Lietuvos ūkio ekonominis augimas

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….. 1Bendrasis vidaus produktas………………………………………………………………………………..2Šešėlinė ekonomika…………………………………………………………………………………………..2Eksportas ir importas…………………………………………………………………………………………3Kainų augimas…………………………………………………………………………..3Nedarbo lygis……………………………………………………………………………………………………4Mokesčių našta………………………………………………………………………………………………….5Darbo užmokestis………………………………………………………………………………………………5Namų ūkių pajamos……………………………………………………………………………………………6Įmonių pelningumas…………………………………………………………………………………………..7Įmonių investicijos…………………………………………………………………………………………….7Įmonių inovacijos………………………………………………………………………………………………8Iždo obligacijų pelningumas………………………………………………………………………………..8Paskolos……………………………………………………………………………………………………………8Lietuvos ekonominis ūkis Europos valstybių kontekste…………………………………………..9Išvados…………………………………………………………………………………………………………….10Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………..11ĮvadasĮvairių šiuolaikinės rinkos šalių ekonomikos sistemos nėra tapačios, jos specifinės. Tačiau jos turi ir bendrų bruožų. Visų pirma jos veikia pagal rinkos principus, antra, valstybė kontroliuoja ir reguliuoja ūkinę veiklą vykdydama ekonominę politiką .Svarbiausi ekonominės politikos tikslai : • Žemas nedarbo lygis• Stabilios kainos• Kylantis gyvenimo lygis• Tolygiau paskirstomos pajamos• Auganti ekonomika Nuo šių tikslų įgyvendinimo labai priklauso šalies ūkis . 2005 m. sausio–vasario mėnesiais atlikto 15-ojo tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonominė situacija ir praėjusiais, ir šiais metais buvo ir turėtų išlikti gana stabili. Ekonomika vis dar auga sparčiai, įmonių finansinė padėtis gerėja, mažėja nedarbas ir po truputį kyla dirbančiųjų gaunamas darbo užmokestis. Ekonomikos augimą skatina vartojimas, vidaus rinkos ir eksporto plėtra po truputį atgyjančios investicijos, gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai. Kita vertus, rinkos dalyvių nuomone, šešėlinės ekonomikos apimtys jau keletą metų nemažėja, o pastaruoju metu netgi paaugo, ir net keturi iš dešimties oficialiai dirbančiųjų už minimalią algą gauna atlyginimus vokelyje. Neigiamos šešėlinės ekonomikos prognozės atspindi ir, rinkos dalyvių manymu, nemažėjančią, o šiemet net ir stipriau jaučiamą, mokesčių naštą. Pasidavę Europos Sąjungos stojimo nuotaikoms ir prieš metus pateikę itin optimistiškas prognozes visose srityse, rinkos dalyviai ekonomikos augimą veikiančius procesus šįkart jau vertino santūriau. Vis dar tikimasi pastovaus augimo užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos srityse, tačiau nenumatoma didesnių išorinių veiksnių nulemtų šuolių. Bendrasis vidaus produktas

Tyrimo duomenimis, 2004 m. bendrasis vidaus produktas išaugo 6,8 proc., palyginti su 7,4 proc. augimu 2003 m. Rinkos dalyvių šalies ūkio augimo prognozės 2004-iesiems yra šiek tiek žemesnės nei anksčiau skelbtosios. Mažesnės ir 2005 m. prognozės: rinkos dalyviai mano, kad kitais metais ekonomikos augimas bus lėtesnis nei 2004 m. ir sudarys 6,3 proc. Tokios prognozės atspindi ir oficialių vidaus bei tarptautinių institucijų prognozėse pastebimas tendencijas – dauguma, išskyrus finansų ministerija, tikisi lėtesnio ekonomikos augimo. Bendrojo vidaus produkto augimas

* prognozuojama Šešėlinė ekonomikaLLRI tyrimo duomenimis, lūkesčiai apie šešėlinės ekonomikos mažėjimą nepasitvirtino, netgi atvirkščiai – rinkos dalyvių vertinimais, šešėlinės ekonomikos apimtys šalyje pastaruoju metu išaugo. Naujausiojo tyrimo duomenimis, 2004 m. šešėlinė ekonomika sudarė 20,8 proc. BVP. Šiais metais ji turėtų beveik nekisti – rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. ji sudarys 20,6 proc. visos šalies ekonomikos. 2004 metų pavasarį rinkos dalyviai, veikiami teigiamų lūkesčių dėl narystės Europos Sąjungoje bei laukdami ilgai brandintos mokesčių reformos, pirmą kartą po trejų metų pertraukos prognozavo šešėlinės ekonomikos mažėjimą nuo stabilių 20 proc. 2002–2003 m. iki 18,6 proc. 2004-aisiais. Vis dėlto prieš pusę metų šešėlinės ekonomikos vertinimai buvo beveik procentu padidinti, o šiame tyrime jie kilo dar daugiau – nuo 19,5 proc. iki beveik 21 proc. Šešėlinei ekonomikai smukti trukdo nemažėjanti – ir, manoma, augsianti – mokesčių našta, mokesčių politikos nenuoseklumas ir nenuspėjamumas, griežti darbo santykių reguliavimai, cigarečių, degalų akcizai, pablogėjusios individualiųjų įmonių verslo sąlygos. Eksportas ir importasRinkos dalyvių ex poste vertinimais, ir eksporto, ir importo augimas 2004 m. pranoko išankstinius lūkesčius. Eksporto augimo tempai ir vėl yra spartesni nei importo. Rinkos dalyvių vertinimu, 2004 m. eksportas augo 13,2 proc., o importas – 12,4 proc., palyginti su atitinkamai 12 proc. ir 11,4 proc. 2003-aisiais. Šiais metais jie turėtų augti dar sparčiau: eksportas 13,8 proc. o importas 12,6 proc.

Eksporto ir importo augimas

*prognozuojamaRinkos dalyvių lūkesčius ir, atitinkamai, aukštus vertinimus ir prognozes, (ypač eksporto srityje), skatina po truputį bandanti atsigauti euro zonos ir spartėjanti JAV ekonomikos plėtra, paskutinių prekybos barjerų išnykimas Lietuvai tapus ES nare, taip pat didėjančios naftos ir metalų kainos. Lūkesčius dėl importo augimo skatina sparčiau augsiančios gyventojų pajamos, perkamoji galia ir vartojimas bei po kelių metų stagnacijos šiek tiek atsigaunantys investiciniai procesai. Kainų augimasRinkos dalyviai didino savo kainų augimo prognozes, ir mano kainas 2004 m. augus sparčiau nei 2003-aisiais, bei prognozuoja, kad spartus augimas išliks ir šiais metais. Pasak rinkos dalyvių, 2004 m., po 2003-aisiais vyravusio lėto kainų augimo, tiek vartojimo, tiek gamintojų perkamų prekių ir paslaugų kainos augo žymiai sparčiau: vartotojų kainos išaugo 2,96 proc., o gamintojų 3,3 proc., palyginti su 0,8 proc. augimu 2003 metais. Kainas kilti skatina pasikeitęs prekybos režimas bei akcizai, smarkiai kilusios naftos kainos ir ilgalaikio vartojimo auginama vidaus paklausa. Tuo tarpu paklausos augimui įtakos turi mažėjantis nedarbas ir kylančios namų ūkių pajamos. Naujausiame tyrime pastebimas ypač ryškus pokytis vertinant gamintojų prekių ir paslaugų kainų augimą: rinkos dalyviai per 40 proc. padidino žiemą išsakytus 2004 m. vertinimus – nuo 1,9 proc. iki 2,7 proc. Vartotojų kainų augimo prognozės buvo padidintos 7 proc. Vartojimo prekių kainų indekso didinimas šį kartą gali būti susijęs ne tiek su kylančiomis namų ūkių investicijomis (kurios, rinkos dalyvių nuomone, šiemet gerokai santūresnės), kiek su augančiomis kasdieniam vartojimui skiriamomis lėšomis. Gamintojų kainos kyla dėl subsidijų eksportui už ES ribų bei neimportuojamų į Lietuvą subsidijuotų žemės ūkio produktų iš ES. Be to, pasikeitus užsienio prekybos režimui, brango kai kurios iš trečiųjų šalių importuojamos prekių ir žaliavos. Gamintojų kainas smarkiai kelia ir rekordiškai brangstanti nafta.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2005 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 3,3 proc., gamintojų – 3,6 proc. Tokie lūkesčiai pirmiausia yra siejami su toliau mažėsiančiu nedarbu bei sparčiai didėsiančiu darbo užmokesčiu ir namų ūkių pajamomis, savo ruožtu auginančiomis vidaus vartojimą (žr. skirsnį 1.2), taip pat su augančiomis naftos kainomis, laipsnišku mokesčių su ES harmonizavimu, didinamais akcizais. Kaip ir minėta, kainų kilimą gali skatinti ir žmonių lūkesčiai dėl dar didesnio kainų kilimo po euro įvedimo ir to paskatintas vartojimas, „prisipirkimas“, pinigų išleidimas iki euro įvedimo. Nedarbo lygisStabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Pasak rinkos dalyvių, 2004 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 9,6 proc., palyginti su 11 proc. 2003 m. pabaigoje. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau gana sparčiai mažės ir 2005 m. pabaigoje sudarys 8,4 proc. *numatomaNedarbo mažėjimą veikia besitęsianti ūkio plėtra ir teigiami lūkesčiai dėl gerėsiančios įmonių padėties. Nedarbo duomenis taip pat stipriai koregavo lietuvių migracija į ES darbo rinkas. Kita vertus, nedarbui dar sparčiau kristi trukdo verslui ir darbui nepalankūs mokesčių politikos pakeitimai, griežtinamas darbo santykių reguliavimas, didinamas privalomasis minimalus atlyginimas, didelis nekvalifikuotų bedarbių skaičius ir kvalifikuotų specialistų stoka. Būtent pastarieji veiksniai labiausiai įtakoja ir bene didžiausias Lietuvos darbo rinkos problemas – aukštą struktūrinio nedarbo rodiklį ir didelį skaičių žmonių, ilgai – daugiau nei 2 metus – negalinčių rasti darbo. Mokesčių naštaRinkos dalyvių nuomone, 2004 m. mokesčių našta sudarė 35,4 proc., o šiais metais ji turėtų kilti iki 36,3 proc. Ex poste vertinimais, 2003 m. mokesčių našta sudarė 35 proc., ir prieš metus rinkos dalyviai prognozavo, kad ji nekis. Visgi rinkos dalyviai pakėlė ir mokesčių naštos vertinimus, ir, ypač, prognozes. Didžiausią įtaką mokestinių prognozių ir vertinimų kaitai turi Vyriausybės mokesčių politika: pernai labiau Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste, šiemet bandant spręsti vidines ir šalies konkurencingumo problemas. Vyriausybės nenuspėjamumas, mažėjantis pasitikėjimas oficialiomis struktūromis, mokesčių kaita ir balansavimas bandant naštą perkelti nuo vieno mokesčio ant kito, lemia ir niūresnes ateities prognozes – rinkos dalyviai prognozuoja mokesčių naštą šiemet kilsiant. Darbo užmokestis
LLRI tyrime jau kurį laiką pastebima tendencija, kad rinkos dalyviai labai optimistiškai prognozuoja darbo užmokesčio augimą ateinantiems metams, tačiau pateikia daug mažesnius ex poste metinius įverčius. 2004-ieji buvo ne išimtis. Prieš daugiau nei metus prognozavę, kad 2004 m. vidutinis darbo užmokestis augs net iki 1113 Lt/mėn., tyrimo dalyviai metų bėgyje po trupučiuką mažino savo prognozes. Jų ex poste vertinimais, darbo užmokestis praeitais metais augo labai nežymiai. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik vienuolika litų ir sudarė 1052 Lt/mėn. O šių metų prognozės, vėlgi, yra aukštesnės – tyrimo dalyviai 2005 m. tikisi net daugiau nei 8 proc. aukštesnio vidutinio mėnesinio atlyginimo, sieksiančio 1138 Lt/mėn. Mažesni darbo užmokesčio augimo ex poste vertinimai gali būti tiesiogiai susiję su neišsipildžiusiomis viltimis dėl staigaus atlyginimų šuolio prisijungus prie ES. Darbo uždarbio didėjimas taip pat gali būti nelabai tiesiogiai jaučiamas ir dėl didelės mokesčių naštos ir nepiniginių priedų prie atlyginimų. Optimistiškesnėms šių metų darbo užmokesčio prognozėms įtaką daro mažėjantis nedarbas ir dėl emigracijos bei švietimo sistemos plyšių stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos, toliau augantis įmonių efektyvumas ir pelningumas bei tikėtinas postūmis dėl narystės Europos Sąjungoje. Aukštesnes vidutinio darbo užmokesčio prognozes galėjo netiesiogiai įtakoti ir minimalios mėnesinės algos, įskaitant ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, didinimas. Namų ūkių pajamosAugant ekonomikai nuolat gerėjo gyventojų finansinė padėtis. Pažvelgus į kasmetinius namų ūkių pajamų įverčius, galima pastebėti, kad namų ūkių pajamos pastaruosius penkerius metus labai stabiliai augo. Tačiau paskutinieji 2004 m. vertinimai neatitinka ankstesnių rinkos dalyvių lūkesčių: jie yra žymiai mažesni, nei tikėtasi prieš metus, kuomet tyrimo dalyviai prognozavo 2004 m. namų pajamas pasieksiant 2058 Lt/mėn. Aukštas prognozes praeitame tyrime pakeitė įspėjimai dėl galimos namų ūkio pajamų augimo stagnacijos, tačiau šįkart rinkos dalyviai optimistiškesni. Jie kėlė savo 2004 m. rodiklius apie 3 proc., teigdami, kad disponuojamas piniginės pajamos vienam žmogui per praėjusius metus išaugo beveik trisdešimčia litų.
Didžiausią įtaką prieš pusę metų smarkiai mažintoms prognozėms, pačių rinkos dalyvių nuomone, turėjo nepateisinti narystės Europos Sąjungoje lūkesčiai. Dauguma tikėjosi staigaus pajamų šuolio, susijusio su įstojimu į ES ir, šių lūkesčių vedini, optimistiškai ir stipriai didino savo 2004 m. prognozes. Jokių šuolių per pirmuosius mėnesius nepastebėjus prognozės buvo sumažintos. Rinkos dalyvių ex poste vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkių pajamos 2004 m. buvo aukštesnės nei tikėtasi, ir siekė 1980 Lt/mėn. Gyventojų finansinė padėtis šiais metais turėtų ir toliau gerėti, nors ji ir nepasieks anksčiau prognozuoto lygio. Prognozuojama, kad 2005 m. namų ūkių pajamos augs netoli 7 proc. ir sieks 2127 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui sudarys 834 Lt/mėn. Augančios pajamos sietinos su toliau mažėsiančiu nedarbu, augančiu darbo užmokesčiu ir didėsiančiomis nesamdomojo darbo pajamomis. Namų ūkių pajamų lygiui įtakos taip pat turės didinamos pensijos, įvairios socialinės pašalpos, kitos biudžeto išmokos. Rinkos dalyviai didino ir namų ūkių investicijų, ir santaupų ex poste vertinimą, palyginti su praėjusių metų viduryje skelbta prognoze. Naujausias LLRI tyrimas rodo, kad 2004 m. didėjo namų ūkių santaupų, tačiau investuojama po 2002–2003 m. šuolio buvo šiek tiek mažiau. Rinkos dalyviai mano, kad santaupos 2004 m. vidutiniškai augo 7,5 proc. (20 Lt/mėn.), palyginti su 14 proc. 2003 m., ir sudarė 283 Lt/mėn. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2004 m. vidutiniškai buvo skiriama 265 Lt/mėn., o t.y. 28 litais arba 9,6 proc. mažiau nei 2003 m. 2004 m. namų ūkių santaupų rodiklis po metų pertraukos ir vėl aplenkė investicijas. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių mažesnius taupymo ir investicijų rodiklius yra tai, kad lyderio pozicijos jau kurį laiką yra užleistos vartojimui. Visgi gyventojų lūkesčiai, augantis pasitikėjimas kreditų institucijomis, bankų ir lizingo bendrovių konkurencija, susidomėjimas gyvybės draudimu skatina gyventojų investicijų augimą. Rinkos dalyviai, šiek tiek padidinę ir santaupų augimo prognozes, tikisi investicijas šiais metais išaugsiant net daugiau nei ketvirtadaliu. Prognozuojama, kad 2005 m. santaupos augs 12,2 proc., o investicijos net 27,1 proc., ir sutaupoma per mėnesį šiais metais jau bus mažiau nei investuojama – atitinkamai 317 Lt/mėn. ir 337 Lt/mėn. Santaupos sudarys apie 15 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos procentu daugiau. Įmonių pelningumas
Vertinant įmonių finansinius rodiklius, rinkos dalyvių lūkesčiai jau kurį laiką yra santūriai optimistiški ir kinta labai nežymiai. Tyrime dalyvavę ekspertai prieš pusę metų prognozavo, kad šiais metais įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodikliai truputį – keliomis dešimtosiomis procentinio punkto – gerės. Toks pat minimalus judėjimas pastebėtas ir 2004 m. ex poste vertinimuose: pelningumo prognozė viena dešimtąja procento buvo sumažinta, o nuosavybės grąžos – keturiomis dešimtosiomis padidinta. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai siekė 6,2 proc., o nuosavybės grąža – 10,6 proc. Šiais metais, rinkos dalyvių vertinimu, pelningumas ir nuosavybės grąžos rodikliai didės. Prognozuojama, kad 2005 m. grynasis pelningumas vidutiniškai augs iki 6,3 proc., nuosavybės grąža – iki 10,9 proc. Tikėtina, kad šiuos santūriai optimistiškus rinkos dalyvių lūkesčius lemia tebesitęsiantis Lietuvos ekonomikos augimas, didėjanti vidaus paklausa bei su naryste ES siejama nauda. Neigiamos įtakos finansiniams rodikliams gali turėti didėjanti kvalifikuoto darbo paklausa, jos trūkumas ir kaštai. Įmonių investicijosLLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1997–2001 m. įmonės investicijoms skyrė vis didesnę pelno dalį, tačiau nuo 2002 m. ši dalis smarkiai sumažėjo. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. buvo reinvestuota 49 proc. pelno, palyginti su 66 proc. 2001-aisiais. Rimtesnių pokyčių 2005 m. rinkos dalyviai neprognozuoja. Jų vertinimu, įmonių investicijos iš pelno kitais metais mažės dar procentu ir sudarys 48 proc. Įmonių inovacijosNors reinvestuojamojo pelno dalis, LLRI tyrimo dalyvių nuomone, sumažėjo, įmonių inovacijų procesai praktiškai nesulėtėjo. Pasak rinkos dalyvių, 2004 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai buvo skiriama 5,9 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. beveik tiek pat kiek ir 2003 m. (5,8 proc.). Vis dėlto šis rodiklis yra mažesnis nei prognozuota praeito tyrimo metu, ir žymiai mažesnis nei 2001 m. (7,2 proc.). LLRI tyrimo dalyvių prognozės 2005-iesiems yra optimistiškesnės. Rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama išlaidų dalis, nors vis dar nesieks 2001 m. lygio, turėtų išaugti iki 6,5 proc. Iždo obligacijų pelningumas
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 2004 m. pabaigoje 3 metų iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje siekė 3,57 proc. rinkos dalyvių siūlomas pelningumo rodiklis yra aukštesnis nei 2004 m. pabaigoje buvęs 3 metų iždo obligacijų vidutinis pelningumas. Ankstesnio tyrimo metu rinkos dalyviai prognozavo nuosaikų palūkanų normos kilimą, šį kartą jie dar atsargesni: 2005 m. prognozes rinkos dalyviai mažino ir nesitiki, kad per šiuos metus pelningumas smarkiai paaugs. Prognozuojama, kad 2005 m. pabaigoje 3 m. iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje sieks 3,67 proc. Paskolos2004 m. skolinimosi iš komercinių bankų kaina stabilizavosi ir buvo panaši į buvusią 2003 m. LLRI tyrimas rodo, kad 2004 m. pabaigoje skolinimo iš komercinių bankų kaina beveik nekito: 2004 m. pabaigoje ir 1, ir 5 metų trukmės paskolos litais kainavo 5,5 proc., ir turėtų atitinkamai išaugti iki 5,6 ir 5,7 proc. 2005-aisiais. Be bankų kreditų, rinkoje toliau populiarėja lizingo ir faktoringo paslaugos. Šių paslaugų portfeliai sudaro vis didesnę bankų kreditų dalį (įskaitant bankų kreditus bankams ir finansų įstaigoms) ir augimo tempais nenusileidžia bankų kreditų augimui: per 2004 m. lizingo portfelis padidėjo 44 proc. ir sudarė 3,887 mlrd. Lt. Tikimasi, kad šiais metais lizingo portfelis padidės iki 5 mlrd. Lt. Faktoringo portfelis, Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, 2004 m. sudarė 3,628 mlrd. litų ir lyginant su 2003 m., paaugo 35,8 proc. LLRI tyrimo dalyviai mano, kad ne bankų paskolų (įskaitant lizingo, faktoringo paslaugas) rinkos dalis 2004 m. sudarė 15,7 proc.; šiais metais jis labai nekis ir metų gale sudarys 16 proc. Neigiamą įtaką lizingui ir faktoringui daro priimtas Finansų įstaigų įstatymas, kuris lizingą ir faktoringą prilygino paskoloms. Kaip žinia, akcinių bendrovių įstatymas ir kiti teisės aktai draudžia skolinti atviro ir uždaro tipo akcinėms bendrovėms virš nuosavo kapitalo, o tai reiškia, kad lizingo ir faktoringo kompanijų galimybės teikti paslaugas bus stipriai suvaržytos nuosavo kapitalo atžvilgiu. Lietuvos ekonominis ūkis Europos valstybių konteksteSparčiausiai Europoje besivystantis Lietuvos ūkis pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) tebelieka skurdžiausių Europos Sąjungos (ES) narių sąraše.
Per pastaruosius metus atotrūkis nuo turtingiausių Europos valstybių sumažėjo, tačiau šalyje vienam gyventojui sukurtas BVP nesiekia nė pusės ES vidurkio, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.Remiantis naujausiais ES statistikos tarnybos “Eurostat” duomenimis, Lietuva visoje ES pagal BVP vienam gyventojui kartu su Lenkija dalijasi 23-24 vietas. Mažiau BVP sukuria tik Latvija.Pasak Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, jei ir toliau išliktų dabartinės tendencijos, Lietuvos ūkis kasmet augtų bent po 5-6 proc., o ES -tik po 1,5-2 proc. ES lygį mūsų šalis pasivytų po 25-30 metų.Lietuvoje vienam gyventojui 2003 metais sukurta 2,17 karto mažiau BVP nei ES, arba 46 proc. ES vidurkio.Tačiau per 2003-iuosius mūsų šalies ūkis padarė didžiausią šuolį Europoje – 2002 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 42 proc. visų dabar ES priklausančių šalių vidurkio.Didžiausią BVP vienam gyventojui sukuria Liuksemburgas, ES vidurkį viršijantis 2,15 karto.Po Liuksemburgo žengia Airija, kur vienam gyventojui BVP sukuriama 33 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.Tarp naujųjų narių pirmauja Kipras – 83 proc. vidurkio ir Slovėnija – 77 procentai. Estijoje vienam gyventojui 2003 metais BVP sukurta 49 proc. ES vidurkio.IšvadosLietuvos ekonominis ūkis auga sparčiai. Palyginus su Europos sąjungos šalimis greičiausiai Europoje. 2004 m. bendrasis vidaus produktas išaugo 6,8 proc., palyginti su 7,4 proc. augimu 2003 m., o 2005 m. planuojamas BVP augimas 6,3 proc. Bet nepaisant tokio greito mūsų šalies ekonomikos augimo , Lietuvos ūkis pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) tebelieka skurdžiausių Europos Sąjungos (ES) narių sąraše. Jei ir toliau išliktų dabartinės tendencijos, Lietuvos ūkis kasmet augtų bent po 5-6 proc., o ES -tik po 1,5-2 proc. ES lygį mūsų šalis pasivytų po 25-30 metų.Mažesnius augimo tempus lemia reformų strateginėse srityse nebuvimas, didėjančios šešėlinės ekonomikos apimtys, kurį laiką neaugusios ir dabar dar, palyginti su ankstesniais metais bei kaimyninėmis šalimis, labai negausios užsienio investicijos, gyventojų emigracija bei augantis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Kita vertus, augimą skatina vidaus rinkos plėtra, veikiama kylančio darbo užmokesčio ir gausėjančių investicijų; paskutinių prekybos barjerų išnykimas bei pagerėjusios eksporto sąlygos, skatinę eksporto augimą po įstojimo į ES; taip pat narystės paskatinta specializacija daugelyje sričių.

Literatūros sąrašas:1. Gediminas Davulis „Ekonomikos teorija“ Vilnius 20032. www.ub.lt3. www.lrinka.lt4. www.biznews.lt5. www.std.lt