Ispanija

ISPANIJA

Gyventojai:39 622 000 (78žm./km2)
Plotas:504 750 km2
Sostinė:Madridas
Kiti miestai:Saragosa,Sevilija,Valensija,Barselona
Kalba:Ispanų
Piniginis vienetas:Peseta
Tikyba:Katalikų
Valdymo forma:Konstitucinė karalystė
ES narė nuo:1986
Gyventojų ūkinė veikla:
Aptarnavimo sfera 56%
Pramonė 39%
Žemės ūkis 5%

FAKTAI APIE ISPANIJĄ:
Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių.
Ispanija-viena kalnuočiausių valstybių Europoje (pirmoje vietoje yra Šveicarija).
Madridas yra vienintelė Europos sostinė įkurta ne prie upės.
99% gyventojų yra katalikai.
Palyginti su kitomis Europos šalimis,gyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių.
Nacionalinė Ispanijos šventė yra spalio 12-oji.Tą dieną 1492 metais Christopheris Columbas atrado Ameriką.
Ispanų požiūris į užsieniečius imigrantus yra vienas tolerantiškiausių Europoje.
Ispanija-vyno kraštas.Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas.Vynas čiia pigesnis už pieną ar alų.Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje,kasmet jo gamybai sunaudojama 3mln. Tonų vynuogių.
Kiparisų alėjos,apelsinmedžiai,žydintys gėlynai,amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės-būdingas Ispanijos kraštovaizdis.
Ispanai-paprasti,darbštūs,kultūringi žmpnės.Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis.Mat dieną labai karšta.Dėl šios priežąsties jie ir kitaip maitinasi.Didžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare,nes vėlai,tiksliau anksti rytą,eina miegoti.
Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos,troškintos) ir lašinių.Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus,alyvuogės,aštrūs prieskoniai iš pomidorų bei česnakų.
300 mln. Planetos gyventojų kalba ispaniškai, pačioje Ispanijoje-tik 13 %.
Tradicinė bulių kova,arba korida,Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a.. pabaigoje.Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą).Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija,tačiau didžiausia arena yra Madride.
Fiesta-neatsiejama Ispanijos kultūros dalis.Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių.Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta,Valensijos Bunolio mieste-La Tamatina,pomidorų karas.
Andalūzija-didžiausia ir romantiškiausia Ispanijos provincija.Tai sk

kambančių gitarų,grakščių flamenko šokėjų,juodas mantilijas dėvinčių sinjorų su raudonais gvazdikais plaukuose miestas Sevilija,kur įsimylėjėliai po langais traukia serenadas.
Flamenkas-improvizacija,solinis šokis.Daugelis,kurie stebėjo flamenką,mano,kad tai ne tik muzika,šokis,bet ir ištisa gyvenimo filosofija.
Gera ar bloga žudyti bulių,ispanai nesuka galvos.Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą.Arena-tai varžybų aikštelė,kurioje žmogus demonstruoja drąsą.Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir platmasinė buliaus galva.
Ispanija davė pasauliui nemažai žymių menininkų-tai Miguelis de Servantesas,Salvadoras Dali,Pablas Picassos.
Ryšiai su Lietuva:1922m. birželio 27d. Ispanija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.Iki Antrojo pasaulinio karo toje šalyje gyveno apie 30 lietuvių.Pilietinio karo metais į Ispaniją iš daugelio vietų buvo nuvykę apie 100 lietuvių ginti respublikos.Vos ne pusė jų žuvo ar dingo be žinios.Tarpukario metais į lietuvių kalbą išversti pirmieji ispanų literatūros kūriniai.Iki 1991m. Lietuvoje išleista beveik pusšimtis ispanų knygų,keletas lietuviškų-Ispanijoje.Pastaraisiais metais šalys keeičiasi orkestrantais ir solistais.Barselonos olimpinės žaidynės buvo pirmosios,kuriose po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo mūsų šalies delegacija.

ŪKIS.Ispanija,buvęs žemės ūkio kraštas,1960-1975m. ūkio augimo tempais pasaulyje nusileido tik Japonijai,todėl greitai virto pramonine agrarine šalimi,pagal gamybos mąstą užimančia penktą vietą Europoje.Atsirado naujos pramonės šakos:elektrotechnika,elektronika,naftos chemija,aviacija ir kt. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje-šiaurėsje ir rytuose:Astūrijoje,Baskijoje,Katalonijoje.Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Valjadolido pramonės rajonai.Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje-geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose-Baskijoje ir Astūrijoje.Ispanija gamina sau aliuminį,cinką,varį,šviną.Išplėtota laivų statyba ir automobilių gamyba.Pastatytų la

aivų kiekiu Ispanija 90-aisiais metais turėjo trečią vietą pasaulyje,po Japonijos ir Vokietijos.Daugiau kaip 1mln. automobilių per metus pagamina “Citroen”,FIAT,”Renault”,”Volkswagen” ir kitų firmų filialai,veikiantys Madride,Valjadolide,Barselonoje.Stakles ispanai eksportuoja į daugiau kaip 100 šalių,kartu su japonais pirmauja pasaulyje pagal cemento gamybą.Europoje vertinama ispanų tekstilė,trikotažas,ypač avalynė.Iš maisto pramonės šakų kraštui reikšminga vyno,alyvmedžių aliejaus gamyba,vaisių perdirbimas.Didelė dalis šių šakų produkcijos eksportuojama.Pagal alyvmedžių aliejaus gamybos mastą Ispanijai tenka pirma vieta pasaulyje.
Alyvmedžių vaisiuose yra iki 80% aliejaus,daug vitaminų ir mikroelementų.Jų aliejus naudojamas maistui,kosmetikos pramonėje.Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas.Nemažai valiutos palieka 50mln. turistų,kasmet atvykstančių į Ispaniją.

ŽEMĖS ŪKIS.Žemės ūkis šiais laikais sudaro šiek tiek daugiau kaip 1/5 krašto ekonomikos.Žemdirbystei tenka 53%,o gyvulininkystei 41% gamybos apimties.Tik visai neseniai žemės ūkį pradėta labiau mechanizuoti,pačius ūkius-didinti,tad jis vis dar daugiašakis,nelabai specializuotas.Apie 60% krašto ploto žemių reikia drėkinti.
Dirbamose žemėse auginami javai,vynuogės,alyvmedžiai.Miežiai,kviečiai ir avižos sėjamos daugiausia Mesetos plokščiakalnyje,o šiaurės ir šiaurės vakarų drėgnesnėse žemėse-kukurūzai.Drėkinamose žemėse ispanai gauna iki 60 cnt/ha ryžių.Soduose auginami citrusai,migdolai,vynuogės,abrikosai,persikai,obuoliai,vyšnios ir kt.
Ispanija viena pirmųjų pasaulyje pagal citrusų auginimą.Pietuose yra vienintelis Europos rajonas,kuriame auga datulės.Gyvulininkystė išplėtota menkai, ir dalį mėsos tenka įsivežti.Galvijai auginami šiaurėje,o plokščiakalnyje ir kalnų šlaituose-avys.
Ispanijai tenka antra vieta pasaulyje pagal kmštinės žievės paruošas.

GYVŪNAI.Ispanija turtinga laukinių gyvūnų.Šiaurėje paplitę Vidurio Europos,o kitur-Viduržemio pajūrio tipo gyvūnai.Iš stambiųjų žinduolių minėtinos stirnos,elniai,kalnų ožiai,taurieji elniai,šernai.Iš smulkiųjų gausu graužikų,ispaniškųjų kiškių,Alžyro ežių,triušių.Kai ku

ur dar išlikę plėšrūnų:lūšių,vilkų,lapių.Vis rečiau pasitaiko rudųjų lokių.Paukščių rūšių skaičiumi (apie 400) Ispanija viena turtingiausių Europoje.(Lietuvoje yra apie 300 rūšių.) Tipiški Ispanijos paukščiai-mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka.Paplitusios įvairių rūšių gegutės,geniai,ereliai.Iš kitų Europos vietų (ir iš Lietuvos) atskrenda žiemoti gervių,baltųjų gandrų,ančių ir žąsų.Prie vandens telkinių yra flamingų.Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių ir kitokių nelabai malonių gyvūnų.Tai chameleonai,ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės,skorpionai ir tarantulai.Priekrantės vandenyse,daugiausia Atlante,žvejojamos menkės,strimelės,sardinės,tunai.Skanėstais laikomi čia sugaunami langustai,vėžiai,įvairūs krabai ir moliuskai.Ispanijoje nuo seno gerai tvarkoma gamtos apsauga.Yra nacionalinių parkų (Kovan-dongos,Ordesos),daugiausia kalnuose,rezervatų,draustinių.

AUGALAI.Ispanijoje daug augalų rūšių.Čia auga Europos ir Afrikos augalai.Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų,kaip Ispanijoje.
Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje.Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų.Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto.”Drėgnojoje” Ispanijoje paplitę plačialapių miškai,turintys pomiškį.Juose auga ąžuolai,kaštonai,klevai,bukai,topoliai,įsimaišp visžalių akmeninių ąžuolų.Kalnams būdingas vertikalusis zoniškumas.Aukščiau auga pajūrinė pušys,eglės,maumedžiai,o virš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos.”Sausajai” krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija,joje mažiau miškų.Tai-kvapnių makijos ir spygliuotų garigos visžalių krūmų bendrijos.Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose.Juose auga bukai,topoliai,oleandrai,ievos.Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės,o jo pietinėje dalyje-La Mančoje-net pusdykumių augalai-druskės,alfa,gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės-palmitai.Jie vieninteliai iš palmių natūraliai auga Europoje.

GYVENTOJAI.Ispanija yra daugiatautė šalis.Joje gyvena:ispanai (apie 28mln.),katalonai (per 6mln.),galisai (maždaug 3mln.) ir baskai (beveik 1mln.).

KLIMATAS.Ispanijos klimatui įt

takos turi “drėgnas” Atlantas ir “sausa” Afrika,be to,kalnų grandinių išsidėstymas.Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000mm) Europoje,o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300mm).Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai,gal kiek mažėliau vasarą,o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui.”Drėgnajai” Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas.Vidutinė sausio tamperatūra 7-10 laipsnių,o liepos 18-20 laipsnių.”Sausojoje” krašto dalyje klimatas žemyninis.Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio temperatūra vos 1-5 laipsniai,o liepos 24-29 laipsniai.Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą 8-12 laipsnių),o plokščiakalnyje 200 dienų per metus tamperatūra nenukrinta žemiau kaip 25 laipsniai.Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60% krašto ploto trūksta drėgmės,ir jį reikia drėkinti.

GAMTA.Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą;savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas.Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas.Nedaug kas žino,kad Ispanija-aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis,po Šveicarijos.Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto.Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai-stalas) plokščiakalnis,kurio aukštis siekia 800-1000m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas.Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų-Senoji Kastilija,o į pietus-Naujoji Kastilija.Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje-Kantabrijos,šiaurės rytuose-Iberijos,pietuose-Siera Morenos.Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai.Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma.Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma,o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų.Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto.Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė-Mulasenas (3478m)-yra aukščiausias Ispanijos taškas.Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos,bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli.Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje.Ten pat yra švino ir cinko.Almadene yra 1/3 pasaulio gyvsidabrio atsargų.Kantabrijos kalnuose gausu akmens anglių ir geležies rūdos.

LANKYTINOS ISPANIJOS VIETOS.Barselonoje turistų pamėgtos vietos yra:Šv. Šeimynos bažnyčia,Kolumbo ir Ispanijos aikštės,Monjuic kalnas,Olimpinis kompleksas,Las Ramblas,Guelio parkas,Pikaso muziejus,Gotikinis kvartalas;Granade:Alhambros-buvusių maurų valdovų rūmai;Sevilijoje turistai dažniausiai grožisi ispaniškuoju flamenko,aplanko Amerikos ir Ispanijos aikštes,Katedrą,Santa Kruzo kvartalą;Kordoboje turistai aplanko miesto senamiestį bei Katedrą-mečetę;Tolede labiausiai žavinčios turistus vietos yra:Katedra,Šv. Marijos Baltosios,Šv. Tomo,kurioje yra įžymusis El Greco paveikslas “Orgaso grafo laidotuvės”,ir Šv. Jono bažnyčios;Madride užsieniečiai dažniausiai lanko:Kastilijos prospektą,Sibelės aikštę,Gran via,Ispanijos aikštę,Prado muziejų,Karalienės Sofijos modernaus meno centrą,Karaliaus rūmus,Mayor (Didžiąją),Puerta del Sol (Saulės vartų) aikštes,Prado alėją,bulių kautynes-koridą.

Leave a Comment