LIETUVOS MĖSOS PRAMONĖS SEKTORIAUS ANALIZĖ

 

 

Ekonomikos ir verslo fakultetas

LIETUVOS MĖSOS PRAMONĖS SEKTORIAUS ANALIZĖ

strateginio valdymo pagrindų modulio darbas

KAUNAS, 2014

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS MĖSOS PRAMONĖS SEKTORIAUS PRISTATYMAS 4

1.1. Sektoriaus struktūra 4

1.2. Mėsos prekybos sektorių įtakojančios aplinkos 5

2. LIETUVOS MĖSOS PREKYBOS SEKTORIAUS ANALIZĖ 13

3. LIETUVOS MĖSOS PREKYBOS PAGRINDINĖS KOMPANIJOS 18

„Biovela Group“ 19

IŠVADOS 24

LITERATŪRA 26

PRIEDAI 28

ĮVADAS

Temos aktualumas. Mėsos prekybos sektorius apima didmeninę ir mažmeninę prekybą mėsa ir jos gaminiais. Bendrąja prasme mėsos ir jo gaminiai yra skirtomi į jautieną, kiaulieną ir paukštieną. Šį sektorių įtakoja įvairios verslo aplinkos. Mėsos prekybos sektorius yra reglamentuojamas tiek nacionalinių, tiek Eur

r
ropos Sąjungos teisės aktų.

Ekonominė aplinka, vertinant vartotojų išlaidas mėsos gaminiams, taip pat įtakoja mėsos prekybos sektorių. 2012 m. mėsos vartojimas visų vartotojo maisto prekių krepšelyje sudarė 27,8 proc. Mėsos ir jos produktų vartojimas yra įtakojamas ir demografinės aplinkos – mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir mėsos bei jos gaminių vartojimas. Ekologinė aplinka yra neatsiejama nuo mėsos ir jos produktų prekybos sektoriaus. Mėsos produktų gyvavimo ciklas šios aplinkos kontekste yra ypač svarbus. Pažymėtina, kad mėsos produkcijos kainas įtakoja ne tik vartotojo pajamos ar elgsena, bet ir

įmonių naudojamų technologijų lygis bei mėsos supirkimo kainos.

Siekiant atskleisti mėsos prekybos sektorių, svarbu ne tik atlikti Lietuvos mėsos prekybos sektoriaus analizę, bet ir įvertinti tarptautinių kompanijų, vykdančių veiklą mėsos prekybos sektoriuje Lietuvoje bei mėsos prekybos sektoriaus kompanijų, vykdančių veiklą užs

s
sienio šalyse, rodiklius. Pagrindinės tarptautinės kompanijos, kurios veikia mėsos prekybos sektoriuje yra UAB „Saerimner“, „Food Trade“ ir „Grossfurtner“. Kaip pagrindines lietuviško kapitalo įmones mėsos prekybos sektoriuje galima išskirti „Biovela group“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“.

Darbo objektas – Lietuvos mėsos prekybos sektorius.

Darbo tikslas – atlikti Lietuvos mėsos prekybos sektoriaus analizę ir įmonių „Biovela group“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“analizes.

Darbo metodai: statistinių duomenų aprašomoji analizė, antrinių duomenų analizė, palyginamasis metodas, grafiniai metodai, apibendrinimo metodas.

Darbo apribojimai. Lietuvos Statistikos Departamentas nepateikia kai kurių 2012 m. rodiklių (pvz., išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, mln. Lt; mėsos sektoriaus importo ir eksporto apimtys, mln. Lt).

1. LIETUVOS MĖSOS PRAMONĖS SEKTORIAUS PRISTATYMAS

1.1. Sektoriaus struktūra

Siekiant atskleisti mėsos sektoriaus ypatybes, pirmiausiai yra įvertinama šio sektoriaus struktūra pagal ekonominių veiklų rūšių klasifikatorių (red. 2). Šis sektorius apima įvairios rūšies mėsos pre

e
ekybą (jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.) (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Mėsos pramonės prekybos sektoriaus struktūra pagal EVRK 2

(sudaryta pagal EVRK 2 red.)

Sekcija Skyrius Grupė Klasė Poklasis Pavadinimas
G Didmeninė ir mažmeninė prekyba
46 Didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais
46.3 Maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių didmeninė prekyba
46.32 Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba
47 Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą
47.2 Maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse
47.22 Mėsos ir mėsos produktų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 1 lentelę), mėsos prekyba priklauso G sekcijai „Didmeninė ir mažmeninė prekyba“.

Kaip nur

r
rodoma EVRK (2 red.), į G sekciją pagal ekonominių veiklos rūšių klasifikatorių (2 red.) įeina didmeninė ir mažmeninė prekyba, šios sekcijos 46 ir 47 skyriai yra skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais. Tuo tarpu pagal Ekonominių veiklų rūšių klasifikatorių G sekcijos 46.3 ir 47.2 grupės, kurios apima mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą (į 46.32 klasę įeina mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba) bei mėsos ir mėsos produktų (įskaitant paukštieną) mažmeninę prekybą.

Apibendrinant galima teigti, kad mėsos sektoriaus produkcija apima ne tik kiaulieną ar jautieną, bet ir paukštieną bei susijusias veiklas, kaip didmeninę ir mažmeninę prekybą. Taigi apžvelgus mėsos sektoriaus struktūrą, toliau darbe yra aptariamos jos pramonės sektorių įtakojančios verslo aplinkos.

1.2. Mėsos prekybos sektorių įtakojančios aplinkos

Šiame poskyryje plačiau nagrinėjamos mėsos pramonės sektorių įtakojančios verslo aplinkos -teisinė, ekonominė, ekologinė, demografinė, technologinė, kultūrinė ir konkurencinė.

Politinė ir teisinė aplinkos. Mėsos pramonės sektoriaus kontrolė yra reglamentuojama įvairių teisės aktų, nutarimų ir įsakymų tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (žr. 1 priedą). Kaip nurodoma LR Maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 9 straipsnyje, siekiant užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos, Maisto kodekso komisijos kruopščiai įgyvendina dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Tai pat šiame straipsnyje yra pažymima, kad Ūkio ministerija maisto prekybos politiką ir nustato Lietuvos rinkoje realizuojamų maisto prekių bendrus ženklinimo ir prekybos privalomuosius reikalavimus (LR veterinarijos įstatymas, Žin., 1992, Nr. 2-15).

Mėsos sektorius taip pat yra kontroliuojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. LR veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 6 straipsnyje yra nurodoma, kad ši tarnyba kontroliuoja gyvūninių produktų prekybą. Kaip reglamentuojama LR žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakyme „Dėl mėsos gaminių kokybės reglamentavimo: (Žin., 2003, Nr. 124-5651), į vidaus rinką tiekiami mėsos gaminiai turi atitikti Lietuvos standarto LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ bendruosius kokybės reikalavimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu „Dėl mėsos ir mėsos produktų mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 17-626), mėsos ir mėsos produktų mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų tikslas – pateikti bendruosius mėsos ir mėsos produktų mėginių paėmimo jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams reikalavimus.

Pažymėtina, kad tokie mėginiai imami ir ženklinami dalyvaujant subjektui ar jo atstovui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 31d. įsakymu „Dėl reikalavimų jautienos ir veršienos etiketės aprašymui patvirtinti“ (Žin., 2004, Nr. 60-2169) nurodoma, kad etiketės aprašyme turi būti nurodyti: 1) pageidaujami ženklinimo rekvizitai; 2) priemonės, įrodančios etiketėje pateiktos informacijos teisingumą; 3) visais gamybos bei pardavimo etapais taikoma kontrolės sistema. Įgyvendindama 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL 2007 L 299, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 470/2008 (OL 2008 L 140, p. 1), nuostatas, susijusias su dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsos ženklinimu yra nustatoma, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, tiekiantys rinkai dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų šviežias atšaldytas ar užšaldytas skerdenas, išpjaustytą mėsą su kaulais ar be kaulų, smulkintą mėsą, subproduktus, skirtus žmonėms vartoti (toliau – mėsa), ją ženklina pagal reglamento pagal Europos Sąjungos reglamentus. Įvertinus teisinę ir politinę mėsos pramonės sektoriaus aplinką, toliau yra analizuojami pagrindiniai šį sektorių įtakojantys ekonominiai rodikliai.

Ekonominė aplinka. Ekonominė mėsos prekybos sektoriaus aplinka yra vertinama atliekant BVP to meto kainomis, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygio, vidutinio darbo užmokesčio (neto), metinės infliacijos bei bendrųjų namų ūkio vartojimo išlaidų ir namų ūkių išlaidų maistui, analizę (žr. 2 lentelę).

 

2 lentelė. Mėsos prekybos sektorių įtakojantys ekonominiai rodikliai 2008-2012 m. (sudaryta pagal Lietuvos Statistikos Departamento duomenis)

2008 2009 2010 2011 2012
BVP to meto kainomis, tenkantis vienam gyventojui, Lt 35090,75 29154,81 30801,03 35103,59 37811,11
Nedarbo lygis, proc. 5,8 13,7 17,8 15,3 13,2
Vidutinis darbo užmokestis (neto) 1582,8 1499,4 1463,2 1507,3 1587,4
Infliacija metinė, proc. 8,5 1,3 3,8 3,4 2,8
Bendrosios namų ūkio vartojimo išlaidos, mln. Lt 73096,53 62 807,04 60 586,23 67149,88 72662,88
Namų ūkių išlaidos maistui, mln. Lt 16588,6 14706,4 13801,7 15184,2 16335,3

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 2 lentelę), BVP, tenkantis vienam asmeniui mažėjo 2009 m. ir šiais metais siekė 20154,81 Lt. Namų ūkių bendrosios vartojimo išlaidos bei išlaidos maistui per visą analizuojamąjį laikotarpį buvo mažiausios 2009-2010 m. laikotarpiu. Tuo pačiu laikotarpiu ženkliau didėjo ir nedarbas bei mažėjo vidutinis darbo užmokestis. Vidutinė metinė infliacija buvo mažiausia 2009 m. (lyginant su 2008 m., sumažėjo 7,2 proc. punkto). Taigi mėsos prekybos pramonės sektorius buvo įtakojamas globalios finansų krizės, tačiau nuo 2010 m. ekonominiai rodikliai ėmė gerėti (t.y. 2012 m. lyginant su 2009 m., BVP, tenkantis vienam gyventojui, paaugo 29 proc., nedarbo lygis sumažėjo 0,5 proc. punkto, vidutinis darbo užmokestis padidėjo 5 proc. punktais, bendrosios namų ūkių išlaidos augo 15 proc. punktų, o namų ūkių išlaidos skiriamos maistui – 11 proc. punktų).

Taigi galima teigti, kad ekonomikos atsigavimas įtakoja ir prekybos mėsa apimtis, o padidėjusios bendrosios namų ūkių išlaidos bei namų ūkių išlaidos maistui skatina šios produkcijos vartojimą.

Demografinė aplinka. Toliau yra vertinama mėsos prekybos sektoriaus demografinė aplinka (žr. 3 lentelę).

 

3 lentelė. Mėsos prekybos sektorių įtakojantys demografiniai 2008-2012 m.

(sudaryta pagal Lietuvos Statistikos Departamento duomenis)

2008 2009 2010 2011 2012 *
Vidutinis metinis gyventojų skaičius, tūkst. 3189,4 3156,7 3094,8 3030,2
Studentų skaičius 149017 144301 133564 125046 113780
Tikėtina gyvenimo trukmė 71,94 73,1 73,45 73,65
Emigravusiųjų skaičius 26761 40444 83157 53863 41100

* Statistikos departamento internetinėje svetainėje 2012 m. duomenys nėra pateikiami

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 3 lentelę), vidutinis gyventojų skaičius Lietuvoje 2008-2011 m. laikotarpiu sumažėjo. 2011 m. lyginant su 2008 m. gyventojų skaičius sumažėjo 4 proc. punktais. Studentų skaičius Lietuvoje 2008-2012 m. sumažėjo 23 proc. punktais, o emigravusių asmenų skaičius, 2010 m. pasiekęs rekordinį dydį per visą analizuojamąjį laikotarpį (t.y. 83157 asmenis) ėmė mažėti, ir, lyginant su 2012 m. sumažėjo daugiau, nei du kartus. Per visą analizuojamąjį laikotarpį (2008 m. lyginant su 2012 m.) emigravusiųjų skaičius išaugo 53 proc. Tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 71,94 metų (2008 m.) iki 73,65 metų (2011 m.), t.y. vidutinis lietuvis 2011 m. gyveno 1,71 metais ilgiau, nei 2008 m. Taigi ekonominė krizė įtakojo ir demografinius rodiklius, kurie lėmė ir pokyčius mėsos prekybos sektoriuje.

Mokslo struktūra taip pat yra vienas iš socialinių veiksnių, kuri yra svarbi mėsos pramonei. Vertinant kompetentingų darbuotojų pasiūlą mėsos prekybos sektoriuje (žr. 4 lentelę), pastebėtina, kad iki 2009 m. egzistavo trys studijų formos – dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos, o 2009-2012 m. laikotarpiu – nuolatinės ir ištęstinės studijos.

 

4 lentelė. Aukštojo mokslo studentų skaičiaus kitimas pagal studijų formą 2008-2012 m. (sudaryta pagal Lietuvos Statistikos Departamento duomenis)

2008 2009 2010 2011 2012
Iš viso studentų pagal studijų formas 149017 144301 133564 125046 113780
Dieninės studijos 85706
Vakarinės studijos 9167
Neakivaizdinės studijos 54144
Nuolatinės studijos 89172 87640 88780 86273
Ištęstinės studijos 55129 45924 36266 27821

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 4 lentelę), dieninėse ir nuolatinėse studijose besimokančių studentų skaičiaus kitimas 2008-2012 m. laikotarpiu buvo tolygus. Tuo tarpu ištęstinėse studijose 2009-2012 m. laikotarpiu besimokančių asmenų skaičius sumažėjo 49 proc. (arba 27308 asmenimis).

Taigi galima teigti, kad kompetentingų darbuotojų mėsos pramonės prekybos sektoriuje padėtis (jų samdymo kontekste) vertinant demografinę aplinką studentų ir emigravusiųjų skaičių, nėra palanki. Tuo tarpu tokie demografiniai rodikliai kaip vidutinio gyventojų skaičiaus mažėjimas ir nežymus gyvenimo trukmės ilgėjimas gali neigiamai įtakoti prekybos mėsa apimtis.

Technologinė aplinka. Mėsos sektorių taip pat įtakoja ir technologinė aplinka, todėl išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, mln. Lt, 2008-2011 m. yra pateikiamos 1 paveiksle.

 

1 pav. Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, mln. Lt, 2008-2011* m. (sudaryta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis)

* Statistikos departamento internetinėje svetainėje 2012 m. duomenys nėra pateikiami

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 1 pav.), pagal visas MTTP sritis mažiausiai išlaidų moksliniams tyrinėjimams ir technologijų plėtrai buvo skirta 2010 m. Šiuos metus lyginant su 2008 m., minėtos išlaidos sumažėjo 14,81 proc. punktų (arba 131,9 mln. Lt). Tačiau 2011 m. jos ženkliai išaugo – lyginant su 2010 m., padidėjo 28,73 proc. punktų arba 217,9 mln. Lt. Analizuojant išlaidas fundamentaliesiems ir taikomiesiems tyrimams bei technologijų plėtrai, yra fiksuojamos tokios pačios tendencijos: išlaidos fundamentaliesiems tyrimams 2010 m. lyginant su 2008 m., sumažėjo 15,24 proc. punkto (arba 45,8 mln. Lt). Tačiau 2011 m. jos ženkliai išaugo ir, lyginant su 2010 m., padidėjo 46,15 proc. punkto (arba 117,5 mln. Lt). Išlaidas taikomiesiems tyrimams 2010 m. lyginant su 2008 m., jos sumažėjo 20,76 proc. punkto (arba 71,9 mln. Lt). Tačiau 2011 m. jos ženkliai išaugo ir, lyginant su 2010 m., padidėjo 25 proc. punktais (arba 68,6 mln. Lt). Išlaidos technologijų plėtrai 2010 m. lyginant su 2008 m., sumažėjo 5,83 proc. punktais (arba 14,2 mln. Lt). Tačiau 2011 m. jos ženkliai išaugo, ir, lyginant su 2010 m., padidėjo 13,87 proc. punktų (arba 31,8 mln. Lt). Kaip nurodoma Maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus studijoje (2008), investicijos į inovacijas padeda išlaikyti maisto produktų (tame tarpe ir mėsos sektoriaus) sektorių prekybos tarptautinį konkurencingumą.

Ekologinė aplinka. Kiekviena organizacija, kaip atsakinga socialinė ir ekonominė sistema, mėsos prekybos pramonės sektoriuje yra įtakojama ir ekologinių veiksnių. Analizuojamo sektoriaus prekybos kontekste ekologiniai veiksniai pasireiškia per tris elementus t.y.:

produkto (mėsos) gyvavimo ciklas, kuris apima mėsos vartojimą ir utilizavimą, jai sugedus;

gamintojas, kuris yra esminis prekybos įmonių tiekėjas, perduodantis naują vadybos elgseną;

komunikacija, nes vartotojams yra reikalinga išsami informacija apie ekologinės aplinkos ir mėsos kokybę bei jos pokyčius.

Pagrindinis aplinkosaugos apskaitos tikslas yra atskirai pateikti ir nurodyti organizacijos patiriamas sąnaudas ir daromą poveikį aplinkai. Aplinkosauginiai rodikliai apima bendrą investicijų į aplinkos apsaugą kiekį (Crother ir Hosking, 2009).

Taigi ekologinė mėsos pramonės prekybos sektoriaus aplinka yra įtakojama tiek pačio mėsos gyvavimo ciklo, tiek gamintojų, tiek ir organizacijų komunikacijos ir yra vertinama per investicijas į aplinkos apsaugą.

Kultūrinė aplinka. Globalizacija ir regionalizacija įtakoja mėsos prekybos sektorių. Kaip nurodoma Maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus studijoje (2008), didėjanti tarptautinės rinkos integracija skatina tarptautinę prekybą maisto produktais bei mėsa.

Visgi mėsos prekybai įtaką daro tokie kultūriniai pokyčiai, kaip populiarėjantis vegetarizmas ir veganizmas. Pastaruoju metu vegetarizmas populiarėja pakankamai sparčiai – požiūris, kad nedirbantiems sunkaus fizinio darbo, nereikia tiek kalorijų. Tai yra viena populiariausių valgymo tendencijų Europoje. Žinoma mėsos atsisakymas turi teigiamų pusių, pavyzdžiui, sumažėja sočiųjų riebalų ir blogojo cholesterolio suvartojimas. Moksliškai įrodyta, kad vegetarai rečiau serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, insultu, II tipo diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis. Visgi mažiausiai penkių skirtingų klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad vegetarai kenčia dėl B12 vitamino deficito, o jis nepaprastai svarbus ląstelių augimui ir kraujo ląstelių formavimuisi. Todėl vitamino B12 trūkumas gresia neurologiniais sutrikimais, taip pat ir neregeneruojančių nervų ląstelių žūtimi. (Atsisakyti mėsos: protinga ar pavojinga?, 2011). Žinoma kultūriniams mėsos vartojimo įpročiams turėjo įtakos ir kiaulių bei paukščių gripo epidemijos.

Taigi mėsos vartojimo įpročiai yra įtakojami įvairių kultūrinių tendencijų, tokių kaip vegetarizmas bei veganizmas. O taip pat mėsos vartojimo kultūrai įtakos turėjo ir kiaulių bei paukščių gripo epidemijos.

Konkurencinė aplinka. Pagal Pasaulio banko ataskaitą „Doing Business“ 2013-2014 m., Lietuva pagal verslo vykdymo lengvumą pakilo dvejomis pozicijomis ir atsidūrė 17 vietoje. Kaip nurodoma šioje ataskaitoje, – tai didžiąja dalimi buvo nulemta Mažųjų Bendrijų įstatymo, kai nereikalaujamas minimalus pradinis kapitalas (visgi pažymėtina, kad nuo 2014 m. yra numatomi šio įstatymo pakeitimai). Lietuvos vertinimas pagal Pasaulio Banko „Doing Business“ ataskaitą (2013–2014 m.) yra pateikiamas 5 lentelėje.

 

5 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal Pasaulio Banko „Doing Business“ ataskaitą 2013–2014 m. (sudaryta pagal Pasaulio banko duomenis)

Kategorija / Reitingas pagal metus LIETUVA
2014 2013
Statybos leidimai 39 48
Elektros tiekiamas 75 75
Turto registravimas 6 5
Kredito gavimas 28 53
Investuotojų apsauga 68 70
Mokesčiai 56 60
Tarpvalstybinė prekyba 15 24
Tarpvalstybinės prekybos sutarčių vykdymas 17 14
Nemokumo sprendimas 44 40

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 5 lentelę), pagal statybos leidimų gavimo lengvumą Lietuva per metus pakilo 9 pozicijomis. Taip pat ženkli pažanga matoma vertinant Lietuvą pagal kredito gavimo kriterijų – šioje kategorijoje Lietuva per metus pakilo net 25 pozicijomis. Investuotojų apsauga ir tarptautinės prekybos sąlygos tapo geresnės, o importo ir eksporto dokumentų tvarkymo procedūros supaprastėjo ir užėmė mažiau laiko. Mokesčių našta organizacijai sumažėjo – šioje kategorijoje Lietuva per metus pakilo keturiomis pozicijomis.

Kaip nurodo L. Šliužienė (2009), remiantis mėsos produktų kainų formavimosi ypatumais, galima teigti, kad mėsos produktų kainas Lietuvos rinkoje veikia vartotojų pajamos, skonis, nuotaikos, prekių pakaitalai, technologijų lygis, kokybė, mėsos supirkimo kainos, valstybės vykdoma politika, užsienio prekybos politika, ekonominė šalies padėtis, energetinių šaltinių kainų kitimas.

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, kiaulienos Lietuvoje vis dar parduodama daugiausiai, tačiau pastaruosius trejus metus pastebimas spartus vištienos paklausos augimas. Šiemet šios paukštienos pardavimai išaugo 27 proc. ir šiuo metu jau sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visos „Iki“ parduotuvėse parduodamos šviežios mėsos. Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, dažniausia pirkėjai įsigyja atvėsintos vištienos filė arba ketvirčių, taip pat auga nepjaustytų vištų pardavimai (Lietuviai perka daugiau vištienos, 2013).

Lietuviai labiausiai vertina šviežią, Lietuvoje užaugintų gyvulių, galvijų ar paukščių mėsą, o mėsos patiekalais dažniau linkę mėgautis savaitgaliais. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šviežia mėsa yra vienas iš perkamiausių maisto produktų – kasdien nuperkama daugiau nei 80 tonų įvairios šviežios mėsos (Lietuviai labiausiai vertina šviežią lietuvišką mėsą, 2013).

Apibendrinant galima teigti, kad mėsos pramonės sektoriaus kontrolė yra reglamentuojama įvairių teisės aktų, nutarimų ir įsakymų tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Ekonomikos atsigavimas įtakoja ir prekybos mėsa apimtis, o padidėjusios bendrosios namų ūkių išlaidos bei namų ūkių išlaidos maistui skatina šios produkcijos vartojimą. Investicijos į inovacijas padeda išlaikyti maisto produktų (tame tarpe ir mėsos sektoriaus) sektorių prekybos tarptautinį konkurencingumą. Ekologinė mėsos pramonės prekybos sektoriaus aplinka yra įtakojama tiek pačio mėsos gyvavimo ciklo, tiek gamintojų, tiek ir organizacijų komunikacijos ir yra vertinama per investicijas į aplinkos apsaugą. Mėsos vartojimo įpročiai yra įtakojami įvairių kultūrinių tendencijų, tokių kaip vegetarizmas bei veganizmas. Taip pat mėsos vartojimo kultūrai įtakos turėjo ir kiaulių bei paukščių gripo epidemijos. Konkurencinė mėsos prekybos aplinka yra palanki – tarpvalstybinė prekyba ir organizacijų mokami mokesčiai Lietuvoje yra vertinami palankiai. Taigi apžvelgus mėsos prekybos sektorių veikiančios verslo aplinką, toliau yra atliekama prekybos sektoriaus analizė internacionalizacijos kontekste.

2. LIETUVOS MĖSOS PREKYBOS SEKTORIAUS ANALIZĖ

Siekiant atskleisti mėsos pramonės sektorių, atliekama Lietuvos mėsos pramonės sektoriaus analizė – analizuojamas mėsos prekybos sektoriaus įmonių skaičius, darbuotojų skaičius, pardavimo pajamos ir savikaina, veiklos sąnaudos.

Mėsos sektoriaus prekybos statistinė analizė yra pradedama didmeninių ir mažmeninių mėsos prekybos įmonių skaičiaus įvertinimu 2008-2012 m. (žr. 2 pav.).

 

2 pav. Mėsos prekybos sektoriaus įmonių skaičiaus kitimas 2008-2012 m.

(sudaryta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis)

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 2 pav.), 2008-2012 m. laikotarpiu tiek didmenine, tiek mažmenine mėsos prekyba užsiimančių įmonių skaičius augo. Didmenine mėsos prekyba užsiimančių įmonių skaičius Lietuvoje 2008-2012 m. laikotarpiu išaugo 20 proc. punktų (t.y. 1242 įmonėmis). Mažmenine mėsos prekyba užsiimančiu įmonių skaičius Lietuvoje 2008-2012 m. laikotarpiu padidėjo 26 proc. punktais (t.y. 1304 įmonėmis).

Toliau darbe yra vertinamas mėsos prekyboje sektoriuje dirbančių asmenų skaičius (žr. 3 pav.).

 

3 pav. Darbuotojų skaičius mėsos pramonės sektoriuje 2008-2012 m.

(sudaryta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis)

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 3 pav.), darbuotojų skaičius mėsos pramonės sektoriuje 2008-2012 m. mažėjo. Lyginant 2010 m. su 2008 m., darbuotojų šiame sektoriuje sumažėjo 20 proc. punktų. 2012 m. lyginant su 2010 m., pastebimas darbuotojų skaičiaus didėjamas mėsos pramonės sektoriuje – darbuotojų skaičius šiuo laikotarpiu paaugo 6 proc. punktais (t. y. 13232 darbuotojais). Apskritai per visą analizuojamąjį laikotarpį (2008-2012 m.) darbuotojų skaičius šiame sektoriuje sumažėjo 14 proc. punktų (t.y. 34465 darbuotojais).

Didmeninės ir mažmeninės prekybos mėsa įmonių pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina 2008-2012 m. laikotarpiu yra pateikiama 4 paveiksle. Pažymėtina, kad didmeninės prekybos mėsa pardavimo pajamos, o taip pat padavimo savikaina buvo didesnė, nei mažmeninės prekybos mėsa sektoriuje.

4 pav. Mėsos prekybos sektoriaus pardavimo pajamos ir padavimo savikaina 2008-2012 m. tūkst. Lt (sudaryta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis)

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 4 pav.), 2009 m. lyginant su 2008 m., didmeninės mėsos prekybos pardavimo pajamos sumažėjo 29 proc. punktais. Šiuo laikotarpiu pardavimo savikaina taip pat sumažėjo 29 proc. punktais. 2009-2010 m. laikotarpiu didmeninės mėsos prekybos sektoriuje pastebimas pardavimo pajamų augimas (12 proc. punktų), o pardavimo savikaina šiame sektoriuje padidėjo 13 proc. punktų. 2012 m. lyginant su 2011 m., didmeninės mėsos prekybos pardavimo pajamos augo 14 proc. (t.y. 6719747 tūkst. Lt). Šiuo laikotarpiu pardavimo savikaina padidėjo 15 proc. punktų (t.y. 6317091 tūkst. Lt). Per visą analizuojamą laikotarpį didmeninės mėsos prekybos sektoriaus pajamos paaugo 7 proc. punktais, o pardavimo savikaina – 12 proc. punktų.

2009 m. lyginant su 2008 m., mažmeninės mėsos prekybos pardavimo pajamos sumažėjo 21 proc. punktais. Šiuo laikotarpiu pardavimo savikaina sumažėjo 20 proc. punktais. 2009-2010 m. laikotarpiu mažmeninės mėsos prekybos sektoriuje pastebimas pardavimo pajamų mažėjimas (0,49 proc.), o pardavimo savikaina šiame sektoriuje padidėjo 3 proc. punktais. 2012 m. lyginant su 2011 m., mažmeninės mėsos prekybos pardavimo pajamos padidėjo 2 proc. (t.y. 749227 tūkst. Lt). Šiuo laikotarpiu pardavimo savikaina padidėjo 4 proc. (t.y. 939935 tūkst. Lt). Per visą analizuojamąjį laikotarpį mažmeninės mėsos prekybos sektoriaus pajamos sumažėjo 7 proc. punktais, o pardavimo savikaina – 1 proc. punktu.

Toliau darbe yra analizuojamos didmeninės ir mažmeninės mėsos prekybos įmonių veiklos sąnaudos (žr. 5 pav.).

 

5 pav. Mėsos prekybos sektoriaus pardavimo pajamos ir padavimo savikaina 2008-2012 m., tūkst. Lt (sudaryta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis)

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 5 pav.), didmeninės mėsos prekybos sektoriaus veiklos sąnaudos 2008-2012 m. sumažėjo 14 proc. punktų (t.y. 1014078 tūkst. Lt), mažmeninės prekybos – 27 proc. punktų (t.y. 1605095 tūkst. Lt).

 

Mėsos vartojimo struktūra 2012 m. yra pateikiama 7 paveiksle.

7 pav. Mėsos vartojimo struktūra Lietuvoje 2012 m., proc.

(sudaryta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis)

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 7 pav.), Lietuvoje mėsos vartojimas sudarė 27,8 proc. visų maisto produktų vartojimo.

Prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvoje didės jautienos ir veršienos suvartojimas vienam gyventojui iki 9,7 kg; kiaulienos ir paukštienos suvartojimo vienam gyventojui pokyčiai numatomi nežymūs – atitinkamai 44,5 kg ir 23,9 kg. Mėsos suvartojimo vienam gyventojui prognozės grindžiamos numatomomis jautienos ir veršienos, kiaulienos, paukštienos kainomis ir gyventojų perkamosios galios didėjimu (Kriščiukienė ir kt., 2010).

Apibendrinant galima teigti, kad 2008-2012 m. laikotarpiu tiek didmenine, tiek mažmenine mėsos prekyba užsiimančių įmonių skaičius augo, tačiau darbuotojų skaičius mėsos pramonės sektoriuje 2008-2012 m. mažėjo. Per visą analizuojamąjį laikotarpį didmeninės mėsos prekybos sektoriaus pajamos augo 7 proc. punktais, o pardavimo savikaina – 12 proc. punktų. 2008-2012 m. mažmeninės mėsos prekybos sektoriaus pajamos sumažėjo 7 proc. punktais, o pardavimo savikaina – 1 proc. punktais. Didmeninės ir mažmeninės mėsos prekybos sektoriaus veiklos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo.

 

3. LIETUVOS MĖSOS PREKYBOS PAGRINDINĖS KOMPANIJOS

Kaip pagrindines lietuviško kapitalo įmones mėsos prekybos sektoriuje galima išskirti „Biovela group“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“. Kriterijai pagal kuriuos yra vertinamos Lietuvos įmonės vykdančios prekybą mėsa yra išskiriami 8 lentelėje. Įmonę „Biovelą Group“ analizuoja Simona Venckutė, įmonę AB „Kaišiadorių paukštynas“ analizuoja Gintarė Skamaročienė.

 

8 lentelė. Lietuvos mėsos prekybos įmonių vertinimo kriterijai

(sudaryta darbo autorių)

Kriterijus Veiklos kryptys Pardavimo pajamos Dirbančiųjų skaičius Eksporto kryptys
Apibūdinimas Apibūdinamos įmonės veiklos kryptys Nurodoma, kokios yra įmonės pajamų apimtys 2012 m. Dirbančiųjų skaičiaus Lietuvos mėsos prekyba užsiimančiose įmonėse Pateikiamos pagrindinės mėsos eksporto kryptys

 

Kaip matoma (žr. 8 lentelę), siekiant įvertinti Lietuvos įmonių, vykdančių mėsos prekybą, veiklą, yra vertinamas jų veiklos tipas, pajamos, dirbančiųjų skaičius ir eksporto kryptys.

„Biovela group“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ vertinimas yra pateikiamas 9 lentelėje.

9 lentelė. Lietuvos mėsos prekybos įmonių vertinimas

(sudaryta darbo autorių)

Biovela group“ AB „Kaišiadorių paukštynas“
Veiklos kryptys Šviežia mėsa (jautiena bei kiauliena);

Šviežios mėsos gaminiai (marinuoti produktai, pusgaminiai);

Virtos, rūkytos, vytintos dešros ir kumpiai;

Paštetai;

Vyniotiniai;

Kulinarijos gaminiai;

Mėsos konservai.

Šviežia ir šaldyta vištiena

Virti ir karštai rūkyti vištienos gaminiai

Dešros, dešrelės, vyniotiniai

Marinuoti vištienos pusgaminiai

Kepsneliai.

Pardavimo pajamos 350 mln. 148 mln.
Dirbančiųjų skaičius 1500 882
Eksporto kryptys Baltijos šalys;

Rusija;

Didžioji Britanija;

Airija;

Vokietija;

Lenkija;

Olandija;

Azerbaidžanas.

Kazachstanas;

Baltarusija;

Ukraina

Danija;

Olandija;

Vokietija;

Prancūzija;

Austrija; Latvija.

 

Kaip matoma iš pateiktų duomenų (žr. 9 lentelę), „Biovela group“ specializuojasi tik kiaulienos ir jautienos bei jos gaminių prekyboje, AB „Kaišiadorių paukštynas“ – vištienos ir jos gaminių prekyboje. Daugiausiai pardavimo pajamų 2012 m. generavo „Biovela group“ – 350 mln. Lt, o mažiausiai – AB „Kaišiadorių paukštynas“ (148 mln. Lt). Analizuojant darbuotojų skaičių nustatyta, kad daugiausiai darbuotojų 2012 m. dirbo „Biovela group“ (1500 darbuotojų).

„Biovela group“ sudaro keturios įmonės – „Biovela“, „Utenos mėsa“, „Maisto pramonės logistikos grupė“ ir „Žiobiškio kompleksas“. Savo veiklą analizuojama įmonė pradėjo 1994 m. Šioje įmonėje yra nuolat investuojama į šiuolaikines pažangias technologijas ir atliekamas rinkos tendencijų monitoringas, o tai leidžia operatyviai reaguoti į pokyčius rinkoje. „Biovelos“ įmonių grupė kiekvienais metais investuoja 6–7 mln. Lt į gamybos atnaujinimą.

AB „Kaišiadorių paukštynas“ yra 1972 m. įsteigta paukščių auginimo ir vištienos perdirbimo įmonė, turinti brandžią patirtį, gilias tradicijas ir puoselėjanti lietuviškumą. Įmonės produkcija parduodama didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ firminėse parduotuvėse, kitose prekybos vietose, taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su viešojo maitinimo įmonėmis, perdirbėjais. Paukštynas užima daugiau nei ketvirtadali Lietuvos paukštienos rinkos.

„Biovela group“ mėsos produkcija yra tiekiamas Baltijos šalių, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Azerbaidžiano, Kazachstano, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių partneriams. Tuo tarpu AB „Kaišiadorių paukštynas“ apie 25-30 proc. produkcijos eksportuoja į Daniją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Latviją.

Apibendrinant galima teigti, kad daugiausiai pardavimo pajamų 2012 m. generavo „Biovela group“ – 350 mln. Lt., o mažiausiai AB „Kaišiadorių paukštynas“ (148 mln. Lt). Pagrindinės mėsos prekybos sektoriuje veikiančių įmonių eksporto rinkos apima Rusiją, Latviją, Estiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Airiją ir Vokietiją.

„Biovela Group“

„Biovela Group“ – didžiausia ir moderniausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Lietuvoje, viena didžiausių mėsos produktų gamintojų Vidurio Europoje. Pradėjusi veiklą 1994 metais, šiuo metu ji užima didžiausią mėsos gaminių rinkos dalį Lietuvoje.

„Biovela Group“ sudaro keturios įmonės – BIOVELA, UTENOS MĖSA, MAISTO PRAMONĖS LOGISTIKOS GRUPĖ ir ŽIOBIŠKIO KOMPLEKSAS. Šiose įmonėse dirba daugiau nei 1 600 žmonių. Pagrindinės įmonių grupės veiklos sritys – šviežios mėsos perdirbimas, mėsos produktų gamyba, šviežios mėsos bei mėsos gaminių eksportas, logistika.

„Biovela Group“ produktų asortimentas didžiulis – šviežia mėsa (jautiena bei kiauliena), šviežios mėsos gaminiai (marinuoti produktai, pusgaminiai), virtos, rūkytos, vytintos dešros ir kumpiai, paštetai, vyniotiniai, kulinarijos gaminiai, mėsos konservai.

Šiuo metu vartotojams siūloma per 1 000 produktų, iš kurių net išrankiausias atras sau tinkamą. Kiekvienas gaminys yra unikalus, sukurtas atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų poreikius, susiformavusį skonio etaloną bei vartojimo įpročius.

„Biovela Group“ produktai parduodami įvairių dydžių ir talpos pakuotėse. Jose produktai apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, cheminio poveikio (oksidacijos), biologinės taršos, drėgmės ir temperatūrų poveikio.

 

Kokybė

• Įmonių grupėje dirba virš 1 600 kvalifikuotų specialistų ir vadybininkų.

• ES reikalavimus atitinkanti moderni skerdykla.

• Skerdenų kokybę užtikrina profesionalus sinchroninis gyvulių išpjaustymas bei kompiuterizuotas skerdenų vertinimas.

• Gamyboje įdiegta kokybės savikontrolės sistema (RVASVT).

• Žaliavos, tarpiniai ir galutiniai produktai kontroliuojami moderniausiu maisto produktų analizatoriumi FoodScan.

• Gamyboje naudojami modernūs mėsos smulkintuvai, gaminių formavimo aparatai, efektyviai dirbantys mėsos sūdymo, minkštinimo ir masažavimo, brandinimo, terminio apdorojimo, pašaldymo bei sušaldymo, sušaldytos mėsos atšildymo įrengimai, fasavimo linijos.

• Pervežimo, sandėliavimo, rūšiavimo, skirstymo, etikečių klijavimo ir pakavimo paslaugos ne tik Lietuvoje, bet ir ES valstybėse.

 

Modernumas

• Nuolat investuojama į šiuolaikines pažangias technologijas.

• Atliekamas rinkos tendencijų monitoringas, o tai leidžia operatyviai reaguoti į pokyčius rinkoje.

• Įdiegti modernūs įrengimai suteikia galimybę gaminti aukščiausios kokybės produktus konkurencingomis kainomis.

 

Lyderiavimas

BIOVELA Group – patikimas verslo partneris, padedantis kurti bei vystyti naujausias mėsos bei jos gaminių vartojimo tendencijas.

 

Specializacija

Vienas didžiausių gamintojų centrinėje Europoje, kurio strateginė specializacija – aukščiausios kokybės vytinti, rūkyti gaminiai ir mėsos užkandžiai( www.biovela.lt).

10 pav. metiniai pardavimai.

Kaip matome diagramoje pavaizduoti „Biovela“ metiniai pardavimai tonomis. Nuo 1995 metų iki 2013m. pardavimai tik kilo. Tai rodo kad įmonė yra stabili ir nešanti pelną. 2014m. pateikti duomenys yra numanomi.

 

Eksportas

Gaminiai parduodami Latvijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Airijoje, Vokietijoje, Kazachstane.

Pagal pardavimus didžiausios grupės įmonės “Utenos mėsos” grynasis pelnas pernai sumažėjo nuo 1,18 iki 0,34 mln. Lt, kai apyvarta augo 26%, nuo 235,1 iki 296,45 mln. Lt, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.

“Biovelos” grynasis pelnas pernai siekė 0,14 mln. Lt, palyginti su 0,87 mln. Lt užpernykščiais nuostoliais, o pardavimai kilo 14%, nuo 108,34 iki 123,19 mln. Lt.

Maisto pramonės logistikos grupės pelnas kilo nuo 0,84 iki 1,17 mln. Lt, pajamos – 58%, nuo 13,65 iki 21,5 mln. Lt.

Kiaules auginančio “Žiobiškio komplekso” nuostoliai pernai siekė 0,13 mln. Lt, palyginti su 0,15 mln. Lt pelnu užpernai, o pardavimai kilo 14%, nuo 4,42 iki 5,04 mln. Lt.(Plačiau: http://vz.lt/article/2012/11/9/apyvarta-didinanti-biovela-group-planuoja-eksporta-i-kinija#ixzz32jttZaUZ)

 

Marketingas

Marketingo veiksmai pradedami nuo įmonės tikslų nustatymo, nuolat renkami duomenys apie vartotojus ir konkurentus, aktyviai tiriama rinka, intensyviai vykdo ir agresyviai panaudoja pardavimo priemones. Aktyviai tiriant rinką įmonė turi patikimus ir išsamius duomenis apie vartotojų poreikius, jų elgseną, tai pirmiausia vartotojų poreikių tenkinimas. Įmonės “Biovela” marketingo devizas – tai būdas “gauti” kuo daugiau vartotojų. Marketingo ir pardavimo vadybininkų veiksmų seka:

• orientacija į vartotojus;

• grįžtamasis ryšis iš vartotojų;

• vartotojų išreikšti reikalavimai;

• sutarties analizė, katalogai, reklaminė medžiaga;

• komunikavimas su vartotojais;

• monitoringas (vartotojo pasitenkinimo) ir matavimai;

• vartotojo patenkinimas.

Įmonę “Biovelą” įtakojantys mikroaplinkos ir makroaplinkos elementai

Įmonės “Biovela” mikroaplinką sudaro darbuotojai, akcininkai, tiekėjai, pačios įmonės vidaus struktūra, marketingo tarpininkai. Tačiau marketingo aplinka įmonėje nuolat keičiasi, ir dažniausiai keičiasi gaminamos produkcijos technologija, jų įvairovė. Nuolat yra kuriamos produkcijos naujovės įvairioms šventėms, pasiruošimai ir dalyvavimai mugėse, pristatant naujus, vienetinius, tačiau laikinus produkcijos gaminius.

Įmonės “Biovela” makroaplinką sudaro visuomeniniai, teisiniai, ekonominiai ir technologiniai veiksniai.

Profsąjungos – kur įmonė, kaip remianti organizacija, visuomeniniams interesams atstovaujančios grupės, kokybės, higienos, darbų saugos ir konkurencijos kontrolės tarnybos kurios, vadovaujantis LR įstatymais, kontroliuoja įmonės veiklą.

Finansų institucijos – mokesčiai, įvairūs atsiskaitymai už tam tikras paslaugas.

Pirkėjai – įmonės gaminamos produkcijos vartotojai.

Paskirstymo tinklo įmonės – kompiuterinės, telefonų įrangos, elektros tinklų, dujų tiekimo priežiūra.

Teismai – tai bylinėjimasis su skolininkais, ar kitais pažeidėjais.

Švietimo ir mokslo institucijos – kurias įmonė remia finansiškai, ar kitaip suteikdama parama. Šalies Vyriausybė ir savivaldybės – įmonė remiasi ir vykdo LR Vyriausybės išleistais įstatymais, ar kitomis teisės ir moralės normomis, savivaldybės teikiamais nurodymais ar bendradarbiavimu.

Technologinė aplinka – tai poveikis marketingui, jis reiškiasi naujų prekių kūrimu, esamų prekių tobulinimu, taip pat naujų technologijų kūrimu.

Konkurencija

Mėsos perdirbimo įmonė yra plataus profilio, ji išsiskiria savo gaminių prekiniu ženklu, įpakavimu, gaminio technologija, išvaizda, įvairiais naujų prekių pristatymo metodais ir kitais privalumais. Siūlomų mėsos gaminių yra didelė įvairovė ir žmonės laikui bėgant pasirenka savo mėgstamiausia, gaminamos produkcijos, įmonę. Taip susiformavo, didžiausią gaminių paklausą, turinčios įmonės, rinkos dalis Lietuvoje.

Įmonės verslo analizė

Kuo įmonė “Biovela” ypatinga? Tai:

• Labai platus asortimentas, t.y. didelė mėsos produktų įvairovė.

• Visada šviežus, skirtingų skonio niuansų, patrauklios išvaizdos gaminiai.

• Produktai gaminami iš ekologiškai švarios žaliavos.

• Visada pirmi su naujovėmis.

• Diegiama kokybės ir maisto saugos sistema.

• Apsirūpinę šiuolaikišką pakavimo įranga.

Tai mėsos gaminiai – kiekvienam skonio ir pasirinkimo norui tenkinti. Laikui bėgant vartotojai atsirenka sau – jiems prieinamas kainas, juos tenkinančius skonio poreikius, juos viliojančia pakuote, o svarbiausia – tai technologija, kur įmonėje gaminami produktai yra pagal Europos standartus. Tai europietiško lygio mėsos gaminiai kiekvienam pagal poreikius.

IŠVADOS

Mėsos sektoriaus produkcija apima ne tik kiaulieną ar jautieną, bet ir paukštieną bei susijusias veiklas, kaip didmeninę ir mažmeninę prekybą. Mėsos pramonės sektoriaus kontrolė yra reglamentuojama įvairių teisės aktų, nutarimų ir įsakymų tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Ekonomikos atsigavimas įtakoja ir prekybos mėsa apimtis, o padidėjusios bendrosios namų ūkių išlaidos bei namų ūkių išlaidos maistui skatina šios produkcijos vartojimą. Investicijos į inovacijas padeda išlaikyti maisto produktų (tame tarpe ir mėsos sektoriaus) sektorių prekybos tarptautinį konkurencingumą. Ekologinė mėsos pramonės prekybos sektoriaus aplinka yra įtakojama tiek pačio mėsos gyvavimo ciklo, tiek gamintojų, tiek organizacijų komunikacijos ir yra vertinama per investicijas į aplinkos apsaugą. Mėsos vartojimo įpročiai yra įtakojami įvairių kultūrinių tendencijų, tokių kaip vegetarizmas bei veganizmas. Taip pat nemažai mėsos vartojimo kultūrai įtakos turėjo ir kiaulių bei paukščių gripo epidemijos. Konkurencinė mėsos prekybos aplinka yra palanki – tarpvalstybinė prekyba ir organizacijų mokami mokesčiai Lietuvoje yra vertinami palankiai.

Atlikus Lietuvos mėsos prekybos sektoriaus analizę, nustatyta, kad 2008-2012 m. laikotarpiu tiek didmenine, tiek mažmenine mėsos prekyba užsiimančių įmonių skaičius augo, tačiau darbuotojų skaičius mėsos pramonės sektoriuje 2008-2012 m. mažėjo. Per visą analizuojamąjį laikotarpį didmeninės mėsos prekybos sektoriaus pajamos paaugo 7 proc. punktais, o pardavimo savikaina – 12 proc. punktų. Per 2008-2012 m. laikotarpį mažmeninės mėsos prekybos sektoriaus pajamos sumažėjo 7 proc. punktais, o pardavimo savikaina – 1 proc. punktu. Didmeninės ir mažmeninės mėsos prekybos sektoriaus veiklos sąnaudos taip pat mažėjo. Mėsos pramonės sektoriaus eksportas stabiliai augo 2009-2011 m. laikotarpiu. Rinkai atsigaunant, 2010-2011 m. pastebimas importo augimas šiame sektoriuje. 2012 m. Lietuvoje mėsos vartojimas sudarė 27,8 proc. visų maisto produktų vartojimo.

Vienos iš pagrindinių tarptautinių kompanijų, kurios veikia mėsos prekybos sektoriuje yra UAB „Saerimner“, „Food Trade“ ir „Grossfurtner“. Pažymėtina, kad jų generuojamos pardavimų apimtys yra gana didelės. UAB „Saerimner“ 2012 m. generavo 217,7 mln. pardavimo pajamų, o . „Grossfurtner“ – 175 mln. Lt pardavimo pajamų. Dvi iš analizuojamų kompanijų (UAB „Saerimner“ ir „Grossfurtner“) veikia tik kiaulienos sektoriuje, tuo tarpu „Food trade“ savo veiklą vykdo ir vištienos, kalakutienos bei jautienos rinkoje.

Daugiausiai pardavimo pajamų 2012 m. generavo „Biovela group“ – 350 mln. Lt, o mažiausiai AB „Kaišiadorių paukštynas“ – 148 mln. Lt. Pagrindinės mėsos prekybos sektoriuje veikiančių įmonių eksporto rinkos apima Rusiją, Latviją, Estiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Airiją ir Vokietiją.

LITERATŪRA

AB „Kaišiadorių paukštynas“ internetinė svetainė. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://www.kaisiadoriu-paukstynas.lt/.

AB „Krekenavos agrofirma“ internetinė svetainė. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://krekenavos.lt/.

Atsisakyti mėsos: protinga ar pavojinga? (2011).Internetinis naujienų portalas Balsas.lt [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2013-12-04]. Prieiga per internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/555148/atsisakyti-mesos-protinga-ar-pavojinga.

„Biovela group“ internetinė svetainė. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://www.biovela.lt/lt/.

Crother D., Hosking D. M. (2009). Accounting for the Sacred: Towards an Inclusion of Ethics in Social Accounting. Journal of Knowledge Globalization, Nr. 2 (1), p. 1-16.

Maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus studija (2008). Profesinio mokymo metodikos centras. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2013-12-03]. Prieiga per internetą, adresu: http://www.kpmpc.lt/Skelbimai/SEK_LT/maisto%20studija%20vidiniai%20final.pdf

Eksporto ir importo struktūra pagal KN skyrius (2008). Lietuvos Statistikos Departamentas. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt/documents/10180/1507683/Eksportas_importas_KN_2008.pdf/9e778839-48cd-40dc-9bd6-d7c8d08594bd?version=1.0

Eksporto ir importo struktūra pagal KN skyrius (2009). Lietuvos Statistikos Departamentas. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt/documents/10180/1492678/Exportas_importas_KN_2009.pdf/8f2f03a8-851a-4571-b63d-74cee481ecaa?version=1.0.

Eksporto ir importo struktūra pagal KN skyrius (2010). Lietuvos Statistikos Departamentas. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt/documents/10180/1491413/Eksportas_importas_KN_2010.pdf/7c4ef1a5-0f97-4d36-a145-0f42447d8672?version=1.0.

Eksporto ir importo struktūra pagal KN skyrius (2011). Lietuvos Statistikos Departamentas. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt/documents/10180/1491413/Eksportas_importas_KN_2010.pdf/7c4ef1a5-0f97-4d36-a145-0f42447d8672?version=1.0.

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija (EVRK 2 red.). Lietuvos Statistikos Departamentas. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2013-12-03]. Prieiga per internetą, adresu: http://web.stat.gov.lt/uploads/klasifik/EVRK/EVRK2red_lt.htm.

„Food Trade“ internetinė svetainė. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: www.foodtrade.pl.

„Grossfurtner“ internetinė svetainė. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://www.grossfurtner.at.

Įmonių pajamos, sąnaudos, pelnas 2008-2012 m. Lietuvos Statistikos Departamentas.

Kriščiukienė I. ir kt (2010). Gyvuluninkystės sektoriaus prognozės iki 2020 m. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, Nr. 22 (3).

Lietuviai labiausiai vertina šviežią lietuvišką mėsą (2013) Verslo žinios. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=74c92dc5-aae6-4080-90ec-2f920bd9ae3b.

Lietuviai perka daugiau vištienos (2013). Verslo žinios. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=0067c4e7-ee14-43f7-ab96-d35a7a535b11.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893).

Lietuvos respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos internetinė svetainė [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/.

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 3D-560 „Dėl mėsos gaminių kokybės reglamentavimo“ (Žin., 2003, Nr. 124-5651)

Pasaulio banko ataskaita „Doing Business“ 2013-2014 m. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/~/media/GIAWB/Doing%20Business/Documents/Annual-Reports/English/DB14-Full-Report.pdf

Šliužienė L. (2009). Mėsos produktų kainų Lietuvos rinkoje veiksniai. Lietuvos žemės ūkio universitetas.

UAB „Saerimner“ internetinė svetainė. [Interaktyvus]. [žiūrėta 2013-12-05]. Prieiga per internetą: http://www.saerimner.lt/.

PRIEDAI

1 priedas

Mėsos pramonės sektoriaus kontrolė (sudaryta pagal valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją bei pagal nurodytas teisės aktus)

Europiniai teisės aktai Nacionaliniai teisės aktai
2002 m. sausio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 nustatantis konkrečius higienos reikalavimus gyvūninės kilmės maistui (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius 45 tomas p. 14)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, valstybinės kontrolės taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas p. 75)

2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1441/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2007 L 322, p. 12)

2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (OL 2005 L 338, p. 60)

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (OL 2007 L 299, p. 1)

 

Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893)

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 3D-560 „Dėl mėsos gaminių kokybės reglamentavimo“ (Žin., 2003, Nr. 124-5651)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. B1-85 „Dėl mėsos ir mėsos produktų mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 17-626)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 31d. įsakymas Nr. B1-266 „Dėl Reikalavimai jautienos ir veršienos etiketės aprašymui patvirtinti“ (Žin., 2004, Nr. 60-2169)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3D-359 „Dėl dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsos ženklinimo“ (Žin., 2008, Nr. 73-2843)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninis reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-309)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-371 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 58-2069)

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-168 Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1096)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. V- 108 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 21-1009)

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2002 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 50-1927)

1 priedo tęsinys