Referatas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………. 3

Bankų sistema ir jos vieta šalies finansų sistemoje ……………………………………………. 4

Bankų atsiradimas ir jų raida …………………………………………………………………….. 4

Bankų sistemos pagrindinės sudedamosios dalys ………………………………………… 5

Bankų vaidmuo finansų rinkoje ir pagrindiniai veiklos principai …………………… 6

Konkurencija ir technologijos bankų sistemoje ……………………………………………. 7

Lietuvos bankas ir jo veikla ……………………………………………………………………………. 8

Centrinis bankas kaip komercinių bankų priežiūros institucija ………………………. 9

Komerciniai bankai Lietuvoje ir kitos finansinės institucijos ………………………… 10

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………………… 13

LITERATŪRA ………………………………………………………………………………………………………… 15

ĮVADAS

Bankininkystė – viena iš seniausių veiklos rūšių. Bankų tema visada yra aktuali ir svarbi, nes su bankais susiduria beveik kiekvienas gyventojas, įmonės ar net pati valstybė. Kalbant apie Lietuvos bankų sistemą, reikėtų pirmiausia išskirti du laikotarpius, nes Lietuvoje bankų sistema pradėjo formuotis tik po nepriklausomybės atkūrimo. Iki to laiko vyravo tarybinė bankininkystės sistema, kuomet nebuvo tvarkos, veikė ne komerciniai bankai o įvairios taupomosios kasos ir kitos įvairios kredito draugijos. Po Lietuvos banko įkūrimo ir padėjus tvirtus pamatus komercinių bei valstybinių bankų steigimuisi ar pertvarkymui prasidėjo tikrasis bankų sistemos plėtojimosi etapas.

Šiandien Lietuvos bankų sistemą sudaro dvi pakopos: tai Lietuvos bankas bei komerciniai bankai, kredito unijos ir kitos finansinės institucijos. Tačiau tai ne viskas apie ką galima būtų kalbėti šia tema, bankų sistemoje dominuoja ir konkurencijos bei naujausių technologijų svarba.

Bankų sistemos išsamus nagrinėjimas leidžia geriau suprasti tiek Lietuvos banko, tiek komercinių bankų veiklos ypatumus, jų svarbą ir įtaką šalies ekonomikai ir visai finansų sistemai.

Darbo tikslas – išnagrinėti bankų sistemą Lietuvoje, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais, moksliniais straipsniais bei Lietuvos banko pateikta informacija.

Šiandien bankų sistemos tema yra ypatingai svarbi, nes Lietuvos valstybės pagrindinio banko – Lietuvos banko, bei visų komercinių bankų ir finansinių institucijų laukia didelis iššūkis – perėjimas prie naujos valiutos – euro įvedimo.

Bankų sistema ir jos vieta šalies finansų sistemoje

Bankų atsiradimas ir jų raida

Bankininkystė – svarbiausia finansų sistemos dalis, apimanti bankinių įstaigų veiklą. Prieš kalbant apie bankų sistemą, svarbu prisiminti jų atsiradimo istoriją, apibrėžti bankų reikšmę, suprasti kokią įtaką bankai daro visuomenei bei kokia jų paskirtis.

Bankininkystės užuomazgų randama jau gilioje senovėje. Lietuvoje bankai atsirado panaikinus baudžiavą 1861m., kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių. Iš smulkaus kredito įstaigų svarbiausios buvo taupmenų skolinamosios bendrovės ir giminų bei bendruomenių taupmenų skolinamosios kasos. 1895m. remiantis naujuoju išleistu Rusijos įstatymu, buvo sudarytas naujas kredito kooperatyvų tipas, vadinamas kredito bendrove. 1915 metais tokių bendrovių jau buvo 52. Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvoje kreditus tvarkė Rytų skolinamoji kasa, kuri leido popierinius pinigus ir kartu atliko emisijos banko funkcijas. 1918 – 1920 m. įkurti pirmieji stambesni akciniai bankai. Vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos bankų, savo veiklą pradėjęs Vilniuje, buvo Prekybos ir pramonės bankas. Antrasis įkurtas Ūkio bankas pirmas pradėjo veikti pagal akcinių bendrovių ir bankų įstatymus. Šis bankas daug prisidėjo įvedant litą į šalies rinką. Iš esmės šiandieninė Lietuvos bankų sistema kūrėsi dviem būdais: pertvarkius sovietinius bankus į komercinius ir steigiant naujus privačius komercinius bankus. Žvelgiant toliau, Lietuvoje kūrėsi vienas po kito naujų bankų, kol galiausiai 1922m. įsteigtas pirmasis centrinis Lietuvos bankas, kurio uždavinys reguliuoti pinigų apyvartą, įgyvendinti pastovią ir patvarią pinigų sistemą Lietuvos Respublikoje.

Taigi, galima teigti, kad iki tol, kol Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, bankininkystė nebuvo stipri. Bankai daugiausiai orientavosi į paskolų teikimą tik vienai ekonomikos sričiai – žemės ūkiui. Be to ilgą laiką nebuvo niekieno kontroliuojami, bankai kūrėsi ir plėtojosi savo nuožiūra. Neretai, net nebandydami analizuoti kitų šalių bankų patirties, ignoravo ir savanorių konsultantų iš užsienio perspėjimus dėl dėmesio kreditavimo rizikai stokos, patys kūrėsi sau taisykles ir reikalavimus. Kai kurie komerciniai bankai kreditus išduodavo per dieną be jokio užstato ar patikros, nesivargindami patikrinti užstato vertės ar verslo planų realumo. Kol galiausiai 1995m. netinkami sprendimai ir veiksmai pastūmėjo Lietuvos bankininkystę į krizę. Ilgą laiką krizės padariniai gyventojams paliko nepasitikėjimą bankine sistema, kuri nebuvo vieninga. Pradžioje, po įsteigimo, pagrindinė Lietuvos bankininkystės priežiūros institucija – Lietuvos bankas – vadovavosi planinės ekonomikos mokslo teorijomis, ignoruodamas rinkos ekonomikos specialistų rekomendacijas, darė daug strateginių ir taktinių klaidų, nuolaidžiaudamas politiniams vyriausybės sprendimams. Reikėjo nemažai laiko, daug pastangų ir darbo, kol centrinis Lietuvos bankas ėmė tinkamai rūpintis šalies pramone, prekyba, tarpusavio ryšio plėtimu. Kol galiausiai buvo suformuota teisėta, skaidri finansinės apskaitos ir atskaitomybės politika. Efektyvi finansinių institucijų priežiūra – skatino plėstis ir stiprėti visai bankininkystės sistemai.

Lietuva maža valstybė, tačiau dabar jos bankų sistema yra gana stabili ir to mes pasiekėme palaipsniui, t.y. nuolat didinant bankų kapitalo atsargas, palaikant tvarų kreditavimą, nuolat gerinant rizikos ir pačių finansinių institucijų valdymo sandarą. Daug metų praėjo, kol Lietuva sukūrė tikrą ir galingą bankų sistemą, galinčią veikti nepalankiausiomis ekonominėmis sąlygomis.

Bankų sistemos pagrindinės sudedamosios dalys

Pagrindinę kreditavimo sistemą sudaro bankai ir kitos institucijos atliekančios bankines operacijas, tokios kaip kredito unijos, lizingo bendrovės ir panašiai. Bankas yra finansinis tarpininkas ir pagrindinis bankų sistemos objektas. Todėl daugiausiai dėmesio šiame darbe bus skiriama jam. Pagal Lietuvos komercinių bankų įstatymą „bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu ar (ir) paskolų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla“. Lietuvos bankinę sistemą formuoja: centrinis bankas, komerciniai bankai ir kitos finansinės institucijos kaip taupomieji bankai, taupymo ir paskolų asociacijos, kreditinės sąjungos, savitarpio fondai ir kt. Nagrinėjant visą bankinę sistemą, būtina išsamiau aptarti ir paanalizuoti svarbiausią jos sudedamąją dalį – banką – atskirai. T.y. svarbu išskirti ir suprasti kuom svarbus bankas ir jo veikla, kokią įtaką daro Lietuvos bankas komerciniams bankams ir kokia jo paskirtis. Be to, svarbu paminėti, kad didelę reikšmę bankų sistemoje užima konkurencija ir technologijos. Plačiau ir išsamiau panagrinėjus visų trijų veiksnių, t.y. konkurencijos, technologijų ir finansų valdymo, įtaką bankų ir visai finansų sistemai, drąsiai galėtume teigti, kad tai trys svarbiausiai veiksniai lemiantys bankų sistemos plėtrą.

Bankų vaidmuo finansų rinkoje ir pagrindiniai veiklos principai

Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Niekas nesuabejos, kad svarbiausias mūsų dienų ekonominės gerovės veiksnys yra tos įmonės, kurios valdo pinigus, kapitalo rinkas, kurios priima indėlius ir išduoda kreditus. Galima drąsiai teigti, kad bankų vaidmuo šalies ekonomikoje yra vienas svarbiausių. Tam, kad išskirti bankų vietą visoje finansų sistemoje, reikėtų pirmiausiai aptarti kas yra finansų sistema (1 pav.)

1 pav.

Finansų sistema – tai institucinė sistema ir tarpinė grandis, per kurią namų ūkiai, įmonės ir Vyriausybės gauna finansavimą savo veiklai bei investuoja sukauptas lėšas. Tuo tarpu kredito įstaigos yra finansiniai tarpininkai. Žinome, kad bankininkystės istorijoje yra gausu skandalingų istorijų, bankrotų, sisteminių bankų griūčių (pavyzdžiui tokios kaip 2004-2008m. bankų krizė, Snoro banko neskaidrios veiklos griūtis, Ūkio banko bankrotas ir kt.), todėl visuomenė vis mažiau pasitiki šiomis institucijomis. Tam, kad sustiprinti pasitikėjimą kredito įstaigomis ir finansų sistema veiktų sklandžiai yra atliekama nuolatinė bankų priežiūra, kurią tiesiogiai ir netiesiogiai vykdo valstybė perduodama bankų priežiūros funkciją centriniam bankui.

Bankai savo veikloje vadovaujasi dviem svarbiais principais: ekonomiškumo ir saugumo. Tai svarbu bankų veikloje, nes ekonomiškumo principas parodo bankų pastangas gauti kuo didesnį pelną, kapitalo grąžą. Tuo tarpu ekonomiškumo principas paremtas saugumu. Saugumas apima klientų indėlių ir akcininkų kapitalo išsaugojimą, laikantis bankui nustatytų saugumo normatyvų. Be to, kaip minėjau anksčiau, svarbus ir klientų pasitikėjimas. Šį pasitikėjimą formuoja nefinansiniai saugumo tikslai – tai įvaizdis ir savarankiškumas.

Taigi, pagrindinis finansų sistemos tikslas – nukreipti santaupas į įmones ir tai galima padaryti per bankus. Todėl Lietuvos finansų sistema yra bankų orientacijos. Tai reiškia, kad Lietuvos komercinių bankų veikla ir paskolų rinka mūsų ekonomikoje yra gerokai reikšmingesnė už kapitalo ir pinigų rinkas. Kadangi Lietuva yra mažos ir atviros ekonomikos valstybė, joje įmanomas skaidrios, efektyviai prižiūrimos ir lanksčios bankų bei finansų sistemos sukūrimas. Lietuva nepaveldėjo iš praeities didelių finansų rinkos reguliavimo institucijų ir kūrė jas nuo nulio mokydamasi iš klaidų, todėl yra gera galimybė ir tikslas toliau tobulinti finansų institucijų priežiūros mechanizmą.

Konkurencija ir technologijos bankų sistemoje

Kada pradedama kalbėti apie bankus, iškarto kyla klausimas – o kaip gi konkurencija? Juk bankų yra ne vienas ir visi jie siekia to paties tikslo – didesnio pelno ir aišku tam tikslui pritraukti kuo daugiau klientų. Čia ir iškyla konkuravimasis tarpusavyje savo teikiamomis paslaugomis ir naujovėmis. Tuo tarpu sparčiai plėtojantis bankų sistemai, didėja ir bankų tarpusavio konkurencija dėl kapitalo išteklių bei paslaugų vartotojų, dėl to auga kapitalo kaina ir mažėja pelno marža. Bankai turi imtis atitinkamų veiksmų: siūlyti naujus produktus, pertvarkyti organizacines struktūras bei veržtis į naujas rinkas, kurios priklauso kitiems bankams. Visa tai skatina didesnį ir tolesnį konkurencijos augimą, o tai savo ruožtu atsiliepia ir pačiai bankų sistemai.

Bankų konkurencingumą nulemia veiklos efektyvumas. T.y. finansinių paslaugų pasiūlą ir kainas lemia rinkos paklausa. Kuo geriau sugebėsi įtikinti vartotojus savo paslaugų kokybe ir įvairove, tuo daugiau žmonių rinksis tavo banką. Čia taip pat susiduriama ir su naujausiomis technologijomis. Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei elektroninės įrangos diegimu. Kompiuterinių sistemų plėtojimas – smarkiai keičia bankinių paslaugų pristatymo būdus bei naudojimo galimybes, leidžia atlikti daugybę įvairių operacijų. Informacinės technologijos šiandien yra vienos svarbiausių banko vystymo veiksnių, darančios įtaką bankų strategijoms ir marketingui, tuo tarpu internetinė bankininkystė yra populiariausias pardavimo kanalas. Techninė komunikacijų ir technologijų pažanga leidžia veržtis į didesnes rinkas ir skatina naujesnių ir patrauklesnių paslaugų atsiradimą. Šiandieninė rinka siūlo pakankamai daug įvairių naujausių kontrolės, monitoringo, tikrinimo ir kitų bankinių sistemų, kurios leidžia apsaugoti banką nuo nepageidaujamų išorinių veiksnių, tokių kaip pinigų plovimas iš klientų sąskaitų, taip pat tokios kontrolės leidžia apsisaugoti nuo nepatikimų klientų ir pan. Taigi, visa tai skatina didesnį pasitikėjimą bankais, o tai yra labai svarbu visai bankinės sistemos tolimesniam vystimuisi ir plėtojimuisi. Be to naujų sistemų diegimas leidžia vis efektyviau Lietuvos bankui valdyti ir kontroliuoti komercinių bankų veiklą.

Lietuvos bankas ir jo veikla

Būtina aptarti ir išsamiau paanalizuoti – Lietuvos banką, nes tai bankų bankas, kurio vaidmuo šalies ūkiui ir visai finansų sistemai yra labai svarbus, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Lietuvos bankas minimas kaip vienas svarbiausių valstybės institucijų. Tai Lietuvos – centrinis bankas, kuris stebi finansų rinkos dalyvių veiklą ir vertina kaip jie vykdo nustatytus reikalavimus, riziką ribojančius normatyvus, taiko jiems poveikio priemones, jeigu pažeidžia galiojančius teisės aktus bei Lietuvos banko įstatymus. To siekiama tam, kad visos finansų įstaigos turėtų pakankamai kapitalo, būtų likvydūs, tinkamai valdytų ir prisiimtų riziką. Pagrindinis centrinio banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nuo šios įstaigos labai priklauso visos bankų sistemos stabilumas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo ir Europos centrinių bankų sistemos nariu.

Lietuvos banko funkcijos:

vykdo pinigų emisiją;

formuoja ir vykdo pinigų politiką;

nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;

valdo, naudoja Centrinio banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

išduoda bei atšaukia licencijas kredito įstaigoms ir prižiūri jų veiklą;

nustato kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

Visa tai yra atliekama tam, kad Lietuvoje visos finansų įstaigos veiktų teisingai, sąžiningai, skaidriai ir visuomenė galėtų pasitikėti Lietuvos bankais ir kitomis finansinėmis institucijomis, galėtų vykdyti finansines operacijas ir nebijotų patikėti savo piniginių lėšų šioms įstaigoms. Kasmet yra parengiama Lietuvos banko metų ataskaita, kurioje yra surenkama visa informacija apie šalies bankininkystę ir finansų sistemą, ir pateikiama visuomenei. Galima drąsiai teigti, kad visi centriniai bankai yra svarbūs kiekvienai šaliai, dėl didelės įtakos ekonominiai ir finansinei sistemos būklei.

2.1 Centrinis bankas kaip komercinių bankų priežiūros institucija

Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus, tarptautinius apskaitos standartus, Bazelio komiteto rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus. Centrinis bankas nuolat inspektuoja komercinius bankus, analizuoja jų veiklą. T.y. tikrina kaip valdoma kredito, likvidumo, rinkos ir operacinė rizikos, ar veiksmingas šių rizikų valdymas. Lietuvos banko priežiūra prasideda nuo pat banko veiklos pradžios – jo įsteigimo – ir tęsiasi visą banko gyvavimo ir veiklos laikotarpį – iki banko likvidavimo.

Bankų priežiūros tikslus nagrinėja profesorius Vytautas Vaškelaitis monografijoje „Pinigai, komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas“. Jis išskiria tokius pagrindinius tikslus:

indėlininkų ir skolininkų apsauga;

monetarinio bei finansinio stabilumo palaikymas;

reguliavimo sistemos, skatinančios efektyvumą ir konkurenciją, sukūrimas;

vartotojų interesų kūrimas.

Bankų priežiūra yra sudėtingas kompleksas priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti bankų kreditorių ir šalies visuomenės interesus nuo pavojų, kuriuos kelia kartais nepamatuotai rizikinga bankų veikla, arba bent jau sumažinti dėl to galimas visuomenės išlaidas imantis priemonių užkirsti kelią sisteminei bankų krizei. Tačiau bankų priežiūra neapsiriboja vien tikrinimu, tai ir normatyvų nustatymas, taisyklių kūrimas, bei pastangos padėti sunkumų turinčiam bankui, paskolinant jam lėšų tuomet, kai to labai reikia. Galima išskirti du priežiūros metodus: dokumentinė priežiūra ir bankų inspektavimas. Dokumentinė priežiūra susijusi su finansinių ataskaitų tikrinimu, tai leidžia nepaliaujamai tikrinti bankų veiklą. Aišku labai svarbu ataskaitų kokybė. Antras metodas susijęs su tikrinimu pačiuose bankuose. Tai gali atlikti pats Lietuvos bankas arba pasitelkti nepriklausomomis audito institucijomis. Toks patikrinimas leidžia nustatyti tiek kokybinius, tiek ir kiekybinius rodiklius.

Tačiau reikia suprasti, kad Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija nėra visagalis, jis gali tik prižiūrėti, analizuoti ir teikti išvadas, bet ne vadovauti. Imtis veiksmų ir kažką keisti, atlikti tinkamai savo funkcijas gali tik patys bankai. Komerciniai bankai – tai laisvos rinkos dalyviai, jiems yra suteikta daug laisvės vykdant veiklą. Priežiūros institucija neriboja tos laisvės, o skirta tik tam, kad apsaugotų jautrią bankų sistemą nuo per didelės, nepamatuotos rizikos bei klaidų. Lietuvos bankas priežiūrą vykdo remdamasis įstatymais ir galiojančiais teisės aktais.

Lietuvos bankų priežiūros sistema pakilo į naują lygį nuo 1996m. Tuo metu buvo sukurta Centralizuota ataskaitų priėmimo sistema, sukurtos ir patvirtintos naujos bankų metinių finansinių ataskaitų formos. Didžiausia permaina buvo tai, kad bankai turėjo vertinti ne tik kliento, bet ir šalies riziką. Tarptautiniu mastu testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vienas iš naujausių ir vis plačiau bankuose taikomų rizikos valdymo metodų. Lietuvos banko valdyba 2001m. patvirtino Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendruosius nuostatus. Testuodami bankai gali modeliuoti įvairius rinkos raidos scenarijus arba konkrečių veiksnių kitimą, taip įvertindami savo veiklą ir prognozuoti kokius nuostolius patirtų ateityje įvykus nepalankioms aplinkybėms rinkoje.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos banko vykdomas priežiūros priemones, į visuomenės nuomonę, į tai kaip komerciniai bankai vykdo priežiūros institucijos nurodymus, galima daryti išvadą, kad Lietuvos bankas yra stipri ir patikima priežiūros institucija.

Komerciniai bankai Lietuvoje ir kitos finansinės institucijos

Komerciniai bankai – viena iš pagrindinių bankų sistemos grandžių. Komercinių bankų veikla svarbi tiek visuomenei, tiek įmonėms, tiek visai šalies finansų sistemai. Paprastai kalbant, kredito sistema susideda iš dviejų lygių bankų įstaigų. Pirmajame kredito sistemos lygyje yra centrinis (emisinis) bankas, antrajame lygyje – komerciniai bankai, specializuoti bankai ir kitos finansinės institucijos. Pagrindinis skirtumas tarp centrinio banko ir komercinių bankų yra tas, kad komerciniai bankai neturi banknotų emisijos teisės. Komercinės bankininkystės veikla yra labai plati, tai įstaigos, kurios veikia įvairiuose skolinamojo kapitalo rinkos sektoriuose. Komercinių bankų pagrindinė veikla apima grynųjų ir negrynųjų pinigų srautus, t.y. atlieka įvairias operacijas pinigais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 8 užsienio bankų filialai, 2 užsienio bankų atstovybės (2 pav.)

2 pav

Kiekvienas komercinis bankas atlieka tokias bankines operacijas:

sukaupia klientų sąskaitose jų pinigus ir jas tvarko;

teikia kreditus ar tarpininkauja juos gaunant (garantijos), taip pat išduoda kredito ir debeto mokėjimo korteles, įrengia bankomatus ir atsiskaitymo terminalus;

atlieka atsiskaitymo funkciją, tarpininkauja pinigų pervedimuose (tarpbankiniai ar kelionės čekiai);

atlieka fondų ir kitų finansinių investicijų operacijas (prekyba akcijomis arba obligacijomis), išgrynina čekius;

teikia internetinės bankininkystės paslaugas bei vertingų daigtų saugojimo seifuose paslaugą;

tarpininkauja valiutinėse operacijose (parduoda bei superka valiutą)

Komercinius bankus galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: universalūs ir specializuoti bankai. Bankai, kurie atlieka beveik visas bankines operacijas vadinami universalūs. Priešingai šiems bankams, specializuoti bankai specializuojasi vienoje ar keliose bankinės veiklos srityse (pvz. Lietuvos žemės ūkio, Medicinos bankai iki privatizavimo vertėsi tik specialia veikla).

Svarbiausia komercinių bankų funkcija yra teikti paskolas patikimiems klientams. Tuom jie atlieka svarbią paslaugą šalies ūkiui: paskolos leidžia plėsti gamybą, didėja kapitalas, pasiekiamas aukštesnis pragyvenimo lygis. Šiandien Lietuvos komercinius bankus galime laikyti tarpvalstybinės bankininkystės dalyviais, kadangi vis daugiau Lietuvoje steigiasi užsienio bankų skyrių, veikiantys pagrindiniai didieji komerciniai bankai, kaip SEB, Swedbank, DnB Nord priklauso užsienio investuotojams. Tarptautinė bankininkystė išplečia veiklos rizikos ribas, todėl rizikos valdymas komerciniams bankams tampa neatsiejama jų kasdienės veiklos dalimi. Tuo pačiu didėja ir Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, reikšmė, nes jis privalo užtikrinti patikimą bankų veiklą ne tik šalies teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Be komercinių bankų Lietuvoje veikia ir nebankinės finansinės institucijos, kurių pagrindinės veiklos kryptys yra ne kreditavimo, o kitos finansinės operacijos. Tokios finansinės institucijos yra – investicinės kompanijos bei fondai, draudimo kompanijos, pensijų fondai ir kt.

IŠVADOS

Bankininkystė yra viena svarbiausių bet kurios šalies finansų sistemos grandžių, nuo to priklauso šalies gerovė ir ateitis. Šiandien bankų sistemą Lietuvoje sudaro du svarbiausi finansinių institucijų objektai: tai Lietuvos bankas, veikiantis kaip centrinis bankas ir komerciniai bankai, veikiantys kaip finansiniai tarpininkai bei kitos finansinės institucijos. Šios sistemos, kuomet pradėjo veikti centrinis Lietuvos bankas ir steigėsi komerciniai bankai, formavimosi pradžią galima laikyti laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo. Iki to laiko Lietuvoje veikė kredito įstaigos, neturėdamos tvirto, teisiškai paremto bankų įstatymo, kuris stipriai ribotų jų atliekamus finansinius veiksmus bei įstaigos, prižiūrinčios jų vykdomą veiklą. Todėl galima teigti, kad bankininkystės sistema ankstyvuoju laikotarpiu nebuvo stabili ir normaliai funkcionuojanti. Tai ką šiandien turime ir pasiekėme nuo to laiko, kol išsivystė normali bankinė sistema, yra įdėta labai didelio ir sunkaus Lietuvos banko, komercinių bankų ir vyriausybės darbo, dėka pastangų ir noro veikti stabilioje ir tvirtoje bankų sistemoje. Čia galima būtų išskirti Lietuvos banką, kaip pagrindinę instituciją, padėjusią sureguliuoti visa bankinę sistemą. Lietuvos banko parengti įstatymai komerciniams bankams, priežiūros vykdymas, komercinių bankų steigimosi funkcijų nustatymas davė naudą visai bankų veiklai. Šiandien centrinio banko pagrindiniai darbai apima bankų sistemos veiklos analizę, t.y. komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų priežiūrą, galimų išorės ir vidaus sukrėtimų bankų sistemai nustatymą, vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Be Lietuvos banko, didelę svarbą bankinėje sistemoje turi ir komerciniai bankai, kurių užduotis yra veikti skaidriai, sklandžiai ir laikantis LR banko ir komercinių bankų apibrėžtų įstatymų ir normatyvų.

Bankų sistemai, žiūrint visos šalies aspektu, taip pat labai svarbus visuomenės pasitikėjimas komerciniais bankais. Pasitikėjimą skatina ilgalaikė ir stabili bankų veikla. Kai žmonės įsitikina, kad bankai yra saugūs ir jais pasitiki, tai didelis rodiklis, kad bankų sistema veikia sklandžiai. Todėl žiūrint į banko kaip paslaugų teikėjo ir kliento santykį, pagrindinis principas yra ieškoti sprendimo, kuris patenkintų abi puses.

Bankų sistemos plėtrai didelę svarbą turi ir konkurencija bei naujausios technologijos. Tam, kad bankai pritrauktų kuo daugiau klientų (atsiranda konkurencija), turi išsiskirti savo paslaugų įvairumu ir kokybe. Čia susiduriama su informacinių technologijų galimybėmis. Be to, naujausios technologijos Lietuvos bankui leidžia efektyviau vykdyti savo – kaip priežiūros institucijos – veiklą, komerciniams bankams kontroliuoti ir valdyti kylančias rizikas.

Taigi, išnagrinėjus visą bankinę sistemą, galima daryti išvadas, kad Lietuvoje veikia pakankamai stabili bankų sistema, kuri yra atspari įvairiems išoriniams sukrėtimams ir gali veikti nepalankiausiomis aplinkybėmis.

LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

JURGUTIS Vladas. Bankai, Kaunas,1940.

Lietuvos bankas. Prieiga per internetą: http://lb.lt/apie

Lietuvos ekonomika. Prieiga per internetą: http://lb.lt/lietuvos_ekonomika

Lietuvos banko veikla. Prieiga per internetą: http://lb.lt/veikla

Lietuvos bankas. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Prieiga per internetą: http://lb.lt/kredito_rizikos_testavimas

Lietuvos banko įstatymas. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=483991&p_tr2=2

LR komercinių bankų įstatymas. Prieiga per internetą:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A52415BA2085

MARTINKUS B; ŽILINSKAS V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. Kaunas: Technologija,1996. ISBN 9986-13-432-3.

TERLECKAS V. Lietuvos bankininkystės istorija 1918-194. Vilnius, 2000. ISBN 9986-651-26-3.

VAŠKELAITIS V. Pinigai: Komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas, Vilnius,2003.

Wikipedia. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Bankininkyst%C4%97_Lietuvoje