Lietuvos lengvoji pramonė

Turinys:

Įvadas 3
Istorija 4
Verslo filosofija 4
Darbuotojai 5
Aplinkosauga 5
Pardavimai 5
Stipriosios pusės 6
Silpnosios pusės 7
Galimybės 8
Grėsmės 8
Gamybos paruošimas ir gamybos ciklas 9
Gamybos paruošimo skyrius (GPS) 9
Mezgimo cechas 9
Dažymo cechas 10
Džiovinimo ir marginimo cechas 10
Sukirpimo cechas 11
Siuvimo cechas 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS 12Įvadas
Pramonės svarba Lietuvos ekonomikai pastaraisiais metais nesumenko – šis sektorius sukuria apie ketvirtadalį BVP, pramonės produkcija sudaro net 97 proc. visų išvežamų prekių , tuo tarpu paslaugų eksportas kol kas yra keturis kartus mažesnis nei prekių . Pramonės plėtra tiesiogiai skatina didmeninę prekybą, statybą, transporto veiklą, o maisto pramonės būklė turi didelės įtakos žemės ūkiui. Kadangi daugiau kaip pusė pramonės gaminių eksportuojama, šio sektoriaus rodikliai labai prriklauso nuo aplinkinių rinkų situacijos bei Lietuvos įmonių lankstumo ir agresyvumo. Kintant tarptautinio ūkio konjunktūrai, pramonės raida pastaraisiais metais buvo banguota.
Lengvosios pramonės šakoje dirbo daugiausiai dirbančiųjų – pernai jų dalis visoje pramonėje išankstiniais duomenimis sudarė 21,4 proc., tuo tarpu sektorius sukurė tik 14,2 proc. pramonės pridėtinės vertės. Eksportuota beveik 90 proc. pagamintos produkcijos, didžioji jos dalis – i ES. Vis dėlto pastaraisiais metais lengvoji pramonė plėtojosi lėtai, o 2002 m., Statistikos departamento duomenimis, gamyba net sumažėjo. Sektoriaus įmonės pernai sukūrė 1,8 proc. mažiau pridėtinės vertės palyginamosiomis kaainomis nei 2001 m., jų apyvarta ir produkcijos eksportas sumenko maždaug 7 proc. (žr. Diagramą 1), nors po kelerių metų pertraukos pagaliau gautas šioks toks pelnas. Materialinės investicijos i aprangos ir tekstilės pramonė pastaraisiais metais nebuvo įspūdingos. Pernai jos buvo maždaug tokios pat ka

aip vidutiniškai per metus 1997–2000 m. laikotarpiu ir sudarė tik 4,4 proc. atitinkamo pramonės rodiklio. Per pastaruosius dvejus metus TUI dydis net absoliučiai sumažėjo. Nors Lietuvos lengvoji pramonė turi gilias tradicijas, jos perspektyvos yra labai neaiškios. Nuo 2005 m. pasaulio rinkose liberalizuojama prekyba tekstile, o tai lems Kinijos ir kitų Azijos šalių prekių antplūdį ES. Mūsų įmonių gaminiams bus sunku konkuruoti su pigia ir palyginti kokybiška Rytų šalių produkcija. Kol kas Lietuvos tekstilės prekės turi neblogą reputaciją Vakarų Europoje, ypač auga eksportas i Didžiąją Britaniją. Užsienio bendrovės perkelia gamybą i Lietuvą, tačiau jau pastebimos ir kitokios tendencijos – mūsų šalies įmonės ieško subrangovų Rytuose, kur darbo jėga kur kas pigesnė. Augant vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje, ši tendencija dar labiau sustiprės. Sektoriaus lyderis tebėra Utenos trrikotažas, kuris pernai pasiekė 130 mln. Lt apyvartą ir uždirbo 15,8 mln. Lt grynojo pelno
.Istorija
Verslo filosofija
B “Utenos trikotažas” misija – trikotažo ir lengvų viršutinių aukštos kokybės rūbų gamyba prekybos tinklams trumpiausiais terminais ir konkurencine kaina.
AB “Utenos trikotažas” šūkis – nuolatinis tobulėjimas.
AB “Utenos trikotažas” deklaruoja:
 Būsime tekstilės verslo lyderiai Lietuvoje
 Konkuruosime su geriausiais Pietų Europos ir Turkijos gamintojais
 Parduosime prekes prekybos tinklams tiesiogiai
 Palaikysime gerus santykius su verslo partneriais
 Sparčiai įsisavinsime informacines technologijas
 Mokysimės iš konkurentų, verslo partnerių ir savo klaidų
 Bendradarbiausime ir tarsimės svarbiausiais bendrovės vystymo klausimais
 Skirsime lėšų ne tik bendrovės te
echnologijoms ir informacinėms sistemoms vystyti, bet ir darbo aplinkai gerinti
 Saugosime savo sveikatą ir mus supančią aplinką
AB “Utenos trikotažas” pripažįstamos vertybės:
 Nuolatinis tobulėjimas
 Šeimininkiškumas
 Vieningumas
 Veržlumas
 Atsakomybė prieš bendruomenę ir aplinkąDarbuotojai
2005 m. sausio mėn. bendrovėje dirbo 1118 darbuotojų.
Per 2004 m. pasikeitė 17,58 proc.darbuotojų.
Kasmet bendrovėje sudaroma kolektyvinė sutartis, kurią darbdavio vardu pasirašo generalinė direktorė, o darbuotojų kolektyvo vardu – profsąjungos komiteto pirmininkė.
Pasak įmonės generalinės direktorės R.Sajienės, darbininkų ir specialistų mokymas ir mokymasis, investicijos į darbo kultūrą ir darbo sąlygas taip pat svarbios kaip ir investicijos į įrenginius. Mokslas brangus, tačiau nemokėjimas dar brangesnis. Toks yra mūsų kredo. Todėl skatindami darbuotojų tobulėjimą ir lankstumą kasmet organizuojame stažuotes Vakarų šalių lengvosios pramonės įmonėse, pristatome metodinę medžiagą, dalyvaujame už šalies ribų rengiamose parodose.
Noriai dirbanti komanda, sudarytos sąlygos idėjų ir inovacijų realizavimui, palaikomas aukštas darbuotojų lygis, nuolat keliama jų kvalifikacija, lankstumas, kiekvieno dirbančiojo atsokomybė už gaminių ir savo darbo kokybę – faktoriai, lėmę stambių užsienio kompanijų susidomėjimą mūsų įmone. Dirbdami pagal įdiegtus kokybės standartus, stengiamės pirmiausia patenkinti klientų lūkesčius, kurie ir yra pagrindinis mūsų darbo variklis.Aplinkosauga
Aplinkos apsaugos klausimai rūpi vis didesniam žmonių ratui – vartotojams, akcininkams, kontrolės institucijoms, draudimo kompanijoms, visuomenei.
Vartotojai vis dažniau renkasi ne tik kokybiškus, bet ir ekologiškus gaminius, todėl įmonės aplinkos apsaugos aspektų valdymas ir veiklos procesų neigiamo poveikio aplinkai mažinimas turi reikšmės ko
onkuruojant tarptautinėje rinkoje.
Bendrovėje “Utenos trikotažas” sėkmingai veikia kokybės vadybos sistema, atitinkanti standarto ISO 9001 reikalavimus, o aplinkos apsaugos vadyba yra neatsiejama geros verslo vadybos dalis.
Be to, 2001 m. spalio mėn. įmonei įteiktas tarptautinis standarto ISO 14001:1996 aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) sertifikatas . Pasirengimą gauti AVS sertifikatą finansavo Danijos vyriausybė, sukūrimo projektą padėjo įgyvendinti Danijos technologijos instituto ir KTU Aplinkos inћinerijos instituto specialistai.
2005 metai „Utenos trikotažui“ prasidėjo gera žinia – sausio mėn. Danijos aplinkosauginio ženklinimo institucija „Ecolabelling Denmark“ bendrovės gaminamiems medvilnės ir elastano gaminiams suteikė Europos Sąjungos aplinkosauginį ženklą „Europos gėlė“ (EU flower“). Teisę produkciją žymėti šiuo ženklu „Utenos trikotažas“ gavo vienas pirmųjų tarp Pabaltijo šalių gamintojų: „Europos gėlės“ ženklu yra žymima tik vienos Estijos įmonės produkcija, tuo tarpu Lietuvoje – „Utenos trikotažas“ pirmasis ir vienintelis, turintis tokią teisę. „ES gėle“ pažymėta produkcija atitinka itin griežtus aplinkosauginius reikalavimus: šio ženklo suteikimas gaminiui parodo, kad tiek produkcijos gamyboje, tiek gamybai reikalingų žaliavų gamyboje nėra naudojamos medžiagos, galinčios turėti neigiamą poveikį aplinkai ir vartotojui.Pardavimai
PARDAVIMAI 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996
Parduota produkcijos iš viso (mln. Lt) 129,8 134,2 130,3 127,7 122,4 109,1 101,0 80,3 77,5
Lietuva (mln. Lt) 12,5 11,9 16,1 17,3 15,8 17,7 21,2 27,6 28,6
Eksportas (mln. Lt) 117,3 122,3 114,2 110,4 106,6 91,4 80,0 52,7 49,0

pagal šalis (%)
Švedija 35,6 – 41,3 45,2 56,4 49,2 46,0 53,1 55,7
Vokietija 4,0 – 21,8 16,7 6,3 8,5 14,7 10,1 4,0
Ispanija 9,4 – 20,0 18,0 16,1 1,0
Suomija 7,3 – 5,1 6,2 3,6 5,1 5,6 8,9 16,1
Anglija 13,3 – 3,8 1,6 0,6 5,8 6,7 12,5 4,0
Danija 3,8 – 3,8 9,3 22,1 28,2 24,5 9,5 15,2
Belgija 0,5 – 2.1 – – – – – –
Šveicarija 6,1 – 1,3 3,0 1,1 2,2 – – –
Prancūzija 9,4 – – – 0,3 – – – –
Norvegija – – – – – – 0,4 1,4 1,3
Olandija – – – – – 1,8 4,3 3,7
kt. 1,2 – 0,8 – – – 0,3 0,2 -Stipriosios pusės
“Utenos trikotažas” yra viena moderniausių įmonių Rytų ir Vidurio Europoje. Bendrovės svarbiausi konkurenciniai pranašumai yra:
pilnas gamybos ciklas/lankstumas:
 dideli gamybiniai pajėgumai;
 nepriklausomumas nuo išorinių šiluminės energijos tiekėjų (nuosava katilinė);
 galimybė užsakymus atlikti per minimaliai trumpą laiką, žinomas bendrovės va

ardas pirkėjų ir vartotojų tarpe;
 aukštos kvalifikacijos personalas;
 nuosavas firminės prekybos tinklas Lietuvos rinkoje;
 palanki geografinė padėtis;
 bendrovėje funkcionuojanti kokybės sistema atitinkanti tarptautinius standartų ISO 9001:2000, OEKO-TEX 100, ISO-14 001 reikalavimus;
 naujovių diegimas;
 “Utenos trikotažo” konkurentai šiuo metu nepajėgūs konkuruoti savo trikotažo gaminiais nei kiekybiškai, nei kokybiškai.

“Utenos trikotažas” rinkoje yra susikūręs ir siekia išsaugoti įvaizdį bendrovės, kuri ne tik stabiliai moka dividendus, bet ir gerėjant veiklos rezultamams stengiasi kasmet didinti išmokas bei skiria deramą dėmesį rūpinimuisi smulkiųjų investuotojų interesais.
Bendrovė, įgyvendindama visuotinės kokybės vadybos principus, lanksčiai diegdama naujoves, prognozuodama mados kryptis, tobulindama dizainą ir spartindama gaminių paruošimo procesą savo klientams, siūlo konkurencingas kainas, aukščiausią kokybę ir palankius pristatymo terminus.
Per 3 pastaruosius ūkinius metus įmonės gamybinės veiklos nutraukimo ar sumažinimo nebuvo. Bendrovė dirba pelningai, laiku atsiskaito su biudžetu, turi išvysčiusi plačią realizavimo rinką.
Bendrovė nepriklauso nuo patentų, licencijų, pramoninių, komercinių ir finansinių kontraktų.
Su Vakarų Europos pirkėjais bendradarbiaujama ilgalaikių užsakymų gamybai pagrindu.
Trikotažo gaminių eksportui į Vakarų Europos šalis muitų bei kvotų nėra.
Numatoma ateityje intensyviai ieškoti firmų bendradarbiavimui naujose rinkose, naujų firmų esamose rinkose.
Bendrovė neseniai ėmėsi naujos veiklos – didmeninės prekybos Lietuvoje. Pradėtos derybos su šalies mažmeninės prekybos lyderėmis bendrovėmis “VP Market” ir “Apranga”, turėtų paskatinti lengvesnę bendrovės produkcijos eksporto plėtrą į kitas Baltijos šalis.

“Utenos trikotažas” dirba pakankamai lanksčiai, greitai ir sugeba atlikti mažesnius, tačiau daugiau papildomų operacijų reikalaujančius didesnės pridėtinės vertės užsakymus, lyginant su konkurentais.
Pastariaisiais metais “Utenos trikotažo” apyvartos augimą iš esmės lemia eksportas, perorientuojant produkcijos realizavimo rinkas nuo Rytų šalių į Vakarų Europos šalis, tokias kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Šveicarija.

“Utenos trikotažas” yra asociacijos “Pramonės marketingo ir biznio centras” asocijuotas narys. Be to, bendrovė priklauso Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacijai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Dalyvavimo susivienijimuose nauda bendrovei pasireiškia per atsirandančias palankias galimybes užmegzti naujus verslo kontaktus, apsikeisti patirtimi ir kitaip bendradarbiauti siekiant veiklos sinergijos.
Bendrovė nuolat siekia pritraukti naujus bei išlaikyti jau esamus pagrindinius darbuotojus, skiria šimtus tūkstančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
Bendrovė siekdama sumažinti valiutos rizikos įtaką savo pardavimus-pirkimus nuo atsiskaitymų JAV doleriais pervedė į EURus. Tai pat bendrovė pasilieka galimybę taikyti kitus finansinius instrumentus (forvardai ir pan.).
2002-2003 metais bendrovė įsigijo naujos įrangos ir informacinių technologijų už 9,6 mln. Lt. Tai garsių pasaulyje firmų “Mayer&Cie”, “Lafer”, “Thies”, “MHM”, “Bulmer”, “Gerber” ir kitų lengvosios pramonės įrenginių gamintojų mašinos, skirtos technologinių galimybių išplėtimui bei gamybos proceso grandims optimizuoti. Be to, 2002-2003 metais bendrovės infrastruktūros modernizavimui buvo įsigyta firmų “Luwa”, “Boge”, “Fihn-Convey”, “HSM” ir kt. įrangos, toliau plėtojama bendrovės informacinė sistema.
AB ,,Utenos trikotažas” valdo trijų dukterinių įmonių kontrol.inius paketus: UAB “Utenos trikotažo prekyba” – 100 proc., UAB “Gotija” – 90,5 proc., AB “Šatrija” – 88,7 proc. Bendra veikla su dukterinėmis įmonėmis suteikia galimybes įgyvendinti naujus sumanymus, plėsti prekybos tinklą Lietuvoje ir užsienyje, lanksčiai ir greitai reaguoti į rinkos pokyčius.
Rizikos veiksniai, susiję su “Utenos trikotažo” veikla yra bendro pobūdžio ir esminės įtakos nedaro.
Pagal pasirašytą 2004 m. sausio 16 d. paskolos sutarties pakeitimą “Utenos trikotažo” kredito linijos grąžinimo terminas buvo nukeltas iki 2006 m. sausio 17 d.Silpnosios pusės
Tarp importuotojų, konkuruojančių su bendrovės produkcija vidaus rinkoje, ypač stiprias pozicijas užima Danija, Kinija, Turkija, Lenkija.
Stipriosios konkurentų pusės “Utenos trikotažo” atžvilgiu – trumpi gamybos terminai ir maža kaina.
Konkurentų iš Kinijos ir kitų Tolimųjų Rytų šalių pagrindinis konkurencinis pranašumas – kur kas pigesnė darbo jėga.
Priklausymas nuo monopolinių energetinių išteklių tiekėjų.

“Utenos trikotažo” valdymas ir veikla priklauso nuo nedidelio kiekio vyriausiojo vadovaujančiojo personalo ir kai kurių specialistų. Jeigu dėl bet kokių priežasčių šie asmenys pasitrauktų iš bendrovės, tai neigiamai paveiktų bendrovės verslą, veiklos rezultatus, finansinę būklę ir perspektyvas.
Už suteiktą kreditą įmonė yra įkeitusi Hansabankui ilgalaikį materialų turtą, kurio likutinė vertė 2003 m. gruodžio 31 d. buvo 23.858 tūkst. Lt. (2002 m. – 27.950 tūkst. Lt.), visas atsargas ir esamas bei būsimas lėšas “Utenos trikotažo” Hansabanko sąskaitose.Galimybės
Rūbų paklausa ES ir JAV paskutiniais metais didėja, kylant pragyvenimo standartams ir gyventojų skaičiui. Tikėtina, kad tekstilės ir trikotažo rūbų paklausa išliks stabili ir artimiausiu laikotarpiu.
Paklausa ES, JAV šalyse didėja pigiems gaminiams ir aukštos mados geros kokybės brangiems gaminiams. Tai įrodo HM, WaltMart, Matalan tinklų, prekiaujančių vidutinės ir žemesnės kainos gaminiais, sėkmė. Tuo tarpu prekybos tinklai CA, Marks Spencer, parduodantys aukštesnio kainų lygio gaminius, patiria nuostolius. Po to, kai Pietryčių Azijos ir Rusijos krizių konkurencija tarp gamintojų dar labiau sustiprėjo, dauguma Europos gamintojų jau iškėlė gamybą į pigesnes šalis.
Sutartis dėl prekybos tekstilės ir drabužių gaminiais (ATC), kuri reguliuoja prekybą tekstilės ir drabužių gaminiais tarp PPO narių, įsigaliojo 1995 metų sausio 1-ąją. Visiškai panaikinti importo kvotas bei palaipsniui mažinti importo tarifus ketinama pasibaigus ATC sutarties galiojimo laikotarpiui, t.y. nuo 2005 metų sausio 1-osios. Vadinasi, nuo 2005 metų absoliučiai visi PPO organizacijai priklausantys nariai galės laisvai be apribojimų importuoti į ES, JAV ir Kanados rinkas. Šie pokyčiai turėtų stipriai padidinti kai kurių PPO narių tiek tekstilės ir drabužių gaminių gamybos, tiek prekybos šiais produktais apimtis.
Mažėjant tekstilės gaminių eksportui, smunkant gamybos apimtims ir kai kurioms bendrovėms gamybą vis dažniau iškeliant į kaimynines, pigesnės darbo jėgos šalis,
šios pramonės ateitis siejama su poreikiu kurti stiprius savo prekės ženklus, stiprinti ir įtvirtinti juos Vakarų rinkose. Nuo 2005 m. sausio 1 d. yra numatyta visiškai panaikinti šių gaminių importo kvotas ir pamažu mažinti jų importo tarifus į ES, JAV ir Kanados rinkas.Grėsmės
Rūbų paklausai ES ir JAV paskutiniais metais didėjant, kylant pragyvenimo standartams ir gyventojų skaičiui, o gyventojams vis daugiau pajamų skiriant namų apyvokos reikmėms IT priemonėms, prognozuojama, kad konkurencija tarp rūbų gamintojų lengvosios pramonės sektoriuje ir toliau stiprės.
Augant verslui, sėkmė labai priklausys nuo sugebėjimo samdyti papildomus darbuotojus, kurie turėtų reikiamų įgūdžių. Bendrovė nuolat siekia pritraukti naujus bei išlaikyti jau esamus pagrindinius darbuotojus. Todėl neigiamą įtaką bendrovės veiklai ateityje gali turėti stiprėjanti kvalifikuotos darbo jėgos emigracija į užsienį.
Didėjant darbo jėgos emigracijai ir mažėjant naujų darbuotojų pasiūlai Lietuvos darbo rinkoje, įmonės išlaidos darbo užmokesčiui didėja. Kartu didėja gamybos sąnaudos, o tai kartu esant stipriai konkurencijai mažina bendrovės pelningumą ir verčia vis didesnę gamybos dalį perteikti subrangovams bei į pigios darbo jėgos šalis. Tačiau ši strategija gali ir nepasiteisinti dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio lygio NVS šalyse.
Lietuvoje tekstilės ir aprangos gamintojų užsienio užsakovus tenkina kokybės lygis, atlikimo terminai, darbo kultūra, tačiau čia dirbti jiems darosi per brangu – nuo 2003 metų pabaigos stambiausi užsakovai pradėjo perkelinėti užsakymus į pigesnės darbo jėgos kraštus. Šis procesas tęsiasi ir 2004 m. – daug Vokietijos, Anglijos, Skandinavijos firmų išeidinėja ar planuoja išeiti iš Lietuvos, tai pasakytina apie Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Estiją ar Latviją. Darbo jėgos kainos Lietuvoje dabar jau lyginamos ne su esančiomis Bulgarijoje ar Vokietijoje, bet – su Kinijoje ir Ukrainoje – ir jos ne mūsų gamintojų labui.

“Utenos trikotažas” yra įsteigtas pagal Lietuvos įstatymus, jo būstinė ir iš esmės visas turtas yra Lietuvoje. Dėl šios priežasties bendrovės veiklai turi įtakos valdžios politika ir kiti politiniai bei ekonominiai pokyčiai Lietuvoje arba pokyčiai, turintys įtakos Lietuvai.
Nepaisant to, kad bendrovė savo atsiskaitymų valiutą pakeitė į EURus, negali būti jokių garantijų, kad neįvyks jokie pasikeitimai užsienio valiutų rinkoje, kurios gali neigiamai paveikti “Utenos trikotažo” verslą bei veiklos rezultatus.
Kadangi Lietuva gana neseniai perėjo į rinkos ekonomiką, šalies ūkis ir valdžios politika kinta ir kis ateityje, o tai gali turėti įtakos bendrovei. Nors Lietuva suformavo institucijas ir teisinę bei priežiūros sistemas, būdingas parlamentinėms demokratijoms, šios institucijos ir sistemos neturi patirties ir nuolat taikomų procedūrinių saugiklių. Dėl to teoriškai Vyriausybės politikos ir priežiūros pokyčiai gali būti mažiau nuspėjami nei Vakarų šalyse. Bendrovė negali užtikrinti, kad Lietuvos valdžia nesiims įgyvendinti taisyklių arba ekonominės ar pinigų politikos (įskaitant taisykles ar politiką, susijusią su mokesčiais, ar monetarine politika), ar nesiims kitokių veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti “Utenos trikotažo” verslą, finansinę būklę, veiklos rezultatus ar perspektyvas.
Bet kokie pokyčiai pasaulinėje prekyboje neišvengiamai turi įtakos visiems šalies tekstilės ir drabužių gamintojams, kurie didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja. Gamybos paruošimas ir gamybos ciklas
“Utenos trikotažo” bendrovės tikslas – gaminti aukščiausios kokybės trikotažo gaminius konkurencingomis kainomis ir kuo trumpesniais terminais. Tai pasiekti padeda vientisas gamybos ciklas, kurį sudaro mezgimas, dažymas, džiovinimas, sukirpimas, siuvimas, kokybės patikrinimas ir pakavimas.Gamybos paruošimo skyrius (GPS)
Gamybos paruošimo skyrius ruošia modelius ir technologijas pagal Lietuvos ir Vakarų firmų užsakymus.
Gaminiams konstruoti ir medžiagai normuoti čia įdiegta firmos “Gerber Technology” programinė įranga “Gerber AccuMark 200 Profesional”. Siuvimo laiko normatyvams nustatyti skirta programinė įranga “GGT Impact” .
Marginimo raštams kurti įsisavinta “Art Work” programa, leidžianti greitai ir kokybiškai kurti sudėtingus marginimo raštus.
Drabužių duomenims aprašyti ir valdyti įdiegta informacinė sistema GT Product Data Management.Mezgimo cechas
Mezgimo cecho bendras pajėgumas – apie 350 tonų medžiagos per mėnesį.
Vien tik 4 metmeninėmis mezgimo mašinomis, dirbant dviem pamainom, čia išmezgama per 7 tonas medžiagos per mėnesį. Mezgimo cecho pajėgumai panaudojami 80-90 proc.Dažymo cechas
Dažymo cecho laboratorija aprūpinta nauja laboratorine įranga, čia yra ir naujas firmos “Datacolor” laboratorinių pavyzdžių dažymo aparatas bei spektrofotometras.
2000 m. pradėjo veikti firmos “Colorservice” sausų ir skystų chemikalų automatinio dozavimo stotis bei dažų virtuvė. Ceche dažymo procesą valdo speciali dažymo proceso kontrolės sistema “Orgatex”, kuri apjungia “ITM process” ir “Colorservice” programas.
Dažymo cecho pajėgumas – 270 tonų medžiagos per mėnesį, dirbant nepertraukiamu režimu.Džiovinimo ir marginimo cechas
Apvaliojo mezgimo medžiagai džiovinti skirta Santex linija, taip pat Santex medžiagos
nuspaudimo–išklostymo mašina, Monti relaksacinė džiovykla, vienas Monti compact
ir du Ferraro kalandrai. Pajėgumas – iki 240 t per mėnesį.
Skleistajai medžiagai džiovinti skirtos džiovinimo-plėtimo-stabilizavimo mašinos Bruckner ir Elitex. Ištisiniam marginimui naudojama firmos Buser Hydromag – 5V mašina. Džiovinimo pajėgumas – iki 240 t per mėnesį.
Šiauštos medžiagos gamybai (šiaušimui) naudojamos šiaušimo mašinos Textima ir Tomlinson. Džiovinimo ceche taip pat yra firmos Sucker-muller kirpimo ir zomšavimo
mašinos.
Kirpinių vienetiniam marginimui skirtos firmų MHM 12 spalvų, Hebbecker 8 spalvų ir Walz 4 spalvų vienetinio marginimo mašinos, kurių pajėgumas – apie 380 tūkst. kirpinių per mėnesį.Sukirpimo cechas
Medziagos kirpimui skirta firmos “Bullmer” automatinio sukirpimo sistema bei firmų “Kuris”, “Hoffman” rankinio kirpimo įranga.
Po tris paklojimo mašinas skirta apvaliajai ir skleistajai medžiagai kirpti.
Sukirpimo ceche yra firmos ZSKdu 12-os ir vienas 8-ių galvučių firmos ZSK siuvinėjimo automatai, taip pat kitų apdailos įranginių.
Bendras sukirpimo cecho pajėgumas – iki 1,4 mln. vnt. kirpinių per mėnesį.Siuvimo cechas
Siuvimo linijos, kuriose vykdoma kokybės kontrolė, aprūpintos Yamato, Juki, Rimoldi ir kitų firmų siuvimo mašinomis.
Siuvimo ceche galima pasiūti iki 500 tūkst. vienetų trikotažo gaminių per mėnesį, dirbant dviem pamainom. Siuvimo cecho gamybiniai pajėgumai panaudojami 100 proc.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://www.jt.lt/Balansai/Imones/UtenTriko.htm
2. http://www.utenostrikotazas.lt

Leave a Comment