdomąją valdžią.Maljorka – didžiausia Balearų salyno sala. Balearų administracinis centras ir salyno sostinė – Palma de Maljorka (360 tūkst. gyv., 3640 kv.,km.,), įsikūrusi prie Bahia de Palma įlankos pietvakarinėje salos dalyje. Visose salose nuostabus klimatas, 300 saulėtų dienų per metus, puikūs paplūdimiai, turtinga kultūrinė pasiūla, didelis vietinių gyventojų svetingumas, daugiausiai turistų lankoma yra Palma de Maljorka. Čia turistai vieną kartą atvykę, nebenori palikti šių vietų.Per praėjusius metus Maljorkos salą aplankė 11 mlj. Turistų. Kiekvienais metais Maljorkoje poilsiauja tokie garsūs žmonės kaip Michaelas Douglas, Sylvesteris Stallone, Claudia Schiffer ir pan.LANKYTINOS VIETOSVALDEMOSATai senovinis Maljorkos miestelis, kuriame yra išlikusių XVIIa. Architektūros statinių. Jo vienuolyne 1838-1839m. žiemą praleido dvi iškilios asmenybės: Žorž Sand ir Federikas Šopenas, sukūręs vieną savo preliudų. Tikriausiai jie buvo pirmieji turistai Maljorkoje.FORMENTORTai tarytum Sierra de Tramontana kalnų tąsa su įspūdingais skardžiais. Čia taip pat galima aplankyti romėnų amfiteatro griuvėsius. Kelionės metu stebins daugybė vėjo malūnų, būdingų ne tik Maljorkai, bet ir visai Ispanijai, žavės ispanų kaimo vaizdai.ESPORLES-LA GRANJAŠią senovinę dvaro sodybą galima vadinti etnografijos muziejumi, išsamiai supažindinančiu su maljorkiečių menu, buitimi, amatais. Čia vaišinama ką tik iškeptais pyragėliais, dvaro kieme vietinis vynas degustuojamas tiesiog iš statinių.VANDENS PARKAI AQUACITY IR AQUAPARC ( 11, 12 pav.)Vienas didžiausių vandens parkų pasaulyje Aquacity yra El Areal kurorte, netoli Playa de Palmos. Tai ištisas pramogų miestelis, kuriame galima nuostabiai praleisti laiką ir pasinerti į vandens teikiamų malonumų pasaulį. Maguluf miestelyje yra Aquaparc. Čia taip pat gausu įvairių vandens pramogų.POVANDENINIS NEMO LAIVASNorintieji susipažinti su Viduržiemio jūros povandeniniu pasauliu gali apsilankyti ultramoderniame Nemo centre Magalufe. Jame trumpai supažindinama su Viduržiemio jūros augmenija ir gyvūnija. Po to laivu (trukmė 20min.) vykstama į salelę Isla de Sech. Joje yra povandeninio laivo prieplauka. Š kelionė trunka 45 min. Tai iš tikrųjų nepamirštami įspūdžiai.KOKTEILIŲ BARAS ABACANTOAbacanto įsikūręs senoviniame ispanų dvare. Čia nuostabi ir romantiška atmosfera, apgaubta tylios klasikinės muzikos skambesio. Šis baras yra priemestyje. Užssisakę kokteilį ( kain nuo 1500 pesetų), galėsite ramiai pasivaikščioti ir apžiūrėti šį dvarą. Po trumpos ekskursijos kokteilis bus dar skanesnis…MAGALUF PLAYA DE PALMA-EL ARENALMaždaug 13 km. nuo Palmos į vakarus judrus kurortas Magalufas. Jis gausiai lankomas poilsiautojų iš Didžiosios Britanijos. Žaliose pėsčiųjų zonose turistus kviečia daugybė parduotuvių, barų, restoranų ir kavinių.Vandens parke galima nuotaikingai praleisti laiką, vakare į įžymiąją BCM diskoteką. Miestelyje daug automobilių, dviračių bei motociklų nuomos punktų. Magalufo apylinkėse yra dvi golfo aikštelės.Tarp Play de Palmos ir El Arenalio yra vienas ilgiausių smėlėtų Maljorkos paplūdimių. Didžioji dalis poilsiautojų – vokiečiai. Kavinės, gultų, burlenčių ir skėčių nuo saulės nuoma, dušai bei gera paplūdimiųIBICALegenda byloja, kad Kleopatra, vykdama į Romą, buvo sustojusi Ibicos saloje. Salos praeitis kontrastinga ir permaininga. Šiandien tai ideali vieta poilsiui jauniems, energingiems žmonėms, mėgstantiems triukšmingas diskotekas ir judrias atostogas.BASKIJASostinė – Vitoria-Gasteiz. Tai ypatingai įdomus regionas turintis savo kultūrą, kalbą (Euskadi). Kadangi Baskija yra labiausiai pramoninis regionas, randame ne tiek daug natūralios gamtos. Tačiau čia idealios vietos golfui, jojimui ir kalnų sportui. Vykstant į šį regioną nereiktų pamiršti lietpalčio, kadangi čia nuolat lyja lietus.KANTABRIASostinė –Santander. Visame regione galime rasti labai skirtingą landšaftą ir klimatą. Kalnuose dar gyvena lokiai, vilkai, ereliai. Kalnų viršūnėse, dar vadinamose ‘trijų jūrų viršūnėmis” yra unikalus reiškinys: ten susikaupę lietaus vandenys nuteka į tris skirtingas puses, skirtingas jūras. Sostinėje vyksta tarptautiniai festivaliai.KASTILIA-LA MANCHASostinė –Toledo (27 pav.). Šiame regione turistus kviečia garsaus Servanteso kūrinio “Don Kichotas iš La Manšos”( 28 pav.) herojaus aplankytos vietos. Dar ir šiandien čia galima pamatyti garsiuosius vėjo malūnus, su kuriais jis kovojo. Nacionalinė virtuvė labai paprasta: daugiausia daržovės ir garsusis Mančego sūris.KASTILIJA-LEONSostinė – Valadolid. Tai ne tik didžiausias Ispanijos regionas, bet ir didžiausias visos Europos sąjungos regionas apsuptas kalnų. Tai buvo centrinis viduržiemų Ispanijos regionas ir dar dabar turi didelę kultūrinę svarbą savo katedromis, bažnyčiomis, pilimis. Regionas taip pat siūlo puikius gamtos parkus. Nacionalinėje virtūvėje vyrauja mėsa (ypač lamos) ir egzotiški vaisiai.KATALONIJAKatalonija (10 pav.) užima ilgą Ispanijos kalnų dalį su žaliais, pilnais gėlių slėniais, kuriuose slepiasi vaizdingi kaimeliai su romaninėmis bažnyčiomis. Parc Nacional d’Aiguestortes ir Vall d’aranrojus gamtos tyrinėtojams, o slidininkai gali būti tikri, kad ras sniego Baqueira-Berete. Saulės mėgėjai gali rinktis arba akmenuotus Costa Brava, arba smėlėtus Costa Daurada paplūdimius. Tarragonoje daug romėnų paminklų. Toliau nuo jūros stūkso Poblet ir Santes Creus vienuolynai ir driekiasi garsieji Penedeso vynuogių laukai.Taip puiki galimybė susipažinti su įdomia, paslaptinga ir turtinga jos praeitimi. Nedidelis miestukas Ampurija Kosta Bravos pakrantėje mena senovės Graikijos civilizacijos laikus. Čia archeologai aptiko ypač vertingas tos epochos skulptūras ir keramikos gaminius. Netoliese esantis istorinis Ujastret kaimelis – iberų laikų palikimas, o senovinis Taragonos miestas Kosta Dorados pakrantėje primins apie galingųjų romėnų klestėjimą. Čia galima pamatyti didžiulio amfiteatro liekanas, romaninę gotikinę katedrą, pasivaikščioti akmenimis grįstomis gatvelėmis.
Didžiausi Katalonijos miestai: Barselona, Cherona, Taragona, Lerida ir Tortosa išsaugojo daug viduramžių laikų bažnyčių. Įspūdingi Cheronos katedros skliautai yra patys didžiausi Europos gotikos istorijoje. Daugelis šios epochos pastatų dabar naudojami administraciniams tikslams, pvz., senoviniuose rūmuose Barselonoje yra įsikūrusi Katalonijos vyriausybė.XIX ir XX a.modernizmo pastatų grožis ir originalumas tikrai nepaliks nei vieno abejingo. Juk Barselona – tai modernizmo sostinė, kur daugiausia šio stiliaus pastatų sukūrė garsusis Katalonijos architektas Antonio Gaudi. Tradicinės Katalonijos šventės, gardūs nacionaliniai patiekalai, nepaprastai skanus vynas ir verdantis naktinis gyvenimas kurortuose bei sostinėje paliks nepamirštamų įspūdžių!Greitkelis iš Prancūzijos pasiekia Rytų Ispaniją ties La Jonquera, o nuo Barselonos driekiasi pakrante per Tarragoną į Valensiją. Keletas greitkelių prasideda Barselonoje. Tunelis prie Puigcerda palengvina susisiekimą su centrine Katalonijos Pirėnų dalimi. Autobusai dažniau važinėja vasarą ir jungia daugumą miestų. Pagrindinė šiaurės-pietų geležinkelio linija juosia pakrantę nuo Blaneso į pietus. Kitos linijos eina iš Barselonos per Vicą, Lleidą ir Tortosą.BARSELONA ( 13, 14 pav.)Antras pagal dydį Ispanijos miestas, Katalonijos sostinė, vienas didžiausių Viduržemio jūros uostų. Senamiesčio branduolys – Barri Gotic – viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra LaSeu – tai vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Netoliese aikštės ir rūmai (Episcopal Palace, Palau de Generalitat, Placa del Rei) – tikri centrinės Europos baroko šedevrai. Barselonos perlas – įžymiojo architekto Antonio Gaudi neužbaigtoji katedra Sagrada Familia. Pasaulinio garso bulvare Las Ramblas kiekvienas nori parodyti save ir pasižiūrėti į kitus. Jūros pakrantėje puikuojasi monumentas Kristupui Kolumbui. Barselona – žavus įvairiaspalvis miestas, pilnas energijos ir jaudulio. Pramogos, komercija, kultūra ir menas čia yra neatsiejamos kasdieninio gyvenimo dalys. Susipažinti su Antonijum Gaudžių, jo kūryba galima gatvėse- ten pilna pastatų, kuriuos jis suprojektavo: Šventosios Šeimos bažnyčia, Gvelio parkas. Dabar Gvelio rūmai, kaip ir kiti A.Gaudžio kūriniai, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.Barselonoje įsikūręs Jūrų muziejus, kuriame gausu įdomių eksponatų, liudijančių ispanų jūros keliones: praeities laivų maketai, navigacijos prietaisai, seni žemėlapiai ir dokumentai. Didžiausias Europoje akvariumas yra įsikūręs Barselonoje. Čia galima pamatyti per 8 tūkst. Viduržiemio jūros gyvūnų ir augalų rūšių.Ramblas ispanų kalba reiškia išdžiūvusi upė. Tai istorinė sąsaja su tvirtovę juosusiu apsaugos kanalu, kurio vietoje maždaug prieš 300 metų plečiantis miestui ir atsirado pėsčiųjų alėja. Išdžiuvusi upė taip pat asocijuojasi su tam tikra netvarka. Paliktų šiukšlių yra ir garsiame bulvare. Tai tarsi atspindi katalonų charakterį – kuo daugiau laiko skirti linksmybėms ir kuo mažiau darbui. Ypač spalvingas Ramblas vidurnaktį, kai iš gausybės šio bulvaro barų ir kavinių pasipila ispanų virtuvės skonį pajutę ir flamenko šokio ritmo užburti užsieniečiai. Galvoje dar tebeskamba į medinę sceną “kalamų” batų ir batelių ritmas, palydimas ispaniškų dainų.Neįmanoma išvardinti visų Barselonos įžymybių. Tibidabo kalno papėdėje įsikūrusi miestą tiesiog reikia pamatyti.MONTSERATO VIENUOLYNASJau beveik tūstantį metų priklausantis benediktinų ordinui, yra įsikūręs Montserato kalne. Nepakartojamo didingumo ir žavesio šiam įspūdingiausiam Katalonijos peizažui suteikia apie 1200 įvairiausių formų uolėtų viršūnių, iš visų pusių gaubiančių vienuolyną. Šiuo metu vienuolyne gyvena apie aštuoniasdešimt vienuolių. Rytinių ir vakarinių pamaldų metu galima pasiklausyti garsaus visame pasaulyje berniukų choro, turinčio seniausias tradicijas Europoje, giedojimo. Vienuolyno bazilikos pasididžiavimas – medinė Šv. Marijos statula, o jo muziejaus – viena geriausių Ispanijoje dailės kūrinių kolekcija, kurioje Pikaso, Dali, Mone, Dega, Pisaro, Poliakovo ir kitų dailininkų kūriniai.Vienuolyne galima įsigyti ne tik Montserato spalvotą albumą, bet ir Montserato kalno medaus bei puikaus likerio Aromes de Montserrat, kurį gamina broliai benediktinai.KOSTA BRAVA IR KOSTA DORODAViduržemio jūros pakrantė Katalonijoje driekiasi per Kosta Brava ir Kosta Dorada pakrantes. Čia puikūs smėlio paplūdimiai, daug saulės. Vasaros metu vyraujantis švelnus pietvakarių brizas greitai išsklaido rytmetines miglas ir sušvelnina dienos karštį. Spalvinga ir turtinga šios pakrantės istorija skatina norą pasižvalgyti po apylinkes ir aplankyti Barseloną, Taragoną, Andorą, Montserato vienuolyną, Figerą. Įvairios ekskursijos, iškylos ir pramogos praturtina atostogas prie jūros. Tai daugybė daugiaaukščių viešbučių, pensionų, restoranų, palmėmis apsodintų krantinių ir gatvių. Puikūs smėlio paplūdimiai, nuotaikingas naktinis gyvenimas sutraukia turistus iš visos Europos. Vakarais minios turistų susirenka prie “šviesos ir muzikos” fontanų, kurie laikomi Salou ( didžiausias Kosta Dorados kurortas) simboliu. Šiuos kaip ir “šokančius”, fontanus suprojektavo katalonų inžinierius R.Buigas.TARAGONATaragonos provincijos sostinė. Legenda byloja, kad Jupiteris, pamatęs Taragoną taip ją pamilo, kad paliko net savo žmoną Tiriją. Toks stiprus buvo Taragonos žavesio poveikis Jupiteriui. Romėnų forumo liekanos, amfiteatras, akvedukas, gynybinės sienos mena dutūkstantinę miesto istoriją. Soboras – pats reikšmingiausias viduramžių Taragonos paminklas. Taragona – miestas, kuriame puikiai dera istoriniai paminklai, viduramžių senamiestis ir platūs šiuolaikiniai bulvarai bei modernūs statiniai. Kažkada buvusiai Ispanijos žemės karalienei, Kartaginos varžovei Taragonai šiandien puikiai dera “žėrinčio Viduržemio jūros perlo” epitetas.FIGERASSalvadoro Dali gimtinė. Čia yra Salvadoro Dali muziejus su viena didžiausių šio menininko kūrinių kolekcija. Netoliese esančiame Pubolio miestelyje yra XIV a. pilis, kurią Salvadoras Dali padovanojo savo žmonai Galai.EXTREMADURASostinė – Merida. Šis regionas garsėja dar nuo romėnų laikų. Lanšaftui būdinga kalnų grandinė ir keletas upių. Klimatas kontinentinis, su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Extremadura turi puikius parkus ir elkologinius rezervatus. Regionas iki šiol dar nebuvo pritaikytas masiniam turizmui, todėl jis tinkamas retoms atrakcijoms. Įdomūs yra liaudies papročiai, tipiški rūbai, rankdarbiai iš keramikos ir metalo, nuostabi virtuvė ir vynai.GALISIJASostinė – Santjago de Kompostela. Galisija Ispanijoje yra žinoma kaip “1000 upių šalis”. Upės vingiuoja po visą regioną. Pats pakrantės landšaftas yra labai skirtingas: nuo minkštučių paplūdimių iki aštrių uolų. Klimatas labai minkštas, o ypač žiemą. Istorine prasme šis kraštas labai turiningas: čia gyveno keltų tauta, po to romėnai, kurie paliko daug nuostabios architektūros, pilių, fortų, katedrų. Folkloras aiškiai parodo galisų ir keltų laikotarpius.KANARŲ SALOSŠią rojaus salų grandinę su puikių klimatu, karališkais paplūdimiais sudaro 7 dideles salos: Gran Kanaria, Fuerteventura, Lansarote, Tenerifa, La Palma, Gomera, Hiero ir keletas mažesnių: Alegranza, Gracioza, Montana Klara, Roque del Este ir Lobos. Jau graikai ir romėnai gėrėjosi šiomis salomis ir davė joms nuostabius vardus: Laiminga sala, Atlantida… Šio regiono gyventojai yra aukštaūgiai ir šviesios odos. Čia buvo sustoję kristupo Kolumbo laivai garsiosios atradimų kelionės metu. Klimatas: ištisus metus pavasaris ir vasara.MADRIDAS ( 15 pav.)Ispanijos sostinė. Tai miestas pasižymintis nuostabia architektūra ir kitomis įžymybėmis. Čia yra garsus meno muziejus “El Prado”. Tuo pačiu Madridas yra labai gyvas miestas su puikiomis kavinėmis, diskotekomis ir ilgu naktiniu gyvenimu. Nenustebkite, jei 4 val., ryto patektumėte į mašinų kamštį, ir tik nedidelė žmonių dalis tokiu metu važiuoja į darbą…Fiestos ir įvairios šventės čia vyksta ištisus metus.MURSIJASostinė –Mursija. Čia gyveno graikai, vėliau kartagai, romėnai, maurai. Didelę turistinę reikšmę čia turi Kosta Kalida (“šiltosios pakrantės”) paplūdimiai, sūraus vandens lagūna Mar Menor, pakrantės tinkančios vandens sportui. Nacionalinė virtuvė čia siūlo: daržovių patiekalus, salotas, ryžių patiekalus ir taip pat nuostabias jūrų gėrybes. Šis regionas pasižymi aukštos kokybės vynu.NAVARASostinė – Paploma. Navaros karalių istorija labai tampriai susijusi su Prancūzija, Kastilija, Aragona ir Baskija. Pamploma garsėja savo tarptautine Sanfermino švente ir puikiais karnavalais. Navaroje yra ne mažiau kaip 50 parkų, įdealus regionas keliautojams, žvejams ir visiems tiems, kurie norėtų praleisti žalias atostogas Ispanijoje.LARIOJASostinė – Logrono. Haro yra vyno produkcijos centras. Šis regionas yra tinkamiausias kaimo turizmui, keliavimui, žvejybai, kalnų turizmui.VALENCIJASostinė – Valencija. Tai puikiai tinkantis turizmui regionas su ilga pakrante, natūralia gamta. Kas nori atrasti daugiau nei smėlį ir saulę, tas ras čia istorijos pėdsakų: graikų, romėnų, iberų.
PRAMOGŲ PARKAIPARKAS PORT AVENTŪRAPort Aventūra ( 16, 17, 18 pav.), kiek piečiau nuo Tarragonos, antras pagal dydį, po Paryžiaus, (plotas – 115 ha) pramogų parkų Europoje, kuriame ir suaugę, ir vaikai gali puikiai praleisti laiką, patirti nepakartojamų nuotykių ir per vieną dieną apkeliauti visą pasaulį. Atrakcionai vyksta įspūdingose egzotiškose visų penkių kontinentų šalyse bei vietovėse. Pirmoji zona – Polinezija su Fidži ir Taiti salomis. Čia turistai nusikelia į kapitono Kuko epochą. Tropinės augmenijos prieglobstyje veikiančių vulkanų papėdėse išsidėsčiusios vietinių gyventojų trobelės. Dirbtiniuose paplūdimiuose galima stebėti polineziečių ritualinius šokius Pagrindinis atrakcionas – nusileidimas valtimi nuo 17 m aukščio vulkano 55 km per valandą greičiu. Toliau – Kinija su akrobatų pasirodymais imperatoriškame teatre bei pasivažinėjimu Drakono Kchan kalneliais, kurių ilgis 1285 m, maksimalus aukštis 45 m, greitis 110 km per val. Tai tikras rojus aštrių pojūčių mėgėjams.Meksikoje atrakcionų dalyviai susipažįsta su dviem istoriniais periodais: majų kultūra ir ispanų kolonijine epocha. Sunkiai praeinami tropiniai brūzgynai veda į majų piramidę Čičen Itca. Laukiniai Amerikos Vakarai leidžia pajusti kaubojiško kaimo ir netgi 1876 metų liepos 4 d., nacionalinės Amerikos šventės, atmosferą.Viduržemio jūros kraštų kaime galima pasižvalgyti po parduotuvėles, susipažinti su tų kraštų gyventojų buitimi ir papročiais. Port Aventura parke – 31 restoranas su įvairių šalių virtuvėmis, 30 kvapą gniaužiančių atrakcionų ir karuselių, 22 parduotuvės su originaliais meno dirbiniais ir suvenyrais iš viso pasaulio. Kiekvieną dieną čia vyksta daugybė įvairaus žanro pasirodymų: teatras, muzika, varjetė, magija ir t.t.SELWO PARKASSelwo ( 19 pav.) – tai unikalus gamtos parkas Europoje, kuriame galima susipažinti su 5 kontinentų miškų, savanų augalija ir gyvūnija bei patirti nepamirštamų nuotykių. Šiame parke puikiai praleidžia laiką ir vaikai, ir suaugę.VANDENS PRAMOGŲ PARKAIŠiame regione yra du vandens pramogų parkai – Fuengiroloje ir Torremolinos. Ir vaikai, ir suaugę linksmai praleis laiką parkuose su daugybe baseinų ir vandens atrakcionų. Nusibodus vandens pramogoms, galima pažaisti golfą, paplūdimio tinklinį ar tiesiog pasideginti.TIVOLI WORLDTivoli World ( 20, 21 pav.) tai atrakcionų parkas su įvairiomis karuselėmis, amerikietiškais kalneliais ir vandens atrakcionais. Nustatytomis valandomis vyksta koncertai ir vaidinimai.
KELIONĖS LAIVAIS1 “ROYAL CARIBBEAN” ( 22 pav.)Kelionė “Royal Caribbean” laivu yra ne vien kruizas – tai didžiosios atostogos. Kiekvieną rytą pasitinkantys gražiausi Europos miestai – Barselona (Ispanija), Roma (Italija), Florencija/Piza (Italija), Neapolis (Italija), Valeta (Malta), Nica/Monte Karlas (Prancūzija), o vakarais galima mėgautis gausybe pramogų arba grožėsitės nuostabiais jūros vaizdais!
2 SPLENDOUR OF THE SEAS ( 23 pav.)Norintiems pailsėti – laivas “Splendour of the Seas”, kur svečio noras – personalui įstatymas. Laive neteks nuobodžiauti, nes ten begales užsiėmimų. Kiekvieną dieną čia laukia įvairūs renginiai: šou programos, teatro spektakliai, diskotekos, kazino ir dar daugybė kitų pasilinksminimų. Norintiems aktyvaus poilsio bus pasiūlytos įvairios vandens atrakcijos, fitneso treniruočių salė, šokių pamokos, golfas, 4 sūkuriniai baseinai bei kiti užsiėmimai. Mėgstantys skaniai pavalgyti galės išbandyti įvairių pasaulio šalių patiekalus net aštuoniuose laivo restoranuose ir baruose. Norintiems atstatyti jėgas bus pasiūlyti masažai, gydomosios, grožio ir atpalaiduojančios procedūros. Šis kruizas – tai puiki galimybė keliauti su šeima. Pilnai prižiūrimi centrai vaikams “Adventure Ocean” ir “Optix Teen Centre” suteiks jiems tiek pramogų ir žaidimų laive, kad šias atostogas vaikai prisimins ilgam!
TURIZMO PASLAUGŲ ANALIZĖAPGYVENDINIMASIspanija pasižymi aukšto aptarnavimo lygio viešbučiais. Kosta del Sol esantis 4* viešbutis Las Piramides . Viešbutyje yra 320 kamb., 3 restoranai, 4 barai, baseinas. Kambariuose: vonios kambarys, balkonas, oro kondicionierius, TV, telefonas.Kosta Brava – 4* viešbutis Rigat Park. Viešbutyje yra 2 restoranai, grilio baras terasoje prie baseino, svetainė-biblioteka, 2 baseinai suaugusiems ir vaikams ( su spiraliniu nusileidimo taku), vaikų žaidimo aikštelė. Kabbariuose: balkonas-terasa, oro kondicionierius, vonia, fenas, palydovinė TV, telefonas, minibaras, seifas.Kiti viešbučiai analogiški. Viešbučiai yra šalia jūros, visi turi baseinus, kai kurie saunas, yra įsikūrę sveikatingumo centrai su visomis paslaugomis. Kambariai įprastiniai, yra šeimyninių kambarių per du aukštus.Pramogos viešbučiuose: prie baseino rengiamos originalios puotos su šviesos efektais, koncertinės programos.Sportas: teniso kortai, bilijardas, treniruoklių salė, mini golfas, stalo tenisas.Daugiausiai viešbučiuose dirba ispanai, kurie puikiai kalba angliškai, o rytais prabudusius lietuvius net sveikina lietuviškai. Ispanai labai mieli, kantrūs ir mėgstantys bendrauti. Todėl čia labai aukšto lygio aptarnavimas viešbučiuose. Pusryčiai ir vakarienė viešbutyje itin gausūs, pusryčiauti galima nuo 8-10 val. Ryto. Dažniausiai ruošiamas tradicinis europietiškas švediškas stalas, o vakarienei pagaminama ir daugiau patiekalų. MAITINIMASIspanija pasižymi labai įvairia ir gan aštria virtuve. Be restoranų siūlančių nacionalinę virtuvę gausu ir europietiškų maitinimo įstaigų. Ispanai mėgėjai gausiai pavalgyti ir tai tampa didele turistų problema. Tačiau toliaregiai ispanai persivalgiusių problemą išsprendė taip: ant stalo visada būna džiovintų ir konservuotų vaisių, kurie sureguliuoja sutrikusį virškinimą. Vienas populiariausių ispanų gėrimas yra romas su Coca Cola. Ispanai ir portugalai patys gamina romą ir mano, jog jis yra tikras ir geriausias pasaulyje.TRANSPORTASPagrindinis transportas Ispanijoje yra autobusai, lėktuvai. Labai populiarūs dviračiai.
PATARIMAI LIETUVOS TURISTAMS VYKSTANTIEMS Į ISPANIJĄKeletas naudingų patarimų vykstantiems į Ispaniją:1. Jei norite gerai ir pigiai pailsėti, nuvažiuokite į Ispaniją. Geriausia poilsiauti vasarą – prie jūros, o žiemą – Madride.2. Nepamirškite, kad Ispanijoje priešingas gyvenimo būdas: naktį-pramogos, dieną-miegas, kadangi jiems būdingos fiestos.3. Nepamirškite, kad ispanų maistas aštrus, o be to ten labai karšta, tai per dieną privaloma išgerti 5-7 litrus skysčių.4. Poilsiaujant patartina vežtis savo rankšluoščius, nes gautų viešbutyje iš kambarių išsinešti negalima. Taip pat reikia pasiimti šortus, šlepetes, marškinėlių, maudymosi kostiumėlį ir pinigų.5. Degintis be specialaus kremo negalima, nes saulė labai kaitri ir bematant galima susvilti.6. Kalnams būtina skirti visą ir jokių būdų nevažiuoti naujai nutiestais tuneliais. Gražiausi vaizdai veriasi į kalną kylant vingiuotais keliukais.7. Į lošimo namus reikia būtinai neštis pasą. Moterys įleidžiamos tik su vakaro suknelėmis, o vyrai su smokingais.8. Baruose labai populiarus viskio, martinio, toniko arba sodos vandens ir ledo kokteilis. Pakėlės parduotuvėse galima nemokomai skanauti įvairaus vyno. Daug jo išgerti neįmanoma, kadangi jis labai saldus. Taip pat baruose ir restoranuose yra priimta palikti arbatpinigių (10% nuo užmokėtos sumos).9. Vakare privaloma dėvėti ilgas kelnes ir marškinius.10. Į autobusą galima lipti tik pro priekines duris, o išlipti pro užpakalines.11. Saugokitės vagių, jų be galo daug. Vertingus daiktus galima palikti viešbučių seifuose.
IŠVADOSJei norite pajusti tikrą ispanišką dvasią, perskaitykite E.Hemingvėjaus “Fiestą”, na o po to būtinai nuvykite į šią šalį.Ispanija sukurta poilsiui, pramogoms ir kelionėms – puikus klimatas, puiki gamta.Ispanijoje aukštas ekonominis išsivystymas.Šalyje aukštas turizmo paslaugų lygis.Šalyje daug pramogų ir atrakcijų, yra ką pamatyti ir kur nueiti.Ispanijos žmonės labai svetingi ir noriai bendraujantys.Ispanijoje daug nuostabių kurortų prie viduržiemių jūros. Populiariausios poilsinės kelionės šią ir praeitą vasarą buvo į Ispaniją, o labiausiai lankoma – Maljorkos sala.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
ISPANIJA Kelionės vadovai. “Alma littera”, 2001A.Vadminas. Ispanija. Leido “Meralas”.SL2025. 1999 , VilniusBaltos lankos. 2001 Vilniushttp://www.votpusk.ru/http://www.excursus.lt/“Klaipėda” 2003 lapkričio 15d.“Klaipėda” 2004 kovo 27d. Turistinių agentūrų informacijaInformacija iš lankstinukųInternetas