Etika banke

Turinys

1. Etikos ir viešojo administravimo santykis
1.1. Moralės ir etikos santykis 2
1.2. Etikos samprata 3
1.3. Etikos objektas ir funkcijos 4
1.4. Viešojo administravimo etika 5
1.5. Etikos svarbumas viešajame administravime 6
2. Visuomenės tarnautojų profesinės etikos standartai
2.1. Profesinės etikos samprata 8
2.2. Visuomenės tarnautojų profesiniai principai ir vertybės 9
3. Etikos problemos ir reakcija
3.1. Etikos problemos sąvoka 11
3.2. Apgavystė 12
3.3. Interesų konfliktas 13
3.4. Korupcija 14
4. Literatūros sąrašas
5. Priedai

Moralės ir etikos santykis

Dažnai etika, moralė ir dorovė traktuojamos kaip tos pačios sąvokos. Jos nėra priešingos, bet visgi šiek tiek skirtingos.Kartais pabrėžiama, kad etika – daugiau teoriniai samprotavimai, tuo tarpu moralė siejama su praktiniais sprendimais ir elgesiu. Kalbant apie atskiro individo elgesį, dažniau naudojama moralės sąvoka, tačiau naagrinėjant profesinę etiką, tinkamesnė etikos sąvoka. Žodis etika iš graikų kalbos žodžio ethos, tai reiškia įprotį, charakterį, elgesį.
Kiekviena visuomenė savo nariams kelia tam tikrus reikalavimus. Jie gali susiformuoti įpročių, tradicijų pagrindu, pagal religiją.
Įpročiai atsispindi praktikoje, tikėjime, nuomonėje. Moraliniai sprendimai rodo suvokimą apie tai, kas vyksta. Moralė atspindi tikėjimus apie tai, kas yra gera, bloga, teisinga, neteisinga. Ir šie modeliai tampa vertinimo kriterijais, kuriais remdamasi visuomenė vertina individų ar grupių elgesį. Toks elgesys vertinama kaip priimtinas ar nepriimtinas, gerbtinas ar smerktinas, teeisingas ar neteisingas.
Moralės raida ir tobulėjimas sietinas su žmonių visuomenės raida. Pirmykštės visuomenės dorovė rėmėsi kolektyviniu darbu ir vartojimu. Solidarumas ir kolektyvizavimas buvo pagrindinės vertybės. O dabar vyrauja uždarumas, tamsumas, prietaringumas.
Atskirose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais gali vyrauti nevienodos mo

oralės normos. Tačiau egzistuoja ir bendros moralės normos, kurios yra priimtinos žmonijos daugumai (pvz. teisingumas, laisvė, žmogaus orumas, pripažinimas, sąžiningumas ir t.t.).
Moralė ir etika negali būti painiojamos su tuo, kas yra geros manieros. Moraliniai ar etikos samprotavimai yra svarbesni nei etikos reikalavimai. Svarbiausia laikytis reikalavimo „nemeluoti tėvams“ nei taisyklės „būtina padėkoti šeimininkams po gerų pietų“. Moralinės ar etikos taisyklės yra pastovesnės, jos negali būti pakeistos kieno nors nurodymu, tuo tarpu taisyklės gali.
Moralė atsispindi skirtingose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais susiformavusius požiūrius ir elgesio taisykles bei standartus, o etika yra kritinė moralinė analizė.

Etikos samprata

Etika – tai mokslas, tiriantis moralę.
Skirtingose epochose, valstybėse bei kultūrose etika buvo skirtingai suprantama. Šiandien taip pat yra ne viena etikos sąvoka. Remiantis atskirų filosofų mintimis etika traktuojama kaaip vertybė, pasekmė, principas.
Viešojo administravimo etikos specialistai etiką traktuoja skirtingai, pateikia keletą jos sampratų. Etika suprantama kaip atsakomybė, moralinis aiškinimas, paklusimas moraliniam autoritetui, moralinio sprendimo vykdymas. Kuria etikos reikšme vadovaujamasi, dažnai priklauso nuo konteksto; idealu būtų atsižvelgti į visas galimas sampratas. Tai gi etika gali būti kaip:
• moralinės vertybės
• pasekmė
• principas
• atsakomybė
• moralinis aiškinimas
• paklusimas moraliniam autoritetui
• moralinio sprendimo vykdymas

Etikos objektas ir funkcijos

Bendros moralinės normos apima įvairias gyvenimo sritis: asmeninius, visuomeninius bei profesinius santykius. Todėl etika analizuoja skirtingus aspektus.
Šiandieniniame pasaulyje yra daug įvairių etikos teorijų“ materialinių vertybių etika, di

iskurso ir komunikacijos etika ir t.t.
Bendroji ir profesinė etika turi savo specifikaciją, tačiau tai netrukdė surasti bendrą jų tyrimo objektą. Tai gi, etikos objektas yra sprendimas, veiksmas ar politika. Etikos subjektai yra atskiri individai, grupės, organizacijos, institucijos. Kaip ir visos mokslo šakos etika atlieka keletą funkcijų. Šiuo metu svarbios moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo funkcijos. Funkcijos gali būti:
• reguliuojanti
• aprašomoji
• interpretuojanti
• orientuojanti
• moralinio švietimo
• pilietiškumo ugdymo

Viešojo administravimo etika

Viešasis administravimas, tai atskira mokslo tyrinėjimo sritis.
Viešojo administravimo etika – tai etikos mokslo dalis, nagrinėjanti viešojo administravimo aspektus.
Viešojo administravimo etikos objektas yra visuomenės tarnautojų, atskirų organizacijų priimti sprendimai ir veiksmai. Viešojo administravimo etika nagrinėja vertybes, principus, kuriais remiantis turi būti priimami sprendimai ir atliekami veiksmai.
Yra susiformavusios dvi skirtingos viešojo administravimo etikos: biurokratinė ir demokratinė.
Biurokratinėje etikoje akcentuojamos šios vertybės:
1. veiksmingumas
2. patyrimas
3. lojalumas
4. atsakomybė
Demokratinei etikai būdinga:
1. pilietiškumas
2. visuomeninis interesas
3. socialinė lygybė
4. teisingumas

Biurokratinė etika atsirado kaip šiuolaikinio kapitalizmo pasekmė, demokratinė etika sietina su konstitucinės savivaldos pagrindais, Skirtingai nuo biurokratinės etikos, demokratinėje etikoje einama nuo bendros tiesos prie konkretaus pavyzdžio, logiška išvada daroma iš klausimų ir atsakymų, veiksmo teisingumą lemia rezultatas ar pasekmės.
Dvidešimto amžiaus devintame dešimtmetyje, bandant paneigti administracinės etikos galimybę, sukurtos dvi naujos viešojo administravimo teorijos: neutralumo ir struktūros etikos.
Neutralumo etikos pagrindinis akcentas, kad visuomenės tarnautojas turi elgtis neutraliai. Ši etika reikalauja, kad idealus tarnautojas būtų visiškai patikimas įgyvendinant or

rganizacijos tikslus. Tarnautojai turi moralinių svarstymų galimybę iki sprendimas ar politika galutinai nustatoma.
Struktūrinės etikos pradinis taškas yra mintis, kad ne tarnautojas, bet organizacijos yra atsakingos už daromus sprendimus ar politiką.
Trumpai reziumuojant šias teorijas, galima teigti, kad tarnautojo asmeninis moralinis sprendimas yra visiškai (neutralumo etika) ar iš dalies (struktūros etika) neigiamas.

Etikos svarba viešajame administravime

Etika viešame administravime yra svarbi dėl dviejų priežasčių:
1. Demokratija remias pasitikėjimu.
2. Visuomeninei tarnybai keliami aukštesni standartai.
Aptarsiu kiekvieną iš jų plačiau.
Demokratija remiasi pasitikėjimu. Etika, valdžia ir pasitikėjimas yra susiję. Demokratija priklauso nuo efektyvaus dviejų jėgų komunikacijos – tarp valdžios ir piliečio – proceso. Kai bendraujama pagal aiškiai nustatytas taisykles, kurios yra nustatytos įstatymuose, yra pagrindo manyti, kad valdžia ir piliečiai yra patenkinti, todėl galima tikėtis tarpusavio bendradarbiavimo.
Kad demokratija klestėtų būtinas visuomenės pasitikėjimas. Jo pagrindas yra valdžios veiksmų vertinimas. Pasitikėjimas valdžia susijęs su tuo, kaip visuomenė etiniu požiūriu suvokia valdžios vykdomą politiką.
Dažnai pabrėžiama, kad valdžia bus pasitikima kai tarnautojai bus nepriklausomi, nešališki, atsakingi. Kartais valdžios ir jos atstovų patikimumas labiau vertinamas nei jų kompetencija. Todėl labai svarbu tobulinti sprendimus ir elgesį siektinų etikos idealų linkme. Visuomeninė tarnyba turi būti etiška.
Demokratija nėra absoliučiai statiška sistema, nes ją įtakoja pokyčiai. Tie pokyčiai apima ne tik atskiras institucijas, bet ir vertybes. Visuomeninio sektoriaus vertybių kaita (Priedas Nr

r. 1) yra dar vienas iššūkis visuomeninės tarnautojams.Vertybių kaitą sąlygoja šalia tradicinio demokratinio modelio atsirandantys du administravimo modeliai: besiremiantis konkurencija ir įgalinimo modelis. Pirmu atveju varomoji jėga yra klientas, o antru – darbuotojas.
Posūkis naujų vertybių link liudiją norą ir pasiryžimą geriau tarnauti visuomenės interesams, perėjus prie efektyvesnės ir demokratiškesnės administravimo sistemos (Priedas. Nr. 2)
Visuomeninei tarnybai keliami aukštesni standartai. Viešajame administravime dirba įvairūs žmonės, todėl susidaro vaizdas, kad dirba tik vidutiniškos asmenybės. Tačiau būti vidutinybe nepakanka, nes neatitinka visuomenės lūkesčių.
Valstybės tarnautojai, eidami savo pareigas, prisiima tam tikrus įsipareigojimus tarnauti tam tikriems interesams, kuriuos lemia jų darbo pobūdis, pareigos. Tokie reikalavimai sumažina tarnautojų teisę atsižvelgiant į kitus faktorius, į asmeninius interesus ir bendresnius, kurie nėra susiję su jų institucija ar vaidmeniu joje. Valdininkai imdamiesi tarnybos, įsipareigoja tarnauti visuomenės interesams, ir tai daryti, siekdami kuo geresnių rezultatų ir vadovaudamiesi nešališkumo principu.
Šiandieniniame pasaulyje vykstantys procesai bei įvykiai yra nesudėtingi ir dažnai nevienareikšmiški. Visuomeninės tarnautojų kontekstas yra dviprasmiškas, neaiški, sudėtinga aplinka. Daugelis tai supranta ir toleruoja. Tačiau toks požiūris reikalauja tarnautojo kaip asmenybės subrendimo, savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimo, imlaus proto, racionalumo. Todėl labai svarbu turėti tvirtą poziciją, galinčią padėti rasti tinkamiausią sprendimą ar išeitį.
Viešojo administravimo tyrinėtojas S. Bailey siūlo visuomenės tarnautojams tokia pradinę poziciją:
o pripažinti visų žmonių ir viešosios politikos moralė yra dviprasmiška
o suvokti, kad visuomeninėje tarnyboje kontekstas sąlygoja moralinius prioritetus
o žinoti apie procedūrų paradoksus
Tarnautojų darbas nėra lengvas. Suprasdami savo darbo svarbą bei sudėtingumą, jiems uždėtą atsakomybę, etikos konteksto ypatybes visuomenės tarnautojai turi pasižymėti keliomis savybėmis. Tai gi visuomeninės tarnautojui svarbios šios asmeninės savybės:
o optimizmas
o drąsa
o teisingumas

Profesinės etikos samprata

Vienos profesijos žmonėms būdingi panašūs asmeniniai bruožai, savybės, išskiriančios iš kitų profesijų atstovų, jie yra savito charakterio tipo. Profesijos reprezentantai išsiskiria savo profesinėmis žiniomis. Juos sieja formali organizacija, užtikrinanti jų interesus, jiems galioja nustatyti etikos standartai. Tos pačios profesijos nariai įvairių motyvų vedami, jungiasi i profesines organizacijas, kurios gali būti traktuojamos kaip interesų grupės.
Profesinė etika yra atskira etikos srities, nustatanti reikalavimus bei standartus, kurių turi laikytis vienos ar kitos profesijos atstovai.. Profesinė etika iškilo sąlygota tiesioginės tradicinių profesijų savivaldos.
Profesija ir jos institucija nėra etikos objektas. Profesinėje etikoje nekeliamas konkrečios veiklos neetiškumo klausimas. Profesinės etikos apimtis apsiriboja tos profesijos poelgiu, bet ne profesijos veikla.
Visuomenė debatus apie profesijų moralinį statusą pakeitė diskusijomis apie jų profesinius dalykus (žinias). Pastaruoju metu kai kuriose profesinėse veiklose pastebima tendencija savo veikloje pereiti nuo vadovavimosi taisyklėmis prie vertybių siekimo.
Profesinėje veikloje iškyla nemaža etikos problemų. Daugelis jų neapsiriboja vienos profesijos rėmais, nors vienos jų dažniau kyla tos, o ne kitos profesijos veikloje. Tarp specifinių profesionalizacijos (suskirstymas į atskiras profesijos sritis) etikos problemų paminėtinos: elitizmas, paternalizmas, susvetimėjimas, diskriminacija ir kt.

Visuomenės tarnautojų profesiniai principai ir vertybės

Šiuolaikiniame pasaulyje gyvenimo kokybė ir kiekybė priklauso nuo visuomenės tarnautojų ir valdžios, todėl labiau nei anksčiau yra svarbus tarnautojų profesionalumas. Tai turi būti geriausi asmenys, kuriais būtų pasitikima.
Visuomenės tarnautojai taip pat turi savo profesinės etikos reikalavimus. Tarnaujant visuomenei, svarbi ir asmeninė, ir profesinė darbuotojo moralė. Profesinė etika remiasi moraliniais principais, kurių privalo laikytis visuomenės tarnautojai, atlikdami savo darbą.
Dėl tarnybos specifikacijos visuomenės tarnautojų etika skiriasi nuo privataus gyvenimo ir verslo etikos. Privataus gyvenimo etikos normos savo mastu, reikšme ir įtaka bendruomenei negali lygintis su visuomeninei tarnybai keliamais reikalavimais.
Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas žmogus atlieka tarpusavyje konkuruojančius vaidmenis, prisiimdami skirtingas atsakomybes. Būti atsakingam reiškia sugebėjimą svarstyti, laisvę pasirinkti ir atsakyti už tai, kas esame ir ką darome. Atsakomybė sietina su pareigos supratimu. Atsakingi darbuotojai tinkamai elgiasi, nes žino savo pareiga ir galvoja apie elgesio pasekmes.
Poreikis atlikti daugybę vaidmenų susijęs su šiuolaikine visuomenine tarnyba. Visuomenės tarnautojas susiduria su trejopa atsakomybe:
• politine
• profesine
• asmenine
Viešojo administravimo srityje dirbantis asmuo turi vadovautis keletu principu ir vertybių. Principai jam yra lyg kompromisas, kuriuo turi būti vadovaujamasi. Tiek viešojo administravimo teorija, tiek praktika susijusi su vertybėmis, kurios atspindi tam tikrus idealus. Todėl visuomenės tarnautojai turi laikyti keturių visuomeninės tarnybos principų:
1. Paklusti įstatymams ir juo įgyvendinti
2. Tarnauti visuomenės interesui
3. Prisiimti asmeninę atsakomybę
4. Vengti daryti žalą
Šalia visuomenės tarnybos principų yra svarbios ir viešojo administravimo principinės vertybės. Yra akcentuojamos dvi vertybės: efektyvumas ir ekonomija.
Efektyvumas siejamas su darbo atlikimu bei rezultatų siekimu. Ši vertybė nusako veiksmo atlikimą pagal indėlio ir rezultato santykį. Efektyvumas matuojamas, vertinant išlaidas ir gautą naudą.
Ekonomija atspindi siekį tenkinti visuomenės interesus kuo mažesne kaina. Ji svarbi visuomeniniame sektoriuje, nes dažnai susiduriama su dideliais reikalavimais, poreikiais ir labai ribotais tų interesų patenkinimo ištekliais.
Dvidešimtame amžiuje aštuntame dešimtmetyje H. Frederickson iškėlė trečią svarbia vertybę – socialinę lygybę ir teisingumą. Pagal demokratinės valdžios teoriją, valdžia turi būti efektyvi ir teisinga. Socialinės lygybės įgyvendinimas siejamas su teisingumu. Socialinė lygybė yra svarbi, bet ji gali būti traktuojama įvairiai, tačiau nepriklausomai nuo lygybės traktavimo konteksto, ji lieka fundamentalia visuomenės administravimo vertybe. Yra iškeltos trys lygybės formos:
1. Paprasta individų lygybė
2. Segmentinė lygybė
3. Blokų lygybė
Lygybė kaip vertybė gali būti traktuojama įvairiai: skiriant ir vertinant darbus, mokant algas, galvojant apie investicijas ir kt. Lygybės suvokimas gali nuolatos kisti. Lygybė dažnai siejama su nejautrumu specifiniams poreikiams. Nors visuomenės gyvenime galioja bendros taisyklės, bet jos turi būti taikomos kiek skirtingai (pvz. nevienodai bus vertinamas sveikas ir sergantis asmuo, invalidas ir kt.). Viešajame administravime taisyklės turi būti žmogiškos.
Reiktų nepamiršti, kad visuomenės tarnautojų pareiga tarnauti visuomenės interesams reiškia, kad turi būti lygiai tarnaujant visiems, bei visuomenės tarnautojas, eidamas tarnybą, turi derinti asmenines ir profesines savybes. Pateiksiu M. Guy ir K. Denhardt vertybes, kurios yra svarbios ir kaip asmeniniai, ir kaip profesiniai orientyrai:
 Rūpestingumas
 Geranoriškumas
 Garbingumas
 Sąžiningumas
 Atsiskaitomumas
 Pažado laikymasis
 Siekimas tobulėti
 Ištikimybė
 Teisingumas
 Integralumas
 Pagarba kitiems
 Atakingas pilietiškumas

Etikos problemos sąvoka

Kiekvieną dieną susiduriama su įvairiomis etikos problemomis, kurios gali būti įvardytos ir kaip etinės dilemos. Vienas jų sukuriame patys, kitas stebime iš šalies. Apie vienas sužinome per oficialius kanalus, kitas išgirstame iš draugų. Su vienomis susiduriame asmeniniame gyvenime, kitos iškyla profesiniame gyvenime. Kai kurios problemos yra universalios, nes pasitaiko tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Etikos problemos gali sukelti skirtingų padarinių. Kai kurios dilemos išsprendžia greitai, o kitos ilgai ir paveikia kitus asmenis ra organizacijas. Vienos etikos problemos iškyla ir vėl pradingsta, kitos gali įgyti besitęsiantį pobūdį.
Etikos problemų pasekmės gali apsiriboti grupe bendradarbių, bet kartais gali paveikti visą visuomenę.Kai kurios etikos dilemos yra akivaizdžiai blogos, kitos – sąlyginai blogos, nes jomis gali būti siekiama gerų tikslų.
Etikos problemos dažnai yra it teisinės problemos. Tokių problemų pavyzdžiai – valstybės paslaptis, kyšio ėmimas ir kt., kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau ne visuomet teisėtu laikomas veiksmas yra etiškai teisingas, tinkamas. Vadovavimasis etikos normomis, doras ir teisingas elgesys yra daugiau nei tik vadovavimasis įstatymais.
Kiekvienu atveju etikos problema yra unikali, bet vis dėl to egzistuoja tam tikrų etikos problemų fenomenai, amžinieji klausimai į kuriuos ieškoma atsakymo.
Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ir profesinės etikos normas.
Kiekvieną etikos problemą galima įvertinti keliais požiūriais:
o asmeniniu
o profesiniu
o organizaciniu
o visuomeniniu
Norėdama smulkiau paaiškinti, kaip suprasti kylančias problemas, pabandysiu paaiškinti kelias dažniausiai pasitaikančias problemas, todėl pateiksiu pavyzdžius, kad būtų lengviau suprasti.

Apgavystė

Apgavystė tai veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, siekiant savanaudiškų tikslų. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas, informacijos iškreipimas, šmeižtas ir pan.

1. Situacija. Neseniai priimtas darbuotojas dirbti banke atsakingas pareigas aiškina, kad ataskaitos nespėjo laiku ir tinkamai atlikti dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Tuo tarpu tikroji priežastis yra nesugebėjimas organizuoti savo darbotvarkės ir išskirti veiklos prioritetų. Baimė suklupti per bandomąjį laikotarpį ir negauti norimo darbo verčia darbuotoją apgaudinėti darbuotoją/

2. Situacija.Naujuoju banko filialo valdytoju buvo išrinktas X, kurį laiką dirbęs atakingose pareigose. Jis pasižymėjimo kaip kompetentingas, sąžiningas, vadovas, turintis išskirtinų vadovui sugebėjimu. Visų nuomonė buvo vieninga – tokioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje niekas geriau nesugebėtų vadovauti visų bankų tinklui už X. Svarstant jo kandidatūra buvo pamiršta pažiūrėti jo užpildytą pajamų deklaraciją, nes vadovo reikėjo skubiai.
Netrukus po rinkimų kitų bankų valdininkai ruošėsi pasirašyti sutartį su viena iš privačių bendrovių, laimėjusių viešąjį konkursą, bet spaudoje pasirodė straipsnis, kompromituojantis gerą A M. vardą, nes paaiškėjo, kad vienas iš tos bendrovės vadovų yra ponas A. M. Visi juo pasitikėję žmonės jautėsi nusivylę ir apgauti.

Išvada. Pirmoje situacijoje asmuo sąmoningai apgaudinėja – siekia nuslėpti tiesą. Tačiau jo motyvacija negali pateistini pasirinktos santykių su vadovais taktikos. Antruoju atveju apgaulė yra kitos netinkamos veiklos pasekmė. Čia apgaulė yra interesų konflikto rezultatas.

Interesų konfliktas

Interesų konfliktu vadinama situacija, kai gali susidurti privatūs darbuotojo ar jo artimųjų ir visuomenės interesai, kuriems jis turi atstovauti, eidamas savo tarnybą. Interesų konfliktas yra labai svarbus valstybės tarnautojui , nes yra susijęs su visuomenės pasitikėjimu.

1. Situacija. Buvęs viceministras, vyriausybei pasitraukus, gavo pasiūlymą dirbti direktoriaus pavaduotoju. Jam šis pasiūlymas buvo laikinas, nes pats direktorius žadėjo išeiti į pensiją. Ar galėjo viceministras priimti tokį sprendimą?

2. Situacija. Savivaldybė buvo paskelbusi viešą konkursą. Pareiškimus dalyvauti konkurse buvo pateikę 16 privačių įmonių valdininkų. Į konkurso komisiją įėjo vienas savivaldybės skyrių vadovas, kuris turėjo nemažą vienos iš pretendenčių bendrovių akcijų paketą. Pasirodė, kad kaip tik ta bendrovė ir laimėjo teisę išsinuomoti patalas. Balsavimo metu visi balsavo vienbalsiai, susilaikiusių ar prieštaraujančių nebuvo.

Išvada. Pirmoje situacijoje viceministras negali priimti šio pasiūlymo, nes įstatymas jam riboja vienerių metų darbinę veiklą šioje sferoje. Antroje situacijoje tarnautojas turėjęs akcijų paketą, iš anksto turėjo informuoti komisijos pirmininką apie savo nešališkumą ir nedalyvauti komisijos darbe bei balsavime. Antra vertus, interesų konfliktu galėjo pasidomėti ir pats komisijos pirmininkas, etikos komisija.

Korupcija

Korupcija, tai veiksmai, atlikti naudojantis turima valdžia, kuriais pažeidžiamos teisės normos, visuomenės interesai bei priimtos moralės formos ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos.

1. Situacija. Po įvykdytos vagystės buto šeimininkas kreipėsi į policiją, smulkiai aprašė pavogtus daiktus. Policijos pareigūnams greitai pavyko surasti iš buto daiktus ir grąžino juos šeimininkams. Šie norėdami atsidėkoti, pasiūlė policininkams padovanoti sugrąžintą aparatūrą arba jų vertę pinigais.

2. Situacija. Jauna bevaikė šeima norėjo iš vaikų globos namų įsidukrinti mergaitę. Jiems viena mergaitė labai patiko ir jie kurį laiką bendravo. Pagal įstatymą įvaikinimo procedūros vyksta labai ilgai, nes reikia begalės dokumentų ir pan. Kadangi tėvai įteikė direktorei solidžią dovaną, taip tikėdamiesi paspartinti visas procedūras. Dovana buvo priimta, o visi formalumai sutvarkyti, truputį greičiau.

Išvada. Pirmoje situacijoje apvogto buto šeimininkai nori atsidėkoti policininkams už jų triūsą, įeinant į tiesiogines pareigas – jiems už tai mokama alga. Dovanų ar pinigų paėmimas būtų neetiška žingsnis. Dovanos priėmimas būtų pateisinamas, jei būtų pasiūlyta ne aparatūra, o kompiuteris, kuris būtų perduotas ir naudojamas policijos kaip visuomenės turtas, kuris prisidėtų prie efektyvesnio policijos darbo. Antroji situacija akivaizdžiai liudija apie kyšio davimą ir jo priėmimą. Pagrindinis duodančiojo kyšį motyvas kuo greičiau sutvarkyti formalumus. Direktorė, imanti kyšį už savo tiesiogines pareigas, nusižengia tarnybinei etikai, jos veiksmai vertinami kaip individualios korupcijos atvejis.

Literatūra

Palidauskaitė J. Viešoji administravimo etika. Kaunas Technologija. 2001 Kaunas
Viešasis administravimas. Kauno technologijos universitetas. Technologija. 2002 Kaunas
Bareikytė Z. Valstybės tarnautojų etika. Margi raštai. 2002 Vilnius
Vyšniauskienė D., Kundrotas V. Verslo etika. Technologija. 1999 Kaunas

Priedas Nr. 1

Visuomeninio sektoriaus vertybių kaita
Tradicinės vertybės Naujos vertybės
Makrolygio vertybės
 monopolija  konkurencija
 reguliavimas (kontrolė)  rinkos sistema
 organizacijos stabilumas  besitęsiantis organizacijos tobulėjimas
 nusistovėjusios programos  programų keitimas
Struktūrinės vertybės
 centralizacija  decentralizacija
 vadovas – kaip kontrolierius  vadovas – kaip padėjėjas
 nedemokratiška organizacija  dalyvaujanti organizacija
 individualus darbas  komandinis darbas
 hierarchinė organizacija  lygi organizacija
 paprasti darbai  daugelio dimensijų darbai
 paprasta paslauga  įvairios paslaugos versijos
Su darbu susijusios vertybės
 dėmesys ekspertui  dėmesys klientui
 dėmesys tradicijoms  dėmesys pokyčiams
 problemų analizė  galimybių matymas
 bijoma vertinimų  įvertinimas suvokimas kaip auja galimybė
 besiginanti organizacija  produktyvi organizacija
 atlikimas  sugebėjimas
 inspekcija ir kontrolė  prevencija

Priedas Nr. 2
Vertybės
Tradicinės vertybės Naujos vertybės
Su darbuotojais susijusios vertybės
 abejingumo sistema  darbuotojų poreikiai
 su darbuotoju susijusios organizacijos išlaidos  darbuotojai vertinami kaip organizacijos turtas
 dėmesys vadovui  dėmesys darbuotojui
 įvertinimas, sankcija, reitingas  vystymasis, mokymasis, pripažinimas

Leave a Comment