Valstybes skolos Lietuvoje analize 2008

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

TURINYS

Įvadas..............................3

Lietuvos valstybės skolos samprata ir struktūra..........................4

2006-2008 metų Lietuvos Respublikos skolos analizė ........................7

Centrinės valdžios skola ..............................9

Centrinės valdžios vidaus skola ..............................9.

Centrinės valdžios užsienio skola ..............................10

Išvados..............................11

Naudota literatūra..............................13

ĮVADAS

Valstybės skola – valdžios sektoriumi priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansų nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, Valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus paagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė. Skolinantis ir valdant skolą valstybės vardu Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.

Daugiau nei 95 procentai valstybės skolos sudaro valstybės vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybės atstovaujančios Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gaunamos išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (likusius 5 procentus sudaro savivaldybių ir valstybės socialinės apsaugos skoliniai įsipareigojimai).

Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko valstybės skolos valdymo gairėse rekomenduojamas pagrindinis valstybės skolos valdymo tikslas – užtikrinti valdžios sektoriaus finansinius poreikius ir skolininkų įssipareigojimų įvykdymą laiku, mažiausiomis galimomis išlaidomis ir vadovaujantis atsargios rizikos principu.

Kasmet Valstybės kontrolė teikia Seimui išvadą dėl Valstybės skolos ataskaitos duomenų tikrumo, baigtumo, įvertinimo ir atskleidimo, tačiau iki šiol nevertino skolos valstybės vardu valdymo strategijos ir valstybės piniginių išteklių (

(tarp jų ir skolintų lėšų) valdymo efektyvumo.

1.Lietuvos valstybės skolos samprata ir struktūra

Šiuo metu pasaulyje vartojami keli valstybės skolos apibrėžimai. Pagrindinės ir aktualiausios Lietuvai yra Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) vartojamos valstybės skolos sąvokos. Tarptautinėje praktikoje išskiriama šalies skola, kuri yra skirstoma į privačiojo sektoriaus ir valstybinio sektoriaus skolą. Ji dar grupuojama pagal kreditoriaus rūšį, priemones, trukmę ir kitus požymius. Pačiu bendriausiu atveju valstybės skolos sąvoką, vartojamą mūsų šalyje, galima sutapatinti su valstybinio sektoriaus skola. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymą valdžios sektorius – taisektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiiam sektoriui priskiriami subjektai) sektorius. Subjektų priskyrimą ir jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šiame įstatyme nustatyta ir Lietuvoje naudojama valstybės skolos sąvoka: valstybės skola – tai konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.

Reikia išskirti ir kitus Valstybės skolos įstatyme nustatytus Lietuvos skolos apskaitos esminius principus:

Pirma – valstybės skola skirstoma į vidaus ir užsienio pagal valiutos požymį. Vi

idaus skola – tai Lietuvos Respublikos turtiniai įsipareigojimai vidaus valiuta – litais. Užsienio skola – Lietuvos Respublikos turtiniai įsipareigojimai užsienio valiutomis. Tarptautinės organizacijos šį grupavimą atlieka pagal kitą požymį – kreditoriaus kilmės šalį.

Antra – Lietuvoje į valstybės skolą įskaitomi valstybės tiesioginiai ir netiesioginiai įsipareigojimai, kurie įtraukiami į apskaitą pagal pinigų srautų, o ne įsipareigojimų susidarymo arba kaupimo principą.

Trečia – netiesioginiai valstybės įsipareigojimai, atsirandantys dėl valstybės garantijų arba draudimo agentūrų veiklos; į apskaitą įtraukiama ne visa jų suma, o vadovaujamasi Vyriausybės nutarime nustatytais normatyvais.

Valstybės skola Lietuvoje yra klasifikuojama pagal kreditorius ir pagal priemonės tipą. Valstybės skolos struktūra pagal kreditorius:

1. Tiesioginė vidaus skola skirstoma į skolą:

Kitiems valstybės valdymo sektoriams;

Centriniam bankui;

Komerciniams ir taupomiesiems bankams;

Kitiems kreditoriams.

2. Tiesioginė užsienio skola skirstoma į skolą:

Tarptautinėms plėtros organizacijoms;

Tarptautiniam Valiutos Fondui;

Užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys);

Kitiems kreditoriams.

3. Netiesioginė vidaus skola skirstoma į skolą:

Komerciniams ir taupomiesiems bankams;

Kitiems kreditoriams.

4. Netiesioginė užsienio skola skirstoma į skolą:

Tarptautinėms plėtros organizacijoms;

Užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys);

Kitiems kreditoriams.

Iš šios klasifikacijos matyti, kad valstybė net teoriškai negali teikti garantijų vidaus paskoloms iš centrinio banko bei kitų valstybės valdymo sektorių. Be to, svarbu paminėti tai, kad skola centriniam bankui šioje klasifikacijoje tėra tik teorinė, nes Vyriausybė iš Lietuvos banko pagal įstatymus skolintis negali.

Valstybės skolos klasifikacija pagal skolos priemonės tipą skirstoma į:

1. Tiesioginė vidaus ir užsienio skola:

Ilgalaikiai įsipareigojimai: obligacijos, paskolos, kiti įsipareigojimai;

Trumpalaikiai įsipareigojimai: iždo vekseliai, paskolos, kiti įs

sipareigojimai.

2. Netiesioginė vidaus ir užsienio skola pagal skolos priemonės tipą skirstoma į :

Ilgalaikes paskolas;

Trumpalaikes paskolas.

Klasifikacija pagal skolos priemonės tipą yra labai svarbi, nes parodo valstybės prioritetus skolinimosi šaltiniams.

0x01 graphic

1 pav. Visos valstybės skolos struktūra

Tiesioginė valstybės skola (įsipareigojimai valstybės vardu) vasarį padidėjo 195,7 mln. Lt ir mėnesio pabaigoje sudarė 11359 mln. Lt – 87,1 proc. visos skolos. Valstybės netiesioginiai įsipareigojimai (valstybės garantijos dėl paskolų) sumažėjo 36 mln. Lt ir sudarė 1681,9 mln. Lt arba 12,9 proc. visos skolos. Vasarį valstybė grąžino užsienio kreditoriams 17,5 mln. Lt. Dėl valiutų kursų svyravimų užsienio skola padidėjo 1,8 mln. Lt, todėl bendras visos tiesioginės užsienio skolos (valstybės vardu pasiskolintos lėšos užsienio valiuta) sumažėjimas vasarį siekė 15,7 mln. Lt, o visa tiesioginė užsienio skola mėnesiui baigiantis buvo 7295 mln. Lt – 55,9 proc. Visos valstybės skolos. Tiesioginė vidaus skola padidėjo 211,4 mln. Lt – iki 4064 mln. Lt mėnesiui baigiantis. Tai sudarė 31,2 proc. visos valstybės skolos. Netiesioginė užsienio skola vasarį sumažėjo 36,8 mln. Lt ir buvo 1511,5 mln. Lt –  11,6 proc. visos valstybės skolos. Pagal paskolų sutartis per mėnesį skolininkai gavo apie 2,1 mln. Lt, grąžino 43,1 mln. Lt. Netiesioginė vidaus skola padidėjo 0,8 mln. Lt – iki 170,5 mln. Lt ir sudarė 1,3 proc. visos skolos. Visa ilgalaikė skola (įskaitant valstybės suteiktas garantijas) buvo 12381,6 mln. Lt arba 94,9 proc. visos skolos; trumpalaikė skola – 659,3 mln. Lt arba 5,1 proc. visos skolos.

Visa užsienio skola vasario 28 dieną buv

vo 8806,5 mln. Lt arba 67,5 proc. visos valstybės skolos. Lietuva buvo skolinga užsienio valiuta: tarptautinėms plėtros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms) – 1729,7 mln. Lt, užsienio šalių valdymo institucijoms – 499,5 mln. Lt, Tarptautiniam valiutos fondui – 213,6 mln. Lt, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) – 6363,7 mln. Lt. Visa vidaus skola vasariui baigiantis sudarė 4234,4 mln. Lt, arba 32,5 proc. visos valstybės skolos. Valstybė buvo skolinga litais: komerciniams bankams – 2402,6 mln. Lt, finansų institucijomsir privatiems asmenims – 1707,6 mln. Lt, kitiems valstybės sektoriams – 124,2 mln. Lt.

4. 2006-2008 metų Lietuvos Respublikos skolos analizė

Šiame skyriuje pateiksime 2006 – 2008 metų Lietuvos Respublikos skolos analizę pagal priemones ir pradinę trukmę, pagal kreditorius, taip pat centrinės valdžios skolą.

1 lentelė

Valdžios sektoriaus skola pagal  priemones ir pradinę trukmę

(tūkst. Lt, laikotarpio pabaigai)

 

2006 12 31

2007 12 31

2008 12 31

I

Valdžios sektoriaus skola (1+2)

14.938.668

16.698.018

17.374.786

1

 Vidaus skola  

4.719.919

5.471.477

6.213.506

1.1

Ilgalaikiai įsipareigojimai

4.374.019

5.060.881

4.840.607

1.1.1

indėliai

1.1.2

vertybiniai popieriai

3.722.237

4.217.550

3.677.565

1.1.3

paskolos

651.781

843.331

1.163.042

1.2

Trumpalaikiai įsipareigojimai

345.900

410.596

1.372.899

1.2.1

indėliai

1.2.2

vertybiniai popieriai

309.600

375.096

1.029.766

1.2.3

paskolos

36.300

35.500

343.133

2

Užsienio skola

10.218.749

11.226.541

11.161.281

2.1

Ilgalaikiai įsipareigojimai

10.218.749

11.226.541

11.161.281

2.1.1

indėliai

2.1.2

vertybiniai popieriai

9.545.537

10.865.651

10.501.434

2.1.3

paskolos

673.213

360.890

659.847

2.2

Trumpalaikiai įsipareigojimai

2.2.1

indėliai

2.2.2

vertybiniai popieriai

2.2.3

paskolos

2 lentelė

Valdžios sektoriaus skola pagal kreditorius

(tūkst. Lt, laikotarpio pabaigai)

 

2006 12 31

2007-12-31

2008 12 31

I

Valdžios sektoriaus skola (1+2)

14.938.668

16.698.018

17.374.786

1

 Vidaus skola 

4.719.919

5.471.477

6.213.506

1.1

nefinansiniam sektoriui

58.526

31.958

174.259

1.2

 finansiniam sektoriui

4.614.343

5.401.278

5.976.337

1.3

kitiems kreditoriams

47.049

38.241

62.910

2

Užsienio skola

10.218.749

11.226.541

11.161.280

2.1

tarptautinėms plėtros organizacijoms

629.812

322.178

302.748

2.2

užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys)

2.3

kitiems kreditoriams

9.588.937

10.904.363

10.858.532

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola per 200 metus padidėjo 676,8 mln. litų ir metų pabaigoje buvo lygi 17,4mlrd. litų. Net ir padidėjusi valstybės skola 2008 m. pabaigoje buvo mažesnė nei prognozuota, ir tai susiję su geresniu pajamų surinkimu ir atitinkamai mažesniu valstybės biudžeto deficitu.

2007 m. valstybės skola sudarė 17,9 proc. BVP, 2006 m. 18,3 proc. BVP, o 2008 m. Valstybės skola sudarė 15,6 proc. BVP. Nors skola per metus padidėjo 676,8 mln. litų, lyginant su 2007 m. jos santykis su BVP sumažėjo. (pagal Mastrichto sutartį valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP).

Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių narių. Be to, turime žymiai geresnį valstybės skolos ir BVP santykį, o šis rodiklis yra vienas iš Mastrichto kriterijų, kurį reikia tenkinti, siekiant įsivesti eurą. Lietuva šį Mastrichto kriterijų pilnai tenkina.

2008 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skolą sudarė: 16 mlrd. Lt centrinės valdžios skolos, 1,3 mlrd. Lt vietinės valdžios skolos, 85,9 mln. Lt socialinės apsaugos fondų skolos. Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 15,2 mlrd. Lt, o negrąžintos paskolos metų pabaigoje – 2,16 mlrd. Lt.

Valdžios sektoriaus skolos padidėjimą lėmė gruodį išaugusi centrinės valdžios skola – paprastai taip būna kasmet, nes metų pabaigoje išauga Vyriausybės skolinimosi poreikis valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir kitiems valstybės finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

2008 m. pabaigoje 35,8 proc. visos valstybės skolos sudarė vidaus skola – ji siekė 6,213, 5 mln. litų. Vidaus skola 2008 metais padidėjo 742,3 mln. litų. Valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui – 5.976,3 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 174,3 mln. litų, kitiems kreditoriams – 62,9 mln. litų.

Užsienio skola sumažėjo 65,3 mln. litų ir 2008 metų pabaigoje sudarė 11.161,3 mln. litų, arba 64,2 proc. visos valstybės skolos. Valstybė buvo skolinga užsienio kreditoriams: užsienio komerciniams bankams ir finansų institucijoms – 10.858,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 302,7 mln. litų.

Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 15.208,8 mln. litų, kurių nominali vertė sumažėjo per metus 249,5 mln. litų.  tuo tarpu negrąžintų paskolų dalis per metus išaugo 926,3 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 2.166 mln. litų.

Pernai visa valdžios sektoriaus ilgalaikė skola sumažėjo 285,5 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 16.001,9  mln. litų (92,1 proc. visos skolos); trumpalaikė skola padidėjo 962,3 mln. litų ir gruodžio 31 d. sudarė 1.372,9 mln. litų (7,9 proc.).

4.1 Centrinės valdžios skola

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola rugsėjo mėnesį padidėjo 85,6 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 14 899,1 mln. litų arba 12,9 proc. prognozuojamo 2008 metų BVP (115 225 mln. litų).

Centrinės valdžios vidaus skola per mėnesį sumažėjo 48,2 mln. litų ir mėnesiui baigiantis sudarė 4 020,9 mln. litų (27 proc. visos skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 3 835,5 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 140,9 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 44,5 mln. litų.

Per mėnesį centrinės valdžios užsienio skola padidėjo 133,8 mln. litų ir spalio 31 dieną sudarė 10 878,2 mln. litų (73 proc. visos skolos). Centrinės valdžiossektorius užsienio bankams ir kitoms finansinėms institucijoms buvo skolingas 10 570 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 308,2 mln.litų.

Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola sudarė 14 248,9 mln. litų (95,6 proc. visos skolos), trumpalaikė – 650,2 mln. litų (4,4 proc. visos skolos).
Nuo metų pradžios skola sumažėjo 901,4 mln. litų, vidaus skola sumažėjo 579,9 mln. litų, o užsienio skola – 321,5 mln. litų.

4.2 Centrinės valdžios vidaus skola

Centrinės valdžios vidaus skola per metus padidėjo 522,7 mln. litų ir metams baigiantis sudarė 5 123,5 mln. litų (31,9 proc. visos skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 4 886,4 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 174,2 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 62,9 mln. litų.

4.3 Centrinės valdžios užsienio skola

Per metus centrinės valdžios užsienio skola sumažėjo 270,9 mln. litų ir gruodžio 31 dieną sudarė 10 928,9 mln. litų (68,1 proc. visos skolos). Metų pabaigoje centrinės valdžios sektorius užsienio bankams ir kitoms finansinėms institucijoms buvo skolingas 10 626,1 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 302,8 mln. litų.

Centrinės valdžioz sektoriaus užsienio skola

Metų pabaigoje, mln. litų

2007

2008

2008 m. palyginti su 2007m. , padidėjimas,

sumažėjimas(-) %

Centrinės valdžios sektorius

11199,8

11125,8

 

-0,7

 

 

paskolos

334,1

624,4

 

86,9

 

 

Vyriausybės vertybiniai popieriai,

10865,7

10501,4

 

-3,4

 

 

išliesti užsienio rinkoje

 

 

 

 

 

 

2008 m. gruodžio 31 d. centrinės valdžios sektoriui priskiriamų subjektų skola užsienio kreditoriams buvo 11125,8 mln. litų. Iš jų 10501,4 mln. litų (94,4%) sudarė lėšos, pasiskolintos užsienio rinkoje išleidus vyriausybės vertybinius popierius, ir 624,4 mln. litų (5,6%) – užsienio paskolos. 2008 m., palyginti su 2007 m., skola už gautas užsienio paskolas padidėjo net 86,9 procento.

2008 m. gruodžio 31 d. centrinės valdžios sektorius buvo gavęs 741,7 mln. litų vertės užsienio paskolų, iš jų net 98,0 procento gauta eurais. 2008 m. banko „Credit Suisse International“ suteikta 317,7 mln. litų paskola buvo didžiausia, ji sudaro 42,5 procento visų centrinės valdžios gaunamų užsienio paskolų. Pusė (49,4%) centrinės valdžios sektoriaus paskolų panaudota viešajam valdymui ir gynybai, 22,4 procento – kitiems investiciniams projektams (aplinkosaugai, grįžusių tremtinių aprūpinimui gyvenamuoju plotu finansuoti, įmonių ir finansinio sektoriaus paramai).

IŠVADOS

Valstybės skola – tai visų išleistų ir dar ne padengtų valstybės paskolų suma kartu su priskaičiuotomis už jas palūkanomis, kurios turi būti išmokėtos nustatytu laiku arba iki nustatyto termino. Pagal LR skolos įstatymą valstybės skola yra vidaus ir užsienio skolos suma. Valstybės skola gali būti skirstoma ir kitu aspektu: tiesioginė ir netiesioginė.

Bendruoju atveju pagrindiniai valstybės skolos tikslai – išnaudoti ir subalansuoti skolinimosi teikiamus privalumus, mažinti einamųjų metų trūkumą ir stengtis išvengti skolos tvarkymo bei mokėjimų balanso problemų.

Valstybės skolos priežastys: išlaidų lygis neatitinka nacionalinio valstybės politikos prioriteto ir nėra tikslingai suderintas su makroekonominėmis sąlygomis; einamosios ir kapitalinės išlaidos kiekvienai programai, taip pat ir kiekvienam sektoriui nėravisiškai tikslingai apsvarstytos ir tinkamai subalansuotos; Valstybei neužtikrinus, kad valstybės sektoriaus „produktas“ – keliai, švietimo paslaugos, krašto apsauga – būtų pagaminamas su minimaliomis sąnaudomis; išlaidos darbo užmokesčiui; išlaidos subsidijoms; socialinio draudimo išlaidos; recesijos metu (ekonominio nuosmukio metu); esant einamosios sąskaitos deficitui; valiutų kursų svyravimai; skirtingos trukmės euroobligacijų emisijų platinimas; valstybės vertybinių popierių rinka; nacionalizacija; ekonomikos sektorių ir žmonių gerovės plėtojimas; stichinės nelaimės, epidemijos ar karai; muitų taikymas; juodoji rinka, dviguba buhalterija; sutrikusi užsienio prekyba; Valstybės skolos pasekmės: atsiranda prekybos deficitas, susilpnėja šalies valiuta – tai neigiamai veikia šalies ekonomiką; palūkanų mokėjimai varžo vyriausybės galimybes subalansuoti biudžetą arba finansuoti kitų visuomeninių sektorių veiklas; neefektyviai naudojamos skolintos lėšos stabdo ekonomikos vystymąsi, nes vis daugiau lėšų reikia skirti skolai „aptarnauti“; auganti valstybės skola didina pavojų prarasti politinę nepriklausomybę; kapitalo išstūmimas yra gana rimta ekonomikos augimo kliūtis, nes tai sumažina privačias investicijas į naujus įrengimus, technologijas, varžo galimybes plėsti gamybos apimtį; mažėjant asmeninėms santaupoms, mažėja kapitalas ir tai neigiamai veikia ekonomikosvystymuisi. Valstybės skolos ir biudžeto deficito dydis turi įtakos asmeniniam taupymui;

4Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2008 metų pabaigoje buvo 17 374,8 mln. litų ir sudarė 15,6 proc. BVP. Nors skola per metus padidėjo 676,8 mln. litų, lyginant su 2007 m. jos santykis su BVP sumažėjo (2007 m. valstybės skola sudarė 17 proc. BVP). 2008 m. pabaigoje valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 16 052,4 mln. litų (2007 m.  – 15 800,6 mln. litų), vietinės valdžios skola – 1 236,5 mln. litų (2007 m. – 873,7 mln. litų) ir socialinės apsaugos fondų skola – 85,9 mln. litų (2007 m. – 23,8 mln. litų). 2008 m. gruodžio 31 d. 35,8 proc. visos valstybės skolos sudarė  vidaus skola – ji siekė 6 213,5 mln. litų ir per metus padidėjo 742 mln. litų. Valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui – 5 976,3 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 174,3 mln. litų, kitiems kreditoriams – 62,9 mln. litų. Užsienio skola sumažėjo 65,3 mln. litų ir 2008 m. pabaigoje sudarė 11 161,3  mln. litų arba 64,2 proc. visos valstybės skolos. Valstybė buvo skolinga užsienio kreditoriams: užsienio komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms – 10 858,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 302,7 mln. litų. Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 15 208,8 mln. litų, kurių nominali vertė per metus sumažėjo 249,5 mln. litų, tuo tarpu negrąžintų paskolų dalis per metus išaugo 926,3 mln. litų ir metų pabaigoje siekė 2 166 mln. litų. Pernai visa valdžios sektoriaus ilgalaikė skola sumažėjo 285,5 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 16 001,9 mln. litų (92,1 proc. visos skolos); trumpalaikė skola padidėjo 962,3 mln. litų ir gruodžio 31 d. sudarė 1 372,9 mln. litų (7,9 proc.)

LITERATŪRA

Statistikos Departamentas Užsienio paskolos Lietuvai 2008, Vilnius 2009

Finansų Ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės skola 2006. Vilnius

Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos Valstybės Skolos Valdymo Departamento nuostatai

Prieiga per internetą:

http://www.finmin.lt

http://www.fmmc.lt/skola

http://www.stat.gov.lt/lt/

http://www.ukmin.lt

www.lrinka.lt/uploads/files/dir19/2_0.php

www.marketnews.lt

www.vz.lt

www.vkontrole.lt

www.mzinios.lt

Leave a Comment