Pramogų verslas Lietuvoje

Pramogų verslas Lietuvoje

Vienas iš pagrindinių Lietuvos pramogų verslo centrų –

Palanga.

Sporto mėgėjai nelepinami

Mėgstančiųjų tikrąjį sportą, kaip ir pernai, laukia paplūdimyje
įrengtas tinklinio aikštynas su tribūnomis, prie gelbėjimo stoties galima
pagainioti futbolo kamuolį – čia stovi metaliniai kilnojami futbolo vartai.

Nors kurorte vasaros sezono metu labiausiai vagiami dviračiai, tai
neatbaido dviračių nuomotojų. Šią paslaugą Palangoje siūlo per dvidešimt
nuomotojų, turinčių po keliolika ar net po keliasdešimt dviračių.

Nemirsetoje, buvusioje sovietų karinio dalinio teritorijoje, planuojama
įrengti golfo aikštyną. Jis užimtu 140 hektarų militaristinės zonos ploto.
Neseniai Palangos savivaldybė įsteigė visuomeninę privačią organizaciją
“Palangos golfas”. Taačiau kurorto pramogų industrijos plėtrą kol kas stabdo
iki šiol nepatvirtinti Palangos ir Nemirsetos detalieji planai.

Ateityje Palangoje turėtų atsirasti modernus atviras baseinas, jachtų
prieplauka. Tačiau, kokia ta ateitis – artima ar labai tolima – kurorto
valdžia kol kas prognozuoti nedrįsta.

Kurorto naujiena – “Boingas”

Mažųjų poilsiautojų Palangoje šiemet laukia du nauji atrakcionai.
J.Basanavičiaus gatvėje viena sostinės bendrovė sumontavo vizualinį
kompiuterinį atrakcioną, vadinamą “Boingu”. Apie pusantro milijono litų
kainuojantį atrakcioną vilniečiai nuomoja iš norvegų pramogų bendrovės “M
Scandinavian AB”.

Laivą primenančioje kajutėje telpa dešimt žmonių. Joje penkias minutes
demonstruojami įvairiausi lenktynių epizodai – automobilių ralis, skrydis
lėktuvu, įvvairių žiemos sporto šakų trasos, visureigių lenktynės tunelyje.

Iš viso šiuo metu yra parengtos aštuonios kompiuterinės programos. Šis
penkių minučių malonumas suaugusiems kainuoja 12 litų, vaikams – 10.

Tačiau nepagailėję šios sumos pasijunta tikrais lenktynininkais. Ant
hidraulinio keltuvo besisukanti kabina atkartoja posūkius, pakilimus ir
nusileidimus. Žaidėjai taip t

tikroviškai jaučia ekrane matomus smūgius,
greičio didėjimą, stabdymą, jog išsilaikyti vietoje gali tik iki skausmo
įsitvėrę rankomis.

Dar viena naujovė Palangos atrakcionų pasaulyje – kartingai. Juos Kauno
bendrovė “Kartingų pramogos” įkurdino prie įvažiavimo į Liepojos plentą.

„Šlapios“ pramogos

Antrą sezoną prie Palangos vasaros estrados darbą tęsia pripučiamas
vandens baseinas. Jame kaip ir “Boinge”, papramogauti mėgsta ne tik mažieji
kurorto svečiai. Motorinėmis valtimis noriai plaukioja jų tėveliai,
paaugliai. Kartais pastarieji pernelyg įsišėlsta, tačiau nelaimių kol kas
pavyko išvengti.

Paplaukioti Palangos vasaros estrados pašonėje, kaip ir pernai kainuoja
penkis litus.

Tikrų plaukikų vėl laukia “Palangos Lino” baseinas. Prieš prasidedant
vasaros sezonui buvo naujai perdažytas baseino dugnas. Dabar vanduo jame –
akinamai žydras. Paslaugų kainos atvirame “Palangos Lino” baseine šiemet
mažesnės nei pernai. Viena valanda plaukiojimo baseine suaugusiems kainuoja
14 litų, vaikams iki 12 metų – perpus mažiau.

Paplūdimyje šlapios pramogos šiemet nepasikeitė. Kaip ir pernai, ččia
veikia tie patys trys vandens kalneliai. Pažadų kol kas neišpildė ir
kauniškė “Aumera”, prie gelbėjimo stoties planavusi įrengti vaikų žaidimų
ir atrakcionų aikštelę.

Vilnius tampa Lietuvos pramogų sostine

Vilniaus pramogų parkas

2004-04-28   Nepaisant juridinių keblumų dėl 60 hektarų sklypo tarp
sostinės Ozo, Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių priklausomybės, pernai
jame pradėta pramogų parko statyba. Viena iš komplekso dalių – universali
arena – turi būti baigta šių metų spalį. Kasmet – po statinį

Statytojai skuba, nes universalios arenos atidarymo data numatyta šių metų
spalio 4-ąją, o pirmasis renginys joje turėtų vykti spalio 30 dieną.

Visas Vilniaus pramogų parkas st

tatomas trimis etapais – pirmiausia bus
baigta universali sporto ir pramogų arena, tada – uždaras vandens pramogų
parkas, kurį investuotojai pristato kaip didžiausią Rytų Europoje ir
planuoja atidaryti 2005 metų rudenį. Šeimos pramogų parko statybos pabaiga
numatoma 2006 metų rudenį.

Projekto iniciatoriai – Vilniaus miesto savivaldybė ir įmonių grupė
“Rubicon group”, kuriai priklauso projekto įgyvendintoja UAB “Ogmios Astra
pramogų centras” ir statybos užsakovė UAB “Ozo arena”.

Vilniaus vicemeras Algimantas Vakarinas tikina, kad “šis projektas yra
vienas geriausių Lietuvoje viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo
pavyzdžių – savivaldybė aktyviai tvarko infrastruktūrą, o projekto
įgyvendintojai jau įpusėjo vieno svarbiausių parko segmentų – universalios
arenos – statybą”.

Arenos pastatas bus 28 metrų aukščio, 103 ilgio, 85 – pločio. Joje galės
vykti ne tik sporto varžybos, bet ir pramoginiai renginiai bei verslo
forumai.

Vicemeras pabrėžė, kad tokio dydžio Universali arena, kokia statoma parke,
yra būtina Lietuvai, siekiančiai surengti 2007 m. Europos krepšinio
čempionatą. Šis renginys dar labiau sustiprintų Lietuvos, kaip krepšinio
šalies, įvaizdį pasaulyje.
Numatyta, kad Ogmios Astra centras“, priklausantis Rubicon group“, į parką
investuos apie 150 mln. litų. Investicijos į šiuo metu sparčiai parke
statomą Universalią areną sieks per 65 mln. litų.
Savo ruožtu miesto savivaldybė į infrastruktūrą, Ozo ir Kalvarijų gatvių
platinimą, sankryžas, įvažiavimus į parką, automobilių stovėjimo aikšteles
ir bendrą aplinkos sutvarkymą investuoja apie 15 mln. litų.

Lošimų bei lažybų pramogų verslas

“Olympic Casino Group” šiandien yra didžiausia lošimus organizuojanti
kompanija Baltijos šalyse pagal investicijų bei uždirbto pelno dydį.
Korporacijos misija – teikti patrauklias ir profesionalias lošimo paslaugas
bei pramogas saugioje aplinkoje. 2001 metais “O

Olympic Casino Group” žengė
pirmąjį žingsnį į naujas rinkas. 2001 m. spalio 19 dieną “Olympic Casino
Group” filialui Lietuvoje buvo išduota pirmoji šalyje lošimų operatoriaus
licencija.

2002 metais Lietuvoje įgyvendinti pirmieji sėkmingi projektai: tapome
pirmuoju lošimų operatoriumi naujoje lošimų rinkoje – 2002 metų vasario
mėnesį Vilniuje atidarėme pirmuosius “Olympic Casino” lošimo automatų
salonus, įrengtus pasitelkus Las Vegaso bei teatro motyvus. Tų pačių metų
spalį duris atvėrė ir pirmieji Lietuvoje lošimo namai “Olympic Casino” rytų
pasakos apie Aladiną motyvais

|Ei|Bendrovės |Lošimų |Lošimų organizavimo|Lošimų |
|l.|pavadinimas |organizavimo |vietos adresas |organizavi|
|Nr| |vietos | |mo vietos |
|. | |pavadinimas | |veiklos |
| | | | |pradžia |
| | | | | |
| | | | | |
|  |  |  |  |  |
|1 |UAB “Olimpic |Automatų |Konstitucijos |2002.02.08|
| |Casino Group |salonas |pr.12, Vilnius | |
| |Baltija” | | | |
| | |Automatų |Vokiečių 12, |2002.02.15|
| | |salonas |Vilnius | |
| | |Lošimo namai |Gedimino 21/2, |2002.10.01|
| | |(kazino) |Vilnius | |
| | |Lošimo namai |Konstitucijos |2003.05.23|
| | |(kazino) |pr.20, Vilnius | |
|  |  |  |  |  |
|2 |UAB “Nesė” |Lošimo namai |Sportininkų 46, |2002.02.22|
| | |(kazino) |Klaipėda | |
| | |Automatų |H.Manto 13/10, |2002.05.17|
| | |salonas |Klaipėda | |
|  |  |  |  |  |
|3 |UAB “Casino |Lošimo namai |J.Basanavičiaus, 4,|2002.06.01|
| |Planet” |(kazino) |Vilnius | |
| | |Lošimo namai |S.Daukanto 35/15, |2003.05.23|
| | |(kazino) |Palanga | |
|  |  |  |  |  |
|4 |UAB “Pokervegas” |Lošimo namai |J.Janonio 11/2, |2002.08.30|
| | |(kazino) |Klaipėda | |
|  |  |  |  |  |
|5 |UAB “Savas kazino”|Lošimo namai |Savanorių pr.124, |2003.01.10|
| | |(kazino) |Kaunas | |
|  |  |  |  |  |
|6 |UAB “VSGA” |Lošimo namai |Pamėnkalnio 38/8, |2003.05.02|
| | |(kazino) |Vilnius | |
|  |  |  |  |  |
|7 |UAB “Lydia Ludic” |Automatų |Antakalnio 39, |2002.11.15|
| | |salonas 1 |Vilnius | |
| | |Automatų |L.Asanavičiūtės 29,|2002.11.29|
| | |salonas 2 |Vilnius | |
| | |Automatų |Kalvarijų 59a, |2002.11.29|
| | |salonas 3 |Vilnius | |
| | |Automatų |Kalvarijų 61, |2003.03.21|
| | |salonas 4 |Vilnius | |
| | |Automatų |Geležinkelio 36B, |2003.04.04|
| | |salonas 5 |Lentvaris | |
| | |Automatų |Amatų g. 3B, |2003.04.04|
| | |salonas 6 |Molėtai | |
| | |Automatų |Vilniaus g. 76, |2003.04.04|
| | |salonas 7 |Pabradė | |
| | |Automatų |Lydos pl. 22, |2003.04.11|
| | |salonas 8 |Jašiūnai | |
| | |Automatų |Fabijoniškių g. |2003.04.18|
| | |salonas 9 |75a, Vilnius | |
| | |Automatų |Plento g. 11, |2003.04.30|
| | |salonas 10 |Širvintos

| |
|  |  |  |  |  |
|8 |UAB “Jokey club” |Automatų |Dariaus – Girėno |2003.06.20|
| | |salonas 1 |5E, Vilnius | |
| | |Automatų |Tilžės g. 164-24, |2003.06.20|
| | |salonas 2 |Šiauliai | |
|  |  |  |  |  |
|9 |UAB “Top Sport” |Lažybų |Vilniaus 41, Kaunas|2002.11.08|
| | |punktas 1 | | |
| | |Lažybų |Sodų 22, Vilnius |2002.12.13|
| | |punktas 2 | | |
| | |Lažybų |Žirmūnų 2, Vilnius |2002.12.20|
| | |punktas 3 | | |
| | |Lažybų |Fabijoniškių 2a, |2003.01.10|
| | |punktas 4 |Vilnius | |
| | |Lažybų |H.Manto 42, |2003.01.17|
| | |punktas 5 |Klaipėda | |
| | |Lažybų |Vasario 16os 41-12,|2003.01.24|
| | |punktas 6 |Šiauliai | |
| | |Lažybų |Kęstučio 4, |2003.01.31|
| | |punktas 7 |Marijampolė | |
| | |Lažybų |Respublikos 28, |2003.02.14|
| | |punktas 8 |Panevežys | |
| | |Lažybų |Laisvės al. 46, |2003.02.14|
| | |punktas 9 |Kaunas | |
| | |Lažybų |Konstitucijos |2003.02.25|
| | |punktas 10 |pr.12, Vilnius | |
| | |Lažybų |Dariaus -Girėno |2003.02.28|
| | |punktas 11 |2-15, Alytus | |
| | |Lažybų |Taikos pr. 28, |2003.03.07|
| | |punktas 12 |Klaipėda | |
| | |Lažybų |Žemaitijos g. 20, |2003.03.07|
| | |punktas 13 |Mažeikiai | |
| | |Lažybų |Gardino g. 2, |2003.04.04|
| | |punktas 14 |Šiauliai | |
| | |Lažybų |Savanorių pr. 247, |2003.04.04|
| | |punktas 15 |Vilnius | |
| | |Lažybų |Konstitucijos pr. |2003.04.11|
| | |punktas 16 |26, Vilnius | |
| | |Lažybų |Žemaičių pl. 23, |2003.04.25|
| | |punktas 17 |Kaunas | |
| | |Lažybų |Lukšio g. 58-1-1, |2003.04.25|
| | |punktas 18 |Kaunas | |
| | |Lažybų |Nidos g. 5, |2003.05.09|
| | |punktas 19 |Klaipėda | |
| | |Lažybų |Basanavičiaus 80, |2003.05.09|
| | |punktas 20 |Kėdainiai | |
| | |Lažybų |Basanavičiaus 2, |2003.06.06|
| | |punktas 21 |Palanga | |
|  |  |  |  |  |
|10|UAB “Orakulas” |Lažybų |Laisvės pr. 125A, |2003.06.06|
| | |punktas 1 |Vilnius | |
| | |Lažybų |Ozo g. 25, Vilnius |2003.06.06|
| | |punktas 2 | | |
| | |Lažybų |Žvejų g. 19, |2003.06.06|
| | |punktas 3 |Klaipėda | |
| | |Lažybų |S.Šimkaus 18-8,9, |2003.06.06|
| | |punktas 4 |Klaipėda | |
| | |Lažybų |Kauno g.31, |2003.06.20|
| | |punktas 5 |Marijampolė | |
| | |Lažybų |Pulko g.24, Alytus |2003.06.20|
| | |punktas 6 | | |
| | |Lažybų |Ukmergės 13-29, |2003.06.20|
| | |punktas 7 |Panevėžys | |
| | |Lažybų |Klaipėdos 103-9, |2003.06.20|
| | |punktas 8 |Panevėžys | |
| | |Lažybų |Laisvės al.68, |2003.06.20|
| | |punktas 9 |Kaunas | |
| | |Lažybų |Povilaičio g.20, |2003.06.20|
| | |punktas 10 |Vilnius | |
| | |Lažybų |Vytauto 106/42, |2003.06.27|
| | |punktas 11 |Palanga | |
| | |Lažybų |Jūreivių g.14. |2003.06.27|
| | |punktas 12 |Klaipėda | |
|  |  |  |  |  |
|VISO: |

Pasauliniai pramogų verslo lyderiai

Niekur pasaulyje pramogų industrija nėra taip išvystyta kaip
Japonijoje. Šalyje apie 70 pasilinksminimų parkų, kimšte prikimštų
įvairiausiais elektroniniais kompanijų “Sega” ar “Nemco” žaidimais. Jie
imituoja bombų sprogimus, lazerinių ginklų šūvius ir atominių bombų
švilpesį. Japoniją dabar yra tiesiog apsėdusi žaidimų manija, beveik visi
stambiausi elektroninės industrijos koncernai šia mada stengiasi
pasinaudoti.

Sukurtos tokios žaidimų aikštelės, kur parko lankytojas gali pats tapti
elektroninio žaidimo dalyviu, kovoti su natūralaus dydžio dinozaurais,
skraidyti simuliuojamoje kosminėje erdvėje. Priešingai nei įprasta
pasaulyje – tokius pasilinksminimų parkus įrengti kur nors atokioje
laukymėje toliau už miesto – Japonijoje pasitenkinama keliais dangoraižio
aukštais, nes Japonijoje pramogų parkui reikalingas žemės plotas kainuotų
milžiniškus pinigus, kurie yra pakankamai dideli net tokiems pramonės
milžinams kaip koncernas “Mitsubishi”.

Japonija dabar tapo savotišku pramogų bandymo poligonu. Kas mėnesį į
Japonijos rinką yra išleidžiami vis nauji elektroninių žaidimų variantai,
kuriuos japonai kaip nė viena nacija pasaulyje trokšta būtinai išmėginti.

Apsukrūs verslininkai dabar stengiasi iš paskutiniųjų siekdami
patenkinti žaidimų ištroškusių japonų poreikius. Dangoraižių aukštai
užpildomi viduramžiškų tunelių imitacijomis – ten net skraido elektriniai
šikšnosparnių antrininkai arba įkuriama tropikų jūros pajūrio atkarpa, kur
horizonte plaukioja laivai, o visai šalia ropoja vėžliai.

Visa tai skirta maždaug 20 – 30 metų amžiaus japonams, kurie paprastai
dar gyvena pas tėvus, todėl nemažą savo uždarbio dalį gali skirti
pramogoms.

Viena populiariausių pramogų moterims – specialus elektroninis įtaisas
joms papasakoja, kokios jos yra iš tikrųjų: gražios ar ne, uždaros ar
linkusios į avantiūras. Nors tai nedaug kuo skiriasi nuo tradicinių
horoskopų ar pranašysčių, visur prie šios technikos stovi eilės merginų
norinčių išgirsti XX amžiaus pabaigos technologija pagrįstą nuomonę apie
jas. Jauniems japonams rimti dalykai ir pokštai, realybė ir elektronikos
sukurtas pasaulis beveik nesiskiria vienas nuo kitų. Paradoksalu – šalis,
kuri tapo XX amžiaus aukštų technologijų industrijos simboliu, pamažu tampa
pasilinksminimų ir žaidimų kraštu.

Viskas prasidėjo nuo Tokijo Disneilendo atidaryto 1983 metais. Būtent
tais metais Japonijos vyriausybė sutrumpino darbo laiką ir daugeliui žmonių
iškilo laisvalaikio problema. Ir peliukas Mikis bei ančiukas Donaldas buvo
kaip tik tai, ko reikėjo. Dabar per metus Tokijo Disneilende apsilanko
beveik 17 milijonų žmonių. Daugelis japonų apsilankymui Disneilende
ruošiasi kaip kelionei į užsienį – dažniausiai čia atvykstama ne vienai
dienai, nakvojama Disneilendo viešbučiuose, o 40 pasilinksminimo parko
restoranų švenčiamos vestuvės ir Kalėdos.

Per savaitė Disneilende paprastai išleidžiami beveik visi atostogoms
skirti pinigai, tačiau japonai nesigaili. Tokijo Disneilendo sėkmė buvo
užkrečiama. Beveik visa Japonijos pramonė “sužiuro” į šią puikią galimybę
užsidirbti pinigų – ir tada jokia idėja neatrodė beprotiška, o jai
įgyvendinti nebuvo gailima pinigų. Pavyzdžiui, Nagasakyje, kur iki XIX
amžiaus vidurio olandų pirkliai turėjo savo atstovybę, buvo pastatytas
tipiškas praėjusio amžiaus Olandijos miestas. Jam papuošti reikėjo milijono
tulpių! Net buvo pastatyta natūralaus dydžio Olandijos karalienės Beatričės
rūmai. Parko administracija reklaminiuose prospektuose sarkastiškai
pabrėžia, kad skirtumas tik vienas – dirbtinio miesto gatvės gerokai
švaresnės už originalo Olandijoje. Malūnus – be jų Olandijos kraštovaizdis
neįmanomas – šiame mieste suka elektriniai varikliai.
Iš visos Japonijos čia plūsta turistai ir jų fotoalbumuose atsiranda
puikios tikro Olandijos kampelio nuotraukos.

Dalis šio miesto yra skirta nuolatiniam gyvenimui – turtingi japonai
sunkiai atsispiria pagundai apsigyventi “tikroje” Olandijoje, kai Japonija
vos už kilometro. Pramogų industrijos koncernai galvoja strategiškai,
nuolat planuojama, kaip patraukti rytojaus lankytoją. Štai populiarus
Japonijos atrakcionų parkas “Space World”, kuriame jau šiandien galima
pajusti skrydį kosmine erdve ir net pranerti pro juodąją skylę – kas begali
būti moderniau! – kasmet naujiems atrakcionams sukurti skiria 74 milijonus
Vokietijos markių. Šio pramogų centro savininkas yra metalo apdirbimo
koncernas “Nipon Steel”, iš pajamų, gautų iš parko veiklos ši kompanija
ketina sanuoti viena iš savo metalo apdirbimo įmonių. Kitas metalo
industrijos koncernas NKK galvoja panašiai. Siekdamas įveikti krizę, jis
įkūrė vandens pramogų parką “Wild Blue”. Tropinės jūros vandenyse po
tikromis palmėmis nardo tūkstančiai japonų. Tolumoje – ant seklumos
išmestas piratų laivas. Nieko nebūtų neįprasto, tik visa tai – įrengta
viename dangoraižyje.

Per vieną akimirką ši rami vietelė gali virsti audros apimtu pragaru –
tada bangas kruvinu raudoniu apšviečia pro debesis kyštelėjusi saulė,
vanduo sulaužo laivą, skęstantieji klykia – pakrantėje įsitaisę žiūrovai
susižavėję ploja. Jie patenkinti tuo ką gavo už 100 Vokietijos markių
kainuojantį bilietą.

O amerikiečių kino studija “Universal” planuoja Japonijoje, Kobės
mieste, pastatyti apie 3 milijardus Vokietijos markių kainuojantį pramogų
centrą, kuriame lankytojas galės išgyventi viską, ką matė garsiajame filme
“Juros periodo parkas”. Kodėl Kobėje, kur prieš du metus įvykęs stiprus
žemės drebėjimas miestą beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus? Todėl, kad
pasak vietos politikų tai pats greičiausias būdas atgaivinti regiono
ekonomiką. Japonai siekia savo atrakcionų kultūrą eksportuoti į užsienį.
Apie 2002 metus Vokietijoje turėtų būti atidarytas “Japonijos parkas”.
Beveik 100 hektarų plote europiečiai galės patirti visą, kas yra egzotiško
Rytų kultūrose. Įdomiausia tai, kad viena iš šio atrakcionų parko
akcininkių bus Vokietijos vyriausybė, kuri turi į parko statybą investuoti
apie 100 milijonų Vokietijos markių.

Europos pramogų centrai

Į MIUNCHENĄ – ALAUS IR RENGINIŲ

Bavarijos sostinė ir trečiasis pagal dydį Vokietijos miestas Miunchenas
garsėja Europoje ne tik kaip verslo, bet ir kaip pramogų centras. Įsikūręs
Alpių priekalnėse, glostomas švelnaus ir šilto nuo kalnų pučiančio vėjo,
Miunchenas visada išsiskyrė iš kitų Vokietijos miestų savita mada ir
stiliumi, gero skonio tradicijomis, jame neįtikėtinai dera kosmopolitinis
rafinuotumas ir tradicinis Bavarijos žavesys.

Miuncheno įžymybės

Karališkoji miesto aikštė – viso pasaulio meno gerbėjų Meka. Ją supa
net septyni muziejai, tarp jų – garsioji “Lenbachhauso” galerija,
Gliptoteka, antikos meno muziejus ir kiti. Vaikščiojant po Miuncheno
senamiestį galima rasti ir kitokių įvairiausių muziejų – žaislų, muzikos
instrumentų, madų, numizmatikos, medžioklės ir net žūklės. Sekmadieniais
įėjimas į visus miesto muziejus nemokamas. Turistai apgailestauja, jog
patys garsiausi Miuncheno muziejai uždaromi “nepadoriai” anksti – 16.30
val. Todėl vėlyvą popietę norintiems dar ką nors įdomaus pamatyti galima
pasiūlyti aplankyti unikalų nepaprastų muziejų centrą. Pasak jo įkūrėjo
Manfredo Klaudo, visi muziejai vienas į kitą panašūs – jiems trūksta humoro
jausmo. Todėl ir įkūrė centrą, kuriame gali rasti “neįprastų” muziejų –
velykinių kiškučių, kalėdinių eglučių papuošalų, vaikiškų pedalinių
automobilių. Tačiau visus juos pranoksta naktipuodžių muziejus.

Miuncheno šventės

Kad ir kokiu metų laiku nuvažiuotum į Miuncheną – visada pakliūsi į
šventę. Sausio mėnesį čia vyksta “Fašingas” – gavėnios šventė, kuri
baigiasi neregėtomis linksmybėmis – kaukių baliai miesto centre. 2000 metų
“Fašingas” vyks nuo sausio 7-osios iki vasario 24 dienos. Šių iškilmių metu
rengiami spalvingi karnavalai, elegantiški pokyliai stulbinamo grožio
vietose.

Vėliau, po gavėnios švenčių, kovo mėnesį prasideda stipraus alaus metas,
trunkantis dvi savaites. Jį miuncheniečiai vadina “pavasariniu sveikatos
kursu”. Šį paprotį sumanė vienuoliai.

Šešios didžiosios aludės išritina statines svaiginančio alaus. Šventės
metu groja pučiamųjų orkestrai, patiekiami bavariški užkandžiai.

Vos prasidėjus vasarai visi skuba į alaus barus. Didžiausia vasaros
šventė – Operos festivalis. Kiekvieną liepos mėnesį garsiausi
kompozitoriai, dainininkai ir dirigentai vis iš naujo šlovina Bavarijos
valstybinę operą. Miunchenas – mūzų ir muzikų miestas, pateisina savo
artistinį palikimą: čia kūrė V.A.Mocartas, R.Vagneris, R.Štrausas. 1910
metais savo Aštuntąją simfoniją čia atliko nepakartojamasis maestro –
Gustavas Maleris.

Prasidėjus rudeniui Miunchene vyksta garsioji “Oktoberfest” –
populiariausia metų šventė visoje Bavarijoje.

Jei norite išvysti palyginti ramų Miuncheną – siūloma čia atvykti
gruodžio mėnesį, prieš šv.Kalėdas.

Šventė kiekvieną dieną

Tačiau gal ir neverta laukti kalendorinių švenčių. Čia, Miunchene,
šventinė nuotaika vyrauja kiekvieną dieną. Tik reikia nusigauti į visuomet
švente alsuojantį rajoną – Švabingą. Anksčiau tai buvo studentiškas
rajonas, vėliau jį pamėgo dailininkai, rašytojai jį pavertė avangardinio
meno centru. Ir iki šiol Švabingas žavi ne tik Vokietijos, bet ir Europos
“bohemišką” visuomenę.
Švabingo gatvelėse ištisą parą skamba muzika, juokas, linksmybės. Čia
daugybė restoranėlių, kuriuose gali paragauti visų bavariškų patiekalų ir
gėrimų. Turistai atvykę į Miuncheną, būtinai aplanko Švabingą. Juk šventė
ir linksmybės, anot miuncheniečių, “puikus stimulas daryti gerus pinigus”.

Pasaulio pramogų sostinės

NAKTĮ NIUJORKO KLUBUOSE IŠNYKSTA VISI DIENOS TABU

Pasaulio pobūvių sostinėje Niujorke vėl švenčiama. Keletą metų visiškai
dingę naktiniai klubai ir diskotekos dabar išgyvena renesansą. Naktinio
gyvenimo žinovai šių laikų pagrindinę tendenciją įvardija kaip nekenksmingo
sekso malonumus. Kai Niujorką apgaubia naktis, išmuša vojeristų ir
ekshibicionistų valanda.

Paskutinį kartą žybteli šviesa, ir viską apgaubia tamsa. Spiegia sirena.
Ji trumpam nutyla, bet po sekundės sukaukia dar garsiau. Aitrūs dūmų
kamuoliai veržiasi į salę. Patrankos formos prožektoriai prismeigia savo
šviesomis baltus debesis.

Čia susirinko daugiau nei du tūkstančiai žmonių, kurie trūkčioja ir
sukiojasi pagal sirenos ritmą. Klube, kuris vadinasi “Club USA”, vyksta
karas. Karas prieš mitą. Be galo garsi muzika verčia publiką susiglausti
pilvais ir vibruoti krūtinėmis.

Į nosį trenkia aitrus prakaito ir alaus kvapas, o akis smaigsto ryški,
akinanti šviesa.

“Club USA” jau kokius metus yra pats populiariausias Niujorko naktinis
klubas. Čia nuolat lankosi tokios žvaigždės kaip Madonna, Prince`as ar
Julia Roberts.

Aštuntojo dešimtmečio pabaiga ir devintojo vidurys buvo didžiulių
diskotekų klestėjimo metas. Tokios asmenybės kaip Andy Warholas, Robertas
Mappletas ar Mickas Jaggeris, nuolat linksminosi legendinėse “Studio 54”,
“Area” arba “Pallace”. Garsas apie jų naktines orgijas ir pačios
įvairiausios paskalos sklando po pasaulį.

Ekonominė krizė ir, žinoma AIDS padarė galą triukšmingiems, per naktį
trunkantiems pobūviams. Daug žvaigždžių mirė nuo šios ligos, ar per didelės
narkotikų dozės.

Tie, kurie išgyveno, naktis paprastai praleisdavo namuose. Devintojo
dešimtmečio pabaigoje nepopuliarūs buvo kviestiniai pietūs, rečiau
išsiruošdavo ir į restoraną. Šokdavo dažniausiai bare.

“Club USA” populiarumas rodo, jog vėl sugrįš didieji klubai, teigia
Michaelas Musto, kuris jau dešimt metų yra korespondentas laikraščiui
“Village Voice” ir aprašinėja šio milijoninio miesto gyvenimą –
Paskutiniaisiais metais čia galima išvysti keisčiausių dalykų. Dabar
kiekvienas, kuris pakankamai pasitiki savimi, gali patirti nepakartojamų
įspūdžių šiose naktinėse metropolio džiunglėse.

Išvados

Naujovės Lietuvoje nepaprastai sunkiai skinasi kelią. Lietuva ne tik
nėra naujovių išradėja, bet sunkiai įsileidžia net ir tai, kas vakaruose
yra seniai įprasta ir suprasta. Šiuo atveju sakydama „Lietuva“ turiu
galvoje ne visus žmones, bet tik tuos, kurie yra įgalioti atverti kelią
naujovėms – apie teisės aktų kūrėjus ir leidėjus. Naujovių įgyvendintojai –
verslas – yra imlus naujovėms, jis mielai imtųsi ko nors nauja, bet yra
atsidūręs teisės aktų kūrėjų ir leidėjų spąstuose. Susidarė tokia padėtis,
kad visiškai nauja veikla užsiimti neįmanoma, jei ta veikla nėra teisiškai
sureguliuota. Tačiau tuomet, kai imama šią veiklą teisiškai reguliuoti, tai
yra kuriami ją reglamentuosiantys teisės aktai, ji tampa labai suvaržyta.
Taigi situacija nedaug skiriasi nuo tos, kai veikla apskritai neįmanoma
užsiimti.

Vilniaus pramogų parkas – puikus pavyzdys, kad ir Lietuvoje galima
sukurti patrauklų projektą, kuris yra vienas geriausių Lietuvoje viešojo
ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių – tuo metu, kai
savivaldybė aktyviai tvarko infrastruktūrą, projekto įgyvendintojai jau
įpusėjo vieno svarbiausių Parko segmentų – Universalios arenos – statybas.
Džiugu, kad jau šių metų rudenį arena ne tik džiugins vilniečius, bet ir
kels miesto prestižą bei tarptautinį konkurencingumą bei suteiks dar
daugiau pramogų visiems norintiems“,- sakė Vilniaus miesto vicemeras
Algimantas Vakarinas, vadovaujantis parko projekto priežiūros komisijai.

Leave a Comment