globalinis atsilimas

Globalinis atšilimas
Globalinis atšilimas – ledynų tirpimo, temperatūrų kilimo, šiltnamio efekto ir ozono sluoksnio kitimo priežastis

Faktai

1.Užfiksuota, kad per pastarąjį šimtmetį vidutinė planetos temperatūra pakilo 0,6 laipsnio. Vidutinės temperatūros pakilimas 2 laipsniais baigiasi masiniu tam tikrų gyvūnų ir augalų rūšių išnykimu. O paskutiniais 20 metų temperatūrų šuoliai buvo rekordiniai — temperatūros didėjimo greitis padidėjo 3 kartus. Maksimalus atšilimas užfiksuotas pačiuose šalčiausiuose regionuose, kur yra pagrindinės ledo atsargos — Sibire, Aliaskoje ir Antarktidoje. Pavyzdžiui, Sibire suminis atšilimo efektas yra 10 kartų didesnis nei vidutiniškai planetoje: kai kuriuose Sibiro ir Tolimųjų Ryytų rajonuose per šimtmetį vidutinė temperatūra pakilo 3,5 laipsnio. Taigoje padažnėjo gaisrų — manoma, kad dėl nusilpusio miško, kurį ryja kenkėjai — jiems svyruojantis ekologinis balansas daugintis ir plisti tik padeda.

2.Globalinio atšilimo problema įdėmiai stebima ir analizuojama jau daugiau kaip dešimtmetį: 1988–aisiais buvo įkurta Tarpvalstybinė ekspertų grupė klimato pokyčiams tirti — IPCC („Intergovernmental Panel on Climate Change“), į savo veiklą įtraukusi per 3 000 mokslininkų iš daugelio pasaulio šalių. Ekspertų užduotis — įvertinti esamą klimato padėtį, prognozuoti jo pokyčius artimiausioje ateityje ir numatyti tų pokyčių pasekmes. Būtent prrognozės ir turi didžiausios įtakos painiavai mokslo pasaulyje, be to, tarp pačių mokslininkų kursto ginčus. Ekspertai sudarė ir išanalizavo apie 40 galimų XXI amžiaus ekonomikos vystymosi scenarijų. Pagal juos paaiškėjo, kad vidutinė Žemės temperatūra pakils 1,5–5,8 laipsnio. Kaip matai, paklaidėlė ne tokia ja

au ir menka. Nereikia pamiršti, kad visos prognozės remiasi labai jau neapibrėžtais spėliojimais, todėl skaičius 5,8 greičiausiai priklauso pačiam egzotiškiausiam scenarijui. Tačiau, mūsų galva, 2,5–3 laipsnių atšilimas visiškai tikėtinas.

KAS MŪSŲ LAUKIA ?

1.Miestus užlies vanduo. Tai bene populiariausia globalinio atšilimo problema, apie kurią daugiausia kalbama. Dar 1987 metais vokiečių žurnalas „Spiegel“ prabilo apie naują pasaulinį tvaną. Pagal jų prognozes, jau 2040–aisiais po vandeniu atsidurs tokie miestai kaip Roma, Kopenhaga, Londonas, Kairas, Hamburgas, bus matomos tik Niujorko dangoraižių viršūnės, paskęs ištisos valstybės — Danija, Belgija, Bangladešas, Olandija. Pasak tos pačios prognozės, Viduržemio jūros pakrantes išdegins sausra, o Alpių papėdėje augs palmės. Grenlandijos ir Antarktidos ledai tirpsta. Vien Grenlandija jūros lygį pakels maždaug 6 metrais, o Vakarų Antarktis — dar 4,5 metro.

2. Dings valstybės.Tokios salos kaip Maldyvai arba Tuvalu, kurių auukščiausias taškas yra vos pusmetris aukščiau jūros lygio, dings iš žemėlapio.
Kaip? Pasaulis šyla, jūros lygis kyla iš dalies dėl tirpstančių ledynų, iš dalies dėl vandenyno ploto didėjimo.
Kada? Tai neišvengiama. Net jei globalinis atšilimas baigtųsi šiandien, vanduo jūrose dar kiltų kelis amžius. Prieš kelerius metus Tuvalu jau buvo nemažai apsemtas.
3. Kils vandens karai. Kritulių kiekis mažės, o gyventojų daugės, todėl prasidės karai dėl vandens resursų.Manoma, kad šalyse, kur jau šiandien trūksta vandens, gyventojų padaugės 25 proc., o globalinis atšilimas situaciją tik paaštrins.Toliaregiai pasaulio po

olitikai jau yra užsiminę, kad ateityje karai Artimuosiuose Rytuose kils ne dėl naftos, o dėl vandens.
4. Negyvenama Žemė. Globalinis atšilimas gali taip stipriai pakeisti visos Žemės klimatą, kad ji taps kur kas karštesnė ir mažiau tinkama gyvybei. Procesas, vadinamas „pozityviuoju grįžtamuoju ryšiu“, verčia atšilimą save „maitinti“ tol, kol nebus pasiektas momentas, kai keisis visas klimatinis modelis. Priešistoriniais laikais jau buvo nutikę kažkas panašaus. Mokslininkai nelabai tiki, kad taip galėtų nutikti artimiausioje ateityje, tačiau tokio scenarijaus visiškai neatmeta.
5. Uraganai, taifūnai ir audros taps dar stipresni ir atkeliaus į tas vietoves, kuriose iki tol nebūdavo. Taigi ir Lietuvą pasieks mums dar neregėto stiprumo vėjai. JAV siautėjusi stichija gali būti laikoma šios prognozės pranašu. Audros sukaupia energiją virš šiltų jūrų, taigi kylant vandenynų temperatūrai padidėja ir grėsmė tiems regionams, kurių jūros (kaip mūsų Baltija) iki tol buvo per šaltos susidaryti tokiems oro reiškiniams. Čia mokslininkai nesutaria tik dėl vieno: ar šis procesas jau yra prasidėjęs, ar dar tik prasidės.
6. Badas: Dėl sausros, pavyzdžiui, Afrikoje, bus nebeįmanoma verstis žemės ūkiu. Prognozės teigia, kad jau mūsų amžiuje kritulių kiekis pietų Afrikoje sumažės 60 proc. žiemą ir 30 proc. vasarą. Kai kuriais vertinimais, Zambijoje beveik nebeliks fermų. Greitai, jei pasaulis nesiims spręsti globalinio atšilimo ir pačios Afrikos problemų.
7. Dėl atšylančio klimato žus 18–25 proc. pl
lanetos augalų ir gyvūnų rūšių.
Šiandien
O mums vis dėlto įdomiausia, kokią įtaką globalinis atšilimas daro šiandien. Pasirodo, jau daro. Akivaizdžiausiu pavyzdžiu laikomi neregėti karščiai Europoje, fiksuojami nuo 1998–ųjų. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, per vieną iš ekstremaliausių vasarų, 2003–aisiais, Europoje žuvo 25,5 tūkstančio žmonių. Ypač nukentėjo palankiu klimatu garsėjusi Prancūzija, kurioje dėl šilumos smūgio žuvo apie 15 000 gyventojų. Net rūkų ir lietaus šalis Anglija prarado apie 2000 žmonių.

Amerikos mokslininkai įrodė, kad dideliuose miestuose karščių metu mirtingumas padidėja 85 proc., į ligonines patenka 11 proc. daugiau pacientų. Daugelis šilumos smūgio aukų miršta po metų dėl vidaus organų disfunkcijos. Ypač didelis pavojus kyla širdies ir kraujotakos, kvėpavimo ar nervų sistemos ligomis sergantiems žmonėms. Pastebėta, kad per karščius padaugėja ir savižudžių. Be to, miestų centruose mirštamumas būna didesnis nei užmiesčio rajonuose.

Antra vertus, klimato svyravimai paveikė ir Centrinę bei Rytų Europą žiemą, kai spustelėjo neįprasti šalčiai. Štai Mongolijoje net trejus metus didžiulius žiemos šalčius keitė sausos vasaros, o Šiaurės Indijoje, Pakistane, Nepale ir Bangladeše nuo didelių šalčių mirė keli šimtai žmonių.

Dėl karščių ir sausrų kylantys gaisrai pavojingi ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai: jau įrodyta, kad smulkios dalelės, pakliūvančios į orą, pavyzdžiui, miškų gaisrų metu ar deginant kurą, yra kancerogeninės, t. y. sukelia vėžį, be to, gali būti astmos pr
riepuolio priežastis. Ką daryti? Pavyzdžiu gali būti Japonija, kur oro užterštumo problema tokia pat aktuali kaip ir pas mus. Kalbame apie apsaugines kaukes, kurios yra įvairios: vienos naudojamos pavasarį, žydėjimo metu, kitos — per gaisrus, trečios — esant masinei infekcijai.
Ligų protrūkis

O kokios įtakos turi vienu dviem laipsniais pakilusi klimato temperatūra? Medikų nuomone, visų pirma gerokai padidėja rizika užsikrėsti infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis.

Besivystančiose šalyse ši problema ypač aktuali. Karštis ir drėgmė — tai ideali terpė dizenterijai ir daugeliui vandeninių infekcijų. Karštu oru ligas taip pat platina žiurkės ir vabzdžiai — visų pirma maliariją, tropinę karštinę ir Laimo ligą. Po liūčių susidaro balos su stovinčiu vandeniu, kuriame knibždėte knibžda maliarinių uodų. Labiausiai nuo maliarijos kenčia Afrika, kur šia pusiau užmiršta liga žmonės jau serga ir tuose rajonuose, kurie anksčiau maliariniams uodams veistis buvo laikomi netinkamais. Sausros, po jų — gausios liūtys ir vėl sausros — tokiomis sąlygomis labai greitai užkrečiamas geriamasis vanduo ir maisto produktai.
Kitos versijos

Mokslo pasaulis pateikia ir daugiau paaiškinimų, kodėl šyla Žemės klimatas. Štai vieni specialistai tvirtina, kad dėl to kalta ne žmogaus veikla, bet metanas. Šių dujų, išsiskiriančių pelkėse yrant organikai, vykstant tektoniniams lūžiams žemės drebėjimų metu ir pan., atmosferoje randama vis daugiau. Šios dujos ne tik sukelia „šiltnamio efektą“, bet ir 15–20 km aukštyje, paveiktos saulės spindulių, skyla į vandenilį ir anglį, kuri, susijungusi su deguonimi, sudaro CO2 — junginį, kuris dažniausiai minimas kalbant apie planetos klimato atšilimą.

Tačiau tai ne pati egzotiškiausia versija. Štai du Kanados ir Izraelio mokslininkai tvirtina, kad Žemės atšilimui didžiausią įtaką turi kosminiai procesai, kurie esą yra atsakingi už 75 proc. ilgalaikių temperatūros pokyčių. Dar kiti Europos galvočiai pareiškė, kad dėl šio proceso kalta Saulė — esą jos branduolio temperatūra pastaruoju metu sparčiai kyla, o mes padarinius jaučiame čia, Žemėje.

Panašiai yra atsakoma ir į klausimą „Ką daryti?“. Bene labiausiai žinomas yra Kioto susitarimas, pasirašytas 1997–aisiais metais, kurio tikslas — globalinio atšilimo mažinimas, ribojant anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Garsus jis ir dėl to, kad didžiausia CO2 „gamintoja“ ir pasaulio teršėja — JAV, iki šiol prie Kioto sutarties neprisijungė. Motyvai paprasti: pasak Bušo, sutarties įgyvendinimas būtų labai brangus, be to, ji nėra teisinga, nes neįtraukia besivystančių šalių.

Tačiau yra ir originalesnių pasiūlymų, tarsi paimtų iš fantastikos romanų. Pavyzdžiui, siūloma kosmose sukurti masyvų skydą, kuris sugertų saulės spindulių perteklių ir stabilizuotų klimatą. Pagal šį planą, į viršutinius atmosferos sluoksnius būtų išmesta šimtai tūkstančių tonų metalo „šiukšlių“. Be to, kaip barjeras būtų panaudoti ir milijardai mažų oro balionų, kurie spinduliams trukdytų prasiskverbti iki Žemės.

Kita originali idėja — Žemėje pastatyti gigantiškus jūros vandenio rezervuarus, esą taip būtų galima išvengti jūros lygio pakilimo dėl ledynų tirpimo. Vandenynus esą taip pat tektų modifikuoti, kad jie galėtų susidoroti su atšilimu. Ant vandens būtų plukdomi specialūs mechanizmai, sukuriantys debesis, o po vandeniu užveistos augmenijos plantacijos, kurios „surytų“ šiluminį efektą sukeliančias atmosferos dujas.

ĮDOMU

Dar Galilėjus 1695 metais nustatė, kad Žemės sukimosi greitis yra nevienodas ir mažėja. Nepastovumo priežastis — oro masių judėjimas atmosferoje, masių judėjimas Žemės viduje, upių vandens judėjimas, dirvos temperatūrų kaita, sezoniniai augalinio Žemės sluoksnio pasikeitimai ir pan. O štai Belgijos karališkosios observatorijos mokslininkai padarė išvadą, kad prie visų šių Žemės sukimosi greitį lėtinančių veiksnių prisideda ir globalinis atšilimas. Manoma, kad dėl to Žemės sukimasis per 10 metų sulėtės 11 mikrosekundžių.

Išmatavus globalinio atšilimo efektą specialia kompiuterine programa akivaizdžiai įrodyta, kad klimato pasikeitimas labiausiai paveiks Afrikos žemyną, dar vadinamą „didžiojo penketo“ — dramblio, raganosio, liūto, leopardo ir buivolo — gimtine. Nustatyta, kad jau šiandien nuo sausros kenčiančios teritorijos taps dar sausesnės. Pasak Kenijos laukinės gamtos departamento direktoriaus R. Leakey, globalinis atšilimas sumažins mitybos zonas ir pražudys keletą gyvūnų rūšių. Priešindustrinėje epochoje gyvūnai tokių pavojų galėjo išvengti migruodami į kitus rajonus, tačiau besivystant žmonijai šios galimybės jie neteko. „Kokia prasmė leisti pinigus dramblių apsaugai nuo brakonierių, jei pavojus atslenka iš kitos pusės? Artėja masinė šių gyvūnų žūtis — štai apie ką reikia galvoti“, — teigia R. Leakey.
Iš:

Leave a Comment