GEOGRAFIJA - Mokslai.lt

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m.rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465

Geografija

DALYKO TIKSLAI IR UžDAVINIAI

GEOGRAFIJA AIšKINA PASAULIO TERITORIJų įVAIROVę, GYVENTOJų, įVYKIų IRREIšKINIų PROCESUS ŽEMėS GELMėSE IR PAVIRšIUJE. JI SIEJAMA SU žMOGAUS IRAPLINKOS RYšIAIS, Jų IšSIDėSTYMU TAM TIKROJE TERITORIJOJE. Pasirinkę mokytis geografiją XI–XII klasėse, mokiniai gilina šiodalyko žinias ir supratimą, plėtoja gebėjimų ir vertybių nuostatas.Užtikrinant nuoseklų ugdymo perimamumą, išskiriami trys geografinio ugdymokoncentrai: Pradinėje mokykloje ugdoma elementari samprata apie žmogų, gamtą,gimtąjį kraštą, savo tautą ir visuomenę. Ugdymas grindžiamas integruotumokymu. Pagrindinėje mokykloje gilėja dalyko išmanymas, kurio pagrindas –analitinis pasaulio regionų pažinimas. Vidurinėje mokykloje (gimnazijose) yra apibendrinamos geografijosžinios ir gebėjimai, teikiant bendruosius dalyko pagrindus, siekiantugdyti moksleivių sociokultūrinę kompetenciją. Vykstant globalizacijos procesui, neabejotina geografijos reikšmėmoksleivių geokultūrinei savimonei ir geoinformacijos raštingumui ugdyti.Šių tikslų siekiama sudarant galimybę moksleiviams iš socialinių mokslųgrupės rinktis geografijos, istorijos arba integruotą socialinių mokslųdalyką. Geografijos mokymas(is) XI–XII klasėse diferencijuojamas pagalkursus. Paskutinėje (gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendrąjįarba išplėstinį kursą (projektas). Bendrasis geografijos kursas padeda gilintis į geografijos dalykoturinį ir praktinių gebėjimų plėtojimą. Šiame kurse visos temosnagrinėjamos bendrais bruožais, daugiau dėmesio skiriama specifiniamsgeografiniams gebėjimams ugdyti. Išplėstinis kursas (projektas) – tai išplėtotas bendrasis kursas.Šiame kurse pagilėja geografijos studijos ir keliami aukštesni reikalavimaipasiekimų rezultatams. Bendrieji geografijos ugdymo tikslai: • pagilinti, susisteminti ir įtvirtinti įgytas žemesnėse klasėse žinias ir gebėjimus; • ugdyti geografinį ir kartografinį raštingumą, gebėti taikyti

esmines dalyko sąvokas bei sampratas; • padėti suvokti pasaulio vientisumą ir parodyti jų sferų įvairovę (gamtos, žmogaus, civilizacijų, kultūrų, ūkio, teritorijų požiūriais); • supažindinti su pasaulio plėtotės tendencijomis, globalinėmis žmonijos problemomis jų sprendimo būdais, ugdyti atsakomybės už planetos likimą ir ateitį jausmą. Taigi geografijos mokytojas turi įkvėpti viltį ir pasitikėjimą dirbtidėl geresnio gyvenimo savo aplinkoje, šalyje ir pasaulyje. Vertybinės nuostatos ir gebėjimai. Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, geografinis moksleiviųugdymas grindžiamas šiomis vertybinėmis nuostatomis; • pagarbus, tausojantis santykis su gamta ir socialine aplinka, gyvybe, jos įvairove bei nusiteikimas koreguoti gyvenimo būdą, įpročius, ūkinę veiklą, įvertinus jų poveikį aplinkai; • nusiteikimas vertinti ir daryti sprendimus, remiantis išsamia ir visapuse informacija, kritišku požiūriu į visuomenės informavimo priemonių veiklą; • tolerantiškas požiūris į žmonių fizines, etnines, religines, socialines ir kultūrines skirtybes; • pozityvus požiūris į subalansuotą šalies plėtrą, į laisvosios rinkos principais grindžiamą ūkį, sąžiningą, etikos normų, ekologinės kultūros nepažeidžiantį verslą; • atsakingas požiūris į globalines problemas, asmeniškai prisidedant prie jų sprendimo; • meile ir pagarba savo krašto gamtai bei žmonėms. Siekiama ugdyti moksleivių gebėjimą: • atrinkti geografinę informaciją, susijusią su nagrinėjama tema, tinkamai ją taikyti sprendžiant geografines užduotis; • suprasti esmines geografijos sąvokas ir tiksliai jomis naudotis; • jungti į bendrą visumą gamtos ir sociokultūrinius reiškinius; • sieti savo gyvenimo patirtį su geografinės aplinkos pažinimu.

Dalyko struktūra ir ryšys su kitais mokslais

Geografijos dalyko struktūra atspindi esminių pasaulio geografiniopažinimo ir siekimo idėjų bei vertybių kaitą: nuo geografinių pradmenųpateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo link. Jos rodo ugdymo turiniokaitą: nuo geografinių pradmenų pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimoeinama Lietuvos ir pasaulio gamtinės bei sociokultūrinės sanklodos

supratimo. Struktūrinant geografijos ugdymo turinį išskiriamos specifinėspažinimo sritys. Tokiu būdu pabrėžiama geografijos kaip vieningosdisciplinos idėja. Akcentuojamas jos santykis su aplinka, pasaulio, savokultūros šaknimis. Bendrąjį ir išplėstinį geografijos kursą sudaro šio sritys: 1. Geografinis pažinimas. 2. Gamtinė geografija. 3. Visuomeninė geografija. 4. Šiuolaikinis pasaulis. Geografijos mokymas glaudžiai siejasi su visais kitais mokomaisiaisdalykais: istorija, politologija, ekonomika, matematika, gamtos,humanitariniais ir technologijos mokslais. Be to, ji pati savo turinyjeintegruoja įvairių mokslų žinias.

Metodinės nuorodos

Plėtojant geografinę savimonę siūloma laikytis šių mokymo(si)principų:Parenkant ugdymo metodus ir tikslus sudaryti moksleiviams galimybę suprastipasaulio įvairovę, pajusti jos žavesį, padėti ugdyti savarankiško darbogebėjimą su geografijos informacijos šaltiniais (tekstais, paveikslais,lentelėmis, diagramomis, žemėlapiais, video juostomis, internetu),žiniasklaida, mokslinio turinio žurnalais.Remdamasis Lietuvos geografija mokytojas turėtų atskleisti geografijostaikomąją reikšmę ir kurso turinį glaudžiai sieti su Lietuvos ir visopasaulio gamtos ir visuomenės reiškiniais bei dėsningumais. Pasaulioregionų politinius, demografinius, ekonominius savitumus sieti su Lietuvosrodikliais.Geografijos ugdymo metu moksleiviai turėtų remtis kartografine irstatistine medžiaga, mokėti ją apibendrinti.Analizuojant geografinius reiškinius ir procesus sudaryti galimybesmoksleiviams diskusijoms, samprotavimams, įvairių geografinių problemųsvarstymui ir lyginimui.Siekti moksleivių gebėjimo parodyti geografinį išprusimą pamokose,įvairiuose ugdymo renginiuose, konferencijose, viktorinose, konkursuose beimokėti nagrinėti geografinio pobūdžio problemas, dirbti individualiai irgrupėmis, dalyvauti projektuose.

Turinys

Bendrasis kursas Uždaviniai Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:ugdyti gebėjimą vertinti pasaulio ir Lietuvos visuomenės gyvenimo, gamtosreiškinius, dėsningumus, sparčius ekonominius ir politinius įvykius beipokyčius;ugdyti gebėjimą suvokti geografinio pobūdžio problemas, kylančiasskirtinguose pasaulio regionuose ir motyvuotai reikšti savo nuomonęaiškinant jas;

suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą beisprendimo būdus.plėtoti kompleksines geografijos žinias apie savo šalį; ugdyti praktinio irkūrybinio darbo gebėjimus.

|Sritys |Tematika ||1. Geografinis |Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. ||pažinimas |Geografijos tyrimų objektas ir tyrimų metodai.|| |Geografijos tyrimų klasifikacija. Geografijos || |taikomasis pobūdis. || |Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai || |plėtojant geografinį akiratį. Naujausi || |geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne.|| |Žymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei || |geografai. || |Kartografijos samprata. Geografinių žemėlapių || |sudarymo principai ir klasifikacija. Lietuvos || |kartografinis vaizdas. || |Geografinė informacija internete, jos paieška || |ir analizė. Geografinės informacijos kaupimo || |ir tvarkymo būdai. ||2. Gamtinė geografija |Visatos sudėtis ir evoliucija. Saulės sistemos||Žemės vidus |modelis. Kosminių ryšių įtaka Žemei. || |Žemės kilmės hipotezės. Žemės forma ir dydis. || |Žemės sukimasis apie savo ašį ir judėjimas || |aplink Saulę. Žemės apvalumo ir Žemės ašies || |pakrypimo įtaka bendriesiems geografiniams || |dėsningumams. || |Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis || |laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos || |riba. Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos ||Litosfera |ir mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė. || |Litosfera. Litosferos plokščių teorija. || |Geologinė Žemės raida. Kalnodaros ir kalnų || |susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų || |atspindys dabartiniame paviršiuje. || |Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai || |(tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir || |vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo || |darbas, tekančio vandens, ledynų darbas), || |stichinės nelaimės, jų svarbiausi regionai ir ||Atmosfera |galimi numatymo būdai. || |Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno).|| |Paviršiaus formos. || |Lietuvos paviršius. || |Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. || |Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija|| |ir atmosferos įšilimas). Šilumos juostos. || |Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo || |priežastys. Pasatai, vakarų vėjai, musonai, || |vietiniai vėjai (brizai, fenai, bora). |

| |Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių || |pasiskirstymas Žemės rutulyje. || |Orų ir klimato sampratos gilinimasis. Orai ir || |jų savybės. Oro masės ir atmosferos frontai. || |Ciklonai ir anticiklonai. Orų permainos ir jų ||Hidrosfera |prognozės. || |Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato || |juostos. Klimato tipai. || |Lietuvos klimatas. || |Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų || |pasireiškimo regionai ir galimi sprendimo || |būdai. || |Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. || |Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas.|| |Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, || |cunamiai, potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios ||Biosfera |ir šaltosios srovės), gamtinė ir praktinė || |reikšmė. || |Sausumos vandenys (požeminiai vandenys, upės, || |kanalai, ežerai, tvenkiniai, pelkės, ledynai).|| |Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. || |Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jūra. || |Kuršių marios. || |Dirvožemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinė || |uoliena. Dirvožemių tipai ir geografinis || |paplitimas. Dirvožemio gerinimo būdai. || |Lietuvos dirvožemiai. || |Biosfera. Organizmų prisitaikymas prie || |geografinės aplinkos. Sausumos ir vandenynų || |geografinės zonos. Vertikalus zoniškumas. || |Azoniškumas. || |Gamtonaudos samprata. Ūkinės veiklos poveikis || |gamtinei aplinkai (klimatui, sausumos || |vandenims, dirvožemiui, augalijai, gyvūnijai).|| |Ūkinės veiklos padariniai. ||3. Visuomeninė |Žmogaus kilmės vieta. Rasės. Gyventojų ||geografija |skaičius, keitimosi tendencijos. Natūralus ||Gyventojai ir |gyventojų judėjimas. Demografinė politika. ||gyvenvietės |Migracijos, jų rūšys. Gyventojų amžiaus || |struktūra, darbo ištekliai, socialinė ir || |profesinė sudėtis. || |Gyvenvietės, jų tipai. Gyvenviečių || |formavimosi ir atsiradimo priežastys. || |Gyvenviečių funkcijos. || |Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jų ||Kultūros ir religijos |pasekmės. Miestų didėjimo problemos, galimi jų|| |sprendimo būdai.Urbanizacijos eiga Lietuvoje. || |Kultūros sampratos plėtotė. Civilizacija ir || |kultūra.. Aplinkos įtaka kultūrų plėtrai. || |Religija ir tikėjimas. Pasaulinės ir etninės || |religijos, jų geografinis paplitimas. || |Religijų įtaka tautų kultūrai, gyvenimo būdui.|| |Šiuolaikinės kultūros degradavimo pavojus. Jo || |reiškimosi formos. |

|Politinė geografija |Lietuvos kultūra Europos kultūros erdvėje. || |Etnokultūra. || |Gyvenimo būdas. Gamtinių, socialinių ir || |ekonominių veiksnių įtaka gyvenimo būdui. || |Regioniniai gyvenimo būdo skirtumai. || |Politinės geografijos ir geopolitikos || |samprata. Valstybių geopolitinė padėtis. || |Lietuvos geopolitinė sudėtis. || |Valstybė. Valstybės svarbiausi elementai. ||Pasaulio ūkis |Valstybės teritorijos samprata. Valstybių || |sienos, jų rūšys. Sostinės ir jų įvairovė. || |Valstybių klasifikacija ir tipologija. || |Pasaulio politinio žemėlapio sudėtis. || |Pasaulio politinis žemėlapio pokyčiai XX am. || |pabaigoje. Svarbiausi konfliktų židiniai ir || |priežastys. Terorizmas, jo atsiradimo || |priežastys, išplitimas. || |Pasaulio ūkio sampratos plėtotė. Pasaulio ūkio|| |sudėtis, struktūra, sektoriai. Ūkio šakos. || |Ūkio specializacija. Šiuolaikinio pasaulio || |ūkio ištekliai. Pasaulio vandenyno turtai. || |Gamybiniai, informaciniai, mokslo ir technikos|| |ryšiai. Pasaulio rinka. Vidaus rinka. || |Laisvosios prekybos zonos. Tarptautinė || |prekyba. Tarptautinės ekonominės || |organizacijos. Valstybių grupavimas pagal || |duotus ekonominius rodiklius. || |Infrastruktūros plėtotė ir funkcijos. || |Infrastruktūros sudėtis. Transportavimo erdvė.|| |Transporto rūšys (sausumos, vandens, oro, || |kosmoso) ir palyginamoji charakteristika. || |Pasaulinė transporto sistema. Naujosios || |komunikacijos. Globalinis komunikacijų || |tinklas. || |Lietuvos ūkis ir jo plėtros kryptys. ||4. Šiuolaikinis |Geografinio regiono ir subregiono samprata. ||pasaulis. |Regionų skirstymo esmė ir reikšmė. ||Pasaulio regionų |Vakarų civilizacijos reikšmė pasaulio raidai. ||geografija |Nacionalinių santykių problemos. Europos || |regionai, jų išskirtinumai. Valstybių || |integraciniai procesai. Europos Sąjunga. NATO.|| |NVS erdvė. Lietuvos integracija į tarptautines|| |organizacijas. || |Azija ir jos subregionų individualumas. || |Pagrindinių religijų įtaka šalių gyvenimui. || |Pietvakarių Azijos strateginių išteklių, || |tautinių ir religinių konfliktų sritis. || |Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei || |kultūrų savitumai. Ūkio išskirtinumai. || |Pietryčių Azijos šalių spartūs ekonominiai || |pokyčiai. || |Šiaurės Amerika. Amerikietiška gyvensena. || |Urbanizacijos procesai ir pasekmės. || |Transnacionalinės kompanijos. Transporto ir || |ryšio sistemos. || |Tobulėjantis Lotynų Amerikos ūkis. Regiono || |ekonominio išvystymo lygis. Bioprodukcinis || |ūkis. Plantacinis ūkis. Karibų regionas. |

| |Besikeičianti Afrika. Etnokultūrinė įvairovė. ||Globalistika |Gamtos ištekliai. Afrikos ūkis. Monokultūrinio|| |ūkio ypatumai. || |Australijos ir Okeanijos geografinė specifika.|| |Įsisavinimo raida. Gyventojų pasiskirstymas. || |Ūkio struktūra ir savitumai. || |Arkties ir Antarkties pažinimo istorija. || |Gamtinės sąlygos. || |Globalistikos esmė, tikslai ir uždaviniai. || |Svarbiausi globalinių problemų požymiai, || |ryšys su geografine aplinka. Globalinės || |problemos, aktualios Lietuvai ir jos || |gyventojams. || |Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. || |Žemės ir žmonijos ateities raidos scenarijai, || |jų įvairovė. |

išplėstinis kursas

Uždaviniai

Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:lyginti pasaulio valstybes ir regionus, rasti gamtinius ir socialinius jųpanašumus bei skirtumus;suprasti sparčiai besikeičiančius pasaulio politinius, socialinius,ekonominius procesus;ugdyti gebėjimą suvokti ir savarankiškai spręsti geografinio pobūdžioproblemas, kylančias skirtinguose pasaulio regionuose;ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti pasaulio bei Lietuvos socialinio,kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą beipateikti galimus sprendimo būdus;ugdyti gebėjimus diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai vartotigeografijos sąvokas, kelti geografinę mąstymo kultūrą.

| |sukimasis apie savo ašį ir judėjimas aplink Saulę. || |Žemės apvalumo ir Žemės ašies pakrypimo įtaka || |bendriesiems geografiniams dėsningumams. || |Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis || |laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos riba.|| |Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos ir ||Litosfera |mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė. || |Litosfera. Litosferos plokščių teorija. Plokščių || |judėjimo kryptys. Geologinė Žemės raida. Geologinis|| |laiko skaičiavimas. Kalnodaros ir kalnų || |susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų atspindys || |dabartiniame paviršiuje. || |Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai || |(tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir || |vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo darbas, || |tekančio vandens, ledynų darbas), stichinės || |nelaimės, jų svarbiausi regionai ir galimi numatymo||Atmosfera |būdai. Antropogeninis poveikis. || |Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno). || |Paviršiaus formos. Lietuvos paviršius. || |Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. || |Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija ir || |atmosferos įšilimas). Šilumos juostos. || |Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo priežastys. || |Pasatai, vakarų vėjai, musonai, vietiniai vėjai || |(brizai, fenai, bora). || |Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių pasiskirstymas || |Žemės rutulyje. || |Orų ir klimato samprata. Orai ir jų savybės. Oro || |masės ir atmosferos frontai. Ciklonai ir ||Hidrosfera |anticiklonai. Orų permainos ir jų prognozės. || |Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato juostos. || |Klimato tipai. Lietuvos klimatas, jo kaita per || |pastarąjį šimtmetį. || |Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų || |pasireiškimo regionai ir galimi sprendimo būdai. || |Galimi klimato pokyčiai ir pasekmės. Kalnų || |klimatas. || |Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. Pasaulio || |vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. Vandens || |judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, ||Biosfera |potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios ir šaltosios || |srovės), gamtinė ir praktinė reikšmė. || |Sausumos vandenys (požeminiai vandenys, upės, || |kanalai, ežerai, tvenkiniai, pelkės, ledynai). |

| |Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. Žmonių || |aprūpinimo gėlu vandeniu problema. || |Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jūra. Kuršių || |marios. || |Dirvožemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinė || |uoliena. Dirvožemių tipai ir geografinis || |paplitimas. Dirvožemio gerinimo būdai. Lietuvos || |dirvožemiai. || |Biosfera. Organizmų prisitaikymas prie geografinės || |aplinkos. Sausumos ir vandenynų geografinės zonos.|| |Vertikalus zoniškumas. Azoniškumas. || |Gamtonaudos samprata. Lietuvos kraštovaizdžio tipų || |įvairovė. Gamtinis ir visuomeninis karkasas. || |Ūkinės veiklos poveikis gamtinei aplinkai || |(klimatui, sausumos vandenims, dirvožemiui, || |augalijai, gyvūnijai). Ūkinės veiklos padariniai. ||3. Visuomeninė |Žmogaus kilmės vieta. Rasės. Geografinės aplinkos ||geografija |įtaka žmonijos raidai. Žmogaus ir aplinkos santykių||Gyventojai ir |įvairovė (destrukcija ir harmonija). ||gyvenvietės |Gyventojų skaičius, keitimosi tendencijos. || |Natūralus gyventojų judėjimas. Demografinė || |politika. Migracijos, jų rūšys. Gyventojų amžiaus || |struktūra, darbo ištekliai, socialinė ir profesinė || |sudėtis. || |Gyvenvietės, jų tipai. Gyvenviečių formavimosi ir || |atsiradimo priežastys. Gyvenviečių funkcijos. || |Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jų pasekmės. ||Kultūros ir |Miestų didėjimo problemos, galimi jų sprendimo ||religijos |būdai. Urbanizacijos eiga Lietuvoje. || |Kultūros sampratos plėtotė. Civilizacija ir || |kultūra.. Aplinkos įtaka kultūrų plėtrai. Religija || |ir tikėjimas. Pasaulinės ir etninės religijos, jų || |geografinis paplitimas. Religijų įtaka tautų || |kultūrai, gyvenimo būdui. Šiuolaikinės kultūros || |degradavimo pavojus. Jo reiškimosi formos. Elgesio || |geografija. Gamtinių ir socialinių veiksnių įtaka ||Politinė |žmonių elgsenai. Lietuvos tradicinės religijos. ||geografija |Lietuvos kultūra Europos kultūros erdvėje. || |Etnokultūra. || |Gyvenimo būdas. Gamtinių, socialinių ir ekonominių || |veiksnių įtaka gyvenimo būdui. Regioniniai gyvenimo|| |būdo skirtumai. || |Politinės geografijos ir geopolitikos samprata. || |Pasaulio geopolitinė sąranga. Valstybių geopolitinė|| |padėtis. Valstybių geopolitiniai veiksniai. || |Lietuvos geopolitinė padėtis. ||Pasaulio ūkis |Valstybė. Valstybės svarbiausi elementai. Valstybės|| |teritorijos samprata. Valstybių sienos, jų rūšys. |

| |Sostinės ir jų įvairovė. Valstybių klasifikacija ir|| |tipologija. Pasaulio politinio žemėlapio sudėtis. || |Pasaulio politinis žemėlapio pokyčiai XX am. || |pabaigoje. Svarbiausi konfliktų židiniai ir || |priežastys. Terorizmas, jo atsiradimo priežastys, || |išplitimas. || |Pasaulio ūkio samprata. Pasaulio ūkio sudėtis, || |struktūra, sektoriai. Ūkio šakos. Ūkio || |specializacija. Šiuolaikinio pasaulio ūkio || |ištekliai. Pasaulio vandenyno turtai. Gamybiniai, || |informaciniai, mokslo ir technikos ryšiai. Pasaulio|| |rinka. Vidaus rinka. Laisvosios prekybos zonos. || |Tarptautinė prekyba. Tarptautinės ekonominės || |organizacijos. Valstybių grupavimas pagal duotus || |ekonominius rodiklius. Pasaulio ūkio kaitos || |tendencijos. || |Infrastruktūros plėtotė ir funkcijos. || |Infrastruktūros sudėtis. Transportavimo erdvė. || |Transporto rūšys (sausumos, vandens, oro, kosmoso) || |ir palyginamoji charakteristika. Pasaulinė || |transporto sistema. Regioninės ir tarp regioninės || |transporto sistemos. Naujosios komunikacijos. || |Globalinis komunikacijų tinklas. || |Lietuvos ūkis ir jo plėtros kryptys. ||4. Šiuolaikinis |Geografinio regiono ir subregiono samprata. Regionų||pasaulis. |skirstymo esmė ir reikšmė. Regionų ir teritorijų ||Pasaulio regionų |skirstymas pagal įvairius požymius (gamtinius, ||geografija |kultūrinius, socialinius, ekonominius). || |Vakarų civilizacijos reikšmė pasaulio raidai. || |Nacionalinių santykių problemos. Europos regionai, || |jų išskirtinumai. Valstybių integraciniai procesai.|| |Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas. || |Europos Sąjunga. NATO. JTO. NVS erdvė. Baltijos || |šalių sociokultūriniai aspektai. Baltijos šalių || |vaidmuo Europos ir pasaulio ekonominėje erdvėje. || |Azija ir jos subregionų individualumas. Pagrindinių|| |religijų įtaka šalių gyvenimui. Pietvakarių Azija || |- strateginių išteklių, tautinių ir religijų || |konfliktų sritis. Šiaurės Azija – gamtos ir || |išteklių įvairovė, jų įsisavinimo problemos. || |Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei kultūrų || |savitumai. Ūkio išskirtinumai. Kinijos laisvosios || |ekonominės zonos. Pietryčių Azijos šalių spartūs || |ekonominiai pokyčiai. || |Šiaurės Amerika. Amerikietiška gyvensena. || |Urbanizacijos procesai ir pasekmės. JAV ir Kanados || |ūkio sistemos ypatumai. Transnacionalinės || |kompanijos. Karinė pramonė. Kosmoso įsisavinimas || |ir NASA. Transporto ir ryšio sistemos. || |Tobulėjantis Lotynų Amerikos ūkis. Regiono |

| |ekonominio išvystymo lygis. Bioprodukcinis ūkis. || |Plantacinis ūkis. Karibų regionas. || |Besikeičianti Afrika. Dabartinis Afrikos žemėlapis.||Globalistika |Etnokultūrinė įvairovė. Gamtos ištekliai. Afrikos || |ūkis. Sahelis. Monokultūrinio ūkio ypatumai. || |Australijos ir Okeanijos geografinė specifika. || |Įsisavinimo raida. Gyventojų pasiskirstymas. Ūkio || |struktūra ir savitumai. || |Arkties ir Antarkties pažinimo istorija. Gamtinės || |sąlygos. Arkties ir Antarkties tarptautinis || |statusas. || |Globalistikos esmė, tikslai ir uždaviniai. || |Svarbiausi globalinių problemų požymiai, ryšys su || |geografine aplinka. Regionų ir valstybių vaidmuo || |sprendžiant įvairias globalines problemas. || |Globalinės problemos, aktualios Lietuvai ir jos || |gyventojams. || |Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. Žemės|| |ir žmonijos ateities raidos scenarijai, jų || |įvairovė. Geografinė futurologija ir realybė. |

Išsilavinimo standartai

|Sritys |Esminiai |Pasiekimai ||Tematika |gebėjimai | || | |Bendrojo kurso |Išplėstinio kurso ||1. |Išmanyti |Baigiantis XII klasę,|Baigiantis XII ||Geografinis |geografijos |moksleivis geba: |klasę, moksleivis ||pažinimas. |mokslo raidą; |1.1. Nusakyti |geba: || |analizuoti |geografijos mokslo | || |įvairią |vietą ir ryšius su | || |kartografinę |kitais mokslais. | || |medžiagą, |1.2. Paaiškinti | || |apibendrinti ją|senosios ir | || |ir perteikia |šiuolaikinės |1.3. Nusakyti || |kitiems. |geografijos svarbą |dabartinius || | |pasaulio pažinimui. |geografinius || | | |tyrimus, sieti || | | |juos su praktine || | |1.4. Nusakyti |veikla. || | |keliautojų tikslus, | || | |kurie skatino pažinti| || | |pasaulį senovėje, | || | |viduramžiais, naujais| || | |laikais. | || | |1.5. Išvardinti | || | |Lietuvos keliautojus | || | |ir geografus, | || | |nusakyti jų nuveiktus|1.7. Atlikti || | |darbus. |įvairius darbus su|| | |1.6. Naudotis |kartografine || | |kartografine medžiaga|medžiaga || | |lyginant valstybes ir|(analizuoti, || | |regionus. |sisteminti, || | | |apibendrinti, || | | |interpretuoti ). || | | | || | |1.8. Rinkti, | || | |sisteminti, | || | |apibendrinti | || | |geografinę | || | |informaciją. |1.10. Prasmingai || | |1.9. Naudotis |vartoti || | |įvairiais |geografijos || | |informacijos |terminius, || | |šaltiniais, siekent |sąvokas. || | |toliau tobulinti | || | |žinias ir gebėjimus. | ||2. Gamtinė | Apibūdinti |2.1. Nusakyti Žemės | ||geografija |pagrindines |padėtį Saulės | || |Žemės sferas, |sistemoje, nurodyti, | || |sieti gamtos |kokią įtaką turi | || |komponentus ir |kosmosas ir Saulė | || |reiškinius. |geografinei aplinkai.|2.3. Aiškinti || |Įvertinti Žemės| |Žemės kilmę, jos || |geografinės |2.2. Paaiškinti Žemės|formavimosi raidą,|| |sferos kaip |kilmę jos formavimosi|išskirti |

| |vientisos |raidą. |svarbiausius || |sistemos | |įvykius, vykusius || |globalinius ir | |įvairiais || |ekologinius | |geologiniais || |aspektus. Sieti| |laikotarpiais || |gamtos išteklių|2.4. Paaiškinti |(eromis). || |naudojimą su |litosferos plokščių | || |aplinkosaugos |judėjimą, parodyti | || |problemomis. |žemėlapyje plokščių | || | |ribas, kur litosferos|2.5. Prognozuoti || | |plokštės dreifuoja. |litosferinių || | | |plokščių || | | |dreifavimą, || | |2.6. Nusakyti Žemės |nurodyti galimas || | |vidinių ir išorinių |judėjimo kryptis. || | |jėgų poveikį | || | |paviršiaus |2.7. Nusakyti || | |susidarymui. |Žemės vidinių jėgų|| | | |poveikį paviršiaus|| | | |susidarymui: kalnų|| | | |susidarymo ir || | | |irimo priežastis, || | | |senų ir jaunų || | | |kalnų esminius || | | |skirtumus bei || | | |pateikia || | | |pavyzdžių. || | | |2.8. Nusakyti || | | |išorinių Žemės || | | |jėgų poveikį || | | |paviršiui, || | | |nurodyti erozinio,|| | | |eolinio, karstinio|| | |2.9. Išvardinti |paviršiaus ir || | |susidariusias |daugiamečio įšalo || | |paviršiaus formas, |susidarymo || | |pateikti pavyzdžių ir|priežastis bei || | |parodyti jas |tokio paviršiaus || | |žemėlapyje. |paplitimo rajonus.|| | |2.10. Paaiškinti | || | |atmosferos reikšmę | || | |gyvajai gamtai ir | || | |žmogui. | || | |2.11. Nurodyti | || | |atmosferos savybes, | || | |orų keitimąsi ir šio | || | |keitimosi priežastis.| || | | |2.12. Analizuoti || | | |sinoptinius || | |2.13. Apibūdinti |žemėlapius, || | |klimato juostą, |pateikti || | |paaiškinti |trumpalaikes || | |temperatūros ir |prognozes. || | |kritulių kaitos | || | |dėsningumus, einant | || | |nuo pusiaujo link | || | |ašigalių ir nuo jūros| || | |į žemyno gilumą. | || | | |2.14. Lyginti ir || | | |analizuoti || | |2.15. Grafiškai |pasirinktos || | |pavaizduoti atskirus |klimato juostos || | |(temperatūrų, vėjų, |tipus. || | |kritulių) klimato | || | |meteorologinius | || | |elementus. | || | |2.16. Paaiškinti | || | |Pasaulio vandenyno | || | |dinaminių procesų | || | |susidarymo priežastis| || | |(bangų, cunamių, | || | |potvynių ir |2.17. Vertinti || | |atoslūgių, šiltųjų ir|racionalaus || | |šaltųjų srovių), jų |vandenyno || | |reikšmę. |panaudojimo ir || | | |apsaugos || | | |problemas. || | |2.18. Paaiškinti | || | |sausumos vandenų | || | |paplitimą, jų | || | |tarpusavio ryšius bei| || | |ūkinę reikšmę. |2.20. Nurodyti || | |2.19. Paaiškinti |dirvožemio || | |dirvodaros procesus. |derlingumo || | | |priežastis ir || | | |apibūdinti || | | |derlingiausius bei|| | |2.21. Paaiškinti |mažiau derlingus || | |šilumos ir drėgmės |dirvožemius. || | |įtaką augalijai bei | || | |gyvūnijai. |2.22. Apibūdinti || | | |geografinės sferos|| | | |struktūrą, || | | |remdamasis jos || | | |geografiniais || | |2.23. Nurodyti |dėsningumais, || | |geografinių zonų |paaiškiną || | |augalijos ir |geografinės sferos|

| | |gyvūnijos |įvairovę. || | |būdingiausius | || | |atstovus. Apibūdinti | || | |geografinę zoną. | || | |Paaiškinti azoninių | || | |sričių susidarymą. |2.24. Nusakyti || | | |įvairių || | | |geografinių || | | |komponentų || | |2.25. Sieti |tarpusavio || | |tarpusavyje aplinkos |sąveikos pasekmes || | |komponentus ir |ir jų dinamiką. || | |reiškinius. | ||3. |Paaiškinti |3.1. Nusakyti žmogaus| ||Visuomeninė |žmogaus veiklos|kilmės vietą. | ||geografija |priklausomybę |Paaiškinti | || |nuo aplinkos |geografinės aplinkos | || |sąlygų. |įtaką žmonių | || |Modeliuoti |antropologiniams | || |gyventojų |skirtumams. | || |išdėstymą |3.2. Analizuoti | || |erdvėje. |kartoschemas, | || |Vertinti |gyventojų amžiaus | || |valstybės , |piramides, diagramas,| || |regiono |statistines lenteles.| || |geopolitinių |3.3. Vertinti | || |regionų bruožus|demografinio sprogimo| || |ir vaidmenį |ir krizių rajonų | || |pasaulyje. |problemas bei | || |Apibūdinti ūkio|numatyti jų sprendimo|3.5. Paaiškinti || |struktūrą, |būdus. |urbanizacijos || |nurodyti |3.4. Apibūdinti |procesus ir || |regioninius |gyvenviečių |nurodyti jų įtaką || |skirtumus ir |formavimosi |aplinkai. || |tarptautinius |priežastis, įvairovę | || |susivienijimus.|ir funkcinę paskirtį.| || | | | || | |3.6. Paaiškinti | || | |aplinkos įtaką |3.8. Nusakyti || | |kultūroms ir |pasaulio kultūros || | |civilizacijoms. |sritis, įvardinti || | |3.7. Įvertinti |esminius kultūros || | |kultūrų ir |bruožus, || | |civilizacijų ypatumus|civilizacijų ir || | |regionuose. |kultūrų skirtumus || | | |įvairiose šalyse. || | | | || | | | || | | |3.10. Lyginti || | |3.9. Nurodyti |religijų paplitimą|| | |gamtinių, socialinių |bei įtaką gyvenimo|| | |ir ekonominių |būdui. || | |veiksnių įtaką | || | |gyvenimo būdui. | || | | | || | |3.11. Vertinti | || | |pasaulio šalis pagal |3.13. Įvertinti || | |duotus socialinius |gamtinių veiksnių || | |ekonominius |įtaka valstybių || | |rodiklius. |geopolitinei || | |3.12. Analizuoti |padėčiai. || | |pasaulio politinį | || | |žemėlapį, nusakyti jo| || | |keitimosi pokyčius. | || | | | || | | | || | |3.14. Įvertinti | || | |valstybės geopolitinę| || | |padėtį. | || | |3.15. Paaiškinti | || | |valstybės |3.17. Analizuoti || | |svarbiausius |darbo išteklių || | |elementus |struktūrą. || | |(teritorija, |Paaiškinti || | |gyventojus, valdžia),|šiuolaikinių darbo|| | |sienų ir sostinių |išteklių || | |reikšmę valstybės |migracijas. || | |gyvenimui. | || | |3.16. Paaiškinti ir | || | |vertinti | || | |urbanizacijos | || | |procesus. | || | | | || | | | || | | | || | | |3.20. Nurodyti || | |3.18. Vertinti |pasaulio ūkio || | |demografines |raidos etapus. || | |problemas, numato jų | || | |sprendimo būdus. | || | |3.19. Atskleisti |3.22. Remiantis || | |pasaulio gamtos |žemėlapiais || | |išteklių paplitimo ir|aiškinti || | |panaudojimo |pagrindinių || | |priežastis bei |pasaulio ūkio || | |pobūdį. Sieti gamtos |resursų regionus.|| | |išteklių naudojimą su| || | |aplinkosaugos | || | |problemomis. | || | | |3.24. Lyginti || | |3.21. Nurodyti |transporto rūšių || | |šiuolaikinio ūkio |charakteristikas, |

| | |tendencijas. |numatyti || | | |palankiausias || | | |transporto rūšis || | | |įvairiuose || | |3.23. Žinoti pasaulio|regionuose || | |ekonominių ir | || | |politinių | || | |susivienijimų | || | |geografinį | || | |išsidėstymą ir jų | || | |siekius. | || | | | || | | | || | | | || | |3.25. Nustatyti | || | |transporto vietą | || | |ūkyje, jo reikšmę |3.29. Skirstyti || | |tarptautiniams |pasaulio valstybes|| | |ryšiams. |pagal socialinius || | |3.26. Motyvuotai |ekonominius || | |aiškinti Lietuvos |rodiklius (BVP, || | |integraciją į |gyvenimo lygio || | |tarptautines |indeksą). || | |organizacijas. |3.30. Remiantis || | |3.27. Sudaryti |informaciniais || | |Lietuvos ekonominių |šaltiniais || | |ryšių su kitomis |apibūdinti || | |pasaulio valstybėmis |Lietuvos ūkį, || | |schemą. |nusakyti jo || | |3.28. Sieti |specializaciją, || | |tarpusavyje |sparčiai || | |socialinius, |besivystančias || | |kultūrinius, |ūkio šakas. || | |ekonominius | || | |reiškinius. | || | | | || | | | || | | | || | | | || | | | || | | | || | | | || | | | || | | | || | |3.31. Paaiškinti | || | |žmonių veiklos ir | || | |geografinės aplinkos | || | |tarpusavio ryšius. | || | | | ||4. |Įvertinti |4.1. Nusakyti | ||Šiuolaikinis |regionų |pasaulio rajonavimo | ||pasaulis |(Europos, |ir išskyrimo | || |Azijos, |principus. | || |Amerikos, |4.2. Įvertinti | || |Afrikos, |regionų (Europos, | || |Australijos ir |Azijos, Amerikos, | || |Okeanijos, |Afrikos, Australijos | || |Antarktidos ir |ir Okeanijos, | || |Pasaulinio |Antarktidos ir |4.3. Palyginti ir || |vandenyno) |Pasaulinio vandenyno)|paaiškinti stambių|| |politinę, |politinę, gamtinę, |šalių ir skirtingų|| |gamtinę, |socialinę, ekonominę |Azijos regionų || |socialinę, |reikšmę. |ūkio raidą. || |ekonominę | |4.4. Paaiškinti || |reikšmę | |šiuolaikinių || |Numatyti | |migracijų || |šiuolaikinio | |priežastis Šiaurės|| |pasaulio | |Amerikoje ir || |ateities | |nurodyti || |perspektyvas. | |urbanizacinių ir || |Paaiškinti ryšį| |demografinių || |tarp įvairių | |procesų || |globalinių | |svarbiausius || |problemų. Sieti| |bruožus. || |ir vertinti | |4.5. Paaiškinti || |globalines, | |Šiaurės Amerikos || |nacionalines, | |šalių ūkio svarbą || |vietines | |pasaulio ūkio || |problemas su | |raidai. || |asmenine | |4.6. Apibūdinti || |žmogaus | |Afrikos , || |atsakomybe. | |Australijos ir || | | |Okeanijos gamtinės|| | | |aplinkos ir ūkio || | | |savitumus. || | |4.8. Paaiškinti |4.7. Įvertinti || | |dėsningą Žemės sferų |Arkties, || | |formavimąsi laike ir |Antarkties, || | |erdvėje, siejant su |Pasaulio vandenynų|| | |jų globaliniais |įsisavinimo || | |pasikeitimais. |galimybes. || | |4.9. Paaiškinti ryšį |. || | |tarp įvairių | || | |globalinių problemų. | || | | | || | | | || | |4.11. Nusakyti | || | |globalistikos svarbą |4.10. Atskleisti || | |pasaulio kitimui. |pasaulio || | |4.12. Sieti ir |ekologinių || | |vertinti globalines, |problemų įvairovę || | |nacionalines, |ir jas lemiančias || | |vietines problemas su|priežastis. || | |asmenine žmogaus | || | |atsakomybe. | || | |4.13.Numatyti | || | |šiuolaikinio pasaulio| || | |ateities | || | |perspektyvas. | || | | | || | | | || | | |4.14. Suprasti || | | |šiuolaikinio || | | |pasaulio || | | |geografinio būvio || | | |ypatumus. |