Valstybės skola ir jos raida

TURINYS

ĮVADAS 3
I. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA IR JOS STRUKTŪRA 4
1.1 VALSTYBĖS SKOLINIMASIS 4
1.2 VALSTYBĖS SKOLOS STRUKTŪRA 6
II. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLINIMASIS 8
2.1. FAKTORIAI, VEIKIANTYS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI POREIKĮ 8
2.2. VALSTYBĖS SKOLINIMASIS PINIGŲ IR KAPITALO RINKOSE 10
2.3 VALSTYBĖS SKOLINIMASIS IŠ TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ 14
2.4 VALSTYBĖS GARANTIJŲ TEIKIMAS 16
III.LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS RAIDA 1996-2003 METAIS 16
3.1. 1996-200 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS KITIMO TENDENCIJOS 16
3.2. 2001 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS ANALIZĖ 22
3.3. 2002 METŲ LIETUVOS RESPUBLIJOS SKOLOS ANALIZĖ 25
3.4. 2003 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS ANALIZĖ 27
IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS VALDYMO PROBLEMOS 28
IŠVADOS 31
NAUDOTA LITERATŪRA 33ĮVADAS
Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje tarp šalių perskirstomi ka apitalo ištekliai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Pavyzdžių galima rasti labai arti – 1998 metų finansų krizė Rusijoje dalinai kilo ir dėl to, kad valstybės skola buvo blogai valdoma. Bendruoju atveju valstybės skolos valdymo tikslai – išnaudoti ir subalansuoti skolinimosi teikiamus privalumus ir stengtis išvengti skolos tvarkymo ir mokėjimų balanso pr roblemų. Valdant valstybės skolą (kaip ir bet kokią skolą) visada reikia balansuoti tarp rizikos (pvz., palūkanų normos, valiutų kurso kitimo, refinansavimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi išlaidų. Pereinamosios ekonomikos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, skolos valdymo institucijos uždavinius galima suskirstyti į

trumpalaikius ir vidutinės trukmės.
Trumpalaikiai tikslai – tai užduotys, kurias būtina atlikti siekiant sukurti valstybės skolinimosi pajėgumą. Čia galima išskirti kelis svarbiausius uždavinius. Pirminis skolos valdymo institucijos uždavinys ir tikslas, dėl kurio ji ir kuriama, tai sutelkti skolintas lėšas valstybės reikmėms, kurių poreikis vykdant reformas negali būti tenkinamas kitokiu būdu. Norint tai pasiekti, būtina sukurti aktyvią vidaus kapitalo rinką, kuri turėtų būti pagrindinis skolintų lėšų šaltinis. Be to, reikia pasirūpinti, kad šaliai būtų suteiktas tarptautinis kredito reitingas ir kad šalis būtų pripažinta tarptautinėje kapitalo rinkoje kaip patikima skolininkė
Ilgesniu laikotarpiu skolos valdymo institucija, įgyvendinusi pirminius uždavinius, turi skirti dėmesio skolos valdymui tobulinti. Kai šalis jau žinoma kapitalo rinkose, jai atsiveria galimybė pagerinti valstybės skolinimosi sąlygas, kuriomis šaliai teikiami kreditai, pvz., susijusias su pa askolų trukme, papildomais mokesčiais ir taip sumažinant skolinimosi kainą. Šaliai, turinčiai didelį valstybės biudžeto deficitą, būtina užsitikrinti patikimą jo finansavimo šaltinį. Valdant valstybės įsipareigojimus būtina įvertinti įvairias rizikas, kurioms reiškiantis gali kilti finansinių sunkumų. Šalis turi imtis priemonių toms rizikoms sumažinti. Tarp tokių rizikų galima paminėti valiutos kurso kitimo riziką, palūkanų normos kitimo riziką, refinansavimo riziką, kredito riziką išduodant valstybės garantijas. Kad netektų susidurti su skolos refinansavimo problemomis dėl pablogėjusios padėties rinkoje, būtina diversifikuoti skolintų lėšų šaltinius. Šalis neturi būti pr
risirišusi prie vieno ar kito kreditoriaus arba rinkos; toks prisirišimas taip pat didintų riziką, kad ji negalės pasiskolinti reikalingos pinigų sumos. Valstybės skolos valdymo institucija turi būti gana lanksti, galinti operatyviai prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir sugebanti pasinaudoti atsiradusiomis palankiomis galimybėmis. Norėdama išvengti einamosios sąskaitos deficito finansavimo problemų, šalies vyriausybė per savo skolinimąsi turi atverti kelią privačiojo sektoriaus skolinimuisi ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.
Šio darbo temos aktualumas yra tame, kad valstybė, skolindamasi rinkoje, atveria kelią į kapitalo rinkas savo šalies ūkio subjektams, be to, ji nustato ir skolinimosi kainą, už kurią įmonės gali tikėtis pasiskolinti lėšų. Jeigu investuotojai nepasitiki šalimi, tai sunku tikėtis, kad jie skolins tos šalies įmonėms. Valstybės garantijų teikimas ūkiui svarbiems, bet komerciškai neapsimokantiems investiciniams projektams finansuoti suteikia galimybę juos įgyvendinti. Taigi tikslas – gerai sutvarkytas valstybės skolinimasis turi būti pavyzdys privačiajam sektoriui, bet jokiu būdu neturi konkuruoti su juo arba užg.ožti privačios iniciatyvos siekiant pritraukti kapitalą į šalį.
Taigi darbo objektas ir yra LR valstybės skola. Mūsų uždavinys yra apžvelgti pastarųjų metų valstybės skolos raidą ir nustatyti jos valdymo problemas. Visa tai atliekama analizuojant statistinius ir analitinius duomenis apie valstybės vidaus ir užsienio skolą.I. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA IR JOS STRUKTŪRA
1.1 Valstybės skolinimasis

Daugelis sėkmingai besiskolinančių pereinamosios ekonomikos ir besivystančių šalių, įskaitant ir ta
as šalis, kurioms tarptautinė kapitalo rinka laikinai buvo uždaryta, yra visiškai įgyvendinusios daugelį ūkio pertvarkymo priemonių. Jos liberalizavo savo ūkį; padidino privačiojo sektoriaus reikšmę ekonomikai; katino tiesiogines užsienio investicijas; pakeitė importo struktūrą ir skatino eksportą; sumažino einamosios sąskaitos deficitą; pagerino politinio stabilumo rodiklius; sumažino šalies iždo deficitą.
Jeigu šalyje neįgyvendinamos ūkio pertvarkymo reformos, tai labai greitai ta šalis gali susidurti su vienokiomis ar kitokiomis problemomis valdydama savo įsipareigojimus. Skolos valdymo politika yra neatskiriama bendrosios šalies ekonominės politikos dalis. Ją pavedama formuoti vyriausybei arba institucijai, atsakingai už skolos valdymą.
Tokios politikos egzistavimas ir minėtų ūkio pertvarkymo priemonių įgyvendinimas, griežtas skolinimosi ribojimas ir tvirtas skolos limitų laikymasis skatina investuotojus labiau pasitikėti šalimi, padidina investicijas ir pagerina šalies skolinimosi galimybes. Šalies skolinimasis gali būti ir socialinės ekonominės politikos įrankis. Vyriausybė, valdydama skolą, visų pirma prisiimdama netiesioginius įsipareigojimus, gali remti tam tikras ūkio šakas arba socialines grupes ir taip siekti savo politinės programos tikslų. Pvz., Lietuvoje galima išskirti tokias remiamas sritis: žemės ūkį ir gyventojų aprūpinimą būstu. Parama ir netiesioginės subsidijos teikiamos steigiant valstybės garantijų ir draudimo institucijas, kurios turi veikti tose srityse. Lietuvoje Seimas, atsižvelgdamas į šalies makroekonominius ir kitus rodiklius, kartu su valstybės biudžetu tvirtina ir valstybės skolinimosi limitus (šiuo metu tai yra grynojo skolinimosi li
imitas). Šie limitai trumpuoju laikotarpiu yra pagrindinė gairė vykdomajai valdžiai, kuri turi įgyvendinti skolinimosi politiką. Skolinimosi politiką vidutiniu laikotarpiu (trijų metų) nusako Vyriausybės patvirtintos “Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos nuostatos” . Kaip pažymėta šiame dokumente, valstybės skolinimosi politiką lemia tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama palaikyti stabilų ekonomikos augimą ir įstoti į Europos Sąjungą, privalo užtikrinti efektyvų susidariusios valstybės skolos valdymą ir nustatyti tolesnius skolinimosi politikos tikslus. Be to, būtina pasiekti, kad konsoliduoto valstybės biudžeto iždo deficitas neviršytų 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Todėl dokumente apibrėžti svarbiausieji skolinimosi politikos tikslai:
užtikrinti, kad būtų vykdomi visi skoliniai įsipareigojimai;
mažinti valstybės skolos tvarkymo išlaidas;
mažinti skolinimąsi iš užsienio, plėtoti Lietuvos kapitalo rinką;
suderinti skolinimosi politiką su Lietuvos banko vykdoma pinigų politika ir išlaikyti pakankamas užsienio valiutos atsargas lito stabilumui palaikyti.
Siekdama šių tikslų Vyriausybė yra numačiusi gana “ambicingas” priemones, kurios turi būti taikomos skolos valdymo ir iždo politikos srityje. Visų pirma tai, kad yra nustatyti valstybės skolos ir jos struktūros limitai. Norima pasiekti, kad valstybės užsienio skola sudarytų ne daugiau kaip 85 proc. visos valstybės skolos. Valstybės trumpalaikė skola, kurios grąžinimo terminas trumpesnis negu vieneri metai, neturi būti didesnė kaip 25 proc. visos valstybės skolos, o valstybės išlaidos palūkanoms už paskolas mokėti negali būti didesnės negu 15 proc. patvirtintų metinių valstybės biudžeto pajamų. Reikia pažymėti, kad pirminis šio dokumento variantas buvo parengtas ir priimtas 1998 m. Šiuo metu jis jau yra persvarstytas, kadangi pakitus ūkio raidos prognozėms ir atsiradus naujiems įsipareigojimams, dauguma nuostatų tapo sunkai įgyvendinamos net ir vidutinės trukmės laikotarpyje. Taip pat galima būtų pridurti, kad limitų nustatymas nėra stebuklinga priemonė, galinti išgelbėti nuo krizių. Bet kokie limitai nėra galutiniai ir juos visada galima persvar.styti. Sakoma, kad geriausias ir tikriausias skolinimosi limitų kontrolierius yra rinka, ji įvertina ir nustato tikrąją padėtį ir imasi atitinkamų priemonių – šaliai niekas nebeskolina.
1.2 Valstybės skolos struktūra

Visa valstybės skola skirstoma į tiesioginę -įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu, ir netiesioginę – įsipareigojimai, dėl kurių buvo suteiktos valstybės garantijos. Savo ruožtu, tiesioginė ir netiesioginė skolos skirstomos į vidaus -įsipareigojimai, prisiimti litais, ir užsienio-įsipareigojimai, prisiimti užsienio valiuta.
Sumažėjus valstybės garantuotų paskolų sumai bei dėl valiutų kursų svyravimų visa valstybės skola 2003 m. gruodį sumenko ir metų pabaigoje buvo 13,137 mlrd. litų (1 lentelė).

2003 11 30 2003 12 31
I Visa valstybės skola (II+III) 13.262.195 13.137.335
II Tiesioginė skola (1+2) 11.730.119 11.687.740
1 Vidaus skola 4.115.012 4.143.687

Ilgalaikiai įsipareigojimai 3.596.409 3.620.440
1.1 obligacijos 3.392.226 3.416.257
1.2 paskolos – –
1.3 kiti įsipareigojimai 204.183 204.183

Trumpalaikiai įsipareigojimai 518.603 523.247
1.4 iždo vekseliai 518.603 523.247
1.5 paskolos – –
1.6 kiti įsipareigojimai – –
2 Užsienio skola 7.615.107 7.544.052

Ilgalaikiai įsipareigojimai 7.373.411 7.302.356
2.1 obligacijos 5.438.160 5.438.160
2.2 paskolos 1.935.251 1.864.196
2.3 kiti įsipareigojimai – –

Trumpalaikiai įsipareigojimai 241.696 241.696
2.4 iždo vekseliai – –
2.5 paskolos 241.696 241.696
2.6 kiti įsipareigojimai –
III Netiesioginė skola (3+4) 1.532.075 1.449.596
3 Vidaus skola 131.431 123.374
3.1 ilgalaikės paskolos 92.668 84.881
3.2 trumpalaikės paskolos 38.763 38.493
4 Užsienio skola 1.400.645 1.326.222
4.1 ilgalaikės paskolos 1.315.094 1.240.742
4.2 trumpalaikės paskolos 85.550 85.479
IV Kiti galimi įsipareigojimai – –
1 lentelė. Valstybės skola pagal kreditorius (tūkst. Lt)

Tiesioginiai ir netiesioginiai valstybės įsipareigojimai gruodį, palyginus su kitais šių metų mėnesiais sumažėjo ir tiesioginiai (prisiimti valstybės vardu litais ir užsienio valiuta) ir netiesioginiai valstybės įsipareigojimai: tiesioginiai sumažėjo 42,4 mln. litų – iki 11687,7 mln. litų, netiesioginiai (valstybės garantijos dėl paskolų) – 82,5 mln. litų ir sudarė 1449,6 mln. litų.

Tiesioginė užsienio skola gruodį sumažėjo 71,1 mln. litų ir mėnesiui baigiantis buvo 7544,1 mln. litų. Gruodį valstybė pasiskolino 10,7 mln. litų, o užsienio kreditoriams grąžino 30,5 mln. litų. Dėl valiutų kursų svyravimų užsienio skola sumažėjo 51,3 mln. litų Netiesioginė užsienio skola gruodį sumažėjo 74,4 mln. litų ir buvo 1326,2 mln. litų, netiesioginė vidaus skola sumažėjo 8,1 mln. litų – iki 123,4 mln. litų.

Visa užsienio skola praėjusių metų gruodžio 31 dieną sudarė 8870,3 mln. litų, arba 67,5 proc. visos valstybės skolos. Lietuva buvo skolinga užsienio valiuta: tarptautinėms plėtros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms) – 1563,6 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 383,8 mln. litų, Tarptautiniam valiutos fondui – 123,4 mln. litų, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) – 6799,5 mln. litų. (1 diagrama)
1 grafikas Užsienio skola

Tiesioginė vidaus skola padidėjo 28,7 mln. litų – iki 4143,7 mln. litų. Visa vidaus skola metams baigiantis sudarė 4267 mln. litų, arba 32,5 proc. visos valstybės skolos. Vidaus rinkoje pernai valstybė skolinosi tik leisdama VVP. Metų pabaigoje valstybė buvo skolinga litais: komerciniams bankams – 2082,9 mln. litų, finansų institucijoms ir privatiems asmenims – 1943,1 mln. litų, kitiems valstybės sektoriams – 241 mln. litų.
Visa ilgalaikė skola 2003 m. pabaigoje siekė 12248,4 mln. litų, arba 93,2 proc. visos skolos, trumpalaikė skola – 888,9 mln. litų, arba 6,8 proc. visos skolos..II. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLINIMASIS
2.1. Faktoriai, veikiantys vyriausybės skolinimosi poreikį

Kiekvienas mūsų turime tam tikrų poreikių, pvz., skaniai pavalgyti, gražiai apsirengti, įdomiai ir linksmai leisti laisvalaikį ir t.t. Dažniausiai savo poreikius mes finansuojame iš savo pajamų ar santaupų, tačiau kai jų trūksta, kreipiamės į tėvus, draugus arba bankus ir skolinamės lėšų. Panašiai elgiasi ir vyriausybė, kuri finansuoja savo išlaidas iš gaunamų pajamų (mokesčių, akcizų, įvairių rinkliavų). Bet kai jų trūksta, vyriausybė kreipiasi į finansines institucijas, firmas arba žmones, kad paskolintų lėšų jos poreikiams finansuoti.
Vyriausybės skolinimosi poreikis – tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis.
Vyriausybės skolinimosi poreikio dydį lemia trys veiksniai:
• biudžeto deficitas arba perteklius;
• vyriausybės skolintų lėšų perskolinimas valstybės valdymo institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms;
• refinansuojamos skolos.
Valstybės biudžeto deficitas arba perteklius yra skirtumas tarp bendrųjų valstybės sektoriaus pajamų ir bendrųjų jo išlaidų per tam tikrą laikotarpį (paprastai – per vienerius metus). Pagrindinis vyriausybės sektoriaus pajamų šaltinis yra mokesčiai. Pajamų mokesčiai, kuriuos sudaro fizinių asmenų pajamų mokesčiai ir juridinių asmenų pelno mokesčiai bei netiesioginiai mokesčiai – PVM ir alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir benzino akcizai – sudaro daugiau negu pusę dalies vyriausybės gaunamų pajamų. Nedidelę dalį mokestinių pajamų sudaro kapitalo mokesčiai – paveldėjimo mokestis, mokamas už paveldimą mirusių asmenų nekilnojamąjį turtą ir kapitalo prieaugio mokestis, kurį paprastai moka žmonės, pardavę savo vertybinius popierius brangiau, negu juos pirko. Kiti pajamų šaltiniai yra socialinio draudimo įmokos, vyriausybės valdomų įmonių pelnas ir palūkanos už vyriausybės suteiktas paskolas. Kitas pajamas sudaro keletas nedidelių kategorijų: Europos Sąjungos lėšos, sumokėtos vyriausybei, pasų mokesčiai, pajamos, gaunamos iš baudų ir t.t.
Paprastai vyriausybės sektorius daugiau negu pusę savo pajamų išleidžia prekėms ir paslaugoms. Į šią sumą taip pat įeina išlaidos kaip krašto apsaugai ir policijai, švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms, kelių ir gaisrų saugos tarnyboms išlaikyti ir Antras svarbus išlaidų tipas yra socialinio draudimo mokesčiai, kurie apima tokias kategorijas: valstybines pensijas, bedarbių pašalpas, vaikų priežiūros pašalpas ir stipendijas. Vyriausybė skiria ir įvairias subsidijas – daugiausiai žemės ūkiui, viešajam transportui ir būstui; ji taip pat teikia vienkartines dotacijas – daugiausiai įmonėms, kurios turi specifinių poreikių. Nemažą išlaidų dalį sudaro ir skolos tvarkymo išlaidos.
Perskolinimas. Žinoma, dažniausiai biudžeto deficito dydis yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia, kiek vyriausybė turėtų pasiskolinti. Tačiau dažnai vyriausybė skolinasi lėšas savo vardu vidaus arba užsienio rinkose ir jas vėliau perskolina (t.y. teikia paskolas) kitiems valstybės valdymo subjektams ar valstybės valdomoms įmonėms. Manytume, kad tai daroma dėl kelių priežasčių, pvz., norint įgyvendinti projektus, kurių finansavimas nenumatytas valstybės biudžete, tačiau jie yra labai svarbūs šalies ūkiui (tai šalies infrastruktūros, energetikos arba gamtosaugos plėtros projektai). Šiems projektams dažniausiai reikia didelių finansinių investicijų, kurios bus naudojamos ne vienerius metus. Be to, vyriausybė, turėdama išskirtinę padėtį finansinėse rinkose (geresnį kredito reitingą), gali pasiskolinti lėšų kur kas pigiau ir ilgesniam laikui negu kiti valstybės valdymo bei ūkio subjektai ir vėliau perskolinti jiems, imdama už tai, tarkim, mažą mokestį. Kai kuriuose šalyse (daugiausiai – besivystančiose), kuriose vidaus finansų rinka dar nėra visai susiformavusi, o ūkio subjektams ar savivaldybėms skolintis užsienio kapitalo rinkose yra keblus dalykas, centrinė vyriausybė imasi tarpininko vaidmens tarp šių subjektų ir kreditorių.
Skolos r.efinansavimas. Ankščiau susidariusios skolos refinansavimas taip pat gali veikti vyriausybės skolinimosi poreikį. Jeigu vyriausybė grąžina paskolą, paimtą valstybės vardu, kuri buvo perskolinta įmonei ir įmonė šią paskolą grąžino nustatytu laiku, tai šiuo atveju vyriausybės skolinimosi poreikis nedidėja; jis nepadidės ir tada, kai valstybės biudžetas bus perteklinis ir dalį perteklinių lėšų vyriausybė skirs paskoloms grąžinti; tačiau jeigu vyriausybė turės refinansuoti skolą, t.y. imti kitą paskolą, kad grąžintų seną, tai vyriausybės skolinimosi poreikis augs.

Kiekvienais metais, kuriais vyriausybė turi teigiamą skolinimosi poreikį, t.y. kiekvienais metais, kai jai reikia skolintis, vyriausybės skola didėja, o tada, vyriausybės skolinimosi poreikis neigiamas, t.y. kai ji gali grąžinti senas skolas, vyriausybės skola mažėja.
2.2. Valstybės skolinimasis pinigų ir kapitalo rinkose

Valstybės skolinimasis pinigų ir kapitalo rinkose apima Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau-VVP) išleidimą vidaus ir užsienio rinkose bei skolinimąsi iš užsienio komercinių bankų.

Pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi rinkose priemonė yra Vyriausybės vertybinių popierių leidimas. 2003 m. duomenų finansų ministerija dar nėra pateikusi, todėl nagrinėjami 2002 m., o 2002 metų gruodžio 31 d. valstybės skola už išleistus VVP sudarė 64,5 proc. visos valstybės skolos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

Litais leidžiami Vyriausybės vertybiniai popieriai. Lietuvoje leidžiami tokie VVP: Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai – VVR kurių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos – VVR kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai – VVR išleidžiami ne aukciono būdu ir pirminėje apyvartoje parduodami tik fiziniams asmenims per komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių tinklą. Be šių VVR dar yra tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurie buvo išleisti ne aukciono būdu pagal atskirus įstatymus.

2002 metų pabaigoje valstybės skola už litais išleistus VVP (įskaitant tikslinės paskirties VVP) ir taupymo lakštus sudarė 3569 mln. litų, iš kurių skola už aukciono būdu parduotus VVP sudarė 2467,8 mln. litų, skola už taupymo lakštus – 476,7 mln. litų, skola už tikslinės paskirties VVP – 524,5 mln. litų. 100 mln. litų sudarė skola už užsienyje litais išleistą 5 metų trukmės obligacijų emisiją. Valstybės skolos dalis už litais išleistus VVR palyginti su 2001 metais, padidėjo 912,5 mln. litų, arba 34,35 proc.
Investuotojų į Lietuvoje leidžiamus VVP struktūra 2002 m., palyginti su 2001 m., pakito nežymiai. 2002 metų pabaigoje užsienio investuotojų įsigytų Lietuvos VVP dalis sumažėjo nuo 5,2 proc. iki 3,7 proc. visų apyvartoje esančių vertybinių popierių (įskaitant užsienyje litais išleistus VVR bet neskaitant tikslinės paskirties VVP). 2002 m. pabaigoje pagrindiniai užsienio investuotojai buvo Estijos (10,6 mln. litų vertės VVP) komerciniai bankai (2001 m. pabaigoje – Latvijos komerciniai bankai (3,5 mln. litų vertės VVP)). 1,2 mln. litų vertės VVP priklausė JAV fiziniams asmenims. Tarp vietos investuotojų pagrindinė dalis apyvartoje esančių VVR kaip ir ankstesniais metais, priklausė komerciniams bankams bei draudimo bendrovėms. 2002 metais, palyginti su 2001 metais, komercinių bankų turimų VVP dalis sumažėjo nuo 57,9 proc. iki 55,3 proc, o draudimo bendrovių turimų VVP dalis sumažėjo nuo 13,1 proc. iki 13 proc. (2 grafikas). Fizinių asmenų investicijos į VVP padidėjo nuo 7,8 proc. iki. 14,7 proc.

2 grafikas. Investavimas į vertybinius popierius.

Aukciono būdu parduodami Vyriausybės vertybiniai popieriai. Pagrindinę VVR išleidžiamų litais, dalį sudaro aukciono būdu parduodami vertybiniai popieriai -Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos. VVP aukcionus organizuoja Lietuvos bankas. Aukcionuose gali dalyvauti tik tie Lietuvos ir užsienio komerciniai bankai bei finansų maklerio įmonės, kurie pasirašė su Lietuvos banku aukciono dalyvio sutartį ir atitinka Lietuvos banko aukciono dalyviams nustatytus reikalavimus. Finansų ministerija 2002 metais buvo paskelbusi 45 Vyriausybės vertybinių popierių aukcionus.

2002 metais, palyginti su 2001 metais, valstybės skola už aukcionuose parduotus litais denominuotus VVP padidėjo nuo 1719,1 mln. litų iki 2657,8 mln. litų ir sudarė 71,95 proc. visų litais išleistų VVR 2002 m. pabaigoje didžiausią neišpirktų VVR parduotų aukcionuose, nominalios vertės dalį- 941,0 mln. litų (36,65 proc.)-sudarė trejų metų trukmės obligacijos. Įvairios trukmės litais denominuotų neišpirktų obligacijų nominali vertė sudarė 1986,9 mln. litų (76,8 proc), o iždo vekselių – 600,3 mln. litų (23,2 proc.) (3 grafikas).

3 grafikas. Vertybinių popierių lyginamoji dalis

2002 metais litais išleistų VVP vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2001 metais, sumažėjo nuo 6,46 proc. iki 4,62 proc. Šis rodiklis yra 459 baziniais punktais (bp) didesnis negu vidutinės metinės infliacijos lygis.
Litais denominuotų rinkoje platinamų VVP vidutinių metinių palūkanų normų svertinio vidurkio kitimas 1998-2002 metais pavaizduotas 4 grafike.

Litais denominuotų apyvartinių VVP vidutinių metinių palūkanų normų svertinis vidurkis
1998 – 2002 m.

4 grafikas. VVP suvestinis vidurkis
Vidutinių metinių palūkanų normų už taupymo lakštus svertinis vidurkis, palyginti su 2001 metais, sumažėjo nuo 6,89 proc. iki 4,84 proc, už iždo vekselius – nuo 5,67 proc. iki 3,69 proc, už obligacijas – nuo 7,24 proc. iki 5,20 proc. Žemiausia aukcionų metu pasiūlyta palūkanų norma buvo už šešių mėnesių trukmės iždo vekselius ir sudarė 2,8 proc. (2002 m. spalio 7 d. aukcionas), didžiausia-už dešimties metų trukmės obligacijas ir siekė 6,494 proc. (2002 m. kovo 18 d. aukcionas). Mažesni skolinimosi kaštai atspindi ekonominių sąlygų pasikeitimą (padidėjusį laisvų lėšų perteklių vidaus rinkoje bei didesnį rinkos dalyvių investavimo poreikį), šalies kredito rizikos sumažėjimą bei didesnį rinkos dalyvių pasitikėjimą Vyriausybės politika.
Taupymo lakštai. Taupymo lakštai Lietuvos VVP rinkoje pasirodė 1999 m. balandžio mėn. Tai ne aukciono būdu platinami tik fiziniams asmenims skirti VVP Pagrindiniai šių VVP privalumai – galimybė investuoti mažesnę sumą negu j aukciono būdu platinamus VVP ir teisė pareikalauti išpirkti šiuos vertybinius popierius anksčiau negu paskutinę jų galiojimo dieną, neprarandant nustatytos palūkanų normos dalies. Taupymo lakštų galima įsigyti iš platintojų – komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių, kurie su Finansų ministerija yra sudarę šių vertybinių popierių platinimo sutartis.
Nuo taupymo lakštų platinimo pradžios išviso išplatinta 833,5 mln. litų nominalios vertės taupymo lakštų. 2002 metų pabaigoje pirmą kartą buvo pradėti platinti trejų metų trukmės taupymo lakštai. Buvo išplatintos dvi šių taupymo lakštų emisijos (nominalia verte už 151,47 mln. litų), kurios sudarė 38 proc. visų per metus išplatintų taupymo lakštų nominalios vertės. Didelis taupymo lakštų populiarumas rodo pasitikėjimą Vyriausybės politika bei šalies finansų sistema.
Per visus 2002 m. buvo išplatinti dar 5 naujų emisijų dvejų metų trukmės taupymo lakštai (240,37 mln. litų nominalios vertės) ir baigti platinti 2001 metų pabaigoje paskelbtos emisijos tos pačios trukmės taupymo lakštai (per 2002 metus jų išplatinta už 6,71 mln. litų nominalios vertės).
Skola už taupymo lakštus 2002 m. pabaigoje sudarė 13,36 proc. visų neišpirktų VVP litais vertės.. Per 2002 m. taupymo lakštų buvo išpirkta už 95,59 mln. litų, iš kurių prieš laiką išpirkta už 13,91 mln. litų (14,55 proc).
Tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai. Valstybės skola už VVP išleistus bankams restruktūrizuoti ir atsiskaityti su likviduojamo Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais, 2002 m. pabaigoje, palyginti su 2001 m., sumažėjo nuo 663,7 mln. litų iki 524,54 mln. litų ir sudarė 14,7 proc. visų litais išleistų VVR Bankams restruktūrizuoti skirtų VVP nominali vertė 2002 m. pabaigoje sudarė 292,17 mln. litų; su likviduojamo Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais -juridiniais asmenimis ir įmonėmis, neturinčiomis juridinio asmens teisių, – atsiskaityti skirtų VVP nominali vertė sudarė 228,9 mln. litų, su likviduojamo Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais – fiziniais asmenimis – atsiskaityti skirtų VVP nominali vertė-3,47 mln. litų.
Skolinimasis užsienio rinkose. Išleisdama VVP tarptautinėse finansų rinkose, Finansų ministerija naudojasi užsienio investicinių bankų paslaugomis. Skolinantis užsienio rinkose, dažniausiai naudojama priemonė – euroobligacijos.
2002 metais užsienio valiuta tarptautinėse rinkose buvo paskelbtos dvi euroobligacijų emisijos. 2002 m. sausio 24 d. tarpininkaujant bankui BNP Paribas buvo išplatinti 6 mėn. trukmės 40 mln. eurų vertės iždo vekseliai, kurių palūkanų norma buvo 3,62 proc. Šios emisijos iždo vekseliai gegužės 16 d. buvo išpirkti.
2002 m. gegužės 8 d. Finansų ministerija, tarpininkaujant bankams UBS VVarburg ir JP Morgan, tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatino 10 metų trukmės 400 mln. eurų vertės euroobligacijas. Šios emisijos euroobligacijų atkarpos dydis yra 5,875 proc, rizikos priedas – 94 baziniai punktai virš 10 metų trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių etalono. Gautos lėšos buvo panaudotos 1997 metais paskelbtos emisijos 200 mln. JAV dolerių vertės obligacijoms išpirkti, valstybės biudžeto deficitui finansuoti bei kitiems įstatymų nustatytiems tikslams.
2002 metų pabaigoje valstybės skola už VVR išleistus vidaus ir užsienio rinkose, buvo 8489,256 mln. litų (užsienio rinkose išleisti VVP sudarė 57,96 proc. šios skolos). Valstybės skolos dalis už vidaus ir užsienio VVR palyginti su 2001 metais, padidėjo 1417,334 mln. litų (20,04 proc).
2.3 Valstybės skolinimasis iš tarptautinių finansinių institucijų

Lietuvos Respublika yra keleto stambių tarptautinių finansinių organizacijų narė: Tarptautinio valiutos fondo, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos Tarybos vystymo banko bei trijų Pasaulio banko grupės institucijų: Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinės finansų korporacijos, Daugiašalių investicijų garantijų agentūros.
Pasaulio banko grupės institucijų nare Lietuva tapo 1992 metais. Lietuva yra įsigijusi 1507 Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko akcijas, 2341 Tarptautinės finansų korporacijos akciją bei 187 Daugiašalių investicijų garantijų agentūros akcijas.
Pirmą vietą pagal skolinimosi iš tarptautinių finansinių organizacijų apimtį užima Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, nuo 1992 metų suteikęs Lietuvai 455,4 mln. JAV dolerių paskolų, iš kurių 58,7 mln. JAV dolerių yra grąžinta. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė paskolas investiciniams projektams, apimantiems energetikos, aplinkosaugos, transporto, finansų, socialinį, sveikatos apsaugos bei švietimo sektorius. Be to, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas taip pat yra suteikęs dvi Struktūrinio sureguliavimo paskolas (80 mln. JAV dolerių ir 108,29 mln. EUR), skirtas Vyriausybės vykdomoms struktūrinėms reformoms paremti. Antroji Struktūrinio sureguliavimo paskola (108,29 mln. EUR) suteikta bei pusė jos lėšų išmokėta 2000 metais. 2002 m. pagerėjus biudžeto lėšų surinkimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė atsisakyti antros struktūrinio pertvarkymo paskolos dalies išmokėjimo. 2002 m. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė 29 mln. eurų paskolą Švietimo .projektui finansuoti.
1992 metais Lietuvos Respublika tapo Tarptautinio valiutos fondo nare. Lietuvos kvota Tarptautiniame valiutos fonde specialia valiuta sudaro 144,2 mln. SST. Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai suteikė 251,8 mln. JAV dolerių paskolų, iš kurių 131,1 mln. JAV dolerių grąžinta. Nuo 1998 metų iš Tarptautinio valiutos fondo daugiau nesiskolinama, tačiau Tarptautinis valiutos fondas teikia Lietuvos Vyriausybei konsultacinę pagalbą makroekonomikos srityje ir techninę pagalbą rinkos operacijų, pinigų politikos, bankų priežiūros, nacionalinių sąskaitų srityse bei sureguliuojant mokėjimų balansą. 2002 metais buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko ir Tarptautinio valiutos fondo 2001 m. pasirašytu ekonominės politikos memorandumu laikotarpiui iki 2002 m. gruodžio 31 d.
Lietuva yra įsigijusi 2000 Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko akcijų. Šis bankas nuo 1992 metų yra suteikęs Lietuvai 82,6 mln. JAV dolerių paskolų, iš jų 45,9 mln. JAV dolerių yra grąžinta. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolomis buvo finansuojami energetikos ir transporto projektai. 2002 metais iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valstybės vardu skolintasi nebuvo.
Be anksčiau paminėtų tarptautinių finansinių institucijų, paskolas Lietuvos Respublikai yra suteikę Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir Europos Tarybos vystymo bankas.
Europos investicijų bankas Lietuvai nuo 1994 metų yra suteikęs 161,6 mln. JAV dolerių paskolų. Iš jų 12,4 mln. JAV dolerių yra grąžinta. Bankas daugiausia investavo į transporto ir telekomunikacijų, energetikos, pramonės ir aplinkos apsaugos sektorius. Naujų paskolų 2002 metais Europos investicijų bankas nesuteikė.
Šiaurės investicijų bankas Lietuvai nuo 1996 metų yra suteikęs 37,98 mln. JAV dolerių paskolų. 2002 metais Šiaurės investicijų bankas suteikė 10 mln. eurų paskolą Lietuvos valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų projektui finansuoti.
Europos Tarybos vystymo bankas nuo 1997 metų yra suteikęs 10,4 mln. JAV dolerių paskolų socialiniams projektams finansuoti. 2002 metais Europos Tarybos vystymo bankas suteikė 2,9 mln. eurų paskolą Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo ir pagrindinių priemonių įsigijimo programai įgyvendinti.
2002 m. pabaigoje Lietuva buvo skolinga tarptautinėms finansinėms institucijoms, t. y. Tarptautiniam valiutos fondui, Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos investicijų bankui, Šiaurės investicijų bankui, Europos Tarybos vystymo bankui bei Europos Sąjungai 1,94 mlrd. litų, o tai sudarė 25,7 procento visos tiesioginės užsienio skolos. Iki 2002 m. pabaigos minėtoms tarptautinėms finansinėms institucijoms buvo grąžinta 821,9 mln. litų , iš jų 377,5 mln. litų-2002 metais.
2.4 Valstybės garantijų teikimas

Valstybės garantijos dėl paskolų buvo teikiamos tik valstybinės reikšmės infrastruktūros investiciniams projektams, įtrauktiems į Valstybės investicijų programą, finansuoti. 2002 m. valstybės suteiktų garantijų dėl užsienio kreditorių teikiamų paskolų suma buvo sumažinta iki 263,35 mln. litų, arba 61,9 proc, lyginant su 2000 metais bendra suteiktų garantijų suma (691,08 mln. litų).
2002 m. suteiktos šios valstybės garantijos:
– Šiaurės investicijų bankui, suteikusiam valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 4,344 mln. eurų paskolą uosto krantinių Nr. 69, 70 rekonstravimo projektui finansuoti;
– Rusijos Federacijos akcinei bendrovei „Yukos Oil Corporation”, suteikusiai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta” ilgalaikę 75 mln. JAV dolerių paskolą, skirtą investicijų programai įgyvendinti.
Vykdydama griežtą fiskalinę politiką, Vyriausybė nuo 2001 metų kryptingai mažino valstybės skolinimąsi bei dėl paskolų suteikiamų valstybės garantijų limitą. 2003 metais naujų valstybės garantijų nenumatyta suteikti..III.LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS RAIDA 1996-2003 METAIS
3.1. 1996-2000 metų Lietuvos Respublikos skolos kitimo tendencijos
Kaip jau buvo minėta valstybės skola skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę (paskolos su valstybės garantija) vidaus ir užsienio skolą, kuri savo ruožtu pagal trukmę skirstoma į ilgalaikę ir trumpalaikę.
Lietuvos Respublikos valstybės skola pagal skolos priemonės tipą nurodyta, kad visa valstybės skola 2000-12-31 sudaro 12724702 tūkst. Lt, jos pokytis per 2000 metus – 655254 tūkst. Lt, tai yra visa valstybės skola padidėjo 5,43 procento (palyginimui – per 1996 metus skola padidėjo 56,1 procento, per 1997 metus -10,44 procento, per 1998 metus – 19,02 procento ir per 1999 metus – 25,5 procento).Per Valstybės kontrolės stebimą laikotarpį valstybės skola nuolat augo ir 2000-12-31 buvo 1,74 karto didesnė nei 1996-12-31 (7313986 tūkst. Lt). Pagrindiniu valstybės skolos 2000 metais padidėjimo veiksniu tapo padidėjusi valstybės vidaus skola (20,1 procento): tiesioginė vidaus skola padidėjo 610829 tūkst. Lt (28,4 proc.), valstybės užsienio skola – 182020 tūkst. Lt (1,87 proc.), išjos tiesioginė užsienio skola sudarė 364379 tūkst. Lt (4,91 proc.). Pirmą kartą nuo 1996 metų nustatytas užsienio skolos lyginamojo svorio nuo visos valstybės skolos (77,78 proc.) sumažėjimas (iki 2000 metų užsienio skolos lyginamasis svoris visoje valstybės skoloje nuolat augo ir 1999-12-31 pasiekęs 80,49 proc.). Tai rodo gerėjančią padėtį vidaus finansų rinkoje.
Per 2000 metus pakito ir valstybės skolos pagal priemonės tipą struktūra: Į valstybės vidaus tiesioginės skolos ilgalaikius įsipareigojimus 2000 metais įtraukta (eilutėje “kiti įsipareigojimai”) 213 875 tūkst. Lt (į 1997-1999 metų ataskaitas šie įsipareigojimai nebuvo įtraukiami) vadovaujantis 1998-05-12 Lietuvos Respublikos valstybės vidaus skolos piliečiams, turintiems teisę į kompensaciją pinigais už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, pripažinimo ir padengimo įstatymu Nr.VIII-727 ir 1998-12-17 Lietuvos Respublikos valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, specialios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymu Nr.VIII-981 bei juos lydinčiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Per 2000 metus grąžinus užsienio kreditoriams trumpalaikes paskolas (100000 tūkst. Lt) bei išpirkus iždo vekselius (45204 tūkst. Lt), valstybės skolos užsienio trumpalaikių tiesioginių įsipareigojimų 2000-12-31 neliko.Per 2000 metus labai išaugo Vyriausybės vertybinių popierių (obligacijų), išleistų litais, apimtys – padidėjo 466 90 tūkst. Lt, arba 48,22 procento, tačiau sumažėjo (5,57 proc.) iždo vekselių ir taupymo lakštų, išleistų litais, apimtys bei vidaus paskolos (skola akcinei bendrovei Lietuvos taupomajam bankui, susidariusi dėl buvusios TSRS Taupomojo banko nusavintų indėlių grąžinimo)- 10,01 procento.
Valstybės skolos valdymo rizikos mažinimo tikslais buvo ilginama valstybės skolinių įsipareigojimų trukmė. Visa ilgalaikė skola 2000-12-31 sudarė 11573690 tūkst. Lt, arba 90,95 procento (padidėjimas per 2000 metus – 1112406 tūkst. Lt, arba 10,63 proc.) visos valstybės skolos, trumpalaikė skola – 1151012 tūkst. Lt, arba 9,05 procento (sumažėjimas per 2000 metus – 457152 tūkst. Lt, arba 28,43 proc.). Didžiąją trumpalaikės skolos dalį sudarė Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti vidaus rinkoje. Tai laikytina teigiamu valstybės skolos rodikliu. Visa valstybės vidaus skola (išreikšta litais) 2000-12-31 buvo 2827422 tūkst. Lt, iš jos valstybės tiesioginė vidaus skola (Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų litais, emisijos ir vidaus paskolos) – 2761991 tūkst. Lt ir netiesioginė (valstybės garantijos paskoloms, suteiktoms litais) – 65431 tūkst. Lt. Visa valstybės užsienio skola (skola, išreikšta užsienio valiuta) 2000-12-31 buvo 9897280 tūkst. Lt, iš jos valstybės tiesioginė užsienio skola – 7779755 tūkst. Lt ir netiesioginė – 2117525 tūkst. Lt. Nuo 1996 metų nuo 17,17 procento iki 17,15 procento (2000.-12-31 duomenys) sumažėjo netiesioginės valstybės skolos (paskolos su valstybės garantija) lyginamasis svoris visoje valstybės skoloje. Didžiąją šios skolos dalį sudaro netiesioginė valstybės užsienio skola (97 proc.).
Valstybės vidaus skola per 1995-2000 metus kito nežymiai (tik 1996 metais ji padidėjo 1122706 tūkst. Lt, arba 88,41 proc., ir 2000 metais buvo 2827422 tūkst. Lt (padidėjimas – 20,1 proc.). Santykinis pokytis per 1995-2000 metus buvo 113,17 procentų. Valstybės užsienio skola per tą patį laikotarpį augo nuolat ir iki 2000-12-31 ji išaugo iki 194,64 procento. Labiausiai valstybės užsienio skola pakito per 1997 metus – padidėjo 43,34 procento (įtakos turėjo Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas užsienio rinkose) bei per 1999 metus – padidėjo 44,2 procento (pagrindinis veiksnys-AB “Mažeikių nafta” pagal investicijų sutartį suteiktos paskolos).

5 grafikas. Valstybės skolos dinamika
Netiesioginė valstybės skola per Valstybės kontrolės stebimą laikotarpį (1996-2000 m.) augo nuolat, tačiau per 2000 metus ji turėjo tendenciją mažėti (sumažėjo 319954 tūkst. Lt, arba 12,8 procento). Šis rodiklis laikytinas teigiamu, nes tai rodo, kad valstybė suteikia mažiau savo garantijų ūkio subjektams, gaunantiems paskolas. Kartu pažymėtina, kad per visą šį minimą laikotarpį sumažėjo valstybės netiesioginės skolos dalis visoje skoloje.

6 grafikas. Netiesioginių įsiskolinimų dinamika

Per laikotarpį nuo 1996 metų nustatytas sąlyginis visos valstybės skolos augimas lyginant ją su atitinkamų metų bendruoju vidaus produktu: 1996 metais valstybės skola sudarė 23,17 procento, 1997 metais – 21,07 procento, 1998 metais – 22,36 procento, 1999 metais – 28,30 procento ir 2000 metais – 28,32 procento. Šio rodiklio augimas rodo didėjančią skolos naštą šalies ūkiui.
Valstybės kontrolė taip pat įvertino ir valstybės skolinių įsipareigojimų grąžinimą 2001-2030 metais.Bendras valstybės įsiskolinimas už paskolas, gautas iki 2001-06-30, – 19937,96 mln. Lt (į šią sumą įtrauktas ir palūkanų mokėjimas), iš jos užsienio skola – 14721,84 mln. Lt (73,84 proc.), vidaus skola – 5216,12 mln. Lt
Valstybės kontrolės turimais duomenimis, didžiausią valstybės skolinių įsipareigojimų dalį (3741,8 mln. Lt) reikės padengti 2002 metais – grąžinti 2855,48 mln. Lt paskolų ir sumokėti 886,32 mln. Lt palūkanų.

7 grafikas. Valstybės skolos ir BNV dinamika
Nuo 2003 metų grąžintinos sumos už valstybės skolinius įsipareigojimus mažėja (8 grafikas).

8 grafikas. Valstybės skoliniai įsipareigojimai
Į skolinių įsipareigojimų sumą neįtraukti garantijų institucijų prisiimti įsipareigojimai.
Valstybės kontrolė atliko valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gavimo, jų panaudojimo efektyvumo, grąžinimo galimybių bei finansinės veiklos įvertinimą 141 šalies ūkio subjekte (įmonėse, akcinėse bei uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Finansinės būklės vertinimas buvo atliekamas remiantis šių ūkio subjektų 2000 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Nustatyta, kad bendras šių ūkio subjektų įsiskolinimas už gautas valstybės vardu ir su valstybės garantija paskolas 2000-12-31 buvo 3738,81 mln. Lt (29,38 proc. visos valstybės skolos). Dalis analizuotų įmonių jau 1999-2000 metais buvo nemokios arba jų nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei 2/3 įstatinio kapitalo. Iš bendro analizuotų ūkio subjektų skaičiaus 69 įmonės (48,94 proc.) yra nemokios, t. y. jos negali laiku ir nustatytu dydžiu grąžinti gautų paskolų bei mokėti palūkanų.
Šių įmonių 2000-12-31 įsiskolinimas Finansų ministerijai ar kitiems kreditoriams sudaro 2917,1 mln. Lt (į šią sumą neįskaičiuotos mokėtinos palūkanos bei priskaičiuoti delspinigiai), arba 78,02 proc. nuo bendro analizuotų ūkio subjektų įsiskolinimo. 8 įmonėms yra paskelbtas bankrotas ar vykdomos likvidavimo procedūros.Turintiems finansinių sunkumų ir laiku negrąžinantiems paskolų bei nemokantiems palūkanų ūkio subjektams pratęsiami paskolų grąžinimo terminai arba jiems suteikiamos naujos paskolos (su Finansų minister.ija sudaromos skolų grąžinimo sutartys padengtos paskolos dalies sumai).Analizuojant Finansų ministerijos, kaip valstybės garanto vykdytojos, mokėjimus užsienio kreditoriams už ūkio subjektus, nustatyta, kad per 1993-2000 metus ministerija valstybės biudžeto (valstybės skolos aptarnavimo išlaidomis) bei kitomis lėšomis iš viso sumokėjo 338445,3 tūkst. Lt.
Vien tik per 2000 metus Finansų ministerija atsiskaitymams su užsienio kreditoriais už ūkio subjektus, turinčius finansinių sunkumų, panaudojo 98446,3 tūkst. Lt paskolų rizikos sąskaitos lėšų (iš jų 84,5 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų), tačiau ūkio subjektai į šią sąskaitą grąžino tik 18,2 proc. lėšų (17893,1 tūkst. Lt).
Atlikta 141 ūkio subjekto finansinės atskaitomybės analizė rodo, kad daugiau nei 50 procentų įmonių, gavusių paskolas valstybės vardu bei su valstybės garantija, ūkinė-finansinė būklė yra nepatenkinama ir jos negalės nustatytu laiku ir dydžiu grąžinti paskolų bei mokėti palūkanų (šių ūkio subjektų 2000-12-31 įsiskolinimas sudaro 78 proc. viso įsiskolinimo).
Įvertinus tai, kad 2002 metų valstybės skoliniai įsipareigojimai už ūkio subjektus iš viso sudaro 980,55 mln. Lt, o daugiau nei 50 proc. visų ūkio subjektų, gavusių paskolas valstybės vardu ar su valstybės garantija, finansinė būklė bei finansiniai rodikliai yra nepatenkinami, darytina prielaida, kad žymi dalis įsipareigojimų turės būti padengta valstybės biudžeto lėšomis. Bendri valstybės įsipareigojimai yra 3741,8 mln. Lt, iš jų įsipareigojimai už Vyriausybės vertybinius popierius – 2427,61 mln. Lt bei biudžetinių įstaigų ir organizacijų įsipareigojimai – 333,64 mln. Lt.
3.2. 2001 metų Lietuvos Respublikos skolos analizė

2001 m. gruodžio 31 d. valstybė buvo įsiskolinusi vidaus ir užsienio kreditoriams 12903,7 mln. litų ir visa skola sudarė 26,9 proc. prognozuojamo BVP (47968 mln. litų).

Tiesioginiai valstybės įsipareigojimai (prisiimti valstybės vardu litais ir užsienio valiuta) padidėjo 182 mln. litų ir buvo 10 723,8 mln. litų, iš jų: vidaus skola – 2 928,2 mln. litų, arba 22,7 proc. visos skolos, užsienio skola – 7 795,6 mln. litų, arba 60,4 proc.
Visos valstybės skolos struktūra 2001 12 31, proc. 9

9 grafikas. LR skolos struktūra 2001 m.

Netiesioginiai valstybės įsipareigojimai (paskolos, dėl kurių suteiktos valstybės garantijos litais ir užsienio valiuta) 2001 metais sumažėjo 3 mln. litų ir buvo 2 179,9 mln. litų, iš jų: vidaus skola – 119,2 mln. litų, arba 0,9 proc. visos skolos, užsienio skola – 2060,7 mln. litų, arba 16,0 proc. visos skolos.
Tiesioginė vidaus skola (valstybės įsipareigojimai litais) 2001 metų pabaigoje buvo 2928,2 mln. litų, arba 22,7 proc. visos valstybės skolos. Vidaus skolos struktūrą sudarė VVP – 2 656,5 mln. litų, Lietuvos Respublikos įstatymų pripažinta valstybės skola – 213,9 mln. litų ir skola akcinei bendrovei bankui Hansa-LTB -57,8 mln. litų

2001 metais valstybė pasiskolino litais išplatinusi VVP: 727,9 mln. litų vertės iždo vekselių, 166,8 mln. litų vertės taupymo lakštų, 680 mln. litų vertės obligacijų. Per tą patį laikotarpį buvo išpirkta 1 094,5 mln. litų vertės iždo vekselių, 123,7 mln. litų vertės taupymo lakštų ir 183 mln. litų vertės obligacijų bei tikslinių VVP.

Trumpalaikiai VVP (iždo vekseliai ir taupymo lakštai) metų pabaigoje sudarė 634,7 mln. litų, arba 21,7 proc. visos tiesioginės vidaus skolos; ilgalaikiai įsipareigojimai (taupymo lakštai, obligacijos, paskolos ir kiti) – 2 293,5 mln. litų, arba 78,3 procentus visos tiesioginės vidaus skolos.

Tiesioginė vidaus skola pagal instrumentus 2001 12 31, proc.

9 grafikas. Tiesioginė vidaus skola. 2001 m.
Tiesioginė užsienio skola (valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta) 2001 metais išaugo tik 15,8 mln. litų ir 2001 m. gruodžio 31 d. siekė 7 795,6 mln. litų, arba 60,4 proc. visos valstybės skolos.

Visi tiesioginiai valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta metų pabaigoje buvo ilgalaikiai.

Metų pabaigoje valstybė buvo skolinga užsienio valiuta: užsienio komerci.niams bankams ir finansų institucijoms – 4 777 mln. litų; užsienio šalių valdymo institucijoms – 546,1 mln. litų; Pasaulio bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankams, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kt. – 1 868,7 mln. litų; Tarptautiniam valiutos fondui – 603,8 mln. litų

9 grafikas. Tiesioginė užsienio skola pagal kreditorius 2001 12 31, proc.

Netiesioginė vidaus skola (valstybės garantijos, suteiktos litais) 2001 m. gruodžio pabaigoje buvo 119,2 mln. litų ir sudarė 0,9 proc. visos skolos. Per metus ji padidėjo 53,8 mln. litų.

Negrąžintos trumpalaikės paskolos sudarė 32,6 mln. litų arba 27,4 proc. netiesioginės vidaus skolos.

2001 m. gruodžio pabaigoje skolininkai, dėl kurių valstybė suteikė garantijas litais, buvo skolingi: Lietuvos komerciniams bankams – 115,4 mln. litų; kitiems kreditoriams – 3,8 mln. litų.

Netiesioginė užsienio skola (valstybės garantijos, suteiktos užsienio valiuta) 2001 m. gruodžio 31 d. siekė 2 060,7 mln. litų ir sudarė 16 proc. visos valstybės skolos. Trumpalaikė skola buvo 137,2 mln. litų, t. y. 6,7 proc. visų įsipareigojimų užsienio valiuta, kurių įvykdymą garantavo valstybė; ilgalaikė – 1 923,5 mln. litų, t. y. 93,3 proc. visų įsipareigojimų užsienio valiuta, kurių įvykdymą garantavo valstybė.

Per metus valstybė suteikė naujų garantijų dėl 265,8 mln. litų paskolų užsienio valiuta, didžiausios iš kurių – dėl 223,8 mln. litų AB „Lietuvos geležinkeliai” paskolų.

2001 metais kreditoriams buvo grąžinta užsienio valiuta apie 324,4 mln. litų paskolų su valstybės garantija, iš kurių 22,1 mln. litų trumpalaikių paskolų; 17,9 mln. litų – tarptautinėms

Metų pabaigoje skolininkai, dėl kurių valstybė suteikė garantijas užsienio valiuta, buvo skolingi: užsienio komerciniams bankams, firmoms ir finansų institucijoms – 1 309,3 mln. litų; Lietuvos komerciniams bankams – 326,8 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 196,9 mln. litų; Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui – 87,2 mln. litų, Europos investicijų bankui – 60,7 mln. litų, Pasaulio bankui – 57,5 mln. litų, kitoms tarptautinėms finansų institucijoms-22,3 mln. litų (10 grafikas).

10 grafikas. Visa valstybės skola pagal trukmę 2001 12 31, proc.

11 grafikas. LR ilgalaikė ir trumpalaikė skola
3.3. 2002 metų Lietuvos Respublijos skolos analizė

2002 metais Tiesioginiai valstybės įsipareigojimai (prisiimti valstybės vardu litais ir užsienio valiuta) padidėjo 642,7 min. litų ir buvo 11 366,5 min. litų.
Tiesioginė vidaus skola (valstybės įsipareigojimai litais) 2002 metų pabaigoje buvo 3830,9 min. litų, arba 29,1 proc. visos valstybės skolos.
Trumpalaikiai VVP (iždo vekseliai ir taupymo lakštai) metų pabaigoje sudarė 580,9 min. litų, arba 15,2 proc. visos tiesioginės vidaus skolos; ilgalaikiai įsipareigojimai (taupymo lakštai, obligacijos, paskolos ir kiti) – 3250 min. litų, arba 84,8 proc. visos tiesioginės vidaus skolos.
Tiesioginė užsienio skola (valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta) 2002 metais sumažėjo 260 mln. litų ir 2002 m. gruodžio 31 d. siekė 7535,6 mln. litų, arba 57,2 proc. visos valstybės skolos.
Visi tiesioginiai valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta metų pabaigoje buvo ilgalaikiai.
2002 metais valstybė pasiskolino užsienio valiuta beveik 1645 mln. litų ir 1303,5 mln. litų grąžino užsienio kreditoriams. Pagrindiniai skolos instrumentai, 2002 metais skolinantis užsienio rinkose ir bankuose, buvo obligacijos ir ilgalaikės paskolos. Dar 135,7 mln. litų (39,3 mln. eurų) buvo pasiskolinta išplatinus trumpalaikius vertybinius popierius
Metų pabaigoje valstybė buvo skolinga užsienio valiuta: užsienio komerciniams bankams ir finansų institucijoms – 5203,2 mln. litų; Pasaulio bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankams, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kt. tarptautinėms institucijoms -1538,4 mln. litų; Tarptautiniam valiutos fondui – 399,5 mln. litų; užsienio šalių valdymo institucijoms – 394,5 mln. litų .
Netiesioginiai valstybės įsipareigojimai (paskolos, dėl k.urių suteiktos valstybės garantijos litais ir užsienio valiuta) 2002 metais sumažėjo 384,8 mln. litų ir buvo 1795 mln. litų.
Netiesioginė vidaus skola (valstybės garantijos, suteiktos litais) 2002 m. gruodžio pabaigoje buvo 152,9 mln. litų ir sudarė 1,2 proc. visos skolos. Per metus ji padidėjo 33,6 mln. litų dėl garantijų institucijų ir draudimo įmonių prisiimtų įsipareigojimų.
Negrąžintos trumpalaikės paskolos sudarė 77,1 mln. litų, arba 50,4 proc. netiesioginės vidaus skolos.
Netiesioginė užsienio skola (valstybės garantijos, suteiktos užsienio valiuta) per metus sumažėjo 418,4 mln. litų ir 2002 m. gruodžio 31 d. siekė 1642,2 mln. litų, arba 12,5 proc. visos valstybės skolos. Trumpalaikė skola buvo 54,5 mln. litų, t. y. 3,3 proc. visų įsipareigojimų užsienio valiuta, kurių įvykdymą garantavo valstybė; ilgalaikė -1587,7 mln. litų, t. y. 96,7 proc. visų įsipareigojimų užsienio valiuta, kurių įvykdymą garantavo valstybė.
2002 metais kreditoriams buvo grąžinta užsienio valiuta apie 406 mln. litų paskolų su valstybės garantija, iš kurių 10,3 mln. litų trumpalaikių paskolų; 18,1 mln. litų -tarptautinėms organizacijoms ir 41,3 mln. litų – užsienio šalių valdymo institucijoms; 336,3 mln. litų-kitiems kreditoriams (užsienio ir Lietuvos komerciniams bankams bei organizacijoms).
Metų pabaigoje skolininkai, dėl kurių valstybė suteikė garantijas užsienio valiuta, buvo skolingi: užsienio komerciniams bankams, firmoms ir finansų institucijoms -1309,3 mln. litų; Lietuvos komerciniams bankams – 326,8 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 196,9 mln. litų; Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui -87,2 mln. litų, Europos investicijų bankui -60,7 mln. litų, Pasaulio bankui -57,5 mln. litų, kitoms tarptautinėms finansų institucijoms – 22,3 mln. Litų.

2003 metais sumažėjus valstybės garantuotų paskolų sumai bei dėl valiutų kursų svyravimų visa valstybės skola 2003 m. gruodį sumenko dar 124,9 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 13,137 mlrd. litų. Tai sudarė 23,95 proc. prognozuojamo BVP, esant 60 proc. leistinai ribai pagal Mastrichto kriterijus.

3.4. 2003 metų Lietuvos respublikos skolos analizė

Per visus 2003 m. visa valstybės taip pat sumažėjo metų pabaigoje ji buvo 24,2 mln. litų mažesnė negu prieš metus. Tokių skolos rodiklių leido pasiekti Finansų ministerijos vykdoma apdairi valstybės skolinimosi politika, griežtas finansų valdymas, geriau nei planuota rinktos valstybės biudžeto pajamos.
Sumažėjo ir tiesioginiai ir netiesioginiai valstybės įsipareigojimai: tiesioginiai (prisiimti valstybės vardu) sumažėjo 42,4 mln. litų – iki 11687,7 mln. litų, netiesioginiai (valstybės garantijos dėl paskolų) – 82,5 mln. litų ir sudarė 1449,6 mln. litų.
Tiesioginė vidaus skola padidėjo 28,7 mln. litų – iki 4143,7 mln. litų.
Netiesioginė užsienio skola gruodį sumažėjo 74,4 mln. litų ir buvo 1326,2 mln. litų,
netiesioginė vidaus skola sumažėjo 8,1 mln. litų – iki 123,4 mln. litų.
Siekdama užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos paramos įsisavinimą ir galimybę daugiau lėšų skirti valstybės investicijoms, taip pat vykdydama 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo bei Valstybės skolos įstatymų nuostatas, Finansų ministerija vidaus ir užsienio rinkose šiemet planuoja pasiskolinti apie 4,8 mlrd. litų.
Valstybės skolinimosi poreikį 2003 metais formavo ne tik kasmetiniai, tradiciniai, bet ir nauji, eurointegraciniai veiksniai. Tai ir Lietuvos įmokos į ES biudžetą, ir būtinybė numatyti lėšas išlaidoms, kurias ES dengs kompensavimo principu
Apie 2 mlrd. litų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje aukciono būdu išplatinant VVP, o tarptautinėse finansų rinkose numatoma išleisti 600 mln. eurų euroobligacijų emisiją.
Įvertinus tendencijas pasaulio finansų rinkose, didelį tarptautinių finansų institucijų susidomėjimą Lietuvos ketinimais leisti euroobligacijas, šiemet numatyta didesnė emisijos apimtis.
Pernai vasarį euroobligacijos buvo išplatintos už rekordiškai mažas 4,5 proc. palūkanas. Tai.gi jau tuomet užsienio investuotojai pripažino Lietuvą solidžia ir patikima partnere, parodė tvirtą pasitikėjimą mūsų ekonomikos stabilumu ir jos perspektyvomis.IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS SKOLOS VALDYMO PROBLEMOS
Išnagrinėjus valstybės skolos kitimą, bei valstybės skolinimosi principus galima daryti sekančias išvadas apie skolos valdymo problemas.
Taigi siekiant efektyviai valdyti valstybės skolą bei skolinimąsi ir su tuo susijusią riziką, daugiau dėmesio reiktų skirti skolintų lėšų srautų ir finansinių rizikų valdymui bei geresniam perskolintų lėšų surinkimui. Žvelgiant į užsienio skolos kitimą susidaro įspūdis, kad ji valdoma nepakankamai efektyviai, ypatingai didesnį dėmesį reiktų skirti užsienio skolos valiutų rizikos valdymui. Kažkodėl nėra naudojamos, arba labai mažai naudojamos finansinės draudimo priemonės. Platinant vertybinius popierius, nesinaudojama šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. (platinti VVP internetu). Pasyvus bendradarbiavimas su reitingų agentūromis, geresnis informacijos pateikimas finansų rinkų dalyviams bei pritraukimas daugiau investuotojų, didinamas VVP likvidumas.
Kaip teigiamybę galima būtų paminėti, kad didelis dėmesys skiriamas valstybės suteiktų paskolų ūkio subjektams administravimui gerinti. Aktyviai taikomas skolos išieškojimo bei skolinių įsipareigojimų valstybei įvykdymo užtikrinimo priemonės, skatinamos įmonės, turinčios finansinių sunkumų, siekiant išlaikyti jas kaip verslo objektus, bei naudojamos kitos valstybės skolos įstatyme numatytos priemonės siekiant maksimaliai susigrąžinti valstybės suteiktas paskolas.
2003 metais pasaulio bankas suteikė Finansų ministerijai negrąžinamą paramą valstybės skolos valdymo funkcijoms gerinti. Minėtas lėšas yra planuojama panaudoti per keletą metų valstybės skolos valdymo problemoms spręsti. Yra numatyti projektai, kurie apima esamos skolinių įsipareigojimų ir turto valdymo sistemos įvertinimą, techninių priemonių atnaujinimą, rizikos imitavimo modelio bei rizikos valdymo sistemos sukūrimą. Taip pat yra planuojami Finansų ministerijos Valstybės skolos valdymo departamento darbuotojų apmokymai bei konsultavimas.
Šios programos uždavinių įgyvendinimui įvertinti numatyti šie kriterijai:
1) nustatytų valstybės skolinimosi ir skolos limitų laikymasis, proc. (t. y. kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų limitų, ribojančių valstybės skolinimąsi);
2) VVP antrinės apyvartos bei ilgalaikių VVP prekybos padidėjimas, proc. (t. y. kiek išauga ilgalaikių VVP apyvarta antrinėje rinkoje);
3) faktinio lėšų surinkimo bei išieškojimo santykis su planuojamomis surinkti paskolų lėšomis, proc. (t.y. kaip efektyviai surenkamos ir išieškomos ūkio subjektams perskolintos lėšos bei už jas mokėtinos palūkanos).

Įvykdžius šią programą yra manoma, kad bus užtikrintas valstybės skolinimosi poreikio finansavimas laiku ir visų skolinių įsipareigojimų vykdymas kuo mažesniais kaštais bei priimtina rizika, neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų; bus užtikrintas geresnis skolos valdymas, sumažės skolos aptarnavimo išlaidų svyravimai, atsirandantys dėl valiutų kursų ir palūkanų normų kitimo bei darantys įtaką biudžeto išlaidoms; padidės VVP likvidumas; patobulinus informacines valstybės skolos valdymo ir apskaitos sistemas, sumažės klaidų tikimybė ir padidės valstybės skolintų lėšų valdymo bei apskaitos efektyvumas. Iš to, ką vyriausybė planuoja padaryti, galima daryti išvadą, kad viso to šiuo momentu nėra, arba veikia neefektyviai. Vertinant valstybės skolos valdymo problemas norėčiau pacituoti, valstybės skolos įstatymą, kuris teigia, kad finansų ministerija privalo:
„Tvarkyti valstybės skolos apskaitą ir atskaitomybę.“ Finansų ministerijoje šią apskaitą tvarko Valstybės skolos valdymo departamentas. Pažymėtina, kad nuo 2000-06-13 pasikeitus departamento struktūrai nauji Valstybės skolos valdymo departamento ir jo skyrių nuostatai patvirtinti tik 2001-04-02 finansų ministro įsakymu Nr.94.
• Skyriai, vykdydami valstybės skolos apskaitą, tvarko skolos registrus, kurių duomenys atnaujinami vadovaujantis skolinių įsipareigojimų analitine apskaita, kuri tvarkoma pagal finansinių operacijų, susijusių su vals.tybės skolinių įsipareigojimų tvarkymu, pirminius ir apskaitos dokumentus.
• Registruoti visas vidaus ir užsienio paskolas, paskolas su valstybės garantija ir kitus skolinius įsipareigojimus. Visi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais numatyti skolos registrai sudaryti.
• Saugoti visų paskolų sutarčių ir visų valstybės garantijų dokumentų originalus.
• Apibendrinti ir planuoti paskolų poreikį, rengti skolinimosi programų projektus.
• Valstybės skolos valdymo departamente Valstybės skolos planavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja valstybės skolinimosi poreikį, rengia metines (trimetes) skolinimosi programas, formuoja valstybės skolinimosi politiką, ją analizuoja bei prognozuoja jos tolesnes kryptis, organizuoja informacinės medžiagos, reikalingos valstybės kredito reitingui nustatyti, surinkimą ir pateikimą, rengia ir platina informacinę medžiagą apie valstybės skolą visuomenei, valstybinėms institucijoms, tarptautinėms organizacijoms bei reitingo agentūroms.
• Kontroliuoti paskolų išdavimą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų,

susijusių su paskolomis, vykdymą. Atvejų, kad Finansų ministerija nevykdytų valstybės skolinių įsipareigojimų, nenustatyta.
• Vykdyti skolininkų arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, finansinės būklės analizę, grupuoti paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus, apskaityti specialiųjų atidėjimų poreikį. Finansų ministerija nepakankamai efektyviai taikė Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo numatytas sankcijas
skoloms išieškoti.
• Pasibaigus biudžetiniams metams įsiskolinimų likučius derinti su kreditoriais. Įsiskolinimų likučiai pagal visus registrus buvo derinti su kreditoriais, išskyrus paskolų, gautų iš Pasaulio banko.

Siekiant mažinti valstybės skolos valdymo riziką, buvo ilginama valstybės skolinių įsipareigojimų trukmė. Užtikrinti valstybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti valstybės skolos valdymą siekti valstybės skolinimosi poreikį finansuoti laiku, kuo mažesniais kaštais ir priimtina rizika, neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų užtikrinti efektyvų skolinių įsipareigojimų valdymą bei administravimąIŠVADOS
Dažnai sakoma, kad mes savo vaikams užkrauname valstybės skolos naštą. Ar šis populiarus požiūris teisingas? Kaip valstybės skolos gali apsunkinti ateinančias kartas?
Gali kilti pagunda atsakyti į šį klausimą taip: kažkas juk turės sumokėti didžiules palūkanas, susidariusias dėl negrąžintų praeities skolų, ir kažkas turės grąžinti šias skolas atėjus laikui. Vyriausybė privalės sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas tais pinigais, kuriuos surinks iš gyventojų ir ūkio subjektų kaip mokesčius. Taigi mokesčiai turės būti didesni, negu būtų tuo atveju, jeigu vyriausybė neturėtų skolų. Akivaizdu, kad didesni mokesčiai bus našta ateinančioms kartoms.

Tačiau kartos, mokančios mokesčius, taip pat gauna palūkanas ir grąžinamas sumas už išperkamus VVP. Taigi tuo pačiu metu, kai skola taps našta kai kuriems kitų kartų nariams – tiems, kurie mokės didesnius mokesčius, bet bus paveldėję nedaug VVP arba visai jų neturės, ji teiks naudą kitiems – tiems, kurie mokės didesnius mokesčius, bet turės paveldėję daug VVP. Susumavus visa tai, karta kaip visuma nei laimi, nei pralaimi, nors pajamos ir persiskirstys.

Tačiau nors ir palūkanos, gautinos ateityje, bus beveik lygios mokesčiams, mokėtiniems ateityje, didesnius mokesčius turės mokėti visi. Ar verta nuogąstauti dėl tų mokesčių? Tai yra požiūrio reikalas, tačiau daugelis žmonių mano, kad tai, ar verta nuogąstauti, priklauso nuo to, ką vyriausybė darė su skolintomis lėšomis. Jeigu ji išleido pinigus, tarkim, Olimpinėms žaidynėms organizuoti arba didesniems valdininkų atlyginimams mokėti, tokios išlaidos ateities mokesčių mokėtojams neduos jokios naudos; todėl šiuo atveju rūpestį kelia tai, kad visi būsimi mokesčių mokėtojai privalės mokėti didesnius mokesčius negaudami už tai jokios naudos. Ir priešingai, jeigu vyriausybė panaudojo šiuos pinigus tokiems tikslams, kuriuos įgyvendinus būsimi mokesčių mokėtojai turės naudos, pvz., naujoms ligoninėms statyti arba keliams tiesti, neverta nerimauti dėl to, kad būsimi mokesčių mokėtojai turės mokėti didesnius mokesčius.
Jau minėjome, kad dėl vyriausybės skolinimosi susidariusius didesnius būsimus mokesčius kompensuos palūkanos už VVP ateityje.
Lieka dvi galimybės, kaip šiandieninis vyriausybės skolinimasis galėtų apsunkinti šalies gyventojų materialinę padėtį ateityje. Pirmoji yra tai, kad didelę dalį obligacijų perka žmonės, gyvenantys užsienyje, todėl dalies skolos nulemto palūkanų perskirstymas bus toks: iš būsimų šalies gyventojų būsimiems tos šalies skolos priemonių turėtojams – užsieniečiams. Antra, vyriausybės skolinimasis gali sulėtinti investicijas ir sumažinti produktyvių kapitalo įrenginių įsigijimą, kuriais galėtų naudotis ateities kartos. Šis reiškinys vadinamas išstūmimu (angl. crowding out). Tai yra tokia tendencija, kai vyriausybės perkamų prekių ir paslaugų padidėjimas sudaro sąlygas visam kapitalo prekių, esančių šalyje, kiekiui sumažėti. Jeigu taip įvyksta ir vyriausybė perka prekes bei paslaugas mokėdama už jas iš vyriausybės skolos sąskaitos, ekonomikoje vyriausybės skola padidės, o kapitalo atsargos – gamyklos ir įrenginiai – sumažės. Kitaip tariant, neproduktyvi vyriausybės skola pakeis produktyvųjį kapitalą.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas,
2. Lietuvos Respublikos 2003 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
3. www.finmin.lt
4. www.kontrole.lt
5. www.lrs.lt
6. www.std.lt
7. www.vtf.lt
8. www.is.lt/rdb
9. www.transp.lt
10. www.zum.lt
11. www.ekm.lt

Leave a Comment