3.Tema. VERSLO ETIKA: DALYKAS IR JO STRUKTURA
42
1. Verslo etiniai aspektai.
2. Verslo etika kaip mokslo disciplina
3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką.
4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga..
5. Priežastys, skatinančios domejimąsi verslo etika.
6. Verslo etikos struktura.
3.1. Veslo etiniai aspektai.
Etines problemos yra žmoniu .bendravimo rezultatas. Tik bendraudami , sueidami i kontaktą vieni su kitais žmones priima sprendimus, kurie gali buti vertinami iš etiniu poziciju. Verslininkai, pasitelkdami žmones savo tikslams pasiekti, privesti priimti sprendimus, kurie iš provokuoti etiniu problemu kilimą.Tai didžia dalimi priklauso nuo pačiu verslo subjektu moralines brandos, teikiamu moraliniu vertybiu prioriteto.
Šiaip ar taip verslininkui privalu tureti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikru moraliniu standartu. Tai ji ipareigoja parasta aplinkybe: jam tenka priimti sprendimus, nuo kuriu priklauso daugelio žmoniu likimai, sprendimus, kurie nevisada sutaps su darbuotoju ar vartotoju interesais. Štai kodel verslo etikos studijavimas yra svarbus kiekvienam verslo organizacijos vadovui. Žinoma JAV verslo sociologe Lora Neš išskyre tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria amerikiečiu verslininkai:
• Godumas,
• Faktu ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslepimas.
• Prastos produkcijos gaminimas.
• Neprotingas kainu kelimas ar tiesiogine apgaule derybu metu.
• Pernelyg didelis pasitikejimas savo teisingumu,
• Žema darbo ir prekiu kokybe, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga butu.
• Prieštaravimai tarp asmeniniu ir verslo organizacijos (firmos) interesu.
• Galimybiu nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatiniu neetišku poelgiu atmosferoje.
• Nepakankamai rodomas demesys šeimai arba asmeniniams reikalams del pernelyg didelio darbo apimties.
• Produkcijos su abejotinomis saugumo charakteristikomis gamyba.
• Negrąžinimas daiktu ar vertybiu , paimtu darbo vietoje, iš bendradarbiu ar firmos fondu.
• Sąmoningas pervertinimas savo plano privalumu siekiant susilaukti jo palaikymo.
43
• Perdetas demesys judejimui hierarchiniais karjeros laipteliais
• Kilimas karjeros laiptais „per kitu galvas“. Darbuotoju apgaule siekiant gauti naudos firmai.
• Sąjungu kurimas su abejotinais partneriais, tikintis laimingo atsitiktinumo
• Neskubejimas (delsimas) vykdyti savo isipareigojimus, ir del to švaistomas verslo organizacijos laikas ir pinigai.
Autore pastebi, kad vadovai ir darbuotojai, kurie susiduria su panašiomis problemomis negali ju išspręsti, vadovaudamiesi ta informacija apie moralę, kurią jie sužinojo savo šeimose, mokykloje ar pan. „Kelias i pragarą gerais ketinimais gristas“ – kartais labiausiai amoralius sprendimus priima žmones, kurie yra teisingi, padorus ir kupini geriausiu ketinimu.
Šiuolaikine verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininku, turetu remtis trimis teiginiais:
• Pirma. Materialiuju vertybiu ivairoves kurimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).
• Antra. Verslo organizaciju pelnas ir kitos gaunamos lešos turi buti kreipiamos visuomeniškai reikšmingiems tikslams siekti.
• Trečia. Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi buti teikiamas tarpasmenininiams interesu derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti..
4.2. Verslo etika kaip mokslo disciplina.
Verslo etika yra viena iš profesines etikos atmainu. Joje susipina visuomenes interesai ir individo kaip tam tikros profesijos atstovo, suverenumo garantijos. Profesine etika nusako profesijos atstovui keliamus moralinius reikalavimus, kuriu jis turetu laikytis.
Ši butinumą skatina ta aplinkybe, kad gilejant darbo profesionalizacijai tarp daugelio ivairiu specialistu jiems bendraujant kyla moralines kolizijos, kuriu išspręsti , remiantis vien tik profesinemis žiniomis, neimanoma.
Profesinis susižavejimas savo galimybemis išspręsti visas problemas, nepaisant moraliniu vertybiu ir kriteriju, neretai juos peržengiant, gali tapti pavojingas aplinkiniams žmonems. Taigi, ir visam sociumui.
Todel individo gebejimas spręsti etikos problemas, kurios kyla jo profesineje veikloje, nera tik paprastas priedas prie profesinio išsilavinimo. Turint visa tai omenyje, galima teigti, jog ir verslo etika gali buti suprantama dvejopai.
Visu pirma, kaip profesine etika, išreiškianti profesionalo (verslininko) etinę laikyseną (etiniai reikalavimai verslininkui)
Antra, verslo etika gali buti suprantama kaip etiniu principu taikymas konkrečioms verslo situacijoms spręsti. Kitaip tariant, etiniu principu”pasimatavimas” atitinkamose verslo situacijose.
Kadangi mes visi esame verslo dalyviai (vieni kaip darbdaviai, kiti kaip samdomi darbuotojai, treti kaipvartotojai), tai neišvengiamai esame priversti egzistuojančiu santykiu tikrovę suvokti ir atitinkamai
44
vertinti. Žinoma, tie vertinimai bus skirtingi, nes skirtingi ir musu statusai. Nepaisant to, savo vertinimasis ir konkrečiu elgesiu mes kuriame ir itvirtiname tam tikrą verslo etiką ( tiksliname požiuri i jo etini išmatavimą). Ypač svarbus vaidmuo čia tenka vartotojui: jo elgsena ir etine laikysena turi nemažos itakos verslininko priimamiems sprendimams, o galiausiai ir verslo etikai apskritai.
Suprantant verslo etika siauresne prasme – galima kalbeti apie profesionalaus verslininko etiką. Jos subjektas – verslininkas, kuris savo profesineje veikloje demonstruoja požiuri i egzistuojančias moralines vertybes ir normas siekdamas savu tikslu. Todel profesine verslininko etika didesni demesi i tai, , kaip jam dera elgtis siekiant savu tikslu.
Be to profesine etika gali buti diferencijuojama, pavyzdžiui, galima kalbeti apie meneidžerio
,dirbančio prekybos ar gamybos organizacijoje , etinę laikyseną ir elgesi, ir t.t. Šia prasme profesines etikos konkretika, jos reikalavimai gali buti suprantami kaip instrumentas (indikatorius), igalinantis pamatuoti bet kuri, tarkim, vadybininko veiksmą ir jo priimamu sprendimu etiškumą.. Nenuostabu, kad profesine etika daugiau orientuota i praktines patirties apibendrinimus, rekomendacijas ir siulymus kaip dera elgtis. Tačiau visu situciju, kurios iškyla – nenumatysi, visiems atvejams taip pat neimanoma numatyti ir atitinkamu rekomendaciju. Ypač laikytis griežtu reikalavimu sunku versle, kuris iš esmes yra sunkiai prognozuojamas užsiemimas, o sekme jame neretai priklauso nuo nestandartiniu sprendimu, kurie gali kirstis su vyraujančiomis visuomeneje etinemis nuostatomis.
Šiame darbe verslo etiką traktuosime kaip etiniu principu taikymą dalykinese situacijose. Tokiu budu verslo etikos kursas suprantamas kaip teorijos ir tradiciniu reikalu (tokiu kaip organizacinis elgesys, ekonomika, finansai, marketingas) tvarkymo sinteze. Galima pasakyti ir taip: verslo etika – tai žmogaus veiklos etiniu normu atitikimo verslo organizacijos tikslams nustatymas. Tai nera paprastas etiniu standartu rinkinys, o savo esme yra problemu , kurios iškyla prieš moralu žmogu, užisiimanti verslu, analizes ir sprendimo instrumentas.
Tiesa, ne visi pripažista pačios verslo etikos buvimą ir butinumą. Šalininkai ir priešininkai pateikia savus argumentus , teigiančius ar neigiančius verslo etiką.
3.3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką
Argumentai „prieš“.
Pirma. Morales normos yra visuotines ir ju privalu laikytis.visiems. Tuo tarpu verslo etikoje normu laikymasis priklauso nuo tikslu, kuriuos individas sau kelia, t.y. verslo normos yra reliatyvios. O tai apskritai ugdo etini reliatyvizmą.
45
Antra. Moralumo matas yra universalus. Tuo tarpu verslo etika turi partikuliarini (dalini) pobudi – t.y
.moraliniu masteliu matuoja tik verslo sriti ir tuo prieštarauja morales universalumui.
Τρε.ια. Μοραλ.σ οβ.εκτασ ψρα µογαυσ , ιρ νεσ.αρβυ, κοκ. δαρβ. .ισ διρβτ. αρ .αιδµεν. ατ λικτ..
Τυο ταρπυ .ερσλο ετικα ρεδυκυο.α µογ. ικι περσοναλινιο .αιδµενσ, κυρ. .ισ ατλιεκα . τ.ψ. και π .ερσλινινκασ, ο νε απσκριται µογυσ. Κιταιπ ταριαντ, .ερσλο ετικα µατυο.α νε πατ. µογ., βετ .ο ατλιεκαµ. δαρβ., οπεραχι.. ετινιυ µαστελιυ.( π.ζ., κοκιυ µαστυ ψρα ετι κασ µενειδ ερ ιο πριιµτασ σπρενδιµασ).
Ketvirta. Moralinis vertinimas yra nesuinteresuotas (t.y. morale sako – kas elgiasi gerai, o kas blogai).
Tuo tarpu verslo etika turi praksiologini (praktini) aspektą – ji „suinteresuota“. Verslininkas elgdamasis „gerai“ siekia praktinio tikslo – naudos. O toks siekis nera moralus, nes jame nera nesuinteresuotumo.
Penkta. Morale turi refleksyvini pobudi .Tuo tarpu verslo etika „sutvarko“ vertybiu pasauli pagal save. Verslo etikos kodeksas nurodo i atsakomybę ir butinumą laikytis morales normu. Moralinio vertinimo kriterijus čia yra ne normu „refleksija“, o ju laikymasis praktikoje.
Šešta. .Moralumas nepriklauso nuo susitarimo – t.y. nera susitarimo tarp žmoniu pasekme. Morales normos yra prigimtines (pvz. „nevok“, „nemeluok“ ir pan.). Tuo tarpu verslo etika priešingai: yra susijusi su susitarimu, konvencija, išprotauta žmoniu. Verslo etikoje svarbiausia – etiniu normu nustatymas, kuriu susitariama laikytis. Kas turi nustatyti verslo etikos normas, del ju susitarti: mokslininkai ar gydytojai? Visi suinteresuoti? Pagal kokius kriterijus verslo normos bus kuriamos? Kas turi teisę nustatyti konkretaus verslo (pvz., gydytojo) elgesio normas?
Septinta. Verslo etinis kodeksas yra pažymetas konjugturos ženklu. Turint omeny etinio kodekso sudarymo formaliąją pusę, verslo etika yra reliatyvi ta prasme, kad gali tureti konjungturini pobudi, priklausyti nuo ideologijos (marksizmo, liberalizmo, katalikybes). O juk konjungtura politine ar ideologine yra žemiau morales. Pats poreikis formuluoti verslo etikos kodeksus turi konjungturini pobudi.
Toks kodeksą paprastai linkusios kurtis tos organizacijos, kurios pergyvena krizę, kur nebuvo kreipiamas demesys i individo moralumą. Kuo žemesne individo morale, tuo daugiau tikimasi iš verslo etikos kodekso. (Jei žmones yra žemos morales, tai firma stengiasi bent jau formaliu reikalavimu iškelimu sudrausti darbuotojus. Tačiau pats kodekso priemimas dar nereiškia, jog iš tiesu firmai budinga aukšta etinio elgesio kokybe).
46
Argumentai „už“.
Pirma. Morale nera kažkas anapusinio, o yra visuomenes faktas: tuomet jos uždavinys reguliuoti santykius tarp ivairiu žmoniu grupiu. O viena tokiu svarbiu žmoniu grupiu yra verslo žmoniu grupe, kuri taip pat turi teisę i savo veiklos etini iprasminimą.
Antra. Verslo etika, turint omeny jos kilmę, yra bene seniausia etika (Homero laiku pirkliu etika).
Taigi ji turi savas gilias istorines tradicijas.
Trečia. Verslo etika nepakeičia egzistuojančio moralumo visuomeneje, o ji papildo:
a) konkretizuoja morales normas, pritaikydama konkrečiomis (analitinems situacijoms);
b) apibrežia ir ivertina atskiru verslo dalyviu (vartotoju, darbdaviu, darbuotoju) poreikius, ju veikimo ribas, taip pat tikslus, atsižvelgiant i pagrindines bendrąsias pamatines morales normas;
c) formuluoja budus ir galimybes konfliktu sprendimui, remiantis pamatinemis morales normomis.
d) formuoja idealus, gerio koncepcijas, kuriu realizavimui ir kreipiamas verslas. Tokiu mastu, kokiu morale turi visuotinio privalomumo pobudi (kaip taisykliu visuma, isakymas), tokiu ir verslo etika stebi, kaip verslas vykdo savo isipareigojimus visuomenei. Taigi stebi ir vertina verslo pasaulio atstovu elgesio moralumą.
Ketvirta. Verslo etika neprovokuoja morales normu reliatyvumo, kaip teigia verslo etikos oponentai.
Tiesiog ji atlieka kitas funkcijas. Ji yra individu požiuriu etika. Verslo etika – tai konkretaus individo kaip verslo dalyvio etinio elgesio išraiška. Kitaip tariant, verslo etika niekuo deta, jeigu konkretus verslo dalyvis (pvz. firmos darbuotojas) elgesi nedorai. Tai anaiptol nereiškia, kad verslo etika tokius veiksmus toleruoja. Tai –individo problema, o ne verslo etikos.
Penkta. Paklusnumas kodeksui neatleidžia žmogaus nuo individualios atsakomybes, o tik yra jam parama, padedanti geriau suvokti ir artikuliuoti tos atsakomybes kriterijus. Kitaip tariant, verslo etikos kodeksas dar nereiškia, kad žmogus už firmos ribu gali elgtis, kaip nori – svarbu, kad vykdytu firmoje galiojančius reikalavimus. Šiaip ar tai, jis yra firmos darbuotojas, jos bendruomenes narys ir firmai ne tas pat, kaip jis elgiasi už jos ribu, namie ir pan.
Kaip matome, verslo etikos šalininkai ir priešininkai turi savus argumentus, kurie yra neretai sąlygoti skirtingo požiurio i verslą ir šios veiklos specifikos supratimo. Tai atsispindi ir verslo etikos vystymosi tendencijas.
3.4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga.
Verslo etika susidometa pirmiausia JAV po Antrojo pasaulinio karo. 20 amžiaus penktame dešimtmetyje etiniai klausimai, susiję su verslu, dažnai buvo aptariami teologiškai. Religiniai lyderiai
47
keldavo klausimus apie teisingus atlyginimus, darbo praktikos ir kapitalizmo moralę. Katalikiškoji socialine etika kreipe demesi i darbininku teises, pragyvenimo lygi; gyne moralines vertybes prieš materialines; pasisake už nepasiturinčiuju gyvenimo sąlygu pagerinimą.
Tuo metu JAV keli kataliku koledžai ir universitetai i mokymo programas itrauke ir socialines etikos kursus. Protestantai taip pat isivede etikos kursą savo seminarijose ir teologijos mokyklose, kur tyrinejo moralę ir etiką versle. Protestantu etikos darbai kreipe individus buti kukliems, taupiems, sąžiningai dirbti ir tokiu budu užsitarnauti sekmę. Tokios religines tradicijos paskatino tolesni verslo etikos vystymąsi. Ilgainiui tapo iprastu reiškiniu, kai kiekvienos religijos atstovai (bažnyčiu vadovai)
siulydavo moralines koncepcijas ne tik bizniui, bet ir vyriausybei, politikams, šeimai, asmeniniam gyvenimui sutvarkyti.
Šeštajame dešimtmetyje iškilo daug socialiniu klausimu, kuriuos reikejo spręsti.
Amerikos visuomene atsisuko veidu i priežastis. Verslas sparčiai vystesi stengdamasis vis labiau kontroliuoti svarbiausias ekonomines ir politines visuomenes gyvenimo puses – taip vadinamuosius militarinius – industrinius pagrindus. 1960-tieji mate mažu ir vidiniu miesteliu nuosmuki, ekologiniu problemu (oro, vandens užterštumas ir kt.) aštrejimo plitimą. Šis periodas taip pat mate vartotojiškumo visuomeneje pakilimą – nepriklausomu individu, grupiu bei organizaciju veiksmus, kuriais buvo siekiama apginti ju, kaip vartotoju teises.
1962 m. JAV prezidentas John F.Kennedy išleido “Specialiuosius vartotoju teisiu gynimo istatus”, kuriuos ivardino 4 pagrindines vartotoju teises: teise i saugumą, teise buti informuotiems, teise pasirinkti, teise buti išgirstiems. Šie istatai tapo žinomi kaip „Vartotoju teisiu Bilis“. Tai turejo lemiamos itakos vartotoju teisiu judejimui, kuris ypač suaktyvejo 1965 m., kai pasirode Ralph Nader knyga „Nesaugu bet kokiu greičiu“. Šioje knygoje jis kritikavo visą automobiliu industriją ir pirmiausia korporaciją „General
Motors“, kuri pelną ir stiliu iškele virš gyvenimo ir saugumo. R.Nader`is eme telkti aktyviai besireiškiančius vartotojus visoje šalyje. Jo vadovaujama Vartotoju teisiu gynimo organizacija, plačiai žinoma kaip „Naderio važiuotojai“, sekmingai kovojo už mašinu gaminimą su papildomomis apsaugos priemonemis. Vartotoju teisiu ginimo aktyvistai priverte vyriausybę priimti tokius istatymus kaip:
Radiacijos kontroles aktas (1968 m.); Švaraus vandens aktas (1972 m). ir kt. svarbius aplinkos apsaugai dokumentus.
20 amžiaus septintajame dešimtmetyje verslo etika tapo rimtu moksliniu studiju objektu. Teologai ir religiniai mąstytojai dave tam pagrindus, siulydami pritaikyti religinius principus verslo praktikai. Nuo šiol daugelyje JAV aukštuju mokyklu verslo profesoriai pradejo destyti ir mokyti studentus bendrosios socialines atsakomybes.
48
I verslo etikos studijas isitrauke ir filosofai, siulydami etines teorijas ir filosofines verslo etikos strukturos analizes. Verslas daresi vis labiau pastebimas ir susijęs su palankaus ivaizdžio formavimu žmoniu akyse. Augant socialinei paklausai, daugelis verslininku suprato, kad etiniu problemu versle negalima ignoruoti ar nutyleti. Imta rengti konferencijas, kur buvo aptariami verslo socialines atsakomybes klausimai bei moralines ir etines problemos versle. Pradeti steigti verslo etikos problemu centrai, kurie subure kartu verslo profesorius, teologus, filosofus ir verslo žmones.
1970-uju pabaigoje verslo pasaulyje i visumą iškilo daug etiniu problemu: kyšininkavimas, melaginga reklama, kainu suokalbis, produkto saugumo garantijos ir kt.. Verslo etika tapo iprastu dalyku.
Akademiniai tyrinejimai, ypač menedžmento ir marketingo srityse, padejo geriau pažinti etines problemas ir stengesi paaiškinti, kaip verslininkai turetu rinktis veiksmu strategiją ypatingose situacijose. Buvo dedamos dideles pastangos siekiant paaiškinti, kaip veikia etinis sprendimu priemimo procesas ir kokie veiksmai ji itakoja. Tuo metu buvo sukurti pirmieji etiniu sprendimu priemimo versle modeliai.( A.
Kohlbergo, A.Gresham, L.Trevino ir kt.)
1980-aisiais verslo teoretikai ir praktikai pripažino verslo etiką kaip studijuojamą ir tyrinejamą dalyką. Augantys ivairiausiu ekonominiu grupiu ikurti institutai, mokyklos, kure mokymo programas ir siule studijuoti verslo etiką. Dabartiniu metu JAV koledžuose destoma 500 ivairiu verslo etikos kursu, kuriuos studijuoja daugiau nei 400000 studentu. Verslo etikos centrai rengia kursus, konferencijas ir seminarus, skelbia tyrimu rezultatus. Verslo etika tampa tokiu dideliu kompaniju kaip General Elektronic
Co, General Motors, Cathpillar Inc ir kt. vienu iš pagrindiniu rupesčiu. Daugelis stambiu firmu ikure etikos ir sočialines politikos komitetus; kuriems pavesta spręsti etines problemas, kylančias versle. Šis verslo etikos tyrimu ir ju rezultatu sisteminimo procesas tęsiasi. Tokiu budu verslo etika dar labiau isitvirtina kaip studijavimo objektas.
Demesys verslo etikai pastebimas ir Europoje. Siekiant koordinuoti Europos Sąjungos šaliu inicityvas šioje srityje, 1986 m. Paryžiuje ikurta Europos Verslo Etikos taryba. Jos tikslas – organizuoti sociologinius tyrimus, siekiant nustatyti verslo etinio patikimumo lygi atskirose šalyse, teikti paramą mokslo itaigoms, organizuoti konferencijas, seminarus, leisti literaturą.
Verslo etika šiandien – tai gan sparčiai besivystantis studiju objektas, kuris siejasi su etinemis problemomis ir verslo veiklos moralumu. Verslo etikos problemas galima nagrineti iš filosofines teorijos ar teologijos principu perspektyvos net iš pragmatines, siekiant rasti sprendimus specifinems vadovu problemoms. Verslo etikos studijavimas nereiškia paprasto moralizavimo, kas yra gerai, o kas blogai konkrečioje situacijoje. Greičiau verslo etika savaip susieja morales koncepciją, atsakomybes suvokimą ir
49
sprendimu priemimą organizacijos viduje. Verslo vadovai ir mokslininkai stengiasi sukurti sistemą, kuri padetu individams ir organizacijoms priimti etinius sprendimus. Kas skatina didejanti demesi verslo etikai?
3.5. Veiksniai, skatinantys domejimąsi verslo etika.
Tą domejimąsi skatina du svarbus pasikeitimai, vykstantys šiuolaikiniame verslo organizavime:
1). verslo galios augimas,
2) informacine revoliucija.
Nauju technologiju taikymas šiuolaikineje gamyboje igalina žymiai išpletoti korporacijas (verslo organizacijas) ir ju augimo galimybes tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi.. Toks korporaciju augimas yra budinga 20 a. antrosios puses bruožas. Faktiškai daugelis pasaulio šaliu turi žemesni bendrą vidaus produktą (BVP) nei metines stambiu korporaciju pajamos. Antai 1990m bendros metines Exon
Corporation pajamos viršijo Korejos Respublikos ir Indonezijos bendrą vidaus produktą,; Royal Dutch
Shell metiniai pelnai viršija Belgijos, Čekijos ar Argentinos metines pajamas; General Motors- Nigerijos
,,Pietu Afrikos, ar Austrijos, Mobil – Danijos ir Suomijos, Ford Motor Company- Tailando, IBM ir Du
Pont metines pajamos siekia Kolumbijos ir Graikijos BVP, General Electric metines pajamos didesnei nei
Naujosios Zelandijos ir Kuveito bendras vidaus produktas.
Vienas iš svarbiausiu šiuolaikiniu korporaciju trukumu- tai biurokratiniu strukturu organizacijos viduje augimas. Ryškeja tipiška biurokratinem strukturom tendencija- reikalavimas visiško paklusnumo asmeniui, užimančiam aukštesnę herachinę padeti. Tai neišvengiamai slopina bet kokią asmeninę iniciatyvą, savo ruožtu kelia eilę etiniu problemu asmenims, kuriems pavesta priimti sprendimus tokiu organizaciju viduje. Neretai kyla situacijos, kai geri ir sąžiningi žmones daro blogus ir nesąžiningus poelgius nors, tai ir daroma vardan korporacijos (firmos) geroves.
Informacine revoliucija – kitas istorinis pasikeitimas verslo organizacijoje, padaręs jam dideli poveiki. Atsiradus kompiuteriui po Antrojo pasaulinio karo žmoniu gyvenimas iš esmes pasikeite.
Duomenu rinkimas, saugojimas ir analize, kurią pasiule kompiuteris, padare tikrą informacini perversmą, kuris turejo žmonijos istorijoje ne mažesnes pasekmes ir poveiki nei pramonine revoliucija, ivykdyta 18
amžiuje.Vakaru Europos šalyse (pirmiausia Anglijoje ir Vokietijoje)
Naują impulsą kompiuterinei technologijai 20 a. devintame dešimpmetyje suteike Internetas, kuris susiejo milijonus kompiuteriu visuose žemynuose i vieningą informacinę erdvę.
Kompiuteris sukoncentravo informaciją ir padare ją žymiai prieinamesnę plačiam vartotoju ratui.
Viena vertus, šiandien žymiai daugiau žmoniu turi galimybę prieiti prie informacijos šaltiniu, nei tai buvo per visą žmonijos istoriją. Kita vertus, kompiuteriu panaudojimas igalina sukoncentruoti labai asmeninę
50
informaciją apie žmones ir ju polinkius.. Tokios informacijos rinkimas ir jos centralizavimas gali buti panaudotas gan konstruktyvai, pavyzdžiui, reguliuojant ir tenkinant atskiru visuomenes grupiu švietimo poreikius ir pan.. Tačiau ši informacija gali buti uzurpuota ir atskiru grupiu panaudoja savo siauriems asmeniniams tikslams.
Nepaisant to, kompiuteru era prasidejo. Šiuolaikiniai verslo organizatoriai profesionalai yra pagrindiniai informacines eros ideologai nešą tiesioginę atsakomybę už etiniu principu formulavimą ir taikymą naudojantis šiuolaikinemis technologijomis (taip vadinamoji kompiuterine etika, tinklu etika ir pan.) Tai ipareigoja juos giliau studijuoti etiką.
Šalims, kurios sparčiai keičia savo ekonomines sistemas (tame tarpe ir Lietuvai) verslo etikos studijavimas ypač butinas. Pasak amerikiečiu ekonomisto V.Vegelio, tai daryti skatina dvi aplinkybes:
Pirma, butinumas pletoti etinius santykius decentalizuotose strukturose, kurios yra atsakingos už sprendimu priemimą.
Antra, butinumas iterpti pereinamojo laikotarpio ekonomiką ir jos institutus i jai nebudingas naujas istorines ir kulturines sąlygas.
Perejimas i rinką reikalauja decentralizuoti ekonomines strukturas, atsakingas už sprendimu priemimą.. Darbas tokiose strukturose savo ruožtu iš kiekvieno reikalauja pasitikejimo savimi, gebejimo objektyviai ivertinti situaciją ir atsakingo elgesio. Kitaip tariant, decentralizacija reikalauja butino pasitikejimo ir visuotines pagarbos sąžiningiems veiksmams. Sąžiningumas ir pasitikejimas lieka visu pirma etinemis kategorijomis, skirtingai nuo teisiniu ar ekonominiu apribojimu, kurie turi užtikrinti pilnaverti ekonomini gyvenimą.
Rinkos ekonomikos sąlygomis sąžiningumas ir pasitikejimas yra labiausiai vertinamos etines savybes. Pavyzdžiui, nežiurint to, kad kontraktai su teisiniais apribojimais yra bet kurios imones veiklos pagrindas, daugelis imoniu išeina už kontraktiniu isipareigojimu ribu..
Tokia veikla, skirtingai nuo teisinio reguliavimo, yra apibrežiama pasitikejimo lygiu, kuris primiausia priklauso nuo verslo žmogaus ar firmos etines reputacijos lygio. Centralizuotos ekonomikos sąlygomis buvo iprasta laikytis biurokratinio žaidimo taisykliu, kas neišvengiamai vede i neatsakingumą ir nepasitikejimą žmonemis.
Tokios savybes kaip nesąžiningumas ir nepasitikejimas, centralizuoto sprendimu priemimo sąlygomis ugde žmonese prisitaikeliškumą.. Daugelis šias savybes laike racionaliomis centralizuotos sitemos sąlygomis.. Tačiau tokiu savybiu buvimas rinkos sąlygomis negali buti laikomas racionaliomis. Akivaizdu, kad kiekviena ekonomine transformacija privalo sukurti ir tam tikrą etinę infrastrukturą naujiems ekonominiams institutams funkcionuoti.
51
Butinumas sukurti atitinkamą etinę infrastrukturą rinkos ekonomikos sekmingam funkcionavimui –
yra antra svarbi priežastis, skatinanti verslo etikos studijavimo butinumą. Ekonominiu institutu funkcionavimo efektyvumas glaudžiai susijęs su etinemis vertybemis. Neimanoma griežtai priešpastatyti ekonominiu aspektu etiniams. Etika ir ekonomika turi jas glaudžiai siejančiu ypatumu. Jeigu verslo lyderai ir politikai demontruoja primityvumą, ignoruoja etiniu vertybiu ryši su ekonominiu institutu darbu, tai žymiai apsunkina ekonomikos ir jos institutus iterpimą i naujas, ją atitinkčias istorines, socialines ir kulturines šalies sąlygas. Neužtenka nukuopijuoti ekonominius Vakaru institutus. Butina „iterpti“ juos i visai skirtingą nuo vakarietišku sąlygu aplinką, tiketina kad verslo etikos studijavimas turetu lengvinti ši nauju etiniu estandartu isisavinimo versle procesą.
3.6. Verslo etikos struktura.
Verslo etika – tai moksline disciplina, kuri nagrineja etiniu principu taikymą verslo situacijose. Ji turi ryši su ivairiais mokslais.
Verslo etikos ryši su kitomis žinijos sritimis rodo ši schema:
Tradiciškai verslo etiką priimta skirstyti i makroetiką ir mikroetiką. (Žr. žemiau pateiktą schemą )
Verslo etika
Morales teorija Menedžmentas
Psichologija Ekonomika
MIKRO ETIKA
• Nagrineja moralinius santykius korporacijos (verslo organizacijos) viduje;
• Santykius tarp korporaciju kaip moraliniu subjektu ir ju darbuotoju bei akciju turetoju.
VERSLO ETIKA
MAKRO ETIKA
• Nagrineja moralinius santykius tarp visuomenes socialines ir ekonomines sistemos makro subjektu;
• Tarp korporaciju ir valstybes, bei visuomenes apskritai taip pat ir jos atskiru daliu.
Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrineja moraliniu santykiu specifiką tarp visuomenes socialines ir ekonomines sistemos makrosubjektu; tarp korporaciju .(verslo ,organizaciju), valstybes ir visuomenes apskritai, taip pat ir jos atskiru daliu.
Mikroetiką – nagrineja specifinius moralinius santykius korporaciju viduje, taip pat tarp korporaciju kaip moraliniu subjektu ir ju darbuotoju bei akciju turetoju.
Moraliniu santykiu tarp makro subjektu sistemoje spečialistai skiria du lygmenis: horizantaluji ir vertikaluji.
Horizotaliajame lygmenyje nagrinejami moraliniai santykiai tarp subjektu, kuriems budingos tos pačios charakteristikos, taip pat moralinius santykius tarp skirtingu korporaciju.
Vertikaliajame lygmenyje nagrinejami moraliniai santykiai tarp subjektu, kuriems budingos skirtingos charakteristikos ir savybes. Šitam lygmeniui priklauso santykiai tarp korporaciju ir valstybes, tarp korporaciju ir visuomenes apskritai (arba jos dalies) ir tarp korporaciju ir supančios aplinkos.
Daugelis žmoniu priima etinius sprendimus mikro etikos lygmenyje, t.y kai žmogus atsako už savo poelgius arba priima sprendimus, kurie liečia ir kitus žmones, pavyzdžiui artimuju, draugu ar tam tikros nedideles bendruomenes gerovę.
Tačiau kai kurie žmones anksčiau ar veliau pradeda priimineti sprendimus makro etikos lygyje, kurie turi itakos ištisoms bendrijoms, pavyzdžiui, dalyvauja betarpiškai formuodami valstybinę nacionalinę ekonominę politiką.
Verslo etika turi itakos ne tik formuojant ekonominius institutus, bet ir profesionaliu verslininku veiklą. Visuomenes ekonominiai institutai neišvengiamai isiterpia i morales sriti, ir šiuo požiuriu verslo etikos makro lygio reikšmę sunku pervertinti.
Makro lygmuo versle ypač svarbus pereinamojo laikotarpio ekonomikos sąlygomis kai vyksta pagrindiniu ekonominiu institutu transformacija. Jeigu šie institutai turi gerai pergalvotą strukturą ir pritaikyti prie nauju kulturinio ir socialinio gyvenimo ( tarkim Lietuvoje) sąlygu, jie skatins atsakingą etini elgesi ir mikrolymenyje. Tačiau jeigu šie institutai melagingai (klaidingai) suformuoti ir neatsižvelgia i kokrečias socialines sąlygas, beviltiška yra gaišti laiką ir deti veltui pastangas sprendžiant konkrečias kolektyvo etines problemas, nes žmonems teks nuolatos kovoti su išsigimusiais ekonominiais institutais ir klaidingu politiniu kursu.
Makro lygmeniu kartais buna sunku pasakyti, kur baigiasi verslo etika ir prasideda ekonomine teorija.. Galiausiai jei verslo etika makrolygmenyje ir susijusi su etikos teorijos taikymu ekonominiams institutams ir ju politikai ivardyti ir ivertinti,. tai negalima samprotauti apie etines verslo problemas apskritai, užmirštant ekonomiką.
Nors sunku atlikti šiu dvieju liniju (etikos ir ekonomikos) sąveikos analizę, tačiau ir nutyleti jos svarbos taip pat negalima. Viena vertus, verslo etikai butinos ekonomines teorijos žinios, jeigu kuriami naudingi patarimai tiems, kurie šią politiką vykdo. Kita vertus, ekonomine analize negali buti pilnaverte nepasitelkus socialiniu ir moraliniu vertybiu, kurios padeda geriau suprasti ekonominiu sprendimu žmogiškąją vertę. Ir jeigu etikas kartais samprotauja kaip ekonomistas, o ekonomistas kaip etikas – tai akivaizdus dvieju disciplinu sąveikos rezultatas. Sąveikos, kuri kaip tik ir turetu padeti spręsti problemas, kylančias verslo žmonems.