klimato atsilimas

Klimato atšilimas.Pasaulio pabaiga?

Neseniai du nepriklausomai Antarktidoje ir Grenlandijoje atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad klimato atšilimas tiesiogiai lemia ledynų tirpimą ir vandens lygio kilimą. Požeminė saugykla, kurioje nuo tokių katastrofų kaip atominis karas, asteroido smūgis ar klimato pokyčiai būtų saugoma planetos biologinė įvairovė – gali pasirodyti kaip ištrauka iš fantastinio filmo. Tačiau panašaus statinio, kuriame bus saugomos įvairių augalų sėklos, statyba prasidės jau šių metų kovo mėnesį. Praėjusių metų spalį du mokslininkai, bendradarbiaujan¬tys su JAV vyriausybe – Peteris Švarcas ir Dugas Rendalas – parengė Pentagonui pranešimą apie problemas, su kuriomis JAV armijai dar nėra tekę susidurti. Pranešimo autoriai tvirtina, kad di¬džiausia grėsmė stabilumui pasaulyje – ne terorizmas ir ne slaptai gaminamas masinio naikinimo ginklas, o staigi kli¬mato kaita Žemėje, kai ims stigti ener¬gijos, maisto ir vandens. Klimato poky¬čiai sukels pasaulio, ekonomikos griūtį, masiškus žmonių kraustymusis ir galų gale – karus dėl galimybės išlikti. JAV vyriausybė keletą mėnesių slėpė pranešimą. Tai iškilo į viešumą tik vasa¬rį, kai iki jo prisikasė žurnalistai, ir iš karto sukėlė sensaciją. Jau kelis dešimtmečius žinoma, kad Žemė šyla. Tai aiškiausiai rodo sparčiai tirpstantys ledynai. Dar neseniai many¬ta, jog tai lėtas ir natūralus procesas. Ta¬čiau klimatologai paneigdami abejones, įrodė, kad orai vis greičiau šyla ir dėl to kaltas žmogus. Kaip šildome savo planetą? Tas reiški¬nys vadinamas šiltnamio efektu. Žemė gauna energijos iš Saulės ir, kad neper¬kaistų, turi tiek pat energijos išspindu¬liuoti į kosminę erdvę. Energiją gauna su šviesa, o išsiunčia infraraudonaisiais spin¬duliais. Per vienerius metus vienas ES pilietis išmeta 11 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuo daugiau atmosfe¬roje šių dujų, tuo mažiau šilu¬mos naktį prasismelkia į kosmosą.

Atrodytų, jeigu šilta, tai gerai. Argi ne¬maloniau būtų gyventi mūsų šalyje, jei klimatas taptų toks kaip Graikijoje? Bet šitaip nebus, nes atšilimo rezultatas bus atšalimas! Kodėl? Todėl, kad Žemė elgiasi kaip didelis organizmas, kuris ima prie¬šintis temperatūros kilimui. Ji atsikrato šilumos pertekliaus keliais rafinuotais bū¬dais. Vienas iš tokių, parsiunčiančių šilu¬mą nuo pusiaujo ašigalių link, – nes tikten ji gali būti sėkmingai išspinduliuoja¬ma į kosmosą. O tai lemia ir Golfo Srovės pakitimą. Jeigu Golfo srovė nebus tokia kaip iki šiol, mūsų klimatas atvės, o tropikų zo¬noje taps dar karščiau ir dar sausringiau negu dabar. Mums irgi grės sausra, nes nebesulauksime drėgmės srauto nuo Atlanto – atvėsęs vandenynas garuos daug silpniau. Sausros grėsmė kils vi¬sam pasauliui. Įsisiautės galingesnės ne¬gu iki šiol audros ir taifūnai, nes padi¬dės temperatūros skirtumas tarp tropikų ir šaltosios zonų, o uraganiniai vėjai paprastai ima pūsti smarkiai ski¬riantis temperatūrai. Be to, negalime tikėtis, kad klimato kaita vyks švelniai. Sausros laikotarpius pertrauks katastrofiškos liūtys ir potvyniai. Neži¬nia, kas atsitiks monsunams (vėjai, sausringu laikotarpiu atnešantys drėgmę) Azijoje. Klimato modeliai rodo, kad jie gali tapti nereguliarūs, o net vieneri me¬tai be monsuno Azijai taptų neįsivaiz¬duojama katastrofa: sausra, visuotinis nederlius ir badas milijardams žmonių. Archeologas Stivenas Leblankas įrodė, kad visą žmonių giminės istoriją galima išreikš¬ti paprasta formule: žmonės ką nors išrasdavo, tie išradimai įgalindavo efektyviau naudo¬tis gamtos ištekliais, jie sparčiai daugindavosi, kol galų gale žmonių skai¬čius viršydavo aplinkos gali¬mybes. Tada kildavo karai, kurie – drauge su badu ir epi¬demijomis – apribodavo jų skaičių. Ir tai kartodavosi iki ki¬to išradimo.
Šiandien, kai daugiau nei 800 milijonų žmonių Žemėje badmiriauja, akivaizdu, jog ap¬linkos galimybės viršytos. Bus dar blogiau; kai gaivališkos klimato permainos dar labiau sumažins maisto, vandens ir energijos išteklius. Tikriausiai tokiomis aplinkybėmis nepa¬vyks išvengti karų. Pranešimo autoriai perspė¬ja, kad net ir nedidelis vande¬nyno lygio kilimas reikš, jog di¬deli žemės plotai, ypač Azijoje, taps netinkami žemdirbystei. Šimtai milijonų žmo¬nių neteks pragyvenimo šalti¬nio. Nevilties genamų vargšų minios iš Bangladešo, Indijos, Kinijos ar Pakistano veršis per visas sienas. Mokslininkai įsitikinę, kad Že¬mėje dar nevisiškai pasibaigęs ledynme¬tis, ir laikotarpis, kuriuo gyvename ir ku¬riuo susikūrė mūsų civilizacija – tai tik trumputis šilumos ir ramybės atokvėpis milijono metų speigų ir staigių tempera¬tūros šuolių fone. Tarsi Žemė būtų sumaniusi paatostogauti. Nežinia kada tos atostogos baigtųsi savai¬me, tačiau beveik nėra abejo¬nės, kad mes, žmonės, gobšiai ūkininkaudami, greitai jas nu¬trauksime. Blogiausias daly¬kas – nežinia, nes iki pat pabai¬gos nebus aišku, ar kuri nors žvarbių žiemų ir sausų vasarų serija jau reiškia katastrofą ar dar ne. O kai vyks klimato kai¬ta, irgi nežinosime, ar krizės pa¬baigos reikės laukti dešimt, šim¬tą ar tūkstantį metų? Beje, motina Žemė rengia mums dar vieną siurprizą – magnetinis po¬lius jau dabar nesuprantamu bū¬du nyksta. Kas bus, kai nebesaugos mūsų nuo spinduliavimo iš kosmoso? Pranešime labiausiai tikėtina klimato katastrofų pradžia nu¬matoma 2012 m. Tie metai majų kalendoriuje sutampa su epochų permaina arba iki šiol kitaip žinoma – pasaulio pabaiga. Jau ne už kal¬nų.