Pramogų verslas LietuvojeVienas iš pagrindinių Lietuvos pramogų verslo centrų –Palanga.
Sporto mėgėjai nelepinamiMėgstančiųjų tikrąjį sportą, kaip ir pernai, laukia paplūdimyje įrengtas tinklinio aikštynas su tribūnomis, prie gelbėjimo stoties galima pagainioti futbolo kamuolį – čia stovi metaliniai kilnojami futbolo vartai.Nors kurorte vasaros sezono metu labiausiai vagiami dviračiai, tai neatbaido dviračių nuomotojų. Šią paslaugą Palangoje siūlo per dvidešimt nuomotojų, turinčių po keliolika ar net po keliasdešimt dviračių.Nemirsetoje, buvusioje sovietų karinio dalinio teritorijoje, planuojama įrengti golfo aikštyną. Jis užimtu 140 hektarų militaristinės zonos ploto. Neseniai Palangos savivaldybė įsteigė visuomeninę privačią organizaciją “Palangos golfas”. Tačiau kurorto pramogų industrijos plėtrą kol kas stabdo iki šiol nepatvirtinti Palangos ir Nemirsetos detalieji planai.Ateityje Palangoje turėtų atsirasti modernus atviras baseinas, jachtų prieplauka. Tačiau, kokia ta ateitis – artima ar labai tolima – kurorto valdžia kol kas prognozuoti nedrįsta.Kurorto naujiena – “Boingas”Mažųjų poilsiautojų Palangoje šiemet laukia du nauji atrakcionai. J.Basanavičiaus gatvėje viena sostinės bendrovė sumontavo vizualinį kompiuterinį atrakcioną, vadinamą “Boingu”. Apie pusantro milijono litų kainuojantį atrakcioną vilniečiai nuomoja iš norvegų pramogų bendrovės “M Scandinavian AB”.Laivą primenančioje kajutėje telpa dešimt žmonių. Joje penkias minutes demonstruojami įvairiausi lenktynių epizodai – automobilių ralis, skrydis lėktuvu, įvairių žiemos sporto šakų trasos, visureigių lenktynės tunelyje.Iš viso šiuo metu yra parengtos aštuonios kompiuterinės programos. Šis penkių minučių malonumas suaugusiems kainuoja 12 litų, vaikams – 10.Tačiau nepagailėję šios sumos pasijunta tikrais lenktynininkais. Ant hidraulinio keltuvo besisukanti kabina atkartoja posūkius, pakilimus ir nusileidimus. Žaidėjai taip tikroviškai jaučia ekrane matomus smūgius, greičio didėjimą, stabdymą, jog išsilaikyti vietoje gali tik iki skausmo įsitvėrę rankomis.Dar viena naujovė Palangos atrakcionų pasaulyje – kartingai. Juos Kauno bendrovė “Kartingų pramogos” įkurdino prie įvažiavimo į Liepojos plentą.
„Šlapios“ pramogosAntrą sezoną prie Palangos vasaros estrados darbą tęsia pripučiamas vandens baseinas. Jame kaip ir “Boinge”, papramogauti mėgsta ne tik mažieji kurorto svečiai. Motorinėmis valtimis noriai plaukioja jų tėveliai, paaugliai. Kartais pastarieji pernelyg įsišėlsta, tačiau nelaimių kol kas pavyko išvengti.Paplaukioti Palangos vasaros estrados pašonėje, kaip ir pernai kainuoja penkis litus.Tikrų plaukikų vėl laukia “Palangos Lino” baseinas. Prieš prasidedant vasaros sezonui buvo naujai perdažytas baseino dugnas. Dabar vanduo jame – akinamai žydras. Paslaugų kainos atvirame “Palangos Lino” baseine šiemet mažesnės nei pernai. Viena valanda plaukiojimo baseine suaugusiems kainuoja 14 litų, vaikams iki 12 metų – perpus mažiau.Paplūdimyje šlapios pramogos šiemet nepasikeitė. Kaip ir pernai, čia veikia tie patys trys vandens kalneliai. Pažadų kol kas neišpildė ir kauniškė “Aumera”, prie gelbėjimo stoties planavusi įrengti vaikų žaidimų ir atrakcionų aikštelę.Vilnius tampa Lietuvos pramogų sostineVilniaus pramogų parkas
2004-04-28 Nepaisant juridinių keblumų dėl 60 hektarų sklypo tarp sostinės Ozo, Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių priklausomybės, pernai jame pradėta pramogų parko statyba. Viena iš komplekso dalių – universali arena – turi būti baigta šių metų spalį. Kasmet – po statinį Statytojai skuba, nes universalios arenos atidarymo data numatyta šių metų spalio 4-ąją, o pirmasis renginys joje turėtų vykti spalio 30 dieną. Visas Vilniaus pramogų parkas statomas trimis etapais – pirmiausia bus baigta universali sporto ir pramogų arena, tada – uždaras vandens pramogų parkas, kurį investuotojai pristato kaip didžiausią Rytų Europoje ir planuoja atidaryti 2005 metų rudenį. Šeimos pramogų parko statybos pabaiga numatoma 2006 metų rudenį. Projekto iniciatoriai – Vilniaus miesto savivaldybė ir įmonių grupė “Rubicon group”, kuriai priklauso projekto įgyvendintoja UAB “Ogmios Astra pramogų centras” ir statybos užsakovė UAB “Ozo arena”. Vilniaus vicemeras Algimantas Vakarinas tikina, kad “šis projektas yra vienas geriausių Lietuvoje viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių – savivaldybė aktyviai tvarko infrastruktūrą, o projekto įgyvendintojai jau įpusėjo vieno svarbiausių parko segmentų – universalios arenos – statybą”.
Arenos pastatas bus 28 metrų aukščio, 103 ilgio, 85 – pločio. Joje galės vykti ne tik sporto varžybos, bet ir pramoginiai renginiai bei verslo forumai. Vicemeras pabrėžė, kad tokio dydžio Universali arena, kokia statoma parke, yra būtina Lietuvai, siekiančiai surengti 2007 m. Europos krepšinio čempionatą. Šis renginys dar labiau sustiprintų Lietuvos, kaip krepšinio šalies, įvaizdį pasaulyje. Numatyta, kad Ogmios Astra centras“, priklausantis Rubicon group“, į parką investuos apie 150 mln. litų. Investicijos į šiuo metu sparčiai parke statomą Universalią areną sieks per 65 mln. litų. Savo ruožtu miesto savivaldybė į infrastruktūrą, Ozo ir Kalvarijų gatvių platinimą, sankryžas, įvažiavimus į parką, automobilių stovėjimo aikšteles ir bendrą aplinkos sutvarkymą investuoja apie 15 mln. litų.Lošimų bei lažybų pramogų verslas“Olympic Casino Group” šiandien yra didžiausia lošimus organizuojanti kompanija Baltijos šalyse pagal investicijų bei uždirbto pelno dydį. Korporacijos misija – teikti patrauklias ir profesionalias lošimo paslaugas bei pramogas saugioje aplinkoje. 2001 metais “Olympic Casino Group” žengė pirmąjį žingsnį į naujas rinkas. 2001 m. spalio 19 dieną “Olympic Casino Group” filialui Lietuvoje buvo išduota pirmoji šalyje lošimų operatoriaus licencija.
2002 metais Lietuvoje įgyvendinti pirmieji sėkmingi projektai: tapome pirmuoju lošimų operatoriumi naujoje lošimų rinkoje – 2002 metų vasario mėnesį Vilniuje atidarėme pirmuosius “Olympic Casino” lošimo automatų salonus, įrengtus pasitelkus Las Vegaso bei teatro motyvus. Tų pačių metų spalį duris atvėrė ir pirmieji Lietuvoje lošimo namai “Olympic Casino” rytų pasakos apie Aladiną motyvaisEil. Nr. Bendrovės pavadinimas Lošimų organizavimo vietos pavadinimas Lošimų organizavimo vietos adresas Lošimų organizavimo vietos veiklos pradžia
1 UAB “Olimpic Casino Group Baltija” Automatų salonas Konstitucijos pr.12, Vilnius 2002.02.08 Automatų salonas Vokiečių 12, Vilnius 2002.02.15 Lošimo namai (kazino) Gedimino 21/2, Vilnius 2002.10.01 Lošimo namai (kazino) Konstitucijos pr.20, Vilnius 2003.05.23
2 UAB “Nesė” Lošimo namai (kazino) Sportininkų 46, Klaipėda 2002.02.22 Automatų salonas H.Manto 13/10, Klaipėda 2002.05.17
3 UAB “Casino Planet” Lošimo namai (kazino) J.Basanavičiaus, 4, Vilnius 2002.06.01 Lošimo namai (kazino) S.Daukanto 35/15, Palanga 2003.05.23
4 UAB “Pokervegas” Lošimo namai (kazino) J.Janonio 11/2, Klaipėda 2002.08.30
5 UAB “Savas kazino” Lošimo namai (kazino) Savanorių pr.124, Kaunas 2003.01.10
6 UAB “VSGA” Lošimo namai (kazino) Pamėnkalnio 38/8, Vilnius 2003.05.02
7 UAB “Lydia Ludic” Automatų salonas 1 Antakalnio 39, Vilnius 2002.11.15 Automatų salonas 2 L.Asanavičiūtės 29, Vilnius 2002.11.29 Automatų salonas 3 Kalvarijų 59a, Vilnius 2002.11.29 Automatų salonas 4 Kalvarijų 61, Vilnius 2003.03.21 Automatų salonas 5 Geležinkelio 36B, Lentvaris 2003.04.04 Automatų salonas 6 Amatų g. 3B, Molėtai 2003.04.04 Automatų salonas 7 Vilniaus g. 76, Pabradė 2003.04.04 Automatų salonas 8 Lydos pl. 22, Jašiūnai 2003.04.11 Automatų salonas 9 Fabijoniškių g. 75a, Vilnius 2003.04.18 Automatų salonas 10 Plento g. 11, Širvintos 2003.04.30
8 UAB “Jokey club” Automatų salonas 1 Dariaus – Girėno 5E, Vilnius 2003.06.20 Automatų salonas 2 Tilžės g. 164-24, Šiauliai 2003.06.20
9 UAB “Top Sport” Lažybų punktas 1 Vilniaus 41, Kaunas 2002.11.08 Lažybų punktas 2 Sodų 22, Vilnius 2002.12.13 Lažybų punktas 3 Žirmūnų 2, Vilnius 2002.12.20 Lažybų punktas 4 Fabijoniškių 2a, Vilnius 2003.01.10 Lažybų punktas 5 H.Manto 42, Klaipėda 2003.01.17 Lažybų punktas 6 Vasario 16os 41-12, Šiauliai 2003.01.24 Lažybų punktas 7 Kęstučio 4, Marijampolė 2003.01.31 Lažybų punktas 8 Respublikos 28, Panevežys 2003.02.14 Lažybų punktas 9 Laisvės al. 46, Kaunas 2003.02.14 Lažybų punktas 10 Konstitucijos pr.12, Vilnius 2003.02.25 Lažybų punktas 11 Dariaus -Girėno 2-15, Alytus 2003.02.28 Lažybų punktas 12 Taikos pr. 28, Klaipėda 2003.03.07 Lažybų punktas 13 Žemaitijos g. 20, Mažeikiai 2003.03.07 Lažybų punktas 14 Gardino g. 2, Šiauliai 2003.04.04 Lažybų punktas 15 Savanorių pr. 247, Vilnius 2003.04.04 Lažybų punktas 16 Konstitucijos pr. 26, Vilnius 2003.04.11 Lažybų punktas 17 Žemaičių pl. 23, Kaunas 2003.04.25 Lažybų punktas 18 Lukšio g. 58-1-1, Kaunas 2003.04.25 Lažybų punktas 19 Nidos g. 5, Klaipėda 2003.05.09 Lažybų punktas 20 Basanavičiaus 80, Kėdainiai 2003.05.09 Lažybų punktas 21 Basanavičiaus 2, Palanga 2003.06.06
10 UAB “Orakulas” Lažybų punktas 1 Laisvės pr. 125A, Vilnius 2003.06.06 Lažybų punktas 2 Ozo g. 25, Vilnius 2003.06.06 Lažybų punktas 3 Žvejų g. 19, Klaipėda 2003.06.06 Lažybų punktas 4 S.Šimkaus 18-8,9, Klaipėda 2003.06.06 Lažybų punktas 5 Kauno g.31, Marijampolė 2003.06.20
Lažybų punktas 6 Pulko g.24, Alytus 2003.06.20 Lažybų punktas 7 Ukmergės 13-29, Panevėžys 2003.06.20 Lažybų punktas 8 Klaipėdos 103-9, Panevėžys 2003.06.20 Lažybų punktas 9 Laisvės al.68, Kaunas 2003.06.20 Lažybų punktas 10 Povilaičio g.20, Vilnius 2003.06.20 Lažybų punktas 11 Vytauto 106/42, Palanga 2003.06.27 Lažybų punktas 12 Jūreivių g.14. Klaipėda 2003.06.27VISO:
Pasauliniai pramogų verslo lyderiai
Niekur pasaulyje pramogų industrija nėra taip išvystyta kaip Japonijoje. Šalyje apie 70 pasilinksminimų parkų, kimšte prikimštų įvairiausiais elektroniniais kompanijų “Sega” ar “Nemco” žaidimais. Jie imituoja bombų sprogimus, lazerinių ginklų šūvius ir atominių bombų švilpesį. Japoniją dabar yra tiesiog apsėdusi žaidimų manija, beveik visi stambiausi elektroninės industrijos koncernai šia mada stengiasi pasinaudoti. Sukurtos tokios žaidimų aikštelės, kur parko lankytojas gali pats tapti elektroninio žaidimo dalyviu, kovoti su natūralaus dydžio dinozaurais, skraidyti simuliuojamoje kosminėje erdvėje. Priešingai nei įprasta pasaulyje – tokius pasilinksminimų parkus įrengti kur nors atokioje laukymėje toliau už miesto – Japonijoje pasitenkinama keliais dangoraižio aukštais, nes Japonijoje pramogų parkui reikalingas žemės plotas kainuotų milžiniškus pinigus, kurie yra pakankamai dideli net tokiems pramonės milžinams kaip koncernas “Mitsubishi”.Japonija dabar tapo savotišku pramogų bandymo poligonu. Kas mėnesį į Japonijos rinką yra išleidžiami vis nauji elektroninių žaidimų variantai, kuriuos japonai kaip nė viena nacija pasaulyje trokšta būtinai išmėginti.
Apsukrūs verslininkai dabar stengiasi iš paskutiniųjų siekdami patenkinti žaidimų ištroškusių japonų poreikius. Dangoraižių aukštai užpildomi viduramžiškų tunelių imitacijomis – ten net skraido elektriniai šikšnosparnių antrininkai arba įkuriama tropikų jūros pajūrio atkarpa, kur horizonte plaukioja laivai, o visai šalia ropoja vėžliai. Visa tai skirta maždaug 20 – 30 metų amžiaus japonams, kurie paprastai dar gyvena pas tėvus, todėl nemažą savo uždarbio dalį gali skirti pramogoms.
Viena populiariausių pramogų moterims – specialus elektroninis įtaisas joms papasakoja, kokios jos yra iš tikrųjų: gražios ar ne, uždaros ar linkusios į avantiūras. Nors tai nedaug kuo skiriasi nuo tradicinių horoskopų ar pranašysčių, visur prie šios technikos stovi eilės merginų norinčių išgirsti XX amžiaus pabaigos technologija pagrįstą nuomonę apie jas. Jauniems japonams rimti dalykai ir pokštai, realybė ir elektronikos sukurtas pasaulis beveik nesiskiria vienas nuo kitų. Paradoksalu – šalis, kuri tapo XX amžiaus aukštų technologijų industrijos simboliu, pamažu tampa pasilinksminimų ir žaidimų kraštu.Viskas prasidėjo nuo Tokijo Disneilendo atidaryto 1983 metais. Būtent tais metais Japonijos vyriausybė sutrumpino darbo laiką ir daugeliui žmonių iškilo laisvalaikio problema. Ir peliukas Mikis bei ančiukas Donaldas buvo kaip tik tai, ko reikėjo. Dabar per metus Tokijo Disneilende apsilanko beveik 17 milijonų žmonių. Daugelis japonų apsilankymui Disneilende ruošiasi kaip kelionei į užsienį – dažniausiai čia atvykstama ne vienai dienai, nakvojama Disneilendo viešbučiuose, o 40 pasilinksminimo parko restoranų švenčiamos vestuvės ir Kalėdos. Per savaitė Disneilende paprastai išleidžiami beveik visi atostogoms skirti pinigai, tačiau japonai nesigaili. Tokijo Disneilendo sėkmė buvo užkrečiama. Beveik visa Japonijos pramonė “sužiuro” į šią puikią galimybę užsidirbti pinigų – ir tada jokia idėja neatrodė beprotiška, o jai įgyvendinti nebuvo gailima pinigų. Pavyzdžiui, Nagasakyje, kur iki XIX amžiaus vidurio olandų pirkliai turėjo savo atstovybę, buvo pastatytas tipiškas praėjusio amžiaus Olandijos miestas. Jam papuošti reikėjo milijono tulpių! Net buvo pastatyta natūralaus dydžio Olandijos karalienės Beatričės rūmai. Parko administracija reklaminiuose prospektuose sarkastiškai pabrėžia, kad skirtumas tik vienas – dirbtinio miesto gatvės gerokai švaresnės už originalo Olandijoje. Malūnus – be jų Olandijos kraštovaizdis neįmanomas – šiame mieste suka elektriniai varikliai.Iš visos Japonijos čia plūsta turistai ir jų fotoalbumuose atsiranda puikios tikro Olandijos kampelio nuotraukos.Dalis šio miesto yra skirta nuolatiniam gyvenimui – turtingi japonai sunkiai atsispiria pagundai apsigyventi “tikroje” Olandijoje, kai Japonija vos už kilometro. Pramogų industrijos koncernai galvoja strategiškai, nuolat planuojama, kaip patraukti rytojaus lankytoją. Štai populiarus Japonijos atrakcionų parkas “Space World”, kuriame jau šiandien galima pajusti skrydį kosmine erdve ir net pranerti pro juodąją skylę – kas begali būti moderniau! – kasmet naujiems atrakcionams sukurti skiria 74 milijonus Vokietijos markių. Šio pramogų centro savininkas yra metalo apdirbimo koncernas “Nipon Steel”, iš pajamų, gautų iš parko veiklos ši kompanija ketina sanuoti viena iš savo metalo apdirbimo įmonių. Kitas metalo industrijos koncernas NKK galvoja panašiai. Siekdamas įveikti krizę, jis įkūrė vandens pramogų parką “Wild Blue”. Tropinės jūros vandenyse po tikromis palmėmis nardo tūkstančiai japonų. Tolumoje – ant seklumos išmestas piratų laivas… Nieko nebūtų neįprasto, tik visa tai – įrengta viename dangoraižyje.Per vieną akimirką ši rami vietelė gali virsti audros apimtu pragaru – tada bangas kruvinu raudoniu apšviečia pro debesis kyštelėjusi saulė, vanduo sulaužo laivą, skęstantieji klykia – pakrantėje įsitaisę žiūrovai susižavėję ploja. Jie patenkinti tuo ką gavo už 100 Vokietijos markių kainuojantį bilietą. O amerikiečių kino studija “Universal” planuoja Japonijoje, Kobės mieste, pastatyti apie 3 milijardus Vokietijos markių kainuojantį pramogų centrą, kuriame lankytojas galės išgyventi viską, ką matė garsiajame filme “Juros periodo parkas”. Kodėl Kobėje, kur prieš du metus įvykęs stiprus žemės drebėjimas miestą beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus? Todėl, kad pasak vietos politikų tai pats greičiausias būdas atgaivinti regiono ekonomiką. Japonai siekia savo atrakcionų kultūrą eksportuoti į užsienį. Apie 2002 metus Vokietijoje turėtų būti atidarytas “Japonijos parkas”. Beveik 100 hektarų plote europiečiai galės patirti visą, kas yra egzotiško Rytų kultūrose. Įdomiausia tai, kad viena iš šio atrakcionų parko akcininkių bus Vokietijos vyriausybė, kuri turi į parko statybą investuoti apie 100 milijonų Vokietijos markių.
Europos pramogų centraiĮ MIUNCHENĄ – ALAUS IR RENGINIŲ
Bavarijos sostinė ir trečiasis pagal dydį Vokietijos miestas Miunchenas garsėja Europoje ne tik kaip verslo, bet ir kaip pramogų centras. Įsikūręs Alpių priekalnėse, glostomas švelnaus ir šilto nuo kalnų pučiančio vėjo, Miunchenas visada išsiskyrė iš kitų Vokietijos miestų savita mada ir stiliumi, gero skonio tradicijomis, jame neįtikėtinai dera kosmopolitinis rafinuotumas ir tradicinis Bavarijos žavesys.
Miuncheno įžymybės
Karališkoji miesto aikštė – viso pasaulio meno gerbėjų Meka. Ją supa net septyni muziejai, tarp jų – garsioji “Lenbachhauso” galerija, Gliptoteka, antikos meno muziejus ir kiti. Vaikščiojant po Miuncheno senamiestį galima rasti ir kitokių įvairiausių muziejų – žaislų, muzikos instrumentų, madų, numizmatikos, medžioklės ir net žūklės. Sekmadieniais įėjimas į visus miesto muziejus nemokamas. Turistai apgailestauja, jog patys garsiausi Miuncheno muziejai uždaromi “nepadoriai” anksti – 16.30 val. Todėl vėlyvą popietę norintiems dar ką nors įdomaus pamatyti galima pasiūlyti aplankyti unikalų nepaprastų muziejų centrą. Pasak jo įkūrėjo Manfredo Klaudo, visi muziejai vienas į kitą panašūs – jiems trūksta humoro jausmo. Todėl ir įkūrė centrą, kuriame gali rasti “neįprastų” muziejų – velykinių kiškučių, kalėdinių eglučių papuošalų, vaikiškų pedalinių automobilių. Tačiau visus juos pranoksta naktipuodžių muziejus.
Miuncheno šventės
Kad ir kokiu metų laiku nuvažiuotum į Miuncheną – visada pakliūsi į šventę… Sausio mėnesį čia vyksta “Fašingas” – gavėnios šventė, kuri baigiasi neregėtomis linksmybėmis – kaukių baliai miesto centre. 2000 metų “Fašingas” vyks nuo sausio 7-osios iki vasario 24 dienos. Šių iškilmių metu rengiami spalvingi karnavalai, elegantiški pokyliai stulbinamo grožio vietose.Vėliau, po gavėnios švenčių, kovo mėnesį prasideda stipraus alaus metas, trunkantis dvi savaites. Jį miuncheniečiai vadina “pavasariniu sveikatos kursu”. Šį paprotį sumanė vienuoliai.Šešios didžiosios aludės išritina statines svaiginančio alaus. Šventės metu groja pučiamųjų orkestrai, patiekiami bavariški užkandžiai.
Vos prasidėjus vasarai visi skuba į alaus barus. Didžiausia vasaros šventė – Operos festivalis. Kiekvieną liepos mėnesį garsiausi kompozitoriai, dainininkai ir dirigentai vis iš naujo šlovina Bavarijos valstybinę operą. Miunchenas – mūzų ir muzikų miestas, pateisina savo artistinį palikimą: čia kūrė V.A.Mocartas, R.Vagneris, R.Štrausas. 1910 metais savo Aštuntąją simfoniją čia atliko nepakartojamasis maestro – Gustavas Maleris.Prasidėjus rudeniui Miunchene vyksta garsioji “Oktoberfest” – populiariausia metų šventė visoje Bavarijoje.Jei norite išvysti palyginti ramų Miuncheną – siūloma čia atvykti gruodžio mėnesį, prieš šv.Kalėdas.Šventė kiekvieną dienąTačiau gal ir neverta laukti kalendorinių švenčių. Čia, Miunchene, šventinė nuotaika vyrauja kiekvieną dieną. Tik reikia nusigauti į visuomet švente alsuojantį rajoną – Švabingą. Anksčiau tai buvo studentiškas rajonas, vėliau jį pamėgo dailininkai, rašytojai jį pavertė avangardinio meno centru. Ir iki šiol Švabingas žavi ne tik Vokietijos, bet ir Europos “bohemišką” visuomenę. Švabingo gatvelėse ištisą parą skamba muzika, juokas, linksmybės. Čia daugybė restoranėlių, kuriuose gali paragauti visų bavariškų patiekalų ir gėrimų. Turistai atvykę į Miuncheną, būtinai aplanko Švabingą. Juk šventė ir linksmybės, anot miuncheniečių, “puikus stimulas daryti gerus pinigus”.
Pasaulio pramogų sostinės
NAKTĮ NIUJORKO KLUBUOSE IŠNYKSTA VISI DIENOS TABU
Pasaulio pobūvių sostinėje Niujorke vėl švenčiama. Keletą metų visiškai dingę naktiniai klubai ir diskotekos dabar išgyvena renesansą. Naktinio gyvenimo žinovai šių laikų pagrindinę tendenciją įvardija kaip nekenksmingo sekso malonumus. Kai Niujorką apgaubia naktis, išmuša vojeristų ir ekshibicionistų valanda.Paskutinį kartą žybteli šviesa, ir viską apgaubia tamsa. Spiegia sirena. Ji trumpam nutyla, bet po sekundės sukaukia dar garsiau. Aitrūs dūmų kamuoliai veržiasi į salę. Patrankos formos prožektoriai prismeigia savo šviesomis baltus debesis.Čia susirinko daugiau nei du tūkstančiai žmonių, kurie trūkčioja ir sukiojasi pagal sirenos ritmą. Klube, kuris vadinasi “Club USA”, vyksta karas. Karas prieš mitą. Be galo garsi muzika verčia publiką susiglausti pilvais ir vibruoti krūtinėmis.
Į nosį trenkia aitrus prakaito ir alaus kvapas, o akis smaigsto ryški, akinanti šviesa. “Club USA” jau kokius metus yra pats populiariausias Niujorko naktinis klubas. Čia nuolat lankosi tokios žvaigždės kaip Madonna, Prince`as ar Julia Roberts. Aštuntojo dešimtmečio pabaiga ir devintojo vidurys buvo didžiulių diskotekų klestėjimo metas. Tokios asmenybės kaip Andy Warholas, Robertas Mappletas ar Mickas Jaggeris, nuolat linksminosi legendinėse “Studio 54”, “Area” arba “Pallace”. Garsas apie jų naktines orgijas ir pačios įvairiausios paskalos sklando po pasaulį.Ekonominė krizė ir, žinoma AIDS padarė galą triukšmingiems, per naktį trunkantiems pobūviams. Daug žvaigždžių mirė nuo šios ligos, ar per didelės narkotikų dozės. Tie, kurie išgyveno, naktis paprastai praleisdavo namuose. Devintojo dešimtmečio pabaigoje nepopuliarūs buvo kviestiniai pietūs, rečiau išsiruošdavo ir į restoraną. Šokdavo dažniausiai bare.“Club USA” populiarumas rodo, jog vėl sugrįš didieji klubai, teigia Michaelas Musto, kuris jau dešimt metų yra korespondentas laikraščiui “Village Voice” ir aprašinėja šio milijoninio miesto gyvenimą – Paskutiniaisiais metais čia galima išvysti keisčiausių dalykų. Dabar kiekvienas, kuris pakankamai pasitiki savimi, gali patirti nepakartojamų įspūdžių šiose naktinėse metropolio džiunglėse.
Išvados
Naujovės Lietuvoje nepaprastai sunkiai skinasi kelią. Lietuva ne tik nėra naujovių išradėja, bet sunkiai įsileidžia net ir tai, kas vakaruose yra seniai įprasta ir suprasta. Šiuo atveju sakydama „Lietuva“ turiu galvoje ne visus žmones, bet tik tuos, kurie yra įgalioti atverti kelią naujovėms – apie teisės aktų kūrėjus ir leidėjus. Naujovių įgyvendintojai – verslas – yra imlus naujovėms, jis mielai imtųsi ko nors nauja, bet yra atsidūręs teisės aktų kūrėjų ir leidėjų spąstuose. Susidarė tokia padėtis, kad visiškai nauja veikla užsiimti neįmanoma, jei ta veikla nėra teisiškai sureguliuota. Tačiau tuomet, kai imama šią veiklą teisiškai reguliuoti, tai yra kuriami ją reglamentuosiantys teisės aktai, ji tampa labai suvaržyta. Taigi situacija nedaug skiriasi nuo tos, kai veikla apskritai neįmanoma užsiimti.
Vilniaus pramogų parkas – puikus pavyzdys, kad ir Lietuvoje galima sukurti patrauklų projektą, kuris yra vienas geriausių Lietuvoje viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių – tuo metu, kai savivaldybė aktyviai tvarko infrastruktūrą, projekto įgyvendintojai jau įpusėjo vieno svarbiausių Parko segmentų – Universalios arenos – statybas. Džiugu, kad jau šių metų rudenį arena ne tik džiugins vilniečius, bet ir kels miesto prestižą bei tarptautinį konkurencingumą bei suteiks dar daugiau pramogų visiems norintiems“,- sakė Vilniaus miesto vicemeras Algimantas Vakarinas, vadovaujantis parko projekto priežiūros komisijai.