Tiesioginio debeto paslauga Lietuvos banku vartotojams

Turinys

1. Įžanga 2
2. Tiesioginio debeto paslauga Lietuvos bankų vartotojams 3
2.1.1. Paslaugos už kuria atsiskaitoma tiesioginiu debetu 4
2.1.2. Kas gali naudotis šia paslauga 6
2.1.3. Paslaugos privalumai ir trūkumai 7
2.1.4. Bankų teikiančių šią paslaugą sąrašas 8
3. Išvada 10
4. Literatūros sąrašas 11
5. Priedai

Įžanga

Tiesioginis debetas – tai atsiskaitymas už suteiktas paslaugas automatiškai nuskaitant sumą pateiktą sąskaitoje nuo mokėtojo atsiskaitomosios arba kortelinės sąskaitos ir pervedant į paslaugas teikėjo sąskaitą.
Paslauga realizuotą sekančiai:
1. Mokėtojas pasirašo tiesioginio debeto nurodymą ir leidžia debetuoti sąskaitą pagal siunčiamus tiesioginio debeto reikalavimus.
2. Atėjus mokėjimo terminui atitinkama suma nurašoma nuo mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos ar mokėjimo kortelės ir pervedama paslaugos teikėjui.
Šio referato tikslas yra smulkiau iššsiaiškinti kas yra tiesioginio debeto paslauga Lietuvos bankų vartotojams, kam ši paslauga yra teikiama, kokie paslaugos privalumai ir trūkumai, už kokias paslaugas galime atsiskaityti tiesioginiu debetu ir kuriuose bankuose yra teikiama ši paslauga.
Norėdami išsamiai pateikti šią paslaugą šiame referate naudosimės priedu Nr. 1.

Tiesioginio debeto paslauga Lietuvos bankų vartotojams

Tiesioginio debeto paslauga yra puiki paslaugas ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių bankų vartotojams.
Tiesioginiu debetu galima atsiskaityti už lizingą, draudimą, perkamus daiktus ar prekes, spaudos prenumeratą, kabelinę televiziją ir internetą, telekomunikacijų paslaugas, koomunalinės paslaugas, apsaugos paslaugas.
Tiesioginio debeto paslaugą teikia „Hanza – LTB“. „Sampo“, „Vilniaus bankas“, „Šiaulių bankas“, „Nord/LB“, „Ūkio bankas“ ir „Snoras“ bankai.
Kas gali naudotis šia paslauga

Tiesioginio debeto paslauga yra teikiama privatiems ir verslo klientams, kurie turi atsidarę sąskaitą banke, kuriame norėtų na

audotis šia paslauga. Šia paslauga gali naudotis privatūs ir verslo klientai.

PRIVATIEMS KLIENTAMS
Privatūs asmenys norėdami naudotis tiesioginio debeto paslauga turėtų:
• Sužinoti ar įmonė, su kuria nori atsiskaityti, yra sudariusi su banku tiesioginio debeto sutartį. Daugelis populiarias (telekomunikacijų, mobiliojo ryšio, draudimo, spaudos prenumeratos ir kt.) paslaugas teikiančių įmonių tokias sutartis turi.
• Pateikti įmonei ar bankui sutikimą mokėti pagal debeto pavedimus. Sutikimas, priimtas įmonėje, gali būti sutarties dalis arba blankas. Banke priimamas sutikimas yra standartinės formos.
• Jei sutikimą užpildėte įmonėje, įmonė persiųs jūsų sutikimo duomenis bankui.
• Pagal įmonės pateiktus debeto pavedimus bankas nurašys iš jūsų sąskaitos įmonės nurodytas sumas ir perves lėšas į įmonės sąskaitą.
Svarbu: tiesioginiu debetu bankas gali pervesti lėšas tik tada, jei yra jūsų sutikimas, ir tik iš jūsų banko arba mokėjimo kortelės sąąskaitos banke ir jei pavedimo suma neviršija jūsų nurodyto sumos limito. Pakeisti arba anuliuoti tiesioginio debeto sąlygas galite ten, kur priimami sutikimai.
• Jei jūsų sąskaitoje nepakanka lėšų, bankas negali mokėti pagal debeto pavedimą ir praneša apie tai įmonei.
Tiesioginiu debetu patogu atsiskaityti už įvairias paslaugas: telekomunikacijų, mobiliojo ryšio, draudimo, spaudos prenumeratos ir kt.

VERSLO KLIENTAMS
Verslo klientai norėdami sudaryti tiesioginio debeto paslauga turėtų žinoti, kaip tai vykdoma:
• Įmonė ir bankas sudaro tiesioginio debeto sutartį dėl lėšų nurašymo iš banke sąskaitas turinčių mokėtojų (p

privačių ir verslo klientų) sąskaitų ir pervedimo į banke esančią įmonės (gavėjo) sąskaitą. Sutartyje nurodoma sutikimo priėmimo vieta (gali būti tik banke ar tik įmonėje, ar abiejose).
• Įmonė, gavusi savo mokėtojų sutikimus, kad iš jų sąskaitų banke būtų tiesioginiu debetu nurašomos lėšos už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, bankui perduoda duomenis apie sutikimus.
Mokėtojo sutikimas pervesti lėšas tiesioginiu debetu – tai dokumentas (gali būti sutarties dalis), kuriame yra: sutikimo numeris, sutikimo galiojimo terminas, mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas arba ūkio subjekto pavadinimas, kodas, mokėtojo banko sąskaitos ar mokėjimo kortelės, iš kurios sąskaitos bus nurašomos lėšos, numeris, mokėtojo banko kodas, mokėtojo parašas, antspaudas, lėšų gavėjo pavadinimas, įmonės kodas. Papildomai gali būti nurodomas mokėjimo limitas (didžiausia suma, kurią galima mokėti pagal debeto pavedimus).
• Jei mokėtojų sutikimai priimami banke, juose pateiktus duomenis bankas perduoda įmonei.
• Įmonė, turėdama sutikimų informaciją, formuoja debeto pavedimų sąrašą ir perduoda jį bankui.
• Bankas, gavęs įmonės mokėtojų debeto pavedimų sąrašą, perveda lėšas iš mokėtojų sąskaitų į įmonės nurodytą sąskaitą. Jei toks sąrašas gaunamas iki 12 val., bankas perveda lėšas tą pačią dieną.
Svarbu: bankas gali pervesti lėšas tik iš tų klientų sąskaitų, kurie yra pateikę įmonei sutikimus. Bankas perveda lėšas tik iš banko klientų banko arba banko išleistų mokėjimo kortelių sąskaitų. Jei mokėtojų sutikimų są
ąrašas pasikeičia, įmonė praneša bankui apie pasikeitimus ne vėliau kaip prieš dvi banko darbo dienas iki debeto pavedimų perdavimo dienos, o bankas – ne vėliau kaip kitą dieną.
• Bankas perduoda įmonei pranešimą apie atliktus ar neatliktus debeto pavedimus ir nurodo neatliktų pavedimų priežastis. Mokesčiai už atliktus debeto pavedimus nurašomi iš sutartyje nurodytos įmonės sąskaitos tą pačią dieną.
Tiesioginiu debetu patogu naudotis įmonėms, teikiančioms įvairias paslaugas (telekomunikacijų, mobiliojo ryšio, draudimo, spaudos prenumeratos ir kt.), už kurias jų klientai turi atsiskaityti mokėdami periodines įmokas. Tai puikus būdas pavesti bankui greitai ir patikimai surinkti daugelio mokėtojų lėšas į paslaugų teikėjo sąskaitą.

Paslaugos privalumai ir trūkumai

Tiesioginio debeto paslaugos privalumai įmonei būtų šie:
 Operatyvesnis informacijos gavimas apie įvykdytus ar neįvykdytus mokėjimus bei neįvykimo priežastis
 Tikslesnis ir operatyvesnis pinigų srautų planavimas
 Klientas atsiskaito laiku ir mokėjimai vyksta sklandžiai

Tiesioginio debeto paslaugos privalumai vartotojui būtų tokie:
 Mokėtojui nebereikia rūpintis, kad nepavėluotų sumokėti už paslaugas (sąskaita bus apmokėta laiku net jeigu mokėtojas yra išvykęs)
 Mokėtojui garantuojamas paslaugos tęstinumas (nėra baimės, kad laiku nesumokėjus už paslaugas, jos teikimas bus nutrauktas)
 Taupomas mokėtojų laikas (nereikia eiti į banką ar kitas įmokų surinkimo vietas nes bankas automatiškai nuskaito nuo jūsų sąskaitos reikiamą sumą ir reikiamu laiku)
 Sutaupysite pinigų, nes nereikės mokėti 1 ar 2 Lt mokesčio, kuris imamas mokant už paslaugas grynaisiais pinigais banke
 Saugu,nes ap

pie atliktą mokėjimą sužinosite iš banko sąskaitos išrašo arba banke internete

Tiesioginio debeto paslaugos trūkumai būtų:
 Ne visuose bankuose galima atsiskaityti už visas norimas paslaugas
 Didžioji įmonių dalis yra sudariusi sutartis, tik su dviem Lietuvos bankais (t. y. „Vilniaus bankas“ ir „Hanza LTB“)
 Klientas įsipareigoja 1 metams turėti pinigų sąskaitoje, būtent tą dieną, kai bankas nuskaito reikiamą sumą už paslaugas, priešingu atveju bankas nutraukia tiesioginio debeto paslaugos tiekimą

Bankų teikiančių šią paslaugą sąrašas

Bankai teikiantys šią paslaugą nori padėti savo klientams, kurie yra įpratę stovėti eilėse, norėdami atsiskaityti už įvairias paslaugas ar prekes. Tai gi bankai suteikia puikią galimybę už viską susimokėti elektroninio atsikaitymo būdu. Bankai teikiantys šią puikiai puikią paslaugą sąrašas:
• Hanza – LTB
• SAMPO
• Vilniaus bankas
• Šiaulių bankas
• NORD/LB
• Ūkio bankas
• SNORAS

Paslaugos už kurias atsikaitoma tiesioginiu debetu

Paslaugos už kurias galima atsikaityti tiesioginiu debetu yra labai įvairios, tačiau ne visi Lietuvos bankai leidžia atsiskaityti už vieną ar kitą paslaugą, nes nėra pasirašiusios sutarties su vienu ar kitu banku, todėl pabandysime apžvelgti visą tai lentelėje Nr.1
Išnagrinėjus šią lentelę galima teigti, kad tiesioginio debeto sutartį geriausią būtų pasirašyti su Hanza LTB banku, nes jis yra pasirašęs daugiausia sutarčių su įmonėmis, ir nepalankiausiai šią sutartį pasirašytume su Ūkio banku, nes jis yra pasirašęs mažai sutarčių su kitomis įmonėmis.
Be to reikėtų atminti, kad pasirašant šią sąskaitą jums tai nieko nekainuos ir sąskaita bus atidaryta nemokamai, jei tai atliksite pačiame banke, o jei banko atstovybėje tada jums tai gali kainuoti nuo 1 iki 2 Lt.
Atminkite pasirašę šią sutartį jums nebereiks mokėti papildomai 1 Lt ar 2 Lt, kai bankas elektroniniu būdu už jus atsikaitys už jums teikiamas paslaugas.
Dažniausiai žmogus pasirašęs tiesioginio debeto sutartį atsiskaito už šias paslaugas:
• Telekomunikacijas
• Draudimą
• Lizingą
• Kabelinę televiziją ir internetą
• Spaudos prenumeratą
• Apsaugos
• Komunalines
• Perkamus daiktus ar prekes

Naudodamiesi priedu Nr. 1 išsiaiškinsime visų bankų pliusus ir minusus pateikdami pavyzdžius pagal Lentelę Nr. 1.
„Ūkio bankas“ negali kitų bankų vartotojams pasiūlyti tiesioginio debeto sutartį pasirašyti su „Lietuvos telekomu“, tuo tarpu kiti bankai turi pasirašę tokias sutartis. Ir vienintelis „Hanza bankas“ suteikia savo vartotojui sudaryti šią sutartį su visomis telekomunikacijų bendrovėmis.
Draudimo bendrovės tokia, kaip „Bonum Publikum“ yra labai populiari, todėl visi bankai, išskyrus „Vilniaus banką“ yra pasirašę su šia bendrove tiesioginio debeto sutartį. Be to, draudimo bendrovės, kur paslaugos, tokios kaip „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“, „Ergo Lietuva“, „Seesam Lietuva gyvybės draudimas“ yra teikiamos visos Lietuvos mastu, tai bankai, tokie kaip „Hanza LTB“. „Sampo“, Vilniaus bankas“ yra pasirašę su jais tiesiogini debeto sutartį. Viena didžiausių draudimo ir lizingo paslaugų problema yra ta, kad patys bankai teikia šią paslaugą, todėl retas iš jų sudaro su kitais bankais tiesioginio debeto sutartį, pavyzdžiui „BTA draudimo“ įmokos už draudimus pasirašomos tiesioginio debeto sutarys tik „Hanza LTB“ arba „VB Banko draudimas“ ir „VB lizingas“ yra prieinamas tik „VB banko“ klientams, kaip ir „Snoro lizingas“, todėl reikia turėti atidaryta sąskaitą viename ar kitame banke, tai priklauso nuo to, kuris draudimas ar lizingas jums patiems yra priimtinesnis.
Kabelinės televizijos ir interneto paslaugos atsiskaitant pasirašius tiesioginio debeto sutartį priimtiniausia yra „Hanza banko“ vartotojams, nes jis beveik su visomis kabelinėmis televizijomis yra pasirašęs tiesioginio debeto sutartį, tačiau „Hanza bankas“ neturi pasirašęs šios sutarties su „Viginta“, tuo tarpus visi kiti tai yra padarę, todėl jei esate „Viginta“ klientas ir esate „Hanza banko“klientas, tai negalėsite sudaryti sutartį norėdami naudotis „Vigintos“ paslaugomis ir atsiskaitinėti per „Hanza LTB“, todėl jūs turėsite atsidaryti sąskaitą kitame banke „Vilniaus banke“, „Snore“, „Šiaulių banke“, „Nord/LB“, „Ūkio banke“ ar „Sampo“.
Spaudos prenumerata naudojasi daug žmonių, tačiau tiesioginio debeto sutartis su bankais turi sudarę „Verslo žinios“, „Respublikiniai leidiniai“, „Lietuvos rytas“ tai tik nedaugelis Lietuvos spaudos leidinių. Su populiariausiu dienraščiu „Verslo žinios“ sutartis yra sudarę „Sampo“, „Vilniaus bankas“, „Šiaulių bankas“, „Nord/LB“, tačiau jei skaitote „Respublikinius leidinius“, tai „Vilniaus banko“ klientas tiesioginio debeto sutarties nepasirašysite. Tokie bankai kaip „Ūkio bankas“ ir „Snoras“ nėra nė su vienu dienraščiu pasirašę tiesioginio debeto sutarties, tad, jei skaitote laikraštį būti jų banko klientu tikrai nenaudinga.
Apsaugos paslaugas teikiantis firma „Falck seciurity“ turi pasirašiusi tiesioginio debeto sutartis, net su keturiais Lietuvos bankais, o kitos apsaugos paslaugas teikiančios firmos turi pasirašę šias sutartis, tik su vienu ar dvejais bankais.
Už komunikacijas nevėluodami atsikaitysite jei būsite pasirašę tiesioginio debeto sutartį su „Hanza LTB“, tačiau būdami „Nord/LB“, Ūkio banko“ ar „Snoro“ klientai to atlikti negalėsite. Už „Klaipėdos vanduo“ paslaugas sutartis dar galėsite pasirašyti „Sampo“ ir „Šiaulių banke“.
Norėdami atsikaityti už įvairias paslaugas ar prekes geriausia yra būti „Vilniaus banko“ klientu, nes jis yra pasirašęs didžiąją dalį teikiamų paslaugų ar prekių sutarčių pagal tiesioginio debeto sutartį. Tuo tarpu „Nord/LB“ ir Ūkio bankai“ iš vis neturi pasirašę šių sutarčių nė su viena teikiama paslauga ar preke, o likę bankai turi pasirašę nuo 1 iki 2 sutarčių.

Išvada

Kaip jau žinome tiesioginis debetas – tai atsiskaitymas už suteiktas paslaugas automatiškai nuskaitant sumą pateiktą sąskaitoje nuo mokėtojo atsiskaitomosios arba kortelinės sąskaitos ir pervedant į paslaugas teikėjo sąskaitą.
Iš šio referato sužinojome, kad tiesioginio debeto paslauga yra teikiama privatiems ir verslo klientams. Didžiausias šios paslaugos trūkumas yra tas, kad ši paslauga dar nėra populiari ir nėra plačiai žinoma visuomenėje, o juk jos žinojimas, tik palengvintų pačių žmonių atsiskaitymą už paslaugas, o verslo klientams būtų mažesnė rizika, kad privatūs asmenys neapmokės sąskaitų. Nors čia vėl iškyla problema, kad atlyginimas gali būti ne laiku pervėstas į jūsų banko sąskaitą, todėl pasirašyta tiesioginio debeto sutartis su banku bus nutraukta.
Šiame referate taip pat sužinojome, kad galime atsiskaityti už tokias paslaugas, kaip telekomunikacijos, draudimas, lizingas, kabelinė televizija ir internetas, spaudos prenumerata, apsauga, taip pat atsikaityti už įvairias prekes ar paslaugas.
Tiesioginio debeto sutartys yra trišalės, kadangi yra pasirašomos tarp įmonių, klientų ir banko. Tačiau tam reikalinga viena sąlyga, t. y. bankas ir įmonė turi būti pasirašę tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.
Tiesioginio debeto paslaugą teikia beveik visi Lietuvos bankai, t.y . šią paslaugą teikia „Hanza – LTB“. „Sampo“, „Vilniaus bankas“, „Šiaulių bankas“, „Nord/LB“, „Ūkio bankas“ ir „Snoras“.
Šio referato iškelti tikslai buvo smulkai apibūdinti ir pateikti priede Nr. 1

Literatūros sąrašas

Prieiga internetu
www.sampo.lt/bankas/?id=112

Prieiga internetu
www.nordlb.lt/lt/corporate/electr-tools/direct-debt/

Prieiga internetu
www.hansa.lt/fiziniams13_15_18.html

Prieiga internetu
www.hansa.lt/juridiniams67_70_73.html

Prieiga internetu
www.lizingas.lt/?SISU=tdebetas

Prieiga internetu
www.ub.lt/index.php/lt/pservices/settlements/

Prieiga internetu
www.vb.lt/vbdebetas/

Prieiga internetu
www.nordlb.lt/lt/sitemap/

Prieiga internetu
www.sb.lt/article/archive/214

Prieiga internetu
www.lb.lt

Priedas Nr. 1

Lentelė Nr. 1
Paslauga Bankai

HA SM VB ŠB NO ŪB SN
Telekomunikacijos
“Lietuvos telekomas”      
“Omnitel”       
“Bitė GSM”       
“Tele2”    
“Cubio” 
Draudimas
“Hansa gyvybės draudimas”  
“BTA draudimas” 
“Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas”    
“Bonum Publicum”      
“Ergo Lietuva”  
“Ergo Lietuva gyvybės draudimas”  
“Lietuvos draudimas”   
“Nord/LB gyvybės draudimas”  
“Sampo Gyvybės Draudimas”   
“Seesam Lietuva gyvybės draudimas” 
“VB Gyvybės draudimas 
Lizingas
“VB Lizingas” 
“Snoro lizingas” 
“Hanza lizingas” 
“Ūkio banko lizingas”   
Kabelinė televizija ir internetas
“C Gates”   
“Balticum TV”   
“Dokeda” 
“Roventa” 
“Telerena” 
“Viginta”      
“Lignita” 
“Telelanas” 
Spauda
“Verslo žinios”    
“Respublikiniai leidiniai”   
“Lietuvos rytas”  
Saugos tarnyba
“Apsaugos komanda” 
“Jungtis”  
“Falck Security”    
Komunikalinės paslaugos
“Kauno energija” 
“Klaipėdos vanduo”   
Už perkamus daiktus ar prekes
“Bauer Vertrieb”     
“Lietuvos telekomo sporto klubas”  
“Penki kontinentai” 
“Olifėja” 
“Neste Lietuva”  

Trumpinių paaiškinimas
HA – Hanza – LTB
SM – SAMPO
VB – Vilniaus bankas
ŠB – Šiaulių bankas
NO – NORD/LB
ŪB – Ūkio bankas
SN – SNORAS

Leave a Comment